Antradienį už atitinkamą Seimo nutarimą balsavo 108 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

A. Stulginskio žvaigždė I. Degutienei ir F. N. Sadūnaitės broliui Jonui Aloyzui Sadūnui (jam negalint dalyvauti – jo dukrai Marijai Sadūnaitei) bus įteikta gegužės 16 d. Seimo posėdyje, pranešė Seimas.

„Seimo apdovanojimo – A. Stulginskio žvaigždės – paskyrimas buvusiai Seimo pirmininkei, ilgametei Seimo narei I. Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei, vienuolei F. N. Sadūnaitei būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių asmenybių didžiules pastangas ir nuopelnus“, –  sakė A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus.

„Šis Seimo apdovanojimas tebūna mums visiems pagarbos, atsakomybės už savo tėvynę, kovos už laisvę ir demokratines vertybes simboliu“, – teigė jis.

Pasak A. Vinkaus, I. Degutienė vadovavosi tolerancijos, demokratijos ir politinės kultūros principais, atsižvelgdavo į mažumos teises, gerbdavo oponentus, suteikdama jiems galimybę pateikti savo nuomonę, į ją įsiklausydavo, ieškodavo dialogo sudėtingose politinėse diskusijose.

Kalbėdamas apie F. N. Sadūnaitę A. Vinkus yra sakęs, kad visas jos gyvenimas buvo skirtas kovai dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės.

„1990 metais JAV Respublikonų partijos Kalifornijos padalinys ją apdovanojo medaliu už ilgametę kovą už žmogaus teises. 1992 metais N. Sadūnaitei suteiktas Teksaso valstijos garbės pilietės vardas. Tais pačiais metais ji apdovanota Sausio 13-osios atminimo medaliu. 1998 metais prezidentas Valdas Adamkus jai įteikė Vyčio Kryžiaus Komandoro Didįjį kryžių. 2000 metais ji apdovanota Lietuvos nepriklausomybės medaliu, o 2018 metų sausio 13 dieną – 2017-ųjų Laisvės premija“, − pabrėžė A. Vinkus.

Pasak jo, sesers N. Sadūnaitės gyvenimas iki šiol įkvepia Lietuvos ir pasaulio visuomenę.

Kad galėtų F. N. Sadūnaitei po mirties suteikti apdovanojimą, Seimas patikslino įstatymą.

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Šis apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės penkioliktąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausiame posėdyje.

Tokį pasiūlymą įregistravo Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus.

Balandžio 18 d. parlamentarai numatė galimybę Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – skirti ir po mirties.

Įstatymas numato, kad tokiu atveju šį apdovanojimą atsiimtų mirusio šeimos nariai ir artimiausi giminaičiai arba asmuo, kuris rūpinasi apdovanojamo asmens viso gyvenimo nuopelnų ir atminimo įamžinimu.

Seimo apdovanojimu siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų laimėjimus bei indėlį, puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

Šiais metais Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – planuojama skirti ilgametei Seimo narei, buvusiai parlamento vadovei Irenai Degutienei ir kovo pabaigoje mirusiai sovietmečio disidentei, vienuolei F. N. Sadūnaitei.

Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad apdovanojimas negali būti skiriamas mirusiam asmeniui.

„Turint galvoje, kad šis apdovanojimas yra teikiamas už ypatingus viso gyvenimo nuopelnus parlamentarizmui, manyčiau, kad būtų prasminga tokią galimybę numatyti“, – ketvirtadienį pristatydama projektą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pagal projektą, apdovanojimas fiziniam asmeniui galėtų būti skirtas ir po mirties. Jeigu asmuo būtų apdovanojamas po mirties, apdovanojimas ir liudijimas galėtų būti įteiktas jo šeimos nariams ir artimiesiems giminaičiams.

V. Čmilytė-Nielsen pripažino, kad šias pataisas parengti paskatino žinia apie sovietmečio disidentės vienuolės N. Sadūnaitės mirtį, mat speciali komisija kovo 10 dieną nusprendė, kad šiemet A. Stulginskio žvaigždė turėtų būti skiriama buvusiai parlamento pirmininkei Irenai Degutienei ir N. Sadūnaitei.

Seimas kovo 26 dieną po pateikimo pritarė šiam siūlymui, kovo 31 dieną N. Sadūnaitė mirė.

Toliau projektą svarstys Švietimo ir mokslo komitetas, į Seimo posėdžių salę jis turėtų grįžti balandžio 16 dieną.

„Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimas I. Degutienei ir F. N. Sadūnaitei būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių asmenybių didžiules pastangas ir nuopelnus“, – kovo pabaigoje iš Seimo tribūnos pristatydamas šias kandidatūras sakė Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus.

Po pateikimo tai numatantį nutarimo projektą palaikė 111 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė vienas parlamentaras.

Jei Seimas galutinai pritars I. Degutienės ir F. N. Sadūnaitės kandidatūroms, apdovanojimai bus įteikti šių metų gegužės 16 dieną.

ELTA primena, kad Seimo apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę – parlamentas įsteigė Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ųjų metinių proga, siekdamas pagerbti iškilią Aleksandro Stulginskio asmenybę.

Šiuo Seimo apdovanojimu siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų laimėjimus bei indėlį, puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

2022 m. pirmaisiais Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureatais tapo prezidentas Valdas Adamkus ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) senatorius Ričardas Džozefas Durbinas.

2023 metais Aleksandro Stulginskio žvaigžde buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas.

„Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės – paskyrimas Lietuvos ilgametei Seimo narei, buvusiai Seimo pirmininkei I. Degutienei ir demokratijos gynėjai, disidentei vienuolei F. N. Sadūnaitei būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių moterų didžiules pastangas ir nuopelnus“, – sako apdovanojimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus.

Pranešime pažymima, kad eidama įvairias pareigas Seime ir Vyriausybėje I. Degutienė vadovavosi tolerancijos, demokratijos ir politinės kultūros principais – atsižvelgdavo į mažumos teises, gerbdavo oponentus, suteikdama jiems galimybę pateikti savo nuomonę ir į ją įsiklausydavo, ieškodavo dialogo sudėtingose politinėse diskusijose.

„I. Degutienė buvo ir tebėra parlamentinės demokratijos šalininkė ir puoselėtoja. Ir šiomis dienomis, nors ir pasitraukusi iš aktyvios politinės veiklos, išreiškia drąsią ir argumentuotą poziciją visuomenei rūpimais klausimais“, – sakoma pranešime.

Tarp N. Sadūnaitės nuopelnų pažymima, kad disidentė buvo tikinčiųjų teisių gynėja, politinė kalinė, „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbė ir platintoja, viena iš nesankcionuoto 1987 metų rugpjūčio 23 dienos mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizatorių.

N. Sadūnaitė į sovietinio saugumo akiratį pateko 1970 metais dėl valdžios persekiojamų kunigų gynimo. Ji 1971 metais slapčia nugabeno į Maskvą ir perdavė užsienio šalių diplomatams Lietuvos žmonių memorandumą dėl sąžinės laisvės suvaržymų sovietinėje Lietuvoje.

1974 metais ji pradėjo dauginti ir platinti pogrindinį leidinį – „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, už tai tais pačiais metais buvo suimta ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams sunkiųjų darbų kalėjime ir trejiems metams tremties. Atlikusi bausmę ji grįžo į Lietuvą ir vėl įsitraukė į pogrindinę veiklą, Atgimimo laikotarpiu aktyviai dalyvavo protesto akcijose, 1989 metais tapo viena iš Lietuvos katalikiško moterų sambūrio „Caritas“ kūrėjų.

Pernai A. Stulginskio žvaigždė įteikta Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Ruslanui Stefančukui ir buvusiam parlamento vadovui, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarui Česlovui Juršėnui.

Anksčiau apdovanojimą yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas (Ričardas Džozefas Derbinas).

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Šis apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausiame posėdyje. R. Stefančukui apdovanojimui įteikti sušauktas nenumatytas Seimo posėdis.

Seimo skirtą apdovanojimą Ukrainos parlamento vadovui įteikusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad rusiškas totalitarizmas turi būti panaikintas, o Ukraina šiuo metu yra šios kovos priešakyje.

„Rusiškas totalitarizmas, tokia pat neapykantos ideologija kaip ir fašizmas ar nacizmas, yra nesuderinamas su civilizuoto bendrabūvio ir tarptautinio saugumo normomis, todėl privalo būti panaikintas“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Priminė pergalę prieš imperiją Oršos mūšyje

Prieš ceremoniją parlamento vadovė pakvietė parlamentarus tylos minute pagerbti žuvusius Ukrainos vaikus. Ketvirtadienį, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, per Rusijos surengtą oro ataką Kyjive žuvo trys žmonės, tarp jų – devynerių metų mergaitė.

Savo kalboje per R. Stefančuko apdovanojimo teikimo ceremoniją V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad kovos su totalitarizmu avangarde dabar yra Ukraina, o Lietuva įsipareigoja palaikyti ukrainiečius tiek, kiek reikės, ir dėti visas pastangas, kad ir tarptautinės bendruomenės palaikymas nesilpnėtų.

Kalbėdama apie A. Stulginskio žvaigždės laureatą R. Stefančuką, parlamento vadovė teigė, kad jis yra vienas charizmatiškiausių Ukrainos lyderių, asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu milijonus savo tautiečių įkvepiantis priešintis imperinei agresijai.

Jo pastangos telkti demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę už tėvynės laisvę yra išskirtinės.

„Jo pastangos telkti demokratinio pasaulio parlamentinę bendruomenę už tėvynės laisvę yra išskirtinės“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji prisiminė, kaip R. Stefančuko kvietimu su Latvijos ir Estijos kolegomis lankėsi Aukščiausioje Radoje praėjus mėnesiui nuo vasario 24-osios, karo pradžios.

„Nepaisydami to, kad agresoriaus tankai buvo priartėję prie sostinės Kyjivo, Ukrainos parlamentarai rinkosi į posėdį, priėmė būtinus sprendimus ir parodė visam demokratiniam pasauliui, kaip privalo veikti demokratiškai išrinktas parlamentas net nuožmiausios agresijos sąlygomis“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.

V. Čmilytė-Nielsen taip pat priminė, kad Lietuvos ir Ukrainos bendros pastangos atsispirti imperinei Maskvos agresijai skaičiuoja ne vieną šimtmetį.

„Kyjivo Pečorų lauroje palaidotas Konstantinas Ostrogiškis, kuris daugiau kaip prieš penkis šimtus metų vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei Oršos mūšyje, kai visi kartu nugalėjome triskart didesnę Moskovijos kariuomenę“, – sakė parlamento vadovė.

V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Oršos mūšis svarba nenusileidžia Žalgirio kautynėms ir yra „svarbi istorinė jungtis, siejanti Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą ir Gudiją – šalis, kurių šviesiausi žmonės dabar ne tik patiria ypatingą dvasinę bendrystę, karą išgyvena kaip didžiulę asmeninę tragediją, bet ir jaučia priklausą europietiškai civilizacijai“.

Įvardijo lyderiu, įkvepiančiu ukrainiečius kovai

Seimo vicepirmininkas, A. Stulginskio apdovanojimo komisijos narys Paulius Saudargas R. Stefančuką įvardijo vienu lyderių, kurie įkvepia Ukrainą kovai, o tarptautinės bendruomenės yra vertinamas kaip Ukrainos euroatlantinės integracijos pamatinis akmuo.

„Ukrainos parlamento pirmininką nuo pirmųjų karo dienų matėme kaip vieną iš valstybės lyderių, esančių kovos už Ukrainos laisvę priešakyje. Tai politikas, kuris savo asmenine lyderyste, drąsa ir pavyzdžiu įkvepia ukrainiečius kovoti“, – kalbėjo P. Saudargas.

Jis pabrėžė kad kaip Aukščiausiosios Rados pirmininkas užtikrina, kad parlamento darbas vyktų net ir karo sąlygomis, o „Kyjive krentant raketoms bei dronams būtų priimami būtini šaliai sprendimai ir reformos“.

Seimo vicepirmininkas savo kalboje išskyrė R. Stefančuko vaidmenį palaikant Ukrainos eurointegracinę kryptį, pastangas telkti tarptautinės bendruomenės paramą.

„Rusijos pradėtas karas tik dar labiau sustiprino Ukrainos žmonių euroatlantines ambicijas. Neginčijamas ir R. Stefančuko atsidavimas šios ambicijos įgyvendinimui“, – kalbėjo P. Saudargas.

Anot jo, Ukrainos parlamento vadovas ne kartą kreipėsi į demokratinių šalių parlamentus, taip pat į Europos Parlamentą, NATO Parlamentinę Asamblėją, ragindamas suteikti Ukrainai šalies kandidatės į Europos Sąjungą statusą, aktyviau ir rezultatyviau tartis dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvos.

„Kaip ir jūs, viliamės, kad Vilniuje vyksiantis NATO valstybių vadovų susitikimas pagaliau aiškiai apibrėš Ukrainos narystės Aljanse laiko rėmus“, – sakė Seimo vicepirmininkas.

Laureatų kol kas – keturi

Šiemet A. Stulginskio žvaigžde apdovanoti Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas R. Stefančukas ir buvęs parlamento vadovas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Česlovas Juršėnas. Č. Juršėnui apdovanojimas buvo įteiktas gegužės 18 dieną.

Apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausiame posėdyje. R. Stefančukui apdovanojimui įteikti sušauktas nenumatytas Seimo posėdis.

A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Anksčiau apdovanojimą yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas (Ričardas Džozefas Derbinas).

Seimo posėdyje kalbėjęs Nepriklausomybės Akto signataras Justas Vincas Paleckis pabrėžė, kad Č. Juršėnas, pusę gyvenimo pradirbęs sovietinėje sistemoje, o kitą dalį – nepriklausomoje, kaip ir Algirdas Mykolas Brazauskas, „tarsi sujungė labai skirtingas epochas“.

„Virsmo iš nelaisvės į laisvę, Atgimimo laikas tapo tikruoju Č. Juršėno laiku. Jo vedama televizijos laida „Atgimimo banga“ virto itin karštų diskusijų pradžiamoksliu, laidoje susidurdavo įvairios nuomonės, brendo demokratijos, žodžio laisvės pradmenys, ryškėjo daugpartinės sistemos siluetai“, – sakė J. V. Paleckis.

Pristatydamas Č. Juršėno darbą atkūrus nepriklausomybę kolega signataras J. V. Paleckis pažymėjo, kad Aukščiausioje Taryboje labai pravertė jo įdirbis tyrinėjant demokratinių šalių konstitucinę sąrangą, parlamentinę veiklą.

Ceremonijoje Seime taip pat paminėtos Č. Juršėno 85-osios gimimo metinės.

Seimo įsteigtas apdovanojimas – A. Stulginskio žvaigždė – Č. Juršėnui skirtas už jo nuopelnus parlamentarizmui ir demokratijai.

Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, kadenciją baigę prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Valdas Adamkus.

Tuo pačiu nutarimu A. Stulginskio žvaigždė skirta ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui Ruslanui Stefančukui. Jam apdovanojimą planuojama įteikti birželį Vilniuje.

Šis apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

Anksčiau jį yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas (Ričardas Džozefas Derbinas).

Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Už tai antradienį balsavo 120 Seimo narių, nė vieno nebuvo prieš, keturi parlamentarai susilaikė.

„Neabejoju, kad šis Seimo apdovanojimas žadins kiekvieno žmogaus širdyje pagarbos ir atsakomybės jausmus, skatins didžiuotis Lietuvos istorija, branginti laisvę, kovoti už demokratines vertybes ir dirbti tėvynės labui“, – sakė Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisijos pirmininkas Antanas Vinkus.

A. Stulginskio žvaigždę laureatams numatoma įteikti gegužės 16 dieną.

Šis apdovanojimas skiriamas už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

Jį yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas (Ričardas Džozefas Derbinas).

Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Šias dvi kandidatūras apdovanojimui teikia Seimo A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, įvertinusi gautus siūlymus, pirmadienį pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius. Apdovanojimą komisijos teikimu iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos skiria Seimas savo nutarimu.

„A. Stulginskio žvaigždės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Č. Juršėnui ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkui R. Stefančukui būtų nuoširdi pagarba ir padėka už šių iškilių žmonių didžiules pastangas ir nuopelnus“, – sako komisijos  pirmininkas Antanas Vinkus.

A. Stulginskio žvaigždė yra skiriama už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

Šį apdovanojimą yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas (Ričardas Džozefas Derbinas).

Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Apdovanojimą komisijos teikimu iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos skiria Seimas savo nutarimu. Apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika.

Autorė Milena Andrukaitytė

Šiuo metu įstatymas numato, kad  kiekvienais kalendoriniais metais skiriami ne daugiau kaip du apdovanojimai, siūlyti kandidatus gali fiziniai ir juridiniai asmenys.

Komisija siūlo nustatyti, kad prireikus Seimas gali priimti sprendimą skirti daugiau apdovanojimų, kandidatus šiuo atveju turėtų teikti Seimo valdyba.

Šio apdovanojimo iniciatorius, komisijos narys Viktoras Pranckietis sako, kad daugiau lankstumo reikia tam atvejui, jog būtų galima apdovanojimą įteikti į Lietuvą atvykus demokratijai nusipelniusiems asmenims.

„Jei čia atvažiuotų, tarkim, Nancy Pelosi (JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nensi Pelouzi), mes tikrai negalėtume sakyti, kad atvažiuokite tik tam tikrų laiku, paskirti galime tik metų pradžioje. Išplėsta tam, kad nebūtų apsiribota tiktai dviem apdovanojimais, ir, esant reikalui, kad būtų galima apdovanoti asmenis ir kitu metu“, – BNS sakė V. Pranckietis.

Aiškinamajame rašte komisija argumentuoja, kad pasitaiko atvejų, kai Seime vieši ar Seimo vadovybė viešėdama užsienyje susitinka su išskirtinių nuopelnų demokratijai turinčiais asmenimis ir „būtų solidu ir prasminga“ jiems skirti ir Seimo vardu įteikti aukščiausią Seimo apdovanojimą – A. Stulginskio žvaigždę.

A. Stulginskio žvaigždė yra skiriama už indėlį puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas.

Šį apdovanojimą yra gavę kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus ir JAV senatorius Richardas Josephas Durbinas (Ričardas Džozefas Derbinas).

Seimo 2020 metais įsteigtu apdovanojimu pagerbiama Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybė.

Apdovanojimą komisijos teikimu iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos skiria Seimas savo nutarimu. Apdovanojimas paprastai teikiamas gegužės 15-ąją, kai 1920 metais Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika.