Kaip pranešime spaudai skelbia asociacija, naujovė leistų užtikrinti, kad dyzelino pardavimai Lietuvoje nesumažėtų drastiškai, išvengti masinio kuro pylimosi svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, ir sumažinti „šešėlio“ riziką degalų sektoriuje.

„Jau daugybę metų kai kurios Europos valstybės savo ir užsienio šalių vežėjams, tarp jų – mir Lietuvos, turintiems transporto priemones, kurių svoris viršija 7,5 tonų, grąžina dalį sumokėto akcizo dyzelino kurui. Pavyzdžiui, Belgija grąžina apie 0,24 euro už litrą, Prancūzija – 0,1517 euro, Ispanija – apie 0,049 euro, Italija, – 0,21 euro, Slovėnija – 0,057 euro. Būtent tokį mechanizmą „Linava“ siūlo įgyvendinti ir Lietuvoje“, – rašoma pranešime.

Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, transporto sektorius palaiko Vyriausybės iniciatyvas mažinti aplinkos taršą, tačiau didinant akcizą dyzelinui, transporto sektorius negalės pasiekti norimų rezultatų, dėl to valstybės lauktų ekonominiai nuostoliai.

„Mūsų šalis yra tranzito kelias dideliam skaičiui vežėjų, tarp jų – ir užsienio, tad toks akcizo grąžinimo mechanizmas Lietuvą netgi darytų patrauklia užsienio transporto įmonėms, kurios gabena krovinius per Lietuvą. Nusprendus įdiegti tokią naujovę, jos dyzeliną pirktų ne kitose valstybėse, o būtent Lietuvoje. Tai neabejotinai būtų naudinga ir Lietuvos biudžetui, ir vietiniam verslui, užsiimančiam degalų prekyba“, – įsitikinęs Z. Buivydas.

Priešingu atveju, pasak jo, nesiimant jokių papildomų priemonių, kurios skatintų investicijas likti mūsų šalyje, akcizo dyzelino didinimas turės neigiamas pasekmes šalies verslui ir Lietuvos konkurencinei aplinkai.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sutinka, kad padidinus akcizą dyzelinui, mažės Lietuvos konkurencingumas, todėl gali mažėti logistikos sektoriaus įplaukos į valstybės biudžetą.

„Europos automobilių gamintojų asociacijos duomenys rodo, kad šiuo metu akcizas dyzeliniam kurui Lenkijoje siekia 330 eurų tūkstančiui litrų, Lietuvoje – 372 eurus tūkstančiui litrų dyzelinio kuro. Lenkijoje akcizas dyzeliniam kurui absoliučiai atitinka minimalų ES reikalavimą, tuo metu Lietuvoje akcizas dyzeliniam kurui yra beveik 13 proc. didesnis nei Lenkijoje ir ES minimumas. Kas reiškia, kad toliau didinant akcizo dyzeliniam kurui dydį, Lietuva rizikuoja prarasti dalį biudžeto pajamų. Todėl šiuo atveju būtų prasminga pagalvoti apie papildomas priemones, pavyzdžiui, dalies sumokėto akcizo grąžinimą“, – pranešime cituojamas A. Izgorodinas.

Jo teigimu, daugiau pajamų į šalies biudžetą nei iš akcizų surenkama tik iš pridėtinės vertės mokesčio, todėl formuojant akcizų politiką svarbu vadovautis konkurencingumo principu – jei kitos ES valstybės taiko tam tikras lengvatines verslui praktikas, analogiškai turi elgtis ir Lietuva.

„Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvai pradėjus grąžinti dalį sumokėto akcizo vežėjams padidėtų bendras akcizo surinkimas šalyje, nes čia degalus pigiau piltųsi ir Europos šalių vežėjai, vykstantys tranzitu per Lietuvą, pavyzdžiui, estai, latviai, suomiai, lenkai.

„Branginant taršaus kuro akcizą ir nesiimant kitų priemonių, kurios skatintų degalus pirkti Lietuvoje, o ne svetur, šalies biudžetas neteks didelės dalies pajamų o akcizo branginimas neduos tokio efekto aplinkos taršos mažinimui, kaip tikimasi. Tokiu atveju tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių vežėjai degalus pilsis svetur, kur jie bus pigesni, pavyzdžiui, Lenkijoje, o vykdami tranzitu per Lietuvą to nedarys“, – sako V. Bučinskas.

„Linava“ pažymi, kad dėl to valstybė gali patirti ekonominių nuostolių – didelė dalis vežėjų dyzeliną pradėtų piltis kitose valstybėse, kuriose akcizas ir paties dyzelino kainos yra mažesnės. Tokiu atveju būtų sumokama mažiau mokesčių į Lietuvos biudžetą, o dėl to išloštų kitos valstybės, kurių biudžetų surinkimas iš akcizų didėtų.

Transporto verslo ekspertai kaip analogišką akcizo dyzelinui didinimo pavyzdį pateikia Estiją - toks sprendimas šioje šalyje tapo ekonomine problema.

„Linava“ pranešime remiasi Lietuvos laisvosios rinkos institutu, nurodančiu, kad dyzelinio kuro įperkamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o nelegalaus kuro prieinamumas Lietuvos gyventojams – vienas didžiausių. Tad siūlomas dyzelinio kuro akcizo didinimas nemažintų aplinkos taršos, o padidintų „šešėlio“ plitimą degalų sektoriuje, teigia asociacija.

Lietuvoje siūloma didinti dyzelino akcizą nuo 2023 metų – iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų (šiuo metu yra – 372 eurai), nuo 2024 metų – iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų.

Vilniuje gyvenantis Andrius vairuoja 15 metų senumo dyzelinį automobilį. Tokių automobilių kaip jo Lietuvoje absoliuti dauguma. 

Aplinkos ministerija nori, kad po dviejų metų už tokį automobilį Andrius mokėtų 160 eurų, o po ketverių – net 320 eurų kasmet. 

„Tokio automobilio jau kaip ir reikės atsisakyti, nes paprasčiausiai neneša kišenė. Greičiausiai vėl grįšime prie arklių“, – sako Andrius.

O arklių todėl, kad mažiau taršaus automobilio Andrius neįperka.

„Mano suma yra 1,5–2 tūkst. Už tokią sumą aš ekologiško automobilio tikrai neįpirksiu ir manau ne tik aš, bet ir daugelis Lietuvos gyventojų“, – teigia Andrius.

Automobilių verslo atstovai ramina: kad ir už 2–2,5 tūkst. eurų galima įsigyti mažai teršiantį automobilį.

Tačiau net ir tokiems automobiliams mokesčio nereikėtų mokėti tik iš pradžių. 

Bus ir tokių, kuriems už automobilį teks mokėti ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, nedaugeliui – tik tiems, kurių automobiliai itin taršūs. 

Aplinkos ministras atkerta, kad trečdalis automobilių savininkų mokesčio nemokėtų išvis. 

„Aplinkos tarša turi kainuoti“, – sako Simonas Gentvilas.

Tačiau vairuotojai ministrui turi daugiau klausimų. 

„Surinkus šitą mokestį, ar išvalys valdžia orą? Aš manau, kad jo neišvalys“, – sako Andrius.

Anot ministro, tarša turėtų sumažėti savaime, o pinigai bus skirti automobilių alternatyvoms. 

„Viešojo transporto skatinimas ir dviračių, pėsčiųjų takų tiesimas“, – teigia S. Gentvilas.

Tačiau virš vairuotojų galvų kybo ne tik naujas automobilių taršos mokestis, bet ir didinamas akcizas dyzelinui. Siekiama, kad jis kainuotų tiek pat, kiek ir benzinas. 

Ar verta vienu metu įvesti ir naują mokestį, ir didinti akcizus, abejoja net kai kurie ministrai. 

„Kalbant apie akcizą dyzelinui ir apskritai akcizą kurui, mes negyvename uždaroje teritorijoje, kažkokiame burbule. Jeigu visos šalys didintų, nekiltų turbūt didelės problemos“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Reikia, kad mokesčiai ir mažėtų. Tai yra GPM ar „Sodros“, ar galbūt pelno mokestis naujoms įmonių investicijoms. Tą irgi rimtai reikėtų paanalizuoti“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vis dėlto Vyriausybė naujam automobilių taršos mokesčiui bei dyzelino akcizo didinimui pritarė. Galutinį žodį tars Seimas.

Vyriausybės vadovė prieš ketvirtadienio Seimo posėdį pažymėjo, kad planai didinti akcizą yra ne Vyriausybės iniciatyva, o ES žaliojo kurso tikslams įgyvendinti reikalinga priemonė. Anot jos, be akcizo didinimo Seimui bus siūlomi ir kiti sprendimai, reikalingi įsipareigojimams ES pasiekti.

„Tikrai mes nekalbam apie kažkokį įsigaliojimą nuo sausio 1 dienos, tai nėra ateinančių metų biudžeto sudėtinė dalis, bet Seimui bus teikiama keletas įstatymų pakeitimų, kurių pagrindinis tikslas yra įgyvendinti tai, ką ES yra sutarusi – kad 2055 metais ES būtų klimatui neutrali ekonomika“, – žiniasklaidai sakė ministrė pirmininkė.

„Kadangi transportas yra tas sektorius, kurio išmetimai Lietuvoje per pastaruosius 15 metų smarkiai išaugo, tai yra tas sektorius, kuriame tuos išmetimus įvairiomis priemonėmis reikės ir mažinti, įskaitant ir mokesčių priemones“, – pridūrė I. Šimonytė.

Rekomendaciją didinti akcizą dyzelinui Lietuvai yra pateikusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Anksčiau premjerė yra minėjusi, kad dabartiniai Lietuvoje galiojantys akcizai subsidijuoja žmones, kurie važinėja taršiausiu kuru.

Dyzelino akcizas nuo sausio 1 d. Lietuvoje padidėjo nuo nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų (5 proc.). Finansų ministerija planavo, kad litras įprasto dyzelino vairuotojams pabrangs apie 2 centus. Tyrimo metu nustatyta, kad Vilniaus ir Kauno degalinėse dyzelinas vairuotojams pabrango nuo 2 iki 6 euro centų, o oktaninio skaičiaus A95 benzinas - iki 4 euro centų už 1 litrą.

Palyginus su gruodžiu, daugiausiai dyzelinas pabrango degalinėje „Stateta“ - nuo 1,029 Eur/l 2017 m. gruodžio 27 d. iki 1,089 Eur/l 2018 m. sausio 5 d. (+5,83 proc.), mažiausiai - degalinėje „Ecoil“ - nuo 1,09 Eur/l 2017 m. gruodžio 27 d. iki 1,11 Eur/l 2018 m. sausio 5 d. (1,83 proc.).

Sausio 5 d. dyzelinio kuro 1 litras brangiausiai kainavo degalinėse „Orlean“ ir „Circle K“ - po 1,146 euro, pigiausiai Vilniuje, degalinėje „Skulas“ – 1,07 euro, dar pigiau šio kuro buvo galima nusipirkti Kaune, degalinėje „Jozita“ - už 1,000 eurą.

Didmeninė dyzelinio kuro kaina per metų sandūrą dėl akcizo pokyčio taip pat keitėsi. Ji bendrovėje „Orlean Lietuva“ (2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 5 d.) vienkartiniams sandoriams kilo 3,93  proc. 1 litras dyzelino pabrango nuo 0,943 iki 0,98 euro.

Tuo pačiu metu didmeninė benzino kaina vienkartiniams sandoriams bendrovėje „Orlean Lietuva“ neženkliai atpigo - nuo 1,039 iki 1,036 euro už 1 litrą. Šis didmeninės benzino kainos mažėjimas užfiksuotas po ženklaus pabrangimas, kuris  įvyko lapkričio mėnesį (+3,8 proc.).

Sausio mėnesio pigiausių degalų reitinge lydere išliko Kauno degalinė „Jozita“, kurioje tiek  benzino, tiek dyzelino, tiek suskystintų automobilinių dujų kainos mažiausios. Degalai brangiausi, kaip ir pernai, degalinėse „Orlen Lietuva“ ir „Circle K“. 

Degalų kainos užfiksuotos 2017 m. gruodžio 27 d. - 2018 m. sausio 5 d. Vilniaus ir Kauno degalinėse. Pigiausių degalų kainų tyrimo metu buvo užfiksuotos visų degalų rūšių kainos, kuriomis prekiauja degalinių operatoriai. Išanalizavus duomenis sudarytas degalinių kainų reitingas kiekvienai atskirai degalų rūšiai. Sudarant reitingą vertintos tik bazinės degalų pozicijų kainos: benzino A95, dyzelino ir suskystintų dujų kainos. Tyrime nevertinti degalų priedai, jų įtaka kainai, degalinių lojalumo programos bei nuolaidos su degalinės kliento kortele. Lapkričio mėnesio reitinge dalyvavo Vilniuje, Ukmergės-Geležinio Vilko gatvėse ir šalia šios miesto arterijos esančios degalinės: „Circle K“, „Lukoil“, „Orlen“, „Neste“, „Stateta“, „Ecoil“, „Skulas“, „Algauta“ ir  Kaune  esančios degalinės „Circle K“, „Neste“, „Skulas“ ir „Jozita“.

Žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams akcizų tarifą siūloma padidinti nuo 21 iki 56 eurų už 1000 litrų produkto. Dėl mokestinių pakeitimų vienas litras šio produkto pabrangtų maždaug 4 euro centais.

Standartinį akcizų tarifą gazoliams siūloma padidinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1000 litrų produkto. Šio produkto kaina dėl mokestinių pakeitimų galėtų padidėti 2 euro centais už litrą produkto.

Įstatymo projektu taip pat siūloma nuo kitų metų kovo 1 d. akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 59 eurų už 1000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 96 eurai. Atitinkamai siūloma didinti akcizų tarifą ir cigarams bei cigarilėms iki 37 eurų už kilogramą produkto, atsižvelgiant į adekvatų mokestinį poveikį kainai.

Padidinus cigarečių specifinį akcizų tarifą šių produktų pakelis (20 vnt.) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 10 euro centų.

Svarstomomis pataisomis siūloma panaikinti akcizų lengvatą akmens anglims, koksui ir lignitui ir šiems produktams nustatyti standartinį akcizų tarifą: akmens anglims - 7,53 euro už toną, o koksui ir lignitui - 8,98 euro už toną šių produktų.

Kaip pažymima dokumento aiškinamajame rašte, dėl padidintų akcizų tarifų valstybės biudžetas kitais metais papildomai galėtų gauti apie 34,1 mln. eurų pajamų.

Prezidentė trečiadienį pasirašė Akcizų ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymų pataisas,trečiadienį BNS informavo prezidentės atstovė.

„Anksti ryte prezidentė pasirašė įstatymus“, - BNS teigė šalies vadovės patarėja Skaistė Plaušinytė.

Pataisas dėl lengvatinio PVM šildymo tarifo Seimas priėmė paskutiniame pavasario sesijos posėdyje antradienį, o dėl akcizo už žemdirbiams skirtą kurą - keliomis dienomis anksčiau.

Paprastai prezidentė Seimo priimtus įstatymus turi pasirašyti ne vėliau kaip per dešimt dienų, tačiau šįkart ji pataisas turėjo pasirašyti neatidėliodama, kad jie laiku - nuo liepos 1-osios - įsigaliotų. Įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo prezidentė ir jie paskelbiami Teisės aktų registre.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu nuo šių metų liepos iki 2016 metų pabaigos pratęstas lengvatinis 9 proc. tarifas šildymui. Jeigu Seimas lengvatos nebūtų pratęsęs, o prezidentė nepasirašiusi įstatymo, PVM šildymui nuo liepos 1-osios būtų išaugęs iki 21 procento.

Akcizų įstatymo pakeitimais nuo liepos įvedamas minimalus akcizas už žemdirbiams skirtą kurą - 21 euras už toną. Neįvedus šio mokesčio, Lietuvai grėstų sankcijoms už Europos Sąjungos direktyvos nevykdymą.