– Kokia pirma mintis aplankė, išvydus Rido bėrimus?

– Alergija! Kažkodėl tąkart nepuoliau pas pulmonologus ir imunologus daryti kraujo tyrimų, odos dūrio mėginių, bet ryžausi ieškoti sprendimo pati. Iki dešimties mėnesių Ridas gėrė tik mano pieną, paskui pradėjau primaitinti. Stengiausi, kad mano pačios mitybos racione netrūktų baltymų. Labai mėgau įvairius pieno produktus. Kai sunerimau dėl Rido bėrimų, ėmiau ieškoti informacijos feisbuke, radau kažkokią augalinės mitybos grupę. Pasižiūrinėjau, pasiskaitinėjau, ką jie valgo. Patiko keletas jų receptų ir mintis, kad galima išgyventi ir be gyvulinės kilmės maisto. Nusprendžiau imtis revoliucijos. Nuėjau pas vyrą ir pasakiau: nuo rytojaus mes – veganai. O tada padariau labai rimtą šaldytuvo reviziją, mėsos, žuvies likučius atidaviau tėvams. Kadangi ir pačią nuo paauglystės kamavo veido odos problemos, nusprendžiau, kad šis mitybos eksperimentas išeis į naudą ir man.

– Specialistai sako, kad jei gimsta vaikutis, turintis alergiją lemiančius genus, tai kuria nors alerginių ligų jis greičiausiai sirgs. Jeigu pakitusių genų neturi, galės gyventi bet kokioje aplinkoje, valgyti įvairiausią maistą. Vadinasi, žmogus jau gimsta turėdamas polinkį sirgti arba ne alerginėmis ligomis?

– Galbūt, nežinau. Nesidomėjau. Mano pirmagimė Milija buvo alergiška vilnai, kokoso plaušui (miegojo ant jų prikimšto čiužinuko). Ridas turėjo vargo dėl maisto. Kai tik pamačiau ant jo veiduko atsiradusias dėmes, ėmiausi pokyčių. Kalbant atvirai, netgi neieškojau kažkokios informacijos internete apie alergijas ir jų priežastis. Pirma mintis, šovusi man į galvą tąkart, buvo… maistas. Pasiskaičiau, kad mažiems vaikams dažniausia alerginė imuninės sistemos reakcija būna į pieno baltymą. Riebalai ir angliavandeniai nealergizuoja. Todėl ir nusprendžiau pamėginti keisti šeimos mitybos įpročius.

– Kaip maitinotės su vyru ir dukrele Milija iki tol?

– Valgėme tai, ką ir visi. Buvome visaėdžiai (juokiasi). Tik cukrų Milijai ribodavome, nes jo padauginusi mergaitė išsyk sukarščiuodavo, išglebdavo. Dabar, pakeitę mitybą, valgį saldiname datulėmis, razinomis, bananais. Įdomiausia atliekant šį eksperimentą buvo tai, kad mitybos įpročius pakeitėme drastiškai, per vieną dieną. Dabar jau eina penkti metai, kai mūsų šeima valgo tik veganišką maistą. Lygiai po mėnesio, kai mes per dieną tapome veganais, ant Rido veiduko nebeliko jokių negražių dėmių. Vaikas pasveiko tiesiog akyse. Padariau išvadą, kad jam netiko jokie gyvulinės kilmės baltymai. Iki dabar savo virtuvėje naudoju tik augalinius.

Esame niekuo neišsiskirianti penkių asmenų šeima, kuri džiaugiasi mažais dalykais, palaiko vienas kitą, dalijasi gražiais žodžiais ir mokosi gyventi draugiškai.

– Kodėl nėjote pas specialistus, nedarėte Ridui jokių alergijos tyrimų?

– Kai pirmoji dukrelė Milija pasirodė esanti alergiška vilnai, gydytoja išrašė tokio antibiotinio tepaliuko. Galvojau, kad ir Ridui turbūt pasiūlys tą patį… Nenorėjau gydyti savo vaikų antibiotikais ir hormonais. Pakeitus mitybą pagerėjo vaikų savijauta. Nuo mano veido dingo bjaurieji raudonieji guzai. Vyrui Nerijui – širdies problemos. Mat anksčiau iš niekur nieko atsirasdavo silpnumas, širdis daužydavosi... Dabar visa šeima esame atsisakę bet kokios mėsos, kiaušinių, jūrų gėrybių, pieno ir jo gaminių, žuvies, želatinos. Nors niekada nemaniau, kad tai pasakysiu, bet šiandien sakau: lengva gyventi ir be jų. Svarbiausia – mano vaikai sveiki. Ko gi daugiau mamai reikia?!

– Koks yra jūsų šeimos dienos mitybos planas – pusryčiai, pietūs ir vakarienė? Ką iš jūsų vartojamų sveikuoliškų produktų labiausiai mėgsta vaikai?

– Mūsų šeimos pusryčiai dažniausiai būna bananų ledai, pateikti kokosų dubenėliuose su įvairiais sveikais pabarstukais. (Maisto pateikimo estetika man irgi labai svarbu). Pietums dažniausiai renkamės vaisių kokteilį su skaidulomis arba baltymais. Vakarienei paprastai gaminu kažką iš ankštinių – avinžirnių, lęšių, pupelių. Dar mūsų dienos maisto racione dominuoja ryžiai, grikiai, bulvės. Gaminame troškinius, humusą, daržoves, salotas, valgome sumuštinius ar kitokius patiekalus. Ką labiausiai mėgsta šeima? Vienareikšmiškai – bananinius ledus! Niam… Su kokoso drožlių, cinamono, kakavos ar datulių pagardais.

