Projektą pateikęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sakė, kad dabartinė situacija, kai papildoma ir alternatyvi medicina nėra reglamentuota, šiandien kelia pavojų.

„Tai, kad šita sritis yra praktiškai nereguliuojama, sudaro labai daug prielaidų pavojingoms veikloms ir apsimestinėms praktikoms, kurios gali kelti realią žalą paciento sveikatai“, – Vyriausybės posėdyje teigė ministras.

Pasak jo, numatoma reglamentuoti tik tas papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugas, kurios gali sukelti didelę ir vidutinę riziką žmogaus sveikatai.

Įstatymo projektu siūloma apibrėžti į klasikinės medicinos sampratą netelpančias sveikatos priežiūros praktikas, joms bus nustatyti kokybės ir saugumo reikalavimai.

Tarp alternatyvios medicinos paslaugų minima delfinų terapija, dėlių terapija, akupunktūra, kaniterapija (terapiją su šunimis), kitos paslaugos.

Papildoma ir alternatyvi medicina būtų licencijuojama veikla, įstatymuose siūloma apibrėžti jos apimtį. Ši medicina apimtų rekreacijos, natūraliosios, liaudies medicinos sritis.

Tokias paslaugas teikiantys asmenys turėtų įgyti reikiamą išsilavinimą.

Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Živilė Gudlevičienė BNS sakė dar norinti detaliau panagrinėti pateiktą įstatymo projektą, nes reikia, kad jis būtų kokybiškas ir nepaliktų papildomų rizikų.

„Tradiciniai medikai visada yra kažkiek priešpriešoje su alternatyviąja medicina, (...) bet jeigu tai bus labai aiškiai reglamentuota, tie specialistai bus licencijuojami, tikrai, manau, atsiras vietos ir vienai, ir kitai medicinai“, – teigė Ž. Guldlevičienė.

Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad tokie projektai kelia nerimą, ar valdantieji nesiekia apskritai menkinti tradicinės medicinos.

Ji priminė valdančiųjų „valstiečių“ parlamentaro Dainiaus Kepenio bandymus menkinti skiepų naudą.

„Reikščiau nerimą dėl bendros krypties, ar nėra taip, kad ta tradicinė medicina, mokslu grįsta medicina silpnėja kitų alternatyviųjų šakų sąskaita“, – BNS sakė politikė.

Papildomos ir alternatyvios sveikatos priežiūros paslaugos nebus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Už jas, kaip ir iki šiol, žmonės turėtų sumokėti patys.

Biologiškai aktyvių taškų žmogaus kūne yra labai daug, LRT RADIJUI sako R. Palubinskienė. Senovėje, anot jos, buvo žinomi 365 klasikiniai taškai, išsidėstę pagrindiniuose meridianuose, arba, kitaip sakant, kanaluose, simetriškai esančiuose abiejose žmogaus kūno pusėse (rankose, nugaroje, veide). Kiek vėliau, teigia specialistė, jų skaičius padidėjo: „Buvo atrasti nemeridianiniai, aurikuliniai (ausies taškai), stebuklingieji taškai, tad iš viso jų yra labai daug, apie tūkstantį.“

Ne kiekvienu atveju, tvirtina gydytoja, akupunktūra suteikia labai ryškų ir gerą efektą. „Bet šalia kito gydymo – medicininio ar reabilitacijos – akupunktūra taikoma plačiai, ji pripažįstama“, – priduria R. Palubinskienė.

Specialistė pasakoja, kad išbandyti akupunktūrą ateina vis daugiau žmonių. Ji teigia, kad pacientai kreipiasi ne tuomet, kai viskas jau išbandyta, bet ligos pradžioje, vos žmogui susirgus: „Pavyzdžiui, jei įvyksta veido paralyžius, žmogus pirmiausia kreipiasi į neurologą, o šis skiria gydymą medikamentais ir rekomenduoja akupunktūrą, ji pradedama taikyti iš karto.“

Taikant akupunktūrą, pasakoja R. Palubinskienė, laikomasi senovės gydytojų principo: „Tai turi būti kompleksinis gydymas. Be to, svarbus ir sveikas gyvenimo būdas, judėjimas, medikamentai, masažai.“ Gydytoja sako, kad kartais žmonės ateina vėlesniu ligos periodu, kai vis dar juntami tam tikri liekamieji reiškiniai.

Didžiausia akupunktūros bėda, pasak specialistės, yra tai, kad akupunktūrinio taško negalima nufotografuoti, nupjauti skerspjūvio ir parodyti. „Tačiau moksliniai tyrimai jau įrodė, kad akupunktūrinio taško vieta turi didesnę varžą, temperatūra ten aukštesnė. Vadinasi, tai yra darinys, kuris skiriasi nuo aplinkinių ląstelių, nuo kitų zonų“, – tikina R. Palubinskienė.

Pasaulinės kinų medicinos federacijos valdybos narys, biomedicinos mokslų daktaras V. Naumavičius pasakoja, kad tarp Europos gydytojų kurį laiką vyravo gana pesimistiška nuotaika: „Tai susiję su žmonių baime dėl dalykų, kurių jie nesupranta. Stengiamasi neigti ir atmesti tai, kas nepažįstama.“ Tačiau, kaip tvirtina specialistas, šiuolaikinio mokslo atžvilgiu akupunktūra yra lygiavertė medicinos sritis.

Jis primena, kad anksčiau akupunktūra buvo refleksologijos mokslo dalis, kai stebėta, kokie procesai vyksta organizme veikiant tam tikras audinių zonas. „Kai supranti kai kuriuos fizikinius lygmenis, lokalus akupunktūros poveikis tampa aiškus“, – tvirtina V. Naumavičius.

Jis sako, kad medikų Amerikoje teigimu, įrodymais grįsta medicina apima tik 30 proc. visų šiuolaikinių taikomų metodų: „Visa kita yra dar neatlikti tyrimai, o tokiu atveju mes turėtume daug ko atsisakyti.“ Pasak V. Naumavičiaus, tyrimai nustatė, kad dėl neteisingo įrodymais grįstos medicinos medikamentų vartojimo kasmet miršta šimtai tūkstančių žmonių. „Tie medikamentai vartojami ne todėl, kad žmogui jų reikia, bet dėl to, kad juos reikia parduoti“, – tvirtina pašnekovas.

V. Naumavičius sako, kad akupunktūra – vienas prieinamiausių ir greičiausių būdų paveikti adaptacinį organizmo intensyvumą, organizmo sugebėjimą prisitaikyti prie tam tikrų veiksmų. Šiuolaikinis mokslas, anot jo, nespėja kurti priešvirusinių vaistų, tad Kinijoje buvo pasinaudota senosios kinų medicinos žiniomis: „Buvo pasakyta, kad nors viruso, dėl jo kaitos, negalima pasivyti technologiškai, visgi įmanoma valdyti situaciją, kurią tas virusas sukelia.“

Akupunktūros metodu, anot specialisto, galima gražiai reguliuoti tam tikrus procesus, adaptacinio pobūdžio pakitimus, organų veiklos sulėtėjimą ar suaktyvėjimą. „Šiuolaikinė technologinė medicina lenkiasi prieš akupunktūrą, nes jei norime būti ne tik gyvi, bet ir gyventi kokybiškai, turime prisiminti kitus metodus“, – teigia V. Naumavičius.

Žmogaus organizme yra apie 360 aktyviųjų taškų, kuriuos stimuliuojant galima pagyti, LRT RADIJUI sako akupunktūros specialistė Gražina Paliokienė. Pavyzdžiui, tokiu būdu galima išsigydyti net slogą ar skaudančią gerklę. „Tai absoliučiai saugus ir natūralus gydymo būdas, kuris neturi jokio pašalinio poveikio, prie jo nepriprantama“, – pastebi medikė.

Akupunktūros ištakos ir kelionė į Vakarus

Akupunktūros, atsiradusios Kinijoje, metodais gydoma labai daug ligų – biologiškai aktyvūs žmogaus kūno taškai yra veikiami adatomis, šiluma, šalčiu, o šiais laikais net lazeriu. Žmogaus organizme yra apie 360 aktyviųjų taškų, kurios stimuliuodamas žmogus gali pagyti. Daug jų naudoja ir Rytų dvikovų meistrai.

Ši sritis susijusi su Rytų medicinos filosofija, kuriai jau maždaug 8 tūkst. metų. Pirmoji rašytinė knyga, kuri pristatė Rytų holistinį požiūrį į sveikatą (kad žmogaus siela, kūnas ir gamta yra neatsiejamas vienis), buvo Geltonojo imperatoriaus knyga.

G. Paliokienė LRT RADIJUI pasakoja, kad ši medicinos sritis iš Kinijos iš pradžių paplito Japonijoje, Korėjoje, Vietname bei kitose aplinkinėse šalyse. Siejant šį gydymo metodą su naujomis tradicijomis, buvo surandama vis daugiau aktyvių organizmo taškų. „Į Vakarus šis metodas ėjo labai ilgai, pirmieji akupunktūrą atvežė vienuoliai jau viduramžiais, bet iš pradžių ji niekaip nepritapo, žmonėms tai buvo visiškai nesuprantamas dalykas“, – sako specialistė.

Akupunktūros bumas prasidėjo tik 1971 m., po JAV prezidento Richardo Nixono vizito Kinijoje. Jo palydoje buvęs spaudos atstovas su didele nuostaba pasakojo apie akupunktūrą – vienintelį tais laikais Kinijoje naudotą anestezijos būdą operacijų metu. Būtent spauda ir išpopuliarino akupunktūrą JAV, o jau kitais metais ten atsidarė pirmoji akupunktūros klinika.

Akupunktūra – natūralus gydymo būdas

Paklausta, kam labiausiai tinka akupunktūra, G. Paliokienė sako, kad šį jau tūkstančius metų naudojamą medicinos metodą reikėtų išbandyti tiems, kuriems standartinė medicina nepadeda. „Tai absoliučiai saugus ir natūralus gydymo būdas, kuris neturi jokio pašalinio poveikio, prie jo nepriprantama. Akupunktūra patartina ir tiems, kurie dėl alergijų negali vartoti vaistų ar yra nuo jų priklausomi, bei tiems, kuriems dėl įvairių medikamentų vartojimo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai“, – pasakoja specialistė.

Anot jos, net jei šiuo metodu gydant nepavyksta išgydyti ligos, gydymas pakeičia žmogaus gyvenimą – jis gali gyventi be skausmų, o tai jau yra didelis pasiekimas.

G. Paliokienė pabrėžia, kad gydo ne adatos – jos tik stimuliuoja, o žmogaus organizmas yra savaime linkęs išgyti. „Kartais žmogus ligą vilkina daugybę metų, o išgyti nori per tris dienas. Farmakologija taikosi prie tokių žmogaus poreikių. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad tabletės dažniausiai turi pašalinių poveikių: išgydžius vienus simptomus, atsiranda kiti“, – pastebi ji.

Be to, kaip teigia specialistė, net ir pažeidus tam tikrus taškus, pašalinio akupunktūros poveikio beveik nebūna.

Akupresūra padeda peršalus

Šaltuoju metų laiku daugėja peršalimo ligomis sergančių žmonių. Verta žinoti, kad stimuliuojant tam tikrus aktyviuosius taškus galima išsigydyti net slogą ar skaudančią gerklę. G. Paliokienė pataria nesibaiminti ir išbandyti nekasdienį gydymo metodą – akupresūrą. Jos žodžiais, aktyviuosius taškus spausti ar masažuoti reikia ne mažiau nei 2 min. Taip pat metodas yra daug veiksmingesnis, kai veikiami abu taškai, masažuojama iš abiejų pusių.

Vis dėlto, pabrėžia medikė, akupresūra patartina ne visiems – žmonėms, kurie serga diabetu, širdies ligomis ar astma, nepatariama ilgai gydytis patiems – geriau kreiptis į gydytoją.

Kaip sako G. Paliokienė, yra keturi būdai, kurie pajudina limfą ir  pagerina organizmo detoksikavimą. „Vienas limfą pajudinti padedantis aktyvus taškas yra tarp nykščio ir smiliaus. Turime uždėti nykštį tarp nykščio ir smiliaus ties ta vieta, kur susijungia kaulai. Radę jautrų taškelį, turime trinti jį apie 2 min. iš kairės į dešinę“, – aiškina ji.

Dar vienas aktyvus taškas, priduria pašnekovė, yra tarp kojos nykščio ir antrojo piršto. Ten rasime labai jautrų taškelį, kuris neretam yra labai skausmingas, – tai kepenų taškas. Jis gali parodyti, ar mūsų kepenys jau yra pavargusios nuo mūsų gyvenimo būdo, užterštos. Jei taškas skausmingas, atitinkamas organas nesveikuoja.

„Jei labai sloguojate, prispauskite pirštus šalia nosies šnervių. Reikia 2 min. spausti ir masažuoti prie šnervės esančią raukšlę. Taip pat patartina pamasažuoti nuo burnos nosies link einančią raukšlę ir ten, kur ji baigiasi šalia nosies“, – pataria specialistė.

O tie, kurie skundžiasi galvos skausmais, G. Paliokienės žodžiais, gali švelniai pamasažuoti smilkinius ir tašką, esantį tarp antakių, – šis būdas daugumai tikriausiai jau žinomas.

„Įdomu tai, kad stimuliuojami taškai dažnai yra labai nutolę nuo norimos paveikti vietos. Pavyzdžiui, gerklei padės taškelis, kuris yra tarp antro ir trečio kojų pirštų. Turime suimti tarp tų pirštų esančią plėvelę ir gerai pamasažuoti“, – pasakoja G. Paliokienė.

Norėdamas pagydyti žmogų, gydytojas pats turi būti ramus ir linkintis gero savo pacientui, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos lektorius, fizinės medicinos reabilitacijos gydytojas dr. Dainius Butvila. Jo įsitikinimu, gydytojas turi tobulėti tam, kad galėtų rodyti pavyzdį savo pacientams.

„Gydytojas, norėdamas nukreipti žmogų gijimo keliu, visų pirma pats turi turėti kuo tyresnę širdį, sielą, nes tik ramus protas gali duoti tinkamą atsakymą. Juk jei norite pasišukuoti prie ežero, turėsite palaukti, kol vanduo nustos raibuliuoti. Tad, jei gydytojas bus įsitempęs, sudirgęs, kaip jis nuramins pas jį atėjusį žmogų? Todėl gydytojas pats turi tobulėti, kad galėtų rodyti pavyzdį. Žinoma, jokiu būdu negalima gydytojo sudievinti.  [...] Gydytojas visų pirma irgi yra žmogus. Visada lieka daug vietos gamtos jėgai, žmogaus vidiniams resursams, nereikia trukdyti žmogui pasveikti“, – teigia D. Butvila.

– Kuo remiantis ligos diagnozė nustatoma tradicinėje kinų medicinoje?

– Stebėjimas yra vienas pagrindinių  diagnostikos metodų. Stebimas žmogaus elgesys, reakcijos, judesiai, akių išraiška, veido spalva ir t. t. Kai pacientas išsako savo problemas, gydytojas užduoda papildomų klausimų, paprašo iškišti liežuvį. Liežuvio spalva, forma, apnašų kiekis ir konsistencija parodo tai, kas vyksta žmogaus organizme. Paskui gydytojas čiuopia  abiejų rankų pulsą. Tada susikaupti turi ir jis, ir pacientas, nes tai užtrunka keletą minučių.

Pulso diagnostikai tradicinė Rytų medicina (ne tik kinų, bet ir Tibeto, indų) teikia didžiulį dėmesį, nes manoma, kad pulsas atspindi ne tik širdies susitraukimų dažnį ir ritmą, bet ir įvairių vidaus organų funkcijas. Galiausiai, įvertinęs paciento atsineštus tyrimus, nes dabar tradicinė kinų medicina neįsivaizduojama be šiuolaikinės medicinos žinių, gydytojas apibendrina visą informaciją, daro atitinkamas išvadas ir renkasi gydymo taktiką.

– Atrodytų, žmogui, tapus priklausomam nuo technologijų, senosios žinios pamažu miršta. Kaip galima stebint pulsą nustatyti, pavyzdžiui, inkstų ligas?

– Šiuolaikiniams, ypač Vakarų, gydytojams pulso apčiuopa atrodo kaip šarlatanizmas. Bet užduočiau paprastą klausimą – kiek dėmesio šiuolaikinės medicinos studijos skiria šiems archajiškiems, bet labai paprastiems diagnostikos metodams? Tikrai nedaug. Aš, kaip buvęs studentas, galiu paliudyti, kad dauguma šiuolaikinių gydytojų  net nemoka taisyklingai rasti pulso, nes dažniausiai ta informacija neaktuali, t. y. galima pamatuoti kraujospūdį, paklausyti širdies. O senoji medicina mano, kad sužinoti galima labai daug, nes kartais žmogaus nurodyti simptomai ir informacija, gauta patikrinus pulsą, nesutampa.

Šiam diagnostikos metodui reikia daug kantrybės, mokytojo, kuris apčiuoptų pulsą ir pasakytų, ar pulsas gilus, ar platus, ar siauras, ar jo banga ateina tolygiai. Tradicinė kinų medicina išskiria 28 pulso charakteristikas. Prieš keletą šimtmečių Kinijoje ne tik gydymas, bet ir kasdienis gyvenimas nebuvo įsivaizduojamas be tradicinės kinų medicinos. Tai buvo ne tik medicinos sistema, bet ir kinų kultūros dalis. Nors šiuolaikinės medicinos pasiekimai dideli, išvengti ligų nepavyksta, o kartais ir jų gydymas neduoda tokių rezultatų, kokių norėtume.

Todėl per pastaruosius 5–6 dešimtmečius tradicinės kinų medicinos specialistai ir ją vertinantys žmonės dėjo labai daug pastangų, kad atgaivintų primirštas tradicijas, toliau tobulino tūkstančius metų kurtą sistemą ir tos pastangos nenuėjo veltui. 2010 m. UNESCO akupunktūrą ir šildymą degančiu pelyno cigaru pripažino ne tik kinų tautos, bet ir visos žmonijos turtu bei įtraukė šį metodą į neįkainojamo kultūros paveldo sąrašą.

– Mes, vakariečiai, Rytų mokymo teiginius norime pagrįsti moksliškai. 1985 m. prancūzų mokslininkai atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad iš tiesų egzistuoja meridianai. Į akupunktūros taškus jie suleido radioaktyvių izotopų ir pamatė meridianų kanalų sistemą – švytintis skystis tekėjo tam tikra sistema, kuri jungia žmogaus organus. Suleidus tą patį izotopą į bet kurią kitą kūno vietą, ne akupunktūros tašką, skystis netekėjo – jis ir liko injekcijos vietoje. Įdomus faktas.

– Vertinant akupunktūros patikimumą iš šiuolaikinio mokslo pozicijų, sunku vienareikšmiškai patvirtinti, kad egzistuoja tam tikri energetiniai kanalai. Kita vertus, to paneigti taip pat neįmanoma.  Pavyzdžiui, žmogus skundžiasi nugaros skausmais, kurie plinta į koją. Gydytojas neurologas sakytų, kad yra nugaros smegenų šaknelių pažeidimo simptomai. Bet kažkodėl skausmas ne visada plinta taip, kaip pavaizduota anatomijos atlasuose, pagal nervų eigą, o, kaip kinai sakytų, pagal šlapimo pūslės kanalo eigą. T. y. kartais skausmas plinta taip, kaip senieji žmonės vaizdavo energijos tekėjimą.

Žinoma, tikrai nesutikčiau su tais, kurie sako, kad akupunktūros metu stimuliuojami taškai ir poveikis yra grynai energetinis, kad čia niekaip nedalyvauja nervų ar kitos sistemos. Tai būtų netiesa, nes žmogus į skausmą reaguoja dėl nervų sistemos funkcionavimo, dėl endokrininės sistemos, kitų biologiškai aktyvių organų išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos. Bet kartu negalėčiau pasakyti, kad energetiniai kanalai tėra mitas, nors ir be galo sunku įvardyti, kas tai yra.

Kinai šiuo atveju vertina paprastai – jie sako „či“. Tai žmogaus gyvybinė energija, kuri cirkuliuoja tam tikrais keliais, ir, jei jos tekėjimas sutrinka, žmogus suserga. Vienas pagrindinių akupunktūros tikslų – sutvarkyti tos energijos tėkmę. Bet, vertindami iš šiuolaikinės medicinos pusės, galime pasakyti, kad tai, ką kinai vadina energetiniu kanalu, dažniausiai apima ir tam tikrų nervinių kamienų, ir atitinkamų kraujagyslių funkcijas – t. y. galime kalbėti apie tam tikrą funkcinį bloką.

Pavyzdžiui,  yra toks gydymo metodas, kaip „čigun“, kai gydoma tik rankomis, net nesiliečiant prie žmogaus kūno. Tokie metodai sukelia dar daugiau diskusijų. Daugelis sako, kad poveikis tik placebo, bet tai egzistuoja ir veikia. Be abejo, gydytojas turi būti sveikas, kad neatiduotų blogos energijos, svarbu, kad jis būtų geranoriškai nusiteikęs paciento atžvilgiu, be to, kad neužimtų Dievo pozicijos, negalvotų, kad jis viską daro. Manoma, kad akupunktūros metu veikia ne tik gydytojo energija – jis tik užima tarpininko poziciją, t. y. padeda tam žmogui pasveikti

Ar egzistuoja rizika pakenkti? Žinoma, kaklo ir nugaros srityje, kitų stambių arterijų ar nervų vietose tikrai reikia būti atsargiems ir vadovautis taisyklėmis, kurių moko studijuojant šią sritį. Kinijoje akupunktūros specialistu tikrai netampama per dvi savaites ar du mėnesius. Pagrindinės studijos užima penkerius metus, paskui – trejų metų praktika su konkrečiu gydytoju. Taigi specialistu ten tampama per tiek pat laiko, kaip ir Vakaruose.

– Kartais galima išgirsti, kad akupunktūra yra ir pavojinga. Egzistuoja mitų, kad, įbedus adatą ne į akupunktūros tašką, įmanomas ir paralyžius.

– Pagal oficialią statistiką akupunktūra vis dėlto laikoma vienu saugiausių gydymo metodų. Galimos komplikacijos yra techninio pobūdžio. Dažniausiai tai – mėlynė adatėlės įbedimo vietoje, jei pažeidžiama kokia smulki kraujagyslė. Kai kuriais atvejais keletą valandų ar keletą savaičių toje vietoje gali likti nemalonus pojūtis. Kad nulūžtų adatėlė, teoriškai įmanoma, bet praktiškai taip būna labai retai, tada reikėtų ir chirurginės intervencijos. Tačiau naudojamos adatėlės yra labai plonos, jomis tikrai sunku padaryti daug žalos.

Taip, teoriškai, į tam tikras vietas įbedus adatėlę, galima sukelti netgi mirtį (nebūtinai tą dieną – mirti galima po kelių savaičių). Akupunktūra buvo naudojama ir kare su Japonija, buvo tokių atvejų, kai tetulytė bakstelėjo miegančiam kareiviui, praėjo savaitė kita – ir žmogaus nebėra. Šiuolaikinė medicina paaiškintų, kad atsirado pažeidimas pailgųjų smegenų srityje, atsirado kraujosruva, kuri po truputį ėmė spausti kvėpavimo centrą ar kitą svarbią vietą, todėl žmogus mirė. Tačiau yra tam tikri atlasai, kur tiksliai pavaizduoti visi taškai, o būsimas gydytojas nemažai laiko praranda tiksliai nustatydamas jų vietą, tiksliai parinkdamas pacientui tinkamą adatos ilgį. Todėl klinikinėje praktikoje nepageidaujamos reakcijos be galo retos. [...]

– Kiek tradicinėje kinų medicinoje yra metafizikos?

–  Gydymas pelyno cigaru yra akupunktūros dalis, nors dažnai žmonės galvoja, kad tai skirtingi metodai. Kinų kalboje akupunktūra vadinasi gydymas adatomis ir šildymu. Tai reiškia, kad tai vienas metodas – dažnai šildomi tie patys taškai, kurie veikiami adatomis. Tuos pačius taškus galima pamasažuoti, tada bus taškinis masažas. Tai bendra sistema, o poveikio priemonės gali būti kelios.

O dvasiniai aspektai, smilkalai, meditacijos netgi būtina sąlyga. Be to, gydytojas, norėdamas nukreipti žmogų gijimo keliu, visų pirma pats turi turėti kuo tyresnę širdį, sielą, nes tik ramus protas gali duoti tinkamą atsakymą. Juk jei norite pasišukuoti prie ežero, turėsite palaukti, kol vanduo nustos raibuliuoti. Tad, jei gydytojas bus įsitempęs, sudirgęs, kaip jis nuramins pas jį atėjusį žmogų? Todėl gydytojas pats turi tobulėti, kad galėtų rodyti pavyzdį. Žinoma, jokiu būdu negalima gydytojo sudievinti.  [...] Gydytojas visų pirma irgi yra žmogus. Visada lieka daug vietos gamtos jėgai, žmogaus vidiniams resursams, nereikia trukdyti žmogui pasveikti.

Krikščioniškoje pasaulėžiūroje kartais suprantama, kad dvasia ir kūnas – tarsi dvi atskirtos dalys. Kinų medicinoje manoma, kad žmogaus dvasia yra pati nematerialiausia energijos forma, kada ji gauna materialią, ji tampa kūnu. Veikia ir viena, ir kita. Vidaus organų problemos gali turėti įtakos žmogaus psichikai, psichika gali lemti vidaus organų funkcijas. Taigi pusiausvyra tiesiog būtina,  ypač šiandieniam žmogui.

Šiandienis žmogus labai dažnai turi įvairių psichoemocinių problemų. Ne kartą nesėkmingai gydžiau stuburo skausmą galvodamas, kad tai – tik stuburo išvarža. O kai trupučiuką palieti tuos dalykus, apie kuriuos žmogus nepasakoja, bet kuriuos nujauti iš jo išraiškos, liežuvio, pulso, žiūrėk, labai pagerėja. Taigi tų dalykų negalima pamiršti. Tradicinė Rytų medicina turi tiek išorinės, tiek vidinės alchemijos prieskonį. Apie išorinę mes visi esame girdėję, pavyzdžiui, kad metalą ar gyvsidabrį buvo bandoma paversti auksu.

Kinai, ypač daoizmo atstovai, praktikavo vidinę alchemiją – ieškojo „stebuklingos piliulės“, kuri padarytų žmogų nemirtingą. Šiandieninėje Kinijoje yra žmonių, manančių, kad mes esame nemirtingi. Nuklysdamas į šoną galiu pasakyti, kad šiuolaikinis mokslas, gal pats to nenorėdamas, galėtų paliudyti, jog žmogus gali būti nemirtingas. Kokiu atveju? Kalbu apie vėžį. Kas yra vėžinė ląstelė? Tai ląstelė, kuri užmiršo numirti. Ji dauginasi. Vadinasi, teoriškai žmogus turi sugebėjimą būti nemirtingas.

Taigi kinai, ieškodami nemirtingumo paslapties, praktikavo ir meditacijas, ir įvairias kvėpavimo technikas, po šiai dienai naudoja tam tikrus žolių mišinius, kurie padeda žmogui pakeisti ir sąmonės būseną. Esu sutikęs žmonių, kurie pasigamina keletą gramų sveriantį gumulėlį, įsideda jį į burną ir gali tris savaites išbūti be maisto, be skysčių. Tikrai ne vienas matė ir reportažų iš Indijos apie tai, kaip 80-ies metų žmogus nevalgo, negeria. Jį nuveža į ligoninę, mėnesį stebi ir mato, kad jis nesituština, nesišlapina, bet vis tiek žmonės negali tuo patikėti. Tie, kurie tyrinėja, patiki, bet pasaulis, kuris nenori tikėti, tuo netiki, nors tai yra faktas. Tikėjimui ir netikėjimui nėra ribų.

Plintančiai gripo epidemijai neatsilaiko ir stipriausios moterys. Susirgusią žaviąją LNK laidų vedėją Astą Stašaitytę-Masalskienę šiandien ir rytoj laidoje „Yra kaip yra“ netikėtai pavaduos žurnalistas Giedrius Drukteinis.

Simboliška – laidoje bus diskutuojama apie tradicinius ir netradicinius gydymo būdus. Ar šlapimas gali išgydyti ligą? Apie tai pokalbis su laidos viešnia Virginija Luko, kuri sako, kad badavimu ir šlapimo gėrimu išsigydė krūties mastopatiją. Pašnekovė tvirtina, kad artima jai moteris išsigydė ketvirtos stadijos vėžį, kita pažįstama įveikė tradicinės medicinos nepagydomą ligą. Virginija tikina, kad ji sveika ir jai jokie vaistai nebereikalingi.

Dar vienas laidos svečias rašytojas, keliautojas, kinų medicinos žinovas Raimundas Dikčius  įsitikinęs, kad vienintelis geras šiuolaikinės medicinos išradimas yra termometras.

Laidoje dalyvavo medikai, profesorius, habilituotas mokslų daktaras  Balys Dainys, onkologas – fitoterapeutas, neetatinis Sveikatos ministrės patarėjas netradicinės medicinos klausimais Juozas Ruolia ir kiti specialistai.

Laidoje kalbėta apie badavimo, "Su Džok" terapijos, akupunktūros naudą. Beje, akupunktūrą tiesiog studijoje išbandė sloguojantis laikinasis laidos vedėjas Giedrius Drukteinis. Daug informacijos norintiems gyventi sveikiau laidoje „Yra kaip yra“ 17.05 val. per LNK.

Akupunktūra gali ne tik išgydyti įvairias ligas ar sutrikimus, bet ir padėti atsikratyti žalingų įpročių, pavyzdžiui, rūkymo. Taip sako Pasaulinės kinų medicinos federacijos valdybos narys, biomedicinos mokslų daktaras Vitalijus Numavičius. Jo teigimu, akupunktūra gali pagelbėti daugeliu atvejų, bet jos efektyvumas priklauso ir nuo paties paciento pastangų.

„Mes pakeičiame receptorių intensyvumą, ir tai, kas buvo skanu, tampa nebeskanu. Tokiu būdu žmogui galima padėti, bet dėl psichologinio įpročio žmogus turi arba apsispręsti pats, arba dirbti su psichologu“, – pasakoja V. Numavičius.

– Šiuo metu – šaltasis metų periodas, kai daug kas serga. Ar galite padėti žmonėms, kurie, pavyzdžiui, yra užkimę?

– Galima daryti įtaką tokiai būklei, bet sėkmė priklausys nuo kelių veiksnių. Pirmasis, žinoma, yra gydytojo profesionalumas. Antrasis – kaip giliai įsisenėjusi liga. Jei balso stygos – nusėdusios, kvėpavimo sistema – pervargusi, vienos procedūros metu tikrai nepavyks atstatyti visų organizmo galių. Teks atlikti kursą. Jei procesas vystėsi ilgą laiką, galbūt prireiks netgi ir keleto kursų.

Svarbu tai, kokiais būdais bandysime spręsti situaciją. Vienas būdas – iš išorės, duodamas cheminis elementas. Dažnai to užtenka. Balsas sustiprės, bet balso jėga gali dar negrįžti. Panaudoti akupunktūrą yra tikslinga tam, kad balso jėga grįžtų ir kvėpavimo sistemos pajėgumas atsistatytų.

– Kur būtų duriamos adatėlės?

– Akupunktūros taškai yra išsidėstę visame kūne. Jų yra 720. Galime naudoti dar atskirus ypatingus taškus, jų yra apie 120. Taip pat galima naudoti ausies kaušelyje esančius taškus (jų yra dar 200) arba panaudoti refleksines zonas paduose. Pasirinkimas – pagal specialisto išsilavinimą. Dažniausiai naudojami periferiniai taškai. Tai taškai, kurie išsidėstę nuo alkūnių iki pirštų arba nuo kelių iki kojų pirštų. Taip pat naudojami lokalūs taškai – liežuvio arba gerklų zonoje esantys taškai.

Reikia turėti omenyje, kad akupunktūra reguliuoja organizmo procesų intensyvumą. Tai reiškia, kad galime kryptingai suaktyvinti arba slopinti fiziologinius procesus, tačiau, jeigu mums reikia sustiprinti arba atstatyti organizmą, mums reikės jį maitinti. Pats žodis jau pasako: reikės duoti to paties pieno su medumi.

– Ar Jūs, akupunktūros specialistai, ieškote sąsajų, kodėl žmogus susirgo? Ar būna taip, kad žmogus skundžiasi kažkokia liga, bet Jūs matote, kad problema yra visai kitose vietose?

– Jūs labai gerai suformulavote klausimą: ar akupunktūra yra simptomatinis gydymo būdas, ar jis remiasi kažkokiu fundamentalesniu organizmo pažinimu. Nuo pat senovės, prieš 2–3 tūkst. metų, buvo aiškiai sakoma – akupunktūra – taškų dirginimas, įvedant adatėlę, badant, spaudžiant arba šildant, yra veikimo būdas, bet, kada naudojame akupunktūrą, kokią jos formą ir kuriuos taškus pasirinksime, priklauso nuo diagnostikos. Diagnostika priklauso nuo to, kaip gerai išmanome žmogaus fiziologiją.

Žmogaus organizmas yra save reguliuojanti ir atstatanti sistema. Visos bėdos kyla tada, kai savo darbo krūviais, gyvenimo būdu, aplinkos užterštumu nebeleidžiame organizmui prisitaikyti. Užduodami įvairius klausimus, rinkdami informaciją, žiūrėdami pulsą, kuris mums parodo organų ir organų sistemų aktyvumą, kraujodaros stiprumą, pakankamumą, stebėdami liežuvio drėgnumą, kuris parodo, ar organizmui užtenka skysčių, ar gleivinė yra stipri, ar silpna, atrenkame, kokiame lygmenyje yra susirgimas – paviršiuje ar gilumoje. Ar tai – organizmo atsakas į sudirginimą (pirminį, išorinį), ar tai – sutrikimas, atsiradęs dėl to, kad gilumoje funkcijos yra nusilpusios ir organizmas negali palaikyti vienos iš savo veiklų. Ši anamnezė yra ypač svarbi, nes, jei nesurenkame, neišsiaiškiname, kurie požymiai yra esminiai, kurie antriniai, nežinome, kur yra ligos šaknis, pirminė priežastis, nežinome, ką reikia gydyti. [...]

Įvertinę visa tai, mes nustatome, ar tai yra paviršinis sutrikimas, vadinamas ci. Ci hieroglifas reiškia deguonį. Jei nepakanka deguonies, reikia kvėpuoti, pavalgyti. Kinas pasakytų – pirmiausia pavalgyk, pasivaikščiok gryname ore. Tai padaręs porą kartų, pradedi jaustis geriau. Tai reiškia, kad trūko tik to. Be to, galbūt reikėjo 24 valandom atsigulti, išsimiegoti ir su niekuo nebendrauti – panaikinti informacinį stresą. Kitu atveju gali būti, kad reikia akupunktūros – taškinio poveikio, masažo – audinių išjudinimo, sausgyslių, raiščių minkštinimo, pratampymo, kryptingos fizinės veiklos, kad kūnas atsigautų. Rytų medicinoje, ypač tradicinėje kinų medicinoje, individualizuotas gydymas yra medicinos pagrindas.

– Ar į Jus kreipiasi pacientai, norintys mesti rūkyti?

– Taip. Pavyzdžiui, pacientė kreipėsi dėl nugaros problemų. Dirbome sėkmingai ir ji sako – daktare, ką man daryti, aplink niekas neberūko, aš irgi norėčiau mesti, bet man taip skanu. Pabandėme padaryti akupunktūros procedūrą. Po dviejų dienų ji sako – daktare, man rūkyti – nebeskanu.

Mes pakeičiame receptorių intensyvumą ir tai, kas buvo skanu, tampa nebeskanu. Tokiu būdu žmogui galima padėti, bet dėl psichologinio įpročio žmogus turi arba apsispręsti pats, arba dirbti su psichologu. Labai svarbu, ar žmogus dalyvauja, ar jis yra tas, kuris sako – suplok man stebuklinga lazdele per galvą ir aš gyvensiu toliau taip, kaip gyvenau.

Dabar situacija pasikeitė. Jei anksčiau sirgdavome, kentėdavome ir vargdavome nuo susirgimų ir sutrikimų, kuriuos sukeldavo per didelis krūvis ar traumos, tai dabar mūsų ligos yra kitokios. Vargstame nuo sutrikimų, kurie atsiranda dėl mažo judrumo. Hipodinaminis stresas, pastovi įtampa: dėmesys, kompiuteriai, popieriai, atsakomybė – visa tai slegia ir apkrauna. Mūsų gyvenimo būdas per paskutinius 20 metų pasikeitė. Kiek dabar žmonių dirba fiziškai su kastuvu ir kiek su technika? Geriausiu atveju 20 proc. žmonių dirba fizinį darbą.

Nesvarbu, kurią rinksimės – Ajurvedos, Tibeto, kinų, poleniziečių, Naujosios Zelandijos, Pietų Amerikos mediciną, pirmiausia ji sako, kad reikia atstatyti žmogaus vidų. Tai reiškia – padėti jam „susirinkti“. Atstačius vidinę psichosomatinę ašį, reikia duoti medžiagų ir padėti jam, kad kūnas vėl pradėtų teisingai dirbti.

– Ar tenka daug dirbti su žmonėmis iš psichologinės pusės, kai reikia įtikinti, kad žmogus privalo keisti savo gyvenimo būdą?

– [...] Skirtingos priežastys reikalauja skirtingo gydymo. Visada bus pacientų, kuriems nepadėsi, bet gydytojo darbas ir yra atrinkti, kam jis gali padėti ir kam negali. Joks žmogus negali gydyti visų ligų vienodai efektyviai. Vienus sutrikimus jis tvarko geriau, kitus – blogiau.

Jau nekalbu apie tokį dalyką kaip psichologinį suderinamumą. Jeigu žiūrėtume į žmonių tarpusavio informacijos pasikeitimą, tai vienas žmogus iš 16-os kiekvienam iš mūsų yra konfliktinis. Negali būti bet kokio bendradarbiavimo – ne dėl to, kad jis ar tu esi blogas žmogus, bet dėl to, kad jūsų informacijos perdavimo forma nėra priimtina vienas kitam.

Senųjų medicinų metodika, liaudies patirtis buvo pirmiausia skirtos tam, kad žmogus galėtų gyventi kokybišką gyvenimą. Nesvarbu, kad jis turi negalią, patyręs traumą, yra vyresnio amžiaus, bet jo gyvenimo intensyvumas turi būti subalansuotas. Jis jaučiasi visavertis, gali gyventi, bendrauti, džiaugtis savo šeima, draugais, šalimi.

– Jei jaučiame, kad puola sloga, kaip galėtume sau padėti?

– Jei „kabina“ sloga, peršti akis, gerklę, yra keletas taškų, bet vis tiek turbūt reikia specialistų, kad tai efektyviai suveiktų. Galime spaudyti palei nosį, akis, bet yra daug paprastesnis ir neakupunktūrinis veikimo būdas, kuris taikomas ir nuo seno aprašytas ir Kinijoje, ir Korėjoje. Imama svogūno galvą, peiliu sukapojama dideliais gabaliukais (nereikia labai smulkiai). Svogūnas įdedamas į nestorą medvilninį audinį, pridedamas prie burnos ir kvėpuojama kaip pro dujokaukę.

– Pro nosį?

– Pro burną, pro nosį. Svogūnas turi bakteriostatinį veikimą. Be to, pravalo kvėpavimo takus. Jei jo būna daug, graužia akis – tai žino visi. Tam, kad garai su veikliosiomis medžiagomis neerzintų akių, svogūną įdedame į medžiagą. Oras, praeidamas pro audinį ir svogūną, į kvėpavimo sistemą įneša dezinfektantą. Tikrai bus gerai.

Bėk nuo mediko, kuris gydo tik akupunktūra, o jo darbo kabinete nesijaučia prideginimo kvapo. Tam pritaria tradicinės kinų medicinos meistras bei tai či profesorius Liu De.

Senas pekinietis

"Kino tautybė nėra garantija, kad jis bus geras akupunktūros specialistas", – sako Šveicarijos mieste Ženevoje su žmona lietuve Aušra gyvenantis Liu De, kelioms savaitėms atvykęs pailsėti į Lietuvą, kur praleido ne vienus gyvenimo metus.

Kinas iš savo tėvynės išvyko, kai dar buvo vaikas.

"Mano tėvas buvo garsus gydytojas, ginekologas, oficialiai pripažintas kinų tradicinės medicinos specialistas, – pasakoja Liu De ir ant popieriaus lapo rašo savo tėvo vardą ir pavardę: Liu Wei. – Apie skausmingą kinų kultūrinę revoliuciją, kai iš šalies buvo priversti išvažiuoti daug garsių žmonių, nekalbėsime."

Liu De šeima – seni pekiniečiai: Kinijos sostinėje jo protėviai apsigyveno prieš 300 metų. Liu De senelis buvo pirmojo Kinijos banko vienas direktorių. Senelio brolis Havajuose įkūrė milžinišką bendrovę.

Gydomieji cigarai

Kada ir kur Liu De pradėjo mokytis Zhen Jiu – akupunktūros ir prideginimo meno?

"Kai buvau 14 metų, mane kinų tradicinės medicinos pradėjo mokyti tėvas, – Liu De neslėpė pasitenkinimo, kai išgirdo klausimą apie "Zhen Jiu". – Teisingai! Šie žodžiai turi būti naudojami tik kartu. "Zhen" – adata, neįmanoma be "jiu" – ugnies. Kinijoje nesupras, jei paklausite apie "zhen", nes galbūt klausiate apie siuvimą. Yra ligų, kur pirmiausiai naudojamas "jiu" – prideginimas, o tik po to – adatos. Neretai naudojant tik adatas poveikis bus mažesnis, o kartais – neefektyvus."

Prideginti naudojamos cigarus primenančios tūtelės su gydomosiomis žolelėmis. Daugiau nei 20 pagrindinių žolių, kurių viena svarbiausių – paprastasis kietis, renkamos pavasarį. Per  vasarą džiovinamos, o rudenį susukamos į ryžių popierių ir naudojamos prideginti.

Naudojant specialią prideginimo techniką karščio banga per taškus skverbiasi į kūną.

Turi profesoriaus laipsnį

"Imk adatas ir gydyk", – Liu De pamena tėvo žodžius, kai pamatė pirmąjį pacientą.

Juo buvo mokyklos direktoriaus pavaduotojas. Norėdamas gydyti Europoje, Liu De privalėjo įgyti akupunktūros specializaciją. Tokią galimybę gavo Sankt Peterburge.
Išmoko ir masažo bei tai či meno. Pastarojoje srityje turi profesoriaus laipsnį.

Tradicinėje kinų medicinoje naudojama fitoterapija – gydymas augalais, vaistažolėmis, masažas, skirstomas į manualinį ir raumenų atpalaidavimo, bei kiti metodai.

Naudojo prieš mūsų erą?

– Zhen jiu kritikai mano, kad akupunktūra žmonėms nepadeda ir veikia tik placebo efektu, – pasiteiravome Liu De.

– Taip gali sakyti žmonės, nieko neišmanantys apie tradicinę, per tūkstančius metų patikrintą kinų mediciną. Kinų tauta – labai pragmatiška. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė sąrašą ligų, kurias rekomenduoja gydyti akupunktūra.

Tarp mano pacientų yra verslininkų, politikų. Vienas jų – JTO būstinės Ženevoje buvęs generalinis sekretorius.

Kaune gydžiau ir diplomuotus medikus, profesūrą. Docentas Stasys Ragaišis negalėjo paeiti be lazdos, o po gydymo savo gimtadienio šventėje kėlė tostą už tradicinę kinų mediciną.

Nekritikuoju Europos ir neišskiriu tradicinės kinų medicinos. Didesnė nauda būtų, jei sujungtume jas kartu – sėkmingai tai daroma JAV. Niujorke yra keletas klinikų, kur ligoniai siunčiami ne tik pas tradicinės Vakarų, bet ir kinų medicinos gydytojus,  ajurvedos specialistus. Kažką panašaus jau ketinama daryti ir Šveicarijoje – Lozanoje.

Naudoja po vėžio

– Kaip patikėti, kad nuo adatos dūrio dings, pavyzdžiui, dantų skausmas arba liga?

– Zhen jiu turi analgetinį efektą, todėl naudojama skausmui malšinti net po operacijų. Akupunktūra ir prideginimas dažniausiai išgydo funkcinius pakitimus, sunkiau – organinius, tačiau ji beveik nepadės, jei sergate vėžiu. Bet yra pacientų, kuriuos šis metodas stiprina po vėžio operacijos.

– Kodėl akupunktūra neveiksminga be prideginimo?

– Mano tėvas sakydavo, kad jei ateini į akupunktūros kabinetą ir nejunti žolelių kvapo, bėk nuo to mediko. Daugelio ligų priežastis yra šalčio ir drėgmės persismelkimas į organizmą. Šį poveikį organizmui galima panaikinti tik prideginimo būdu.

Galima ir pakenkti

– Prideginus lieka randai?

– Ne.  Šiais laikais odos neliečiame, bet karštis didelis, šiluma įsiskverbia giliai ir užpildo kanalus.

– Kaip veikia akupunktūra su prideginimu?

– Jei šviesoforas neveikia, susidaro chaosas. Tuomet reikia reguliuotojo, kuris paskirsto srautus, nurodo, kur važiuoti. Zhen adata reguliuoja energijos tėkmę.

Tačiau jei autostradoje spūstyje baigėsi benzinas, tuomet policininkas nepadės. Benzinas yra jiu – prideginimas. Geriausia, kai tai naudojama kartu: zhen normalizuoja energiją, jos tekėjimą, nurodo teisingas kryptis, jiu papildo atgaivintą energiją.

Akupunktūra turi augantį efektą, todėl norint sulaukti stabilaus rezultato, reikia bent 12 seansų. Pirmiausia nustatoma, kas pacientui yra. Tai gali užtrukti valandą, dvi. Europietiški tyrimai – gerai, bet kinų akupunktūra turi ir savo diagnostiką – pagal pulsą, liežuvį, akis ir ausis.

Tinka ir kūdikiams

– Akupunktūra vaikams vertinama prieštaringai. Kokia jūsų nuomonė?

– Girdėjau, kaip viena ponia, užsiimanti akupunktūra, teigė, kad iki 11–12 metų amžiaus vaikams zhen jiu negalima taikyti.  Klaidinga nuomonė! Ja galima gydyti net kūdikius.

– Zhen jiu veikia nuo 360 iki 2000 kūno taškų?

– Pagrindiniai – 365, kiekvienai metų dienai. Didelės įtakos turi poveikis iš kosmoso. Tradicinė kinų medicina stipriai susijusi su kosmosu, nes žmogus susijęs su gamta. Juk mūsų kūne yra apie 70 proc. vandens. Žemės paviršiuje – tiek pat. Mes – neatsiejama visatos dalis.

– Yra skirtumų, gydant vyrą ir moterį?

– Negalima jų lyginti todėl, kad moters organizmas – labai subtilus. Dėl to vyrų ir moterų gydymo metodai skirtingi.

Išgelbėjo gyvybę

– Kiek jūs turite adatų?

– Daug. Juokaujame, kad geriems klientams adatų negailime.

– Tiesa, kad organizme yra taškų, kai įdūrus su adata žmogų galima nužudyti lėta mirtimi?

– Tai nėra mitas, aukščiausio lygio meistrai sugebėtų tai padaryti. Beje, Afganistane buvo rusiškai be akcento kalbėjusių kinų specialiųjų jėgų "Juodieji gandrai" karių, kurie moka ir šios technikos subtilybių. Senovės Kinijoje sakydavo, kad gydydamas adatomis turi būti labai atsargus, nes tai – tarsi tigro gaudymas.

– Įdomu, kur tie mirties ir gyvybės taškai?

– Tie taškai yra ne žmogaus organizmo paviršiuje, o giliai. Reikia mokėti ypatingos metodikos ne tik įdurti, bet ir tinkamai stimuliuoti tą tašką, sukelti neigiamą energiją, ir žmogus mirs.
Kartą, skrisdamas lėktuvu iš Londono, pagelbėjau vienam keleiviui. Jo kraujospūdis buvo neįtikimai žemas, žmogus pradėjo mėlti, medicinos sesuo jautėsi bejėgė. Paprašiau adatos arba smeigtuko. Pasinaudojau senu metodu, kurio tėvas mane išmokė. Laimė, spėjome padėti tam keleiviui.

Nuėjęs į savo vietą užsnūdau. Po valandėlės jaučiu, kažkas budina. Pramerkęs akis pamačiau besišypsančias stiuardeses su didele dėže saldainių. "Įgulos vardu dėkojame už išgelbėtą žmogaus gyvybę", – pasakė jos.

Pati „alternatyvios medicinos“ kategorija reiškia, jog jai priklausančios gydymo rūšys nėra moksliškai įrodytos ir yra nepripažįstamos oficialiosios medicinos. Tačiau nuolat girdžiu klausimą: „O akupunktūra? Juk įrodyta, jog ji veikia, yra daugybė patikimų tyrimų, patys gydytojai ja naudojasi.“ Metas adatėlėmis pabadyti patį akupunktūros mitą.

Greičiausiai, beveik viskas, ką esate apie ją girdėję – netiesa, teigia gydytoja Harriet A. Hall.

Pradėti galima nuo to, jog šis senovės kinų gydymo metodas galimai yra ne toks ir senas. Ir galbūt net ne kinų! Tradicinės kinų medicinos žinovas Paul Unschuld, išstudijavęs ankstyviausius šaltinius, įtaria, jog akupunktūros idėja galėjo kilti Hipokratui Graikijoje, o vėliau išpopuliarėti Kinijoje. Taip pat, akupunktūra, greičiausiai, nėra 3 000 metų senumo. Patys ankstyviausi Kinijos medicininiai tekstai, siekiantys 3 amžių prieš mūsų erą, šio gydymo metodo nemini. Pats ankstyviausias šaltinis, paminintis „badymą adatomis“ yra 90 metų prieš mūsų erą, tačiau jis kalba apie kraujo nuleidimą, ar pūlinių pradūrimą adatomis. Šiuose šaltiniuose nėra nieko panašaus, kas galėtų priminti šių dienų akupunktūrą.

Ankstyviausi šaltiniai teigia, jog kinų medicina vakarų pasaulį pasiekė 13 amžiuje. Tačiau juose apie akupunktūrą taip pat nėra nieko. Pirmasis vakarietis apie šį gydymo metodą parašė 1680 metais. Tai buvo Wilhelm ten Rhijn, kuris akupunktūrą apibūdino visai ne taip, kaip mes ją suprantame šiandien. Jis neminėjo specifinių taškų, esančių kūne, tačiau aprašė dideles auksines adatas, kurios būdavo įsmeigiamos į kaukolę arba gimdą, ir ten paliekamos 30-čiai įkvėpimų. Po to laiko, akupunktūra Europoje buvo tai pamirštama, tai vėl prisimenama.

Amerikoje ji pirmą kartą išbandyta 1826 metais, kaip priemonė, skirta gaivinti skenduolius. Tačiau tai pasirodė neveiksminga, ir žmonės „pasibjaurėję apleido šį metodą“.

20 amžiaus pradžioje joks vakarietiškas šaltinis nemini specifinių akupunktūros taškų: adatos tiesiog būdavo įsmeigiamos šalia skaudulingos vietos. Dabar reiškianti kūne tekančią gyvybinę energiją, „Či“, pradžioje buvo vadinami nuo karšto maisto kylantys garai. O meridianai, kurie dabar vadinami energiniais kanalais, kuriais po kūną cirkuliuoja či, anksčiau buvo kraujagyslių ir kanalų atitikmuo. 1939 metais prancūzas Georges Soulie de Morant buvo pirmasis, kuris terminą „meridianas“ susiejo su gyvybine energija „či“. Ausų akupunktūra taip pat buvo išrasta prancūzo, 1957 metais.

Kinijos valdžia nuo 1822 metų iki II pasaulinio karo bandė drausti akupunktūrą. Tačiau Mao Dzedunas atgaivino šį gydymo metodą kaip pigią priemonę teikiant pagalbą masėms ir kaimų gyventojams, kurių nepasiekdavo įprasti gydytojai. Pats Mao akupunktūra nesigydė ir ja netikėjo. Būtent Mao valdžia ir išpopuliarino „tradicinės kinų medicinos“ terminą.

1972 metais James Reston, lydėjęs JAV prezidentą Richard Nixon kelionėje į Kiniją, vėliau papasakojo apie jam atliktą apendicito operaciją. Buvo tikima, jog apendicitas buvo pašalintas taikant vien akupunktūrinę nejautrą. Tačiau iš tiesų akupunktūra buvo panaudota tik kaip pagalbinė priemonė palengvinti skausmą, praėjus dienai po operacijos. Tokiu atveju skausmo sumažėjimas galėjo tiesiog sutapti su lauktu organizmo atsistatymu. Paplitusi istorija, apie atvirą širdies operaciją, naudojant tik akupunktūrinę nejautrą taip pat pasirodė besanti melaginga. Jei šiais laikais akupunktūra operacijų metu ir naudojama, tai tik kartu su įprastiniais nejautros metodais ir/arba priešoperaciniais medikamentais. Ir tik pacientams, kurie tiki akupunktūra, kuriems gali suveikti placebo efektas.

Vakaruose akupunktūrai populiarėjant, Rytuose jos populiarumas mažėjo. 1995 metais Kinijoje apsilankę vakarų gydytojai sužinojo, jog tik 15–20 procentų kinų renkasi tradicinę šalies mediciną. Ir įprastai ją derina kartu su vakarietiškais gydymo metodais. Pasirodo, jog dalis pacientų tradicinę kinų mediciną renkasi todėl, jog kitokios negali įpirkti.

Pradžioje buvo laikoma, jog kūne yra 360 akupunktūros taškų (labiau siejama su apytiksliu dienų skaičiumi metuose, nei su anatomija). Dabar jau yra atrasta daugiau nei 2 000 akupunktūros taškų, kas verčia manyti, jog gali nebelikti nei menkiausio odos lopinėlio, kuris nebūtų akupunktūros tašku. Taip pat yra 20 meridianų. Nors šie skaičiai daug reikšmės neturi, nes niekada nebuvo įrodytas joks akupunktūros taškų, meridianų ar či egzistavimas.

Ar akupunktūra veikia? Pirmiausiai, kokia akupunktūra? Ir ką reiškia „veikia“? Yra keletas skirtingų kinų akupunktūros versijų. Taip pat, japonų, tailandiečių ir indų versijos, kurių dauguma buvo sukurtos per paskutinius dešimtmečius. Yra viso kūno akupunktūros arba tos, kurios koncentruojasi į galvos odą, rankas, ausis, pėdas, skruostus, smakrą. Taip pat, gali būti gilūs arba švelnūs įbedimai, su elektrinėmis adatomis, arba prie odos pridedamais elektrodais, kuomet į kūną niekas nėra įsmeigiama.

Akupunktūra veikia tokiu pat būdu, kaip ir kitos placebą, saviįtaigą sukeliančios priemonės. Buvo įrodyta, jog akupunktūra sumažina pykinimą, skausmą ir kitus subjektyvius simptomus, tačiau niekada nebuvo įrodyta, kad šis metodas patikimai pakeistu natūralią ligos vystymosi kryptį. Šiomis dienomis akupunktūra dažniausiai naudojama tik palengvinti skausmui. Ankstyvieji kinų akupunktūros meistrai teigė, jog šis metodas neskirtas gydyti jau pasireiškusias ligas. Pasak jų, šis metodas yra toks subtilus, jog skirtas gydyti tik tas ligas, kurios yra tik vos pradėjusios vystytis. Ir tik tuomet, jei pacientas tiki gydymo efektyvumu. Tikra senovės išmintis!

Tyrimai atskleidė, jog akupunktūros metu žmogaus organizme išsiskiria natūralūs hormonai, malšinantys skausmą – endorfinai. Tačiau veterinarai pastebi, jog bandant įvaryti arklį į narvą, ar metus pagalį šuniui, jiems taip pat išsiskiria endorfinai. Greičiausiai, pataikius į nykštį su plaktuku, taip pat išsiskirs endorfinai ir jūs kuriam laikui pamiršite galvos skausmą.

Psichologai gali išvardinti daugybę priežasčių, kodėl akupunktūrą turi poveikį: dėmesio nukreipimas nuo pradinio simptomo į adatos įsmeigimą, lūkesčiai, įtaiga, saviįtaiga, neteisingas priežastingumas, klasikinis, instrumentinis sąlygojimai, socialinis paskatinimas, ekonominė ir emocinė investicija, socialinė nauda už tikėjimą ir t. t. Yra daugybė būdų, kaip žmogaus psichologija gali priversti mus tikėti, jog neefektyvus metodas iš tiesų buvo efektyvus. Saviįtaiga taip pat gali suveikti skirtingai. Net ir procesas, kurio metu atsigulama ant specialaus stalo, atsipalaiduojama, o šalia stovi tavimi besirūpinantis gydymo specialistas, gali sukelti didesnį placebą, nei cukrinės tabletės išgėrimas.

Yra daugybė tyrimų, kurie atskleidė, jog akupunktūra gali paveikti tokius subjektyvius simptomus, kaip skausmas ar pykinimas. Tačiau keletas priežasčių gali versti suabejoti šiais radiniais. Rezultatai yra nepastovūs. Kai kurių tyrimu metu efektas aptinkamas, kitų – ne. Didžiajai daliai tyrimų vadovavo asmenys, suinteresuoti įrodyti šio metodo veiksmingumą. Netikintieji akupunktūra dažnai atsisakydavo būti tiriami, todėl studijos buvo atliekamos su žmonėmis, kurie yra šališki akupunktūrai. Visi akupunktūros tyrimų rezultatai iš Kinijos yra teigiami jos naudai. Tačiau, vis dėl to, dauguma dalykų, atkeliaujančių iš Kinijos, yra teigiami. Šalyje kultūriškai nepriimtina skelbti negatyvias išvadas, nes tyrėjai galėtų prarasti finansavimą arba savo darbą.

Didžiausia problema su akupunktūros tyrimais yra ta, jog labai sunku tinkamai kontroliuoti placebo efektą. Kai žmonėms įbedi adatą į kūną, jie linkę tai pastebėti. Dvigubai aklas eksperimentas sunkiai įmanomas, nes, net jei ir pavyktų apgauti pacientą, jog įbedei jam adatą, šią procedūrą atliekantis žmogus tikrai žinos, ką padarė, o ko ne. Buvo naudoti du eksperimento būdai: lyginant rezultatus, kai adata bedama į akupunktūros tašką, ir kai bedama į vietą, kurioje nėra šio taško. Kitas metodas buvo naudojant netikrą adatą, kuri sukurdavo iliuziją, jog oda buvo perverta, kai iš tiesų jokio įbedimo nebūdavo.

Profesorius George Ulett atrado, jog paleidus elektros impulsus į riešo odą, veiksmingumas buvo toks pat, kaip įkišant adatėles. Be to, vienas vienintelis taškas, esantis ant riešo, tiko malšinti bet kurios kūno dalies simptomams.

Visiškai nesvarbu, kur bus įsmeigiama adatėlė. Net nesvarbu, ar adatėlė bus naudojama. Geriausiai kontroliuojamuose tyrimuose svarbus buvo tik vienas dalykas: ar pacientas tikėjo, jog jam taikoma akupunktūra. Tikintiesiems, jog jie yra gydomi, skausmas nuslopdavo, nepriklausomai nuo to, ar jie iš tiesų buvo gydomi. Tiems, kurie manė, jog nėra gydomi, nors iš tiesų buvo, – skausmas nesumažėdavo.

Akupunktūrininkai dažnai nevykusiai stengiasi racionalizuoti jiems nepalankius tyrimus. Vieno iš tyrimų, naudojusių kontrolinę grupę, metu paaiškėjo, jog tikroji akupunktūra ir apsimestinė akupunktūra suveikė vienodai gerai. Tai yra, rezultatai buvo vienodi tiek pacientams, gavusiems tikrą akupunktūrą, tiek pacientams, kuriems buvo tik teigiama, jog jie gydomi akupunktūra. Išvados: akupunktūra nėra efektyvesnė už placebą. Vis dėl to, tyrimo autoriai išvadas suformulavo kiek kitaip: efektyviai veikia tiek akupunktūra, tiek placebas. Kitas akupunktūros specialistas nusprendė savo tyrimuose nenaudoti kontrolinės grupės, kadangi, pasak jo, bet kokia odos stimuliacija gali turėti efektą. Nors man panašu, jog tokia idėja visiškai panaikina akupunktūros prasmę, tačiau pats tyrėjas to, greičiausiai, nepastebėjo. Juk, jei tai būtų tiesa, pacientus galima būtų tiesiog masažuoti ar liesti, be poreikio juos badyti adatomis, ar kalbėti apie gyvybines energijas.

Turint galvoje prieštaringus tyrimų rezultatus, bei či energijos ar meridianų neįtikimumą, logiška teigti, jog akupunktūra nėra kas nors daugiau, nei sudėtingas placebo receptas. Badant žmogų kaip adatų pagalvėlę galima išgauti ryškų placebo efektą, tačiau nėra įrodymų, jog būtų įmanoma pasiekti ką nors daugiau.

Harriet A. Hall (gimusi 1945 liepos 2 d.) yra į pensiją išėjusi šeimos gydytoja, buvusi JAV oro pajėgų chirurgė, alternatyvios medicinos kritikė ir skeptikė, rašanti žurnalams „Skeptic“ ir „Skeptical Inquirer“.