Ketvirtadienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė į Lietuvą neįleisto Rusijos piliečio Aleksandro Diukovo skundą.

LVAT paliko galioti anksčiau priimtą Vilniaus apskrities administracinio teismo sprendimą, BNS informavo teismo atstovė Neringa Lukoševičienė. Ši LVAT nutartis yra neskundžiama.

A.Diukovas teismo prašė panaikinti Lietuvos pasieniečių sprendimą neįleisti jo į šalį bei anuliuoti atitinkamą įrašą Vidaus reikalų ministerijos nacionaliniame registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas pernai lapkritį pagrįstu pripažino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnės sprendimą uždrausti minėtam Rusijos piliečiui atvykti į Lietuvą, nes jis yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

Pasak teismo, toks sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pagal nustatytas procedūras ir remiantis VSAT informacinės sistemos pateikta informacija, kad minėtas Rusijos pilietis Migracijos departamento pernai gegužės 2 dieną priimtu sprendimu yra įtrauktas į nacionalinį sąrašą asmenų, kurių buvimas Lietuvoje nepageidaujamas.

Migracijos departamento atstovė spalį teismo posėdyje aiškino, kad A.Diukovui  atvykti į Lietuvą uždrausta atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą. Rusijos piliečiui, kaip keliančiam grėsmę vienos ar kelių ES šalių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, uždrausta į Lietuvą atvykti dešimt metų.

A.Diukovas rugpjūčio 13-osios vakarą atvyko į Vilniaus oro uostą, kad Lietuvoje dalyvautų savo knygos „Holokausto išvakarėse“ vertimo pristatyme, bet pasieniečiai kitos dienos rytą jį grąžino lėktuvo reisu į Maskvą.

Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas yra sakęs, kad į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus. A.Anušausko teigimu, knygoje „Holokausto išvakarėse“ pateikiami seniai žinomi dokumentai, tačiau jų interpretacijos yra nepagrįstos, siekiant pateisinti sovietų 1941 metų trėmimus ir kitas sovietines represijas prieš Lietuvos žmones.

Sprendimą dėl į Lietuvą neįleisto Rusijos piliečio Aleksandro Diukovo skundo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) planuoja skelbti vasarį.

Kaip BNS patvirtino LVAT atstovė spaudai Neringa Lukoševičienė, byla išnagrinėta pirmadienį, paskelbimas numatytas vasario 12 dieną.

A.Diukovas teismo prašo panaikinti Lietuvos pasieniečių sprendimą neįleisti jo į šalį bei anuliuoti atitinkamą įrašą Vidaus reikalų ministerijos nacionaliniame registre.

Vilniaus apygardos administracinis teismas lapkritį pagrįstu pripažino Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnės sprendimą uždrausti A.Diukovui  atvykti į Lietuvą, nes jis yra įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

Pasak teismo, toks sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pagal nustatytas procedūras ir remiantis VSAT informacinės sistemos pateikta informacija, kad pareiškėjas Migracijos departamento pernai gegužės 2 dieną priimtu sprendimu yra įtrauktas į nacionalinį sąrašą asmenų, kurių buvimas Lietuvoje yra nepageidaujamas.

A.Diukovas į Lietuvą neįleistas rugpjūtį, kai vyko pristatyti savo knygos „Holokausto išvakarėse“ vertimo į lietuvių kalbą.

Migracijos departamento atstovė spalį teismo posėdyje aiškino, kad A.Diukovui  atvykti į Lietuvą uždrausta atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą. Rusijos piliečiui, kaip keliančiam grėsmę vienos ar kelių ES šalių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, uždrausta į Lietuvą atvykti dešimt metų.

A.Diukovas rugpjūčio 13-osios vakarą atvyko į Vilniaus oro uostą, kad Lietuvoje dalyvautų savo knygos vertimo pristatyme, bet pasieniečiai kitos dienos rytą jį grąžino lėktuvo reisu į Maskvą.

Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas yra sakęs, kad į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus. A.Anušausko teigimu, knygoje „Holokausto išvakarėse“ pateikiami seniai žinomi dokumentai, tačiau jų interpretacijos yra nepagrįstos, siekiant pateisinti sovietų 1941 metų trėmimus ir kitas sovietines represijas prieš Lietuvos žmones.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) ketvirtadienį kaip nepagrįstą atmetė Rusijos piliečio Aleksandro Diukovo prašymą panaikinti Lietuvos pasieniečių sprendimą neįleisti jo į šalį ir panaikinti atitinkamą įrašą Vidaus reikalų ministerijos nacionaliniame registre.

Teismo sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Pagrindinis motyvas - jis buvo įtrauktas į tą (nepageidaujamų asmenų - BNS) sąrašą. Pasieniečiai patikrino ir rado“, - sakė sprendimą priėmusi teisėja Irena Paulauskienė.

Teismas padarė išvadą, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pareigūnė sprendimą uždrausti A.Diukovui atvykti į Lietuvą priėmė vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, pagal nustatytas procedūras ir remdamasi VSAT informacinės sistemos pateikta informacija, kad pareiškėjas Migracijos departamento šiemet gegužės 2 dieną priimtu sprendimu yra įtrauktas į nacionalinį sąrašą asmenų, kurių buvimas Lietuvoje yra nepageidaujamas.

„Sprendimas yra toks, koks yra, mes išnagrinėsime jį ir priimsime atitinkamą sprendimą. O šiaip konkrečiai, mano galva, su kaimynais turime gyventi draugiškai“, - žurnalistams po teismo posėdžio sakė A.Diukovo advokatas Petras Prijalgauskas.

A.Diukovas į Lietuvą neįleistas rugpjūtį, kai vyko pristatyti savo knygos „Holokausto išvakarėse“ vertimo į lietuvių kalbą.

Migracijos departamento atstovė spalį teismo posėdyje aiškino, kad A.Diukovui atvykti į Lietuvą uždrausta šių metų gegužės 2 dienos sprendimu, kuris priimtas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą. Rusijos piliečiui, kaip keliančiam grėsmę vienos ar kelių ES šalių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, uždrausta į Lietuvą atvykti dešimt metų.

A.Diukovas rugpjūčio 13-osios vakarą atvyko į Vilniaus oro uostą, kad Lietuvoje dalyvautų savo knygos vertimo pristatyme, bet pasieniečiai kitos dienos rytą jį grąžino lėktuvo reisu į Maskvą.

Nors ir nedalyvaujant autoriui, rugpjūčio 14 dieną Vilniuje pristatyta A.Diukovo knyga „Holokausto išvakarėse“. Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas yra sakęs, kad į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus. A.Anušausko teigimu, knygoje „Holokausto išvakarėse“ pateikiami seniai žinomi dokumentai, tačiau jų interpretacijos yra nepagrįstos, siekiant pateisinti sovietų 1941 metų trėmimus ir kitas sovietines represijas prieš Lietuvos žmones.

„A.Diukovas yra įkūręs fondą istorijos revizijai, stalinizmo ir sovietmečio balinimui. Kas tą fondą finansuoja, jis, matyt, vienas žino. Mano galva, ten be specialiųjų tarnybų niekaip negali apsieiti“, - BNS yra sakęs A.Anušauskas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) antradienį išnagrinėjo Rusijos piliečio Aleksandro Diukovo skundą, kuriuo jis prašo panaikinti Lietuvos pasieniečių sprendimą neįleisti jo į šalį ir panaikinti atitinkamą įrašą Vidaus reikalų ministerijos nacionaliniame registre.

Teismas sprendimą skelbs lapkričio 6 dieną.

A.Diukovas į Lietuvą buvo neįleistas rugpjūtį, kai vyko pristatyti savo knygos „Holokausto išvakarėse“ vertimo į lietuvių kalbą.

Migracijos departamento atstovė teismo posėdyje antradienį aiškino, kad A.Diukovui atvykti į Lietuvą uždrausta šių metų gegužės 2 dienos sprendimu, kuris priimtas atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento (VSD) raštą. Jam, kaip keliančiam grėsmę vienos ar kelių ES šalių viešajai tvarkai, vidaus daugumui, visuomenės sveikatai, uždrausta į Lietuvą atvykti dešimt metų. Šio draudimo naikinti esą nėra teisinio pagrindo, nes A.Diukovas su tokiu prašymu nesikreipė į Migracijos departamentą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės atstovė savo ruožtu dėstė, kad pasieniečiai neįleisdami A.Diukovo tik vykdė savo funkcijas.

A.Diukovo advokatas Petras Prijalgauskas teismo posėdyje aiškino, kad neįleidus A.Diukovo į knygos pristatymą jau buvo pasiektas draudimo tikslas, todėl toliau toks draudimas neturėtų galioti.
„A.Diukovas savo knyga absoliučiai nenorėjo įžeisti Lietuvos žmonių“, - taip pat sakė P.Prijalgauskas.

Be to, jis teigė, kad Lietuvos teismams neįpareigojus institucijų naikinti draudimų A.Diukovui, „šitą reikalą galima skųsti Europos teismui“.

„Ar tai Lietuvai reikalinga?“ - svarstė advokatas, taip pat raginęs šioje byloje tiesiogiai išklausyti VSD.

A.Diukovas Lietuvoje yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Jis rugpjūčio 13-osios vakarą atvyko į Vilniaus oro uostą, kad Lietuvoje dalyvautų savo knygos vertimo pristatyme, bet pasieniečiai kitos dienos rytą jį grąžino lėktuvo reisu į Maskvą.

Nors ir nedalyvaujant autoriui, rugpjūčio 14 dieną Vilniuje pristatyta A.Diukovo knyga „Holokausto išvakarėse“. Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus. A.Anušausko teigimu, knygoje „Holokausto išvakarėse“ pateikiami seniai žinomi dokumentai, tačiau jų interpretacijos yra nepagrįstos, siekiant pateisinti sovietų 1941 metų trėmimus ir kitas sovietines represijas prieš Lietuvos žmones.

„A.Diukovas yra įkūręs fondą istorijos revizijai, stalinizmo ir sovietmečio balinimui. Kas tą fondą finansuoja, jis, matyt, vienas žino. Mano galva, ten be specialiųjų tarnybų niekaip negali apsieiti“, - BNS yra sakęs A.Anušauskas.

Į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis Aleksandras Diukovas per teismus bando panaikinti sprendimus, kuriais yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu - Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį gavo A.Diukovo skundą, kuriuo jis prašo panaikinti Lietuvos pasieniečių sprendimą neįleisti jį šalį ir panaikinti įrašą Vidaus reikalų ministerijos nacionaliniame registre.

Teismo atstovė spaudai Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė BNS sakė, kad skundas užregistruotas, per savaitę bus primta nutartis, ar jis bus nagrinėjimas.

Kadangi A.Diukovas į bylos nagrinėjimą atvykti negali, teismo posėdyje tikriausiai dalyvaus Lietuvoje praktikuojantis advokatas.

A.Diukovas Lietuvoje yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Jis rugpjūčio 13-osios vakarą atvyko į Vilniaus oro uostą, kad Lietuvoje dalyvautų savo knygos vertimo pristatyme, bet pasieniečiai kitos dienos rytą jį grąžino lėktuvo reisu į Maskvą.

Rusijos pilietis skunde teigia, kad oro uoste jam buvo paaiškinta, jog jis yra įtrauktas į sąrašą asmenų, keliančių grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių saugumui, viešajai tvarkai. A.Diukovas sako, kad jo neįleidus į Lietuvą, buvo pažeista jo minties ir sąžinės laisvė.

Teismo prašoma panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės rugpjūčio 13 dienos atsisakymą leisti atvykti kertant sieną. Pareiškėjas teigia, kad jis nenorėjo įžeisti nei Lietuvos, nei jos piliečių, esą nekelia grėsmės ES viešai tvarkai, o savo knygoje rėmėsi archyvine medžiaga.

Rugpjūčio 14 dieną Vilniuje pristatyta A.Diukovo knygoje „Holokausto išvakarėse“. Seimo narys istorikas Arvydas Anušauskas sako, kad į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus. A.Anušausko teigimu, knygoje „Holokausto išvakarėse“ pateikiami seniai žinomi dokumentai, tačiau jų interpretacijos yra nepagrįstos, siekiant pateisinti sovietų 1941 metų trėmimus ir kitas sovietines represijas prieš Lietuvos žmones.

„A.Diukovas yra įkūręs fondą istorijos revizijai, stalinizmo ir sovietmečio balinimui. Kas tą fondą finansuoja, jis, matyt, vienas žino. Mano galva, ten be specialiųjų tarnybų niekaip negali apsieiti“, - BNS yra sakęs A.Anušauskas.

„Tai, ką A.Diukovas bando pristatyti kaip savo istorinius darbus, yra mums gerai ir seniai žinomi dokumentai, didelė jų dalis sudaryta tardymų metu KGB. Jie naudojami tikslingai demonizuoti Baltijos šalių vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais, demonizuoti pasipriešinimo judėjimą“, - sakė jis.

Pasak A.Anušausko, holokausto tema A.Diukovo leidiniuose „dangstomi visai kiti interesai“, o žydų likimu nėra nuoširdžiai rūpinamasi, kaip buvo ir sovietmečiu, kada žydų tragedija buvo sąmoningai nutylima.

1941 metų birželio 14-18 dienomis okupacinė sovietų valdžia įvykdė pirmąjį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą, jo metu deportuota 17,5 tūkst. žmonių. Buvo ištremtas politinis, karinis ir ūkinis Lietuvos elitas - buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis, buvęs premjeras Pranas Dovydaitis, nemažai ministrų, šimtai mokytojų, 79 kunigai, tautinių mažumų lyderiai.

Į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis Aleksandras Diukovas yra Rusijos specialiųjų tarnybų žmogus, savo leidiniais bandantis teisinti stalinistinio režimo nusikaltimus, sako istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Pasak jo, A.Diukovas akademiniuose sluoksniuose nėra pripažįstamas kaip istorikas, tačiau gauna išskirtinį priėjimą prie Rusijos archyvų.

A.Anušausko teigimu, ketvirtadienį pristatytoje A.Diukovo knygoje „Holokausto išvakarėse“ pateikiami seniai žinomi dokumentai, tačiau jų interpretacijos yra nepagrįstos, siekiant pateisinti sovietų 1941 metų trėmimus ir kitas sovietines represijas prieš Lietuvos žmones.

„A.Diukovas yra įkūręs fondą istorijos revizijai, stalinizmo ir sovietmečio balinimui. Kas tą fondą finansuoja, jis, matyt, vienas žino. Mano galva, ten be specialiųjų tarnybų niekaip negali apsieiti“, - BNS ketvirtadienį sakė A.Anušauskas, knygos apie sovietų terorą „Teroras 1940-1958 m.“ autorius.

„Tai, ką A.Diukovas bando pristatyti kaip savo istorinius darbus, yra mums gerai ir seniai žinomi  dokumentai, didelė jų dalis sudaryta tardymų metu KGB. Jie naudojami tikslingai demonizuoti Baltijos šalių vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais, demonizuoti pasipriešinimo judėjimą“, - sakė jis.

Pasak A.Anušausko, holokausto tema A.Diukovo leidiniuose „dangstomi visai kiti interesai“, o žydų likimu nėra nuoširdžiai rūpinamasi, kaip buvo ir sovietmečiu, kada žydų tragedija buvo sąmoningai nutylima.

„Dažniausiai holokausto tema jie dangsto visai kitus interesus, jiems holokaustas rūpi tiek pat, kiek rūpėjo sovietmečiu KGB, kai žydų tragedija buvo užtušuojama ir nuslepiama“, - sakė BNS pašnekovas.

Jo vertinimu, panašia veikla užsiima ir „Rusijos vieno oligarcho bei spectarnybų“ inspiruota tarptautinė organizacija „Pasaulis be nacizmo“, kurioje dalyvauja lietuvis Algirdas Paleckis. Ši organizacija, pasak A.Anušausko, naudojasi „kovos su nacizmu priedanga Rusijos informacinių atakų ir istorijos klastočių“ tikslais.  „Čia vieno lizdo paukščiai, kurie susitinka bendruose renginiuose, pristatinėja vieni kitų pseudodarbus ir tiek“.

Vilniuje pristatytoje A.Diukovo knygoje rašoma, kad po Sovietų Sąjungos įvykdytos Lietuvos okupacijos sekę 1940-1941 metų įvykiai iš tiesų „neatitinka propagandinio „gerų vyrukų“ kovos prieš „blogiukus“ šablono“, o sovietų saugumo organai „Lietuvoje iš esmės siekė pagrįsto tikslo“ nuslopinti antisovietinį pasipriešinimą.

1941 metų birželio 14-18 dienomis okupacinė sovietų valdžia įvykdė pirmąjį masinį Lietuvos gyventojų trėmimą, jo metu deportuota 17,5 tūkst. žmonių. Buvo ištremtas politinis, karinis ir ūkinis Lietuvos elitas - buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis, buvęs premjeras Pranas Dovydaitis, nemažai ministrų, šimtai mokytojų, 79 kunigai, tautinių mažumų lyderiai.

A.Anušausko teigimu, A.Diukovas visiškai nepagrįstai bando teisinti lietuvių trėmimus būsimu holokaustu. Istoriko nuomone, galėjo būti kaip tik priešingai - būtent sovietų ištremti lietuviai savo autoritetu galėjo įtikinti dalį lietuvių nebendradarbiauti su naciais.

„Tarp tų žmonių, kurie buvo ištremti, ir būsimo holokausto tiesioginių sąsajų nėra. Galima įžvelgti kitas netiesiogines įtakas visuomenės psichologiniam klimatui. Tam tikri ištremti autoritetai galbūt galėjo įtakoti situaciją Lietuvoje, kad dalis vietos gyventojų, kurie įsitraukė į holokaustą, neįsitrauktų į jį. O jis visa tai (sovietų represijas) pateikia kaip didžiulį gėrį kovojant su būsimu žydų genocidu“, - teigė istorikas.

„Jo tikslas yra stalinistinių nusikaltimų menkinimas. A.Diukovo kaip istoriko nepripažįsta ir rimti Rusijos istorikai, tiriantys tą laikotarpį“, - pridūrė A.Anušauskas.

A.Diukovas Lietuvoje yra paskelbtas nepageidaujamu asmeniu. Jis trečiadienio vakarą atvyko į Vilniaus oro uostą, kad Lietuvoje dalyvautų knygos pristatyme, bet pasieniečių ketvirtadienį ryte grąžintas lėktuvo reisu į Maskvą.

Jo knygą iš rusų kalbos vertęs Vaigutis Stančikas tikino, esą rusas neįleistas į Lietuvą, nes „nesutinka su oficialia Lietuvos pozicija“ vertinant istoriją.

Knygą išleidusios leidyklos „Gairės“ direktorius Povilas Masilionis sakė knygos nelaikantis propagandine.

„Jeigu moka pinigus, prašau, leidžiam. Koks čia purvas? Čia yra dokumentai“, - žurnalistams sakė jis.

Anot jo, knygos vertimą į lietuvių kalbą ir leidybą Lietuvoje finansavo A.Diukovo fondas, tam skyręs 10 tūkst. litų.

Iš Vilniaus oro uosto į Maskvą ketvirtadienį grąžintas Rusijos pilietis, fondo „Istorinė atmintis“ direktorius Aleksandras Diukovas, kuris Lietuvoje paskelbtas nepageidaujamu asmeniu.

„Į Lietuvą neįleistas Rusijos pilietis ketvirtadienį ryte grąžintas lėktuvo reisu į Maskvą“, - pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Apie A.Diukovo neįleidimą į Lietuvą trečiadienį pirmiausia pranešė Rusijos naujienų portalas „Rosiskaja Gazeta“.

Pasak VSAT, patikrinus iš Maskvos atvykusių keleivių dokumentus, išsiaiškinta, kad 35 metų Rusijos pilietis nuo gegužės yra nepageidaujamas asmuo Lietuvoje.

Ruso pateiktame pase buvo įklijuota pernai Italijos pareigūnų išduota galiojanti Šengeno viza.

Vyrui surašytas atsisakymas leisti atvykti į šalį, naktį rusas praleido Vilniaus oro uoste esančioje specialioje neįleistų asmenų patalpoje.

Ketvirtadienį ryte pasieniečiai Rusijos pilietį palydėjo iki lėktuvo, skridusio reisu į Maskvą. Orlaivis iš Vilniaus oro uosto pakilo keliolika minučių po 5 valandos.

Šiemet VSAT pareigūnai dėl įvairių priežasčių į Lietuvą neįleido 2 tūkstančių 185 asmenų.

„Rosiskaja Gazeta“ rašo, kad A.Diukovas į Vilnių atvyko pristatyti į lietuvių kalbą išverstos savo knygos.