– Ką patartumėte mamytėms, kurių vaikučiai irgi turi bėdų dėl alergijos?

– Mamoms, kurių vaikučiai irgi galbūt alergiški maistui, norėčiau pasiūlyti iš pradžių pakeisti mitybą. Pamėginkite atsisakyti gyvulinės kilmės produktų. Juk dabar yra tiek visokių galimybių, informacijos ir sveikesnio maisto alternatyvų. Nebijokite rizikuoti: juk nuo maitinimosi įpročių priklauso ne tik jūsų vaikų, bet ir jūsų pačių sveikata. Nepamirškite gerti daug vandens, tai mes irgi labai mielai darome, įpratinome vaikus jau nuo mažens. Būna, privalgome pačių keptos naminės duonelės su humusu, o tada atsitempiame dvilitrinį ąsotį vandens su imbierais, apelsinais ar citrinomis. Mūsų vaikai pažįsta ir pripažįsta tik vandenį, na, dar namines obuolių sultis.

– Nuo to laiko, kai pakeitėte mitybą, retai ką perkate iš produktų parduotuvėje?

– Perkame vaisius, uogas, daržoves, grūdinius produktus. Viską, iš ko galima sveikai gaminti namuose. Kartais mano tėvai pavaišina vaikus veganiškais jogurtais. O daugiau viską gaminu pati. Padedant vaikams. Kepame pyragus, sausainius, sveikuoliškas duoneles. Ar einame į kavines? Na… Turime keletą mėgstamų veganiškų kavinių, jose lankomės tik ypatinga proga. Pastarąjį kartą tai buvo Rugsėjo 1-oji, kai Milija pradėjo lankyti parengiamąją mokyklos klasę. Be to, dar ir nuvažiuoti į jas mums dabar sudėtinga. Kai gimė Danas, trečias vaikas, nebesutelpame penkiese į savo keturvietę mašiną. Tad gastroliuojame, kai tėtis pasiskolina septynvietę. Kita vertus, kavinėje pamatau patiekalą ir imu mąstyti, kaip pagaminčiau jį pati. Žinau, kad ne prasčiau. O gal net ir skaniau. Tai kam tuomet išlaidauti?

Kavinėje pamatau patiekalą ir imu mąstyti, kaip pagaminčiau jį pati. Žinau, kad ne prasčiau. O gal net ir skaniau.

– Šeimos mitybos įpročių keitimas inspiravo ir naują jūsų veiklą – kulinarinio tinklaraščio "Vegan Pipiras" rašymą. Ar tai tiesa?

– Taip, pradėjau jį rašyti būtent tuo laiku…

– Jo herojai – jūsų šeima. Patys iš pradžių viską išbandote, patikrinate. Pristatykite savo šeimos narius.

– Esame niekuo neišsiskirianti penkių asmenų šeima, kuri džiaugiasi mažais dalykais, palaiko vienas kitą, dalijasi gražiais žodžiais ir mokosi gyventi draugiškai. Vyras Nerijus yra kompiuterių gydytojas. Jis mano geriausias draugas, apie viską galiu su juo šnekėtis. Kartu auginame tris mažus padaužas: septynerių Miliją, beveik penkerių Ridą ir beveik dvejų Daną. Mano veikla iš pirmo žvilgsnio labai paprasta, bet jau iš antro – visai ne (juokiasi). Esu tikra namų šeimininkė, kuri mėgaujasi būdama namuose su vaikais. Su jais kartu gaminame maistą, tvarkomės, einame į kiemą žaisti. O kai sumiega pietų, tada jau sėdu prie kompiuterio ir rašau receptus savo "Vegan Pipiras" tinklaraščius. Dar internetu prekiauju ekologiškais kokosų dubenėliais, iš kurių valgome patys ir kuriuose maistas, patikėkite, yra gerokai skanesnis. Daug kas nesupranta, kaip dar galima spėti ir dirbti, kai namuose aplink sukasi trys vaikai. Rašyti randu laiko, kai juos užmigdau (per pietus ir vakare), o gaminti visiems drauge visada smagiau.

Sveikuoliški Vedrickų šeimos gardėsiai su avižų dribsniais

Anot "Vegan Pipiras" tinklaraštininkės T.Vedrickienės, avižos – viena vertingiausių grūdinių augalų. Jos turi daug svarbių žmogaus organizmui mineralinių medžiagų ir vitaminų.

"Mūsų vaikai, – džiaugiasi ji, – labai mėgsta valgyti avižų košę pusryčiams. Neatsiliekame ir mes su vyru. Beje, avižas žmonės vadina žarnyno šluota. Jos ne tik kad stimuliuoja žarnyno veiklą, gerina medžiagų apykaitą, bet ir padeda pašalinti iš organizmo šlakus, nuodingas vaistų liekanas."

Bet labiausiai Vedrickų šeimynai, ypač vaikams, patinka gardėsiai su viso grūdo avižiniais dribsniais.

Avižinių dribsnių Šreko pyragas

Svarbu: šiam receptui naudojau 250 ml talpos puodelį.

Reikės:

4 puodelių viso grūdo avižinių dribsnių,

1 puodelio kokosų drožlių,

1,5 puodelio filtruoto vandