Joje pristatyta istoriniu ir meniniu požiūriu itin vertinga rankraštinė knyga – maldynas, sukurtas 1528 m.

Sakydama kalbą parodos atidaryme premjerė sakė, jog šiuo metu istorinėse Lietuvos didžiosios kunigaikštystės žemėse vykstant karui, paroda įgauna ypatingą simbolinę reikšmę, o pats maldynas liudija to meto kūrybos LDK žemėse savitumą, kuriuo galime ir turime didžiuotis.

„Ši paroda – tai puiki proga prisiminti, kad Europa – mūsų namai, į kuriuos, nors ir buvome ne kartą išplėšti įvairių okupantų, sugebėjome sugrįžti. Tai labai reikšmingas priminimas ir dabartinėse geopolitinėse grumtynėse. Esame europietiškas vertybes puoselėjanti valstybė, galinti praturtinti Vakarų pasaulio kultūrą ir jos istoriją. Unikalus meno šedevras, pavadintas „Dvasiniu skydu“, taip pat yra svarbi aliuzija į tai, kad Europa visada kovojo už laisvę ne tik ginklu, bet ir kultūra, skirdama dėmesį dvasiniam pradui“, – sakė premjerė.

Vyriausybės vadovė padėkojo Miuncheno universiteto bibliotekai už maldyno saugojimą ir bendradarbiavimą su Nacionaliniu muziejumi – LDK valdovų rūmais, taip pat visiems prisidėjusiems prie parodos įgyvendinimo.

Šedevru laikomas maldynas buvo užsakytas Lietuvos kanclerio A. Goštauto, o sukurtas Krokuvos meistro Stanislovo Samostšelniko, vieno garsiausių XVI a. pirmos pusės Lenkijos dailininkų.

Į Bavariją, kur yra saugomas iki šiol, maldynas galėjo patekti kaip Lenkijos ir Lietuvos princesės Onos Kotrynos Konstancijos Vazaitės, ištekėjusios už Noiburgo kunigaikščio Pilypo Vilhelmo Vitelsbacho, kraičio dalis.

Paroda Valdovų rūmuose bus eksponuojama iki šių metų rugpjūčio 28 d.

Jį muziejui paskolino Miuncheno Liudviko ir Maksimiliano universiteto biblioteka Vokietijoje.

„Maldynas išsiskiria gausia puošyba, miniatiūromis, kuriose įamžintas ir Lenkijos bei Lietuvos valdovas Žygimantas Senasis (1506–1548), ir pats jo užsakovas – Albertas Goštautas“, – teigiama Valdovų rūmų pranešime.

Puoštą maldyną A. Goštautas užsakė 1528 metais, sekdamas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo bei jo žmonos Bonos Sforcos pavyzdžiu. Jį sukūrė tuo metu Krokuvos mieste dirbtuves turėjęs vienuolis Stanislovas Samostšelnikas su pagalbininkais.

Valdovų rūmų nuotr.

Anot muziejaus, šis maldynas, artimas valdovų turėtiesiems. Istorikų teigimu, jis greičiausiai buvo vienas iš statuso įtvirtinimo atributų.

Jame Lietuvos kancleris, kaip užsakovas ir savininkas, su charakteringais veido bruožais ir pasaulietiniais drabužiais pavaizduotas du kartus su greta nupieštais renesansinių formų herbiniais skydeliais. Jo šeimos herbas „Abdankas“, primenantis raidę „W“, puošia maldyno paraštes. Knygą sudaro 232 pergamento lapai, sunumeruoti pieštuku.

Maldynas pirmiausia išsiskiria meistriškai atliktomis miniatiūromis, užimančiomis visą puslapį, įrėmintomis apvadais su viršuje išlenkta arka. Jų nupiešta šešiolika.

A. Goštautas (apie 1480–1539) – vienas įtakingiausių ir turtingiausių Lietuvos didikų, aktyviai veikusių ir faktiškai valdžiusių Lietuvą ne vieną dešimtmetį. Kitų didikų jis vadintas Lietuvos vicekaraliumi.

Paroda skiriama Vilniaus miesto 700 metų sukakčiai paminėti, nes A. Goštautas ilgus metus buvo Vilniaus vaivada.