„Aš ir anksčiau sakiau, kad diplomatijos uždavinys net ir tokiomis aplinkybėmis – tol būti priešakinėse linijose, kol ten įmanoma būti, - teigė valstybės vadovas laikraščiui „Postimees“. – Kiek ilgai ten bus įmanoma būti, mes nežinome, bet dabar Estijos diplomatinis korpusas yra ten, ir mes jį netgi padidinome“.

„Manau, jog tai labai svarbu, - pridūrė Estijos prezidentas. – Jeigu mes siunčiame žinią, girdi, išvažiuokite, ten viskas krypsta link karo, tai net jei taip nenutiks, verslininkai ir investuotojai bus atsargesni, o tai ekonomikai negerai“.

Prie Ukrainos sienų dešimtis tūkstančių kareivių sutelkusi Rusija šią savaitę pripažino dviejų separatistinių Rytų Ukrainos regionų nepriklausomybę ir įvedė į šias teritorijas savo kariuomenę.

Taip G. Nausėda pasisakė trečiadienį, po praėjusios savaitės EK pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) pareiškimo, kad iš ES biudžeto „nebus finansuojama aštri viela ir sienos“.

„Dėl sienos finansavimo – žinote, formuluotė buvo pasirinkta tokia, kokią praktiškai siūlė tos valstybės, kurios yra labiausiai paveiktos migracijos krizės. Ir Lietuva čia vaidino vieną svarbiausių vaidmenų, kad būtų priimta būtent tokia redakcija. Tačiau Europos Vadovų Taryba (EVT) neteikia instrukcijų – ji nesurašo išsamiai, kokios priemonės ir kokie veiksmai turi būti padaryti, ji pirmiausia duoda politinį užsakymą vykdomosios valdžios institucijoms“, – teigė G. Nausėda.

„Štai kodėl atskiri pareiškimai, kad siena bus finansuojama, arba siena nebus finansuojama, dar yra pirmieji mėginimai užpildyti šiuos pareiškimus, šitą gairių tekstą, kuris buvo nustatytas Europos Vadovų Taryboje“, – tvirtino Lietuvos vadovas bendroje spaudos konferencijoje su Estijos prezidentu Alaru Karisu.

Anot G. Nausėdos, EVT posėdis, įvykęs pradėjusią savaitę, buvo svarbus, nes jame „tikrai buvo pasiektas persilaužimas“ vertinant Baltarusijos veiksmus Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos pasienyje siunčiant migrantus, jog tai yra „migracijos hibridinė ataka“. Taip pat reikšmingu jis vadina ES lyderių išsakytą įpareigojimą EK pateikti „priemones ir adekvatų finansavimą priemonėms“, skirtoms stabdyti migracijai ir „suteikti tinkamą atkirtį“.

G. Nausėda priminė, jog bemaž pusė ES valstybių parėmė Lietuvos ir kitų valstybių poziciją dėl migracijos taisyklių keitimo ir fizinio barjero finansavimo ES lėšomis.

„Mes padarėme puikią pradžią, dabar reikia dirbti toliau: sprendimas padarytas, politinės nuostatos ir Europos Sąjungos politinė pozicija yra aiški: tai yra atsakas, tai yra greita reakcija, kad Baltarusijos režimas nesinaudotų žmonėmis kaip ginklais prieš suverenias kaimynines valstybes“, – kalbėjo jis.

Savo ruožtu A. Karisas tvirtino, kad nors „kol kas finansavimas neskirtas“, viltis, jog sprendimas gali būti pakeistas, išlieka, o Estija remia Lietuvos pozicijas.

„Jeigu Lietuvai reikia pagalbos, tai Estija, kaip ir anksčiau, yra pasiruošusi ateiti į pagalbą Lietuvai šiuo klausimu“, – teigė jis.

ES lyderiai penktadienį pasmerkė Baltarusijos „hibridines atakas“ išnaudojant migraciją politiniams tikslams bei pareiškė, jog į tai bus reaguojama skubiai imantis „tolesnių ribojimo priemonių“ prieš juridinius ir fizinius asmenis.

Tačiau EK pirmininkė U. von der Leyen pareiškė, jog „esama seniai nusistovėjusio Europos Komisijos ir Europos Parlamento įsipareigojimo, kuriuo remiantis finansavimo aštriai vielai ir sienoms nebus“.

Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

„Hibridinius išpuolius Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje, kuriuose pažeidžiami trečiųjų šalių piliečiai išnaudojami neteisėtam sienos kirtimui organizuoti, reikia vieningai pasmerkti“, – trečiadienį bendroje prezidentų spaudos konferencijoje sakė A. Karisas.

„Baltarusija turi nutraukti tokią veiklą, nes toks Baltarusijos elgesys kelia grėsmę regiono saugumui. Tai – labai šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, turime būti pasirengę Baltarusijai taikyti naujus ribojimus“, – pridūrė jis.

Estijos prezidentas teigė giriantis Lietuvą valdant migrantų krizę. Jis pabrėžė, kad Vilnius ir Talinas yra strateginiai partneriai tiek NATO, Europos Sąjungoje, todėl problemas, su kuriomis susiduria viena ar kita šalis, aukščiausiu lygiu svarbu kelti kartu.

Europos Sąjungos lyderiai penktadienį pasmerkė Baltarusijos „hibridines atakas“ išnaudojant migraciją politiniams tikslams bei pareiškė, jog į tai bus reaguojama skubiai imantis „tolesnių ribojimo priemonių“ prieš juridinius ir fizinius asmenis.

Be papildomų sankcijų Minsko režimo pareigūnams Lietuva taip pat siekia, kad ES neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža migrantus, vėliau bandančius neteisėtai pereiti Lietuvos, Latvijos ar Lenkijos sieną.

Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje pastaraisiais mėnesiais labai padaugėjo nelegalių migrantų, bandančių iš Baltarusijos patekti į Bendriją. ES kaltina Baltarusiją dėl chaoso prie bloko sienų, nes ši esą organizuoja užsieniečių atvykimą į savo šalį, o paskui juos stumia nelegaliai kirsti bloko sieną.

Spalio 11-ąją inauguruotas Estijos vadovas susitikimo su su G. Nausėda metu taip pat aptarė gynybos, regioninio saugumo, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo ir nelegalios migracijos klausimus, kovą su pandemija ir priemones jos ekonominiams padariniams įveikti.

Spalio 11-ąją inauguruotas Estijos vadovas susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda.

Prezidentai planuoja aptarti gynybos, regioninio saugumo, Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo ir nelegalios migracijos klausimus, kovą su pandemija ir priemones jos ekonominiams padariniams įveikti.

Valstybių vadovai taip pat kalbėsis bendradarbiavimo ekonomikos, kultūros, energetikos srityse, Trijų jūrų iniciatyvos, Rytų kaimynystės ir kitais abiem šalims ir regionui aktualiais klausimais.

Po susitikimo numatyta prezidentų spaudos konferencija.

Buvęs Nacionalinio muziejaus direktorius A. Karisas prezidentu išrinktas per antrą balsavimo ratą Estijos parlamente rugpjūčio 31-ąją.

Šalies vadovas pasveikino A. Karisą išrinkimo proga ir išreiškė produktyvaus bendradarbiavimo ateityje lūkestį. Šalies vadovas pakvietė Estijos išrinktąjį prezidentą apsilankyti Lietuvoje su dvišaliu vizitu.

„Tikiuosi, kad Lietuva ir Estija ir toliau sėkmingai bendradarbiaus užtikrinant Baltijos regiono saugumą, siekiant gerovės ir stabilumo tiek mūsų regione, tiek visame pasaulyje“, – sakė prezidentas.

Kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovas taip pat pakvietė Estijos išrinktąjį prezidentą atvykti į rudenį Lietuvoje vyksiantį trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimą.