Tai įvyko po to, kai ši grupuotė vietos žiniasklaidoje paskelbė reklamą, raginančią serbus kovoti Ukrainoje.

Tokia kritika yra retas viešas Serbijos vadovo priekaištas Rusijai, kuri yra tvirta Balkanų valstybės sąjungininkė.

„Kodėl taip elgiatės su Serbija?“ – pasak naujienų agentūros „Beta“, vėlyvą pirmadienį per televiziją transliuotame interviu sakė A. Vučičius.

„Kodėl jūs, iš Wagner, kviečiate, kai tai prieštarauja reglamentams?“ – priekaištaujamai klausė jis.

Prieštaringai vertinama reklama anksčiau šį mėnesį pasirodė Maskvos propagandinio portalo RT neseniai Serbijoje įkurtoje internetinėje naujienų svetainėje serbų kalba.

Nuo 2014 metų, kai Ukrainoje įsiplieskė pirmosios kovos, nedidelis skaičius serbų ten kovoja kartu su Rusijos remiamomis pajėgomis.

Tikslaus Ukrainoje kovojusių serbų skaičiaus pareigūnai niekada neatskleidė.

Belgradas jau seniai yra patikimas Maskvos sąjungininkas – jų santykius stiprina bendras stačiatikių paveldas, abipusė neapykanta NATO ir kelių karų metu sudarytos karinės sąjungos.

Serbija išlieka vienintele Europos šalimi, išskyrus Baltarusiją, kuri neprisijungė prie Vakarų sankcijų Maskvai.

Antradienį Rusijos naujienų agentūra RIA paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje, tikėtina, matomi du Serbijos piliečiai, dalyvaujantys mokymosi naudotis ginklais kursuose Ukrainoje.

2014-aisiais įkurta Wagner“ samdinių grupuotė, dalyvavusi konfliktuose Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose, išgarsėjo po to, kai 2022-ųjų vasario 24-ąją Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė karius į Ukrainą.

Nuo karo pradžios dešimtys tūkstančių rusų persikėlė į Serbiją, kur dauguma jų buvo šiltai priimti.

Nepaisant nuo konflikto bėgančių rusų disidentų atvykimo, serbai iš esmės tebėra karšti invazijos į Ukrainą šalininkai, o sostinėje Belgrade vyksta prokremliški mitingai.

Nors Serbija yra viena iš kelių valstybių, kuriose vyriausybei vadovauja savo homoseksualumo neslepiantis asmuo, šalies visuomenėje vyrauja mačo kultūra, dėl kurios daugelis LGBT žmonių gyvena baimėje ir neretai tampa fizinio ir emocinio smurto aukomis.

„Rugsėjį planuotos „Pride“ eitynės, kad ir kaip jas vadintumėte, bus atidėtos arba atšauktos“, – spaudos konferencijoje pareiškė prezidentas Aleksandras Vučičius.

Serbija „patiria spaudimą dėl įvairių rūšių problemų“, pažymėjo jis, paminėjęs neseniai padidėjusią įtampą santykiuose su buvusia Kosovo provincija, taip pat su energija ir maistu susijusias problemas.

„Tiesiog ateina momentas, kai negali aprėpti visko. Tai [eitynės] įvyks kitais laikais, laimingesniais“, – pridūrė jis.

Tuo tarpu renginio organizatoriai pareiškė esantys pasiryžę nenuleisti rankų.

„Valstybė negali atšaukti „EuroPride“, ji gali tik pamėginti uždrausti eitynes, o tai būtų akivaizdus Konstitucijos pažeidimas“, – tviteryje parašė „EuroPride 2022“ koordinatorius Marko Mihailovičius.

„Kaip ir planuota, „EuroPride“ įvyks rugsėjo 17-ąją“, – pridūrė jis.

Organizatoriai anksčiau yra sakę, jog tai, kad Serbija rengia „EuroPride“, yra „svarbus žingsnis Vakarų Balkanuose siekiant lygybės LGBTI+ bendruomenei“.

Vienos lyties poros Serbijoje vis dar negali laikytis už rankų viešumoje. Be to, kaip parodė 2020 metais paskelbti žmogaus teisių organizacijų IDEAS ir GLIC apklausos rezultatai, beveik 60 proc. LGBT žmonių šioje šalyje per ankstesnius metus buvo patyrę fizinį ar emocinį smurtą.

Kovodama už savo teises, LGBT bendruomenė Serbijoje kiekviename pažangos žingsnyje susidurdavo su smurtu: būta ir chuliganų išpuolių prieš „Pride“ eitynes Belgrade, ir susidūrimų su policija, pavyzdžiui, dėl vienos meno parodos 2012 metais.

Pernai parlamentas turėjo balsuoti dėl įstatymo, kuriuo būtų reglamentuojamos tos pačios lyties asmenų sąjungos, bet A. Vučičius pareiškė negalėsiąs jo pasirašyti, nes Serbijos Konstitucijoje „santuoka apibrėžiama kaip teisiškai reglamentuota vyro ir moters sąjunga“.

Formuojant visuomenės nuomonę Serbijoje, svarbų vaidmenį istoriškai atlieka įtakinga Serbijos ortodoksų bažnyčia, kuri kasmetines Belgrado „Pride“ eitynes yra pavadinusi „gėdos eitynėmis“.

Viltys, kad retas tiesioginis Serbijos prezidento Aleksandro Vučičiaus ir Kosovo ministro pirmininko Albino Kurti (Albino Kurčio) susitikimas Briuselyje, gali baigtis reikšmingu proveržiu, yra menkos.

Tačiau Vakarų šalių pareigūnai, stebintys jau ne vieną dešimtmetį besitęsiančią aklavietę abiejų kaimynių santykiuose, tikisi, kad derybos bent jau sumažins vis aštrėjančią retoriką iš abiejų pusių.

„Visi atviri klausimai bus sprendžiami ir turėtų būti sprendžiami ES remiamu dialogu“, – žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovė užsienio reikalams Nabila Massrali (Nabila Masrali).

„Abi šalys dabar turi nutraukti priešiškus veiksmus“ ir „elgtis atsakingai“, pridūrė ji.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, trečiadienį Briuselyje susitikęs su A. Vučičiumi, pranešė, kad Kosove dislokuotos Aljanso vadovaujamos pajėgos dėl dabartinės įtampos sustiprino savo buvimą prie šiaurinės Kosovo sienos su Serbija.

„Tačiau, žinoma, veiksime, kai reikės, ir veiksime proporcingai, nes mūsų pagrindinis tikslas – padėti sumažinti įtampą ir užtikrinti visų bendruomenių judėjimo laisvę, visų bendruomenių, įskaitant, žinoma, Kosovo serbus, saugumą“, – teigė J. Stoltenbergas.

Kosovas yra buvusi Serbijos provincija, tačiau Belgradas atsisako pripažinti 2008 metais jo paskelbtą nepriklausomybę. Europos Sąjunga jau daugelį metų tarpininkauja deryboms, skirtoms normalizuoti jų ryšius.

Jų kandidatas bus 59 metų Zdravko Ponošas, buvęs generalinio štabo viršininkas. 2006–2008 metais, eidamas svarbias karines pareigas, jis įvykdė keletą kariuomenės reformų.

A. Vučičius yra prezidentas nuo 2017 metų, bet nuo 2012 metų vadovauja Serbijos pažangos partijai (SNS). Oponentai kaltina jį pastaraisiais metais elgiantis vis labiau autoritariškai.

Kartu su naujuoju prezidentu serbai balandžio 3 dieną taip pat rinks naują parlamentą. Apklausos rodo, kad A. Vučičius ir jo SNS partija pirmauja, turėdami 57 proc. rinkėjų palaikymo.

Pustrečio šimto parlamentarų, dėvėjusių kaukes ir palaikiusių tarpusavyje pakankamą atstumą, kaip numatoma pagal taisykles, įvestas dėl koronaviruso pandemijos, buvo prisaikdinti Belgrade ir oficialiai pradėjo 90 dienų laikotarpį, per kurį jie privalo suformuoti naują vyriausybę.

Prezidento Aleksandro Vučičiaus konservatyvi Serbijos pažangos partija (SNS), esanti valdžioje nuo 2012 metų, per birželio 21-ąją įvykusius rinkimus užsitikrino patogią 188 vietų – maždaug trijų ketvirtadalių daugumą.

Kitą didžiausią frakciją sudaro SNS tradiciniai koalicijos partneriai – Socialistų partija (SPS), turinti 32 deputatus.

Vienintelė rinkimuose dalyvavusi ir į parlamentą patekusi opozicijos partija – Serbijos patriotų aljansas (SPAS), turintis 11 įstatymų leidėjų – išreiškė susidomėjimą prisidėti prie valdančiosios daugumos.

Dar apie 20 mandatų atiteko mažoms tautinių mažumų partijoms, tradiciškai remiančioms valdančiųjų stovyklą.

Serbijos pagrindiniai opozicijos veikėjai balsavimą apskritai boikotavo ir smerkė, anot jų, vis labiau autokratinį A. Vučičiaus valdymą šalyje, siekiančioje tapti Europos Sąjungos nare.

Kritikai ir žmogaus teisių grupės kaltino prezidentą slopinant demokratiją Serbijoje ir naudojantis savo pernelyg didele įtaka valstybės institucijoms bei žiniasklaidai.

Nors pats A. Vučičius į parlamentą nesibalotiravo, 50-metis lyderis per rinkimų kampaniją aiškiai dominavo. Jo, kaip SNS pirmininko, vardas balsalapiuose buvo įrašytas.

JAV žmogaus teisių organizacija „Freedom House“ atkreipė dėmesį, kad demokratija Serbijoje silpnėja jau ne vienus metus, o šiais metais įvardijo šalį ne demokratija, o „hibridiniu režimu“, atsižvelgdama į A. Vučičiaus autoritarišką taktiką.

„Antrą kartą gyvenime tapau studentu,.. kad tapčiau vaikų krepšinio treneriu“, – šeštadienį instagrame paskelbė A. Vučičius.

„Negalite nė įsivaizduoti, koks esu laimingas, kad po daugelio metų pradedu įgyvendinti savo vaikystės svajones“, – pridūrė prezidentas.

Jaunystėje teisės studijas baigęs 50 metų A. Vučičius nuotraukoje pozavo su Belgrade įsikūrusio sporto ir sveikatos koledžo išduota studijų knygele ir nedideliu krepšinio kamuoliu.

Nėra nieko geriau, nei šeštadienius ir sekmadienius leisti su jaunaisiais žaidėjais, kuriuos gali kažko išmokyti.

Birželio mėnesį provyriausybiniam bulvariniam laikraščiui krepšinį dievinančios šalies prezidentas sakė, kad jo neįgyvendintas noras yra tapti krepšinio treneriu.

„Nėra nieko geriau, nei šeštadienius ir sekmadienius leisti su jaunaisiais žaidėjais, kuriuos gali kažko išmokyti“, – kalbėjo A. Vučičius dienraščiui „Kurir“.

Paklaustas, ar neturi didesnių ambicijų, A. Vučičius teigė, kad svajoja treniruoti „nedidelio klubo“ vaikus.

Serbijos prezidentas yra prisiekęs ir krepšinio, ir futbolo gerbėjas.

A. Vučičius užėmė ministro pirmininko pareigas 2014 metais, o prezidentu tapo 2017 metais.

Praėjusį savaitgalį Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius vaizdo ryšiu kalbėjosi su Kosovo premjeru Avdullahu Hoti.

Kosovą ir Serbiją sieja sudėtingi teritoriniai ginčai – Belgradas atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę, kurią jis paskelbė 2008 metais. Serbija tebelaiko Kosovą atsiskyrusia savo provincija.

Kosovo nepriklausomybę pripažįsta maždaug 100 šalių, įskaitant JAV, ir didžioji dalis Europos Sąjungos (ES). Svarbiausios Serbijos sąjungininkės Rusija ir Kinija nepriklausomybės nepripažįsta.

ES tarpininkaujamos Kosovo ir Serbijos derybos prasidėjo beveik prieš dešimtmetį, bet nuo to laiko derybose pasiekta maža pažanga. Derybos 2018 metais atsidūrė aklavietėje, tačiau per praėjusį savaitgalį ES pareigūnų organizuotą virtualų susitikimą Serbijos prezidentas ir Kosovo naujasis premjeras galiausiai susitarė surengti susitikimą šį ketvirtadienį.

Kosovas nori, kad jo suverenumas būtų pripažintas visiškai. Serbija tuo metu sulaukia spaudimo spręsti šį ginčą, nes jos konfliktas su Kosovu yra viena iš pagrindinių kliūčių įstoti į ES.

Suskaičiavus daugiau kaip 70 proc. balsavimo biuletenių, A. Vučičiaus Serbijos pažangioji partija (SNS) turi surinkusi 63,4 proc. balsų ir jai prognozuojama 191 vieta 250 vietų parlamente.

Rinkimuose 3 proc. barjerą dar perkopė ir į parlamentą pateko Serbijos socialistų partija (SPS) ir Serbijos patriotinis aljansas (SPAS). SPS turi atitekti 32 vietos, o SPAS – 11 vietų.

Likusias vietas užims tautinių mažumų atstovai – vengrai gaus 10 vietų, bosniai – keturias, o albanai – dvi.

Rezultatai rodo, kad Serbijos parlamente beveik visai nebus opozicijos, o į parlamentą pateko vos trys ar keturios partijos iš 21-os rinkimuose dalyvavusios partijos.

Rinkimus boikotavo dauguma opozicijos partijų, kurios kaltina A. Vučičių piktnaudžiavimu valdžia. Boikotavusios partijos esą norėjo atkreipti tarptautinį dėmesį į A. Vučičiaus piktnaudžiavimą valdžia.

Valstybinės rinkimų komisijos duomenimis, rinkėjų aktyvumas buvo šiek tiek didesnis kaip 50 proc.