„Į Emiratus vyksiu, nes nebuvau ten tiesiog“, – sakė praeivis.

„Mes atostogausime Nidoje gegužės pabaigoje. Turim galimybę šiemet atostogauti, kai dar nesibaigę mokslo metai“, – planais dalijosi mergina.

„Matomai ne Lietuvoje. Nes svetur yra kur kas pigiau, maloniau, daug saulės, šiltas vanduo“, – apie mėgstamas atostogas pasakojo vilnietė.

Toliau LNK žurnalistas pokalbį tęsė su Akvile Adomaityte.

– Jūs atlikote apklausą, skelbiate, kad dauguma lietuvių šiemet atostogaus nebe svetur, o rinksis Lietuvą.

– Taip, iš tikrųjų praktiškai pusė lietuvių poilsiaus Lietuvoje ir tai nėra kažkokia išskirtinė tendencija. Mes apklausą darėme penkiolikoje Europos šalių, tai tikrai dauguma europiečių renkasi poilsį savo šalyje. Populiariausia kryptis tarp lietuvių šiemet yra Lenkija. Iš tikrųjų šitą tendenciją mes matėme ir pernai. Mes matom, kad ji lenkia ir visų pamėgtą Turkiją.

– Kokie tai žmonės konkrečiai? Gal mes čia kalbam apie vyresnio amžiaus žmones, kurie liks Lietuvoje?

– Iš tikrųjų daugiausia į užsienį vyksta jauni žmonės, tokie visiški jaunuoliai 18-24 metų. Jau vyresni žmonės su šeimomis renkasi poilsį Lietuvoje. O, deja, neišvykti svetur ir tiesiog laisvą laiką leisti namuose daugiausia sako galintys senjorai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kada jau lietuviai nori peržengti savo namų slenkstį ir keliauti į užsienį ar savo atostogas leisti Lietuvoje? Nes ir dabar oras labai geras, atrodo, galėtume atostogauti. Tai koks mėnuo? Ar vis dar išlieka populiariausi vasaros mėnesiai?

– Vis dėlto, taip. Liepa, rugpjūtis yra tradiciniai mėnesiai. Pastebime tendencijų, kad pietų europiečiai – ispanai, italai, vokiškai kalbančių šalių gyventojai – yra linkę labiau planuoti atostogas pavasarį arba rudens pradžioj.

– Žinom, kad lietuviai labai mėgsta keliauti į Graikiją, Egiptą, Tunisą Turkiją, renkasi „viskas įskaičiuota“. Kiek kalbėjausi su kelionių organizatoriais, tai pilni lėktuvai turėtų šiemet išskristi. Bet, kaip suprantu, jūsų apklausa rodo, kad vis mažiau lietuvių nori tokių atostogų, nori rinktis laukinę gamtą, yra išsiilgę tikrų patirčių.

– Mes iš tikrųjų klausėm, koks atostogų potyris yra tas, kurio labiausiai laukia. Tai lietuvių, kaip ir kitų europiečių, esminis atostogų momentas yra pamatyti lankytinus objektus, architektūrą įdomią ir paragauti vietinio maisto. Ir tik trečioj vietoj buvo tas „viskas įskaičiuota“ viešbutis. Įdomu tai, kad lietuviai buvo tarp mažiausių tokio pasirinkimo fanų ir prioritetą teikia kitiems dalykams. Kaip ir minėjau, tas, kas lietuvius labiausiai išskyrė apklausoj, tai yra meilė gamtai ir ypač stovyklavimui prie vandens telkinių, kelionės kemperiais.

Natūralu, kad atostogos kelia ir rūpesčių, ir nerimo.

– Ir laukinėje gamtoje, ir viešbutyje atostogos gali būti ne tik džiaugsmingos, bet ir su netikėtumais. Tai ko baiminasi lietuviai?

– Taip, natūralu, kad atostogos kelia ir rūpesčių, ir nerimo. Lietuviams didžiausią nerimą kelia tai, kad būtų geras oras, kad nebūtų jokių gamtos stichijų. Kiti europiečiai, kurie gal labiau pripratę prie gero oro, tai dėl jo mažiau ir jaudinasi. Ir visi tikrai jaudinasi dėl sukčių kelionėj, į kurių pinkles gali pakliūti, dėl įvairiausių nepatogumų oro uostuose, dėl vėluojančio ar dingusio bagažo.

– Bet, kita vertus, netikėtumai gali būti ir džiaugsmingi, nes tai yra nuotykis.

– Taip, dalis žmonių gana pozityviai vertina keliones. Tai buvo vienas aukščiausių rodiklių Europoj. Jie sako, kad kelionė yra susijus su nuotykiais ir, kas benutiktų, neleis jiems sugadinti tos atostogų nuotaikos.

„Kaip šeimai patogiau, kaip jai atrodo geriausia, taip ir turi tvarkyti biudžetą. Čia negali būti teisingiausia ar neteisingiausia“, – teigė užkalbinta pašnekovė.

„Manau, turėtų būti ir bendras biudžetas, ir kiekvienas – dar savo asmeninėms išlaidoms kažkokią atskirą dalį. Į bendrą biudžetą kiekvienas turėtų įnešti pagal susitarimą, priklausomai nuo to, kiek kuris uždirba“, – porino kita praeivė.

„Aš – už bendrą biudžetą šeimoje. Manau, tas, kuris uždirba daugiau, daugiau ir deda“, – teigė vyras.

– Lietuviai Europos šalių kontekste atrodo tokie individualistai. Didžioji dalis linkusi turėti individualias sąskaitas, individualų biudžetą. Čia blogai ar gerai?

– Turbūt čia yra kultūrinis skirtumas. Pagal mūsų apklausą, iš tiesų didžioji dauguma europiečių – šeši iš dešimties –  norėtų šeimos ar poros finansus tvarkyti kartu. Kartu, tai reiškia, kad nebūtinai turi būti viena sąskaita. Pusė iš jų norėtų turėti bendrą, vieną sąskaitą, o likusioji dalis norėtų – ir  bendros sąskaitos bendroms išlaidoms, ir atskiros asmeniniams poreikiams.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Reikėtų apibrėžti, kas yra bendras biudžetas?

– Mes teiravomės bendrų principų, kaip šeimos mato savo bendrus finansus. Galbūt įdomiausias buvo toks rodiklis, kad labai daug lietuvių, beveik daugiau kaip pusė, bendrus finansus valdo spontaniškai, kaip papuola. Tai reiškia, kad neturi taisyklių, nėra susitarę, kas konkrečiai už ką moka, ką perka. Ir tik mažoji dalis, praktiškai tik kas dešimta pora, teigė, kad yra aiškiai susitarę, kad, pavyzdžiui, vienas moka už būsto paskolą, kitas – moka komunalinius mokesčius, perka maistą ir pan. Beje, labai nedaug šeimų, porų teigė, kad jei vienas uždirba daugiau, tai ir jo indėlis į biudžetą didesnis. Dar kitiems tvarkyti šeimos biudžetą padeda tėvai. 

Iš visų Europos šalių lietuviai yra labiausiai pasisakantys už atskiras šeimos sąskaitas. Tai rodo labai didelį individualumą ir tuo pačiu norą asmeniškai kontroliuoti savo finansus.

 

– Koks teisingiausia būtų šeimos biudžeto modelis?

– Čia yra bendras poros ar kartu gyvenančių draugų, kurie irgi gali turėti bendrą biudžetą, susitarimo reikalas. Svarbiausia aptarti, suprasti, kokių turi bendrų išlaidų, kokių turi pajamų. Yra kas mėnesį vykstančios išlaidos, tai – komunaliniai mokesčiai, maistas, būsto paskola. Yra ir kitų retesnių išlaidų, tokių kaip didesnis pirkinys, kelionės galbūt. Pastarosioms išlaidoms irgi galima būtų taupyti kartu. O mėnesines išlaidas svarbu numatyti iš anksto.

– Ar jūsų tyrimas patvirtina, kad kone kas antras lietuvis savo piniginėje turi kokią nors slaptą kišenėlę, t. y. linkę dalį pajamų nuslėpti?

– Tokio klausimo atliekant tyrimą neuždavėme. Tačiau pagal bendrą tendenciją, iš visų Europos šalių lietuviai yra labiausiai pasisakantys už atskiras šeimos sąskaitas. Tai rodo labai didelį individualumą ir tuo pačiu norą asmeniškai kontroliuoti savo finansus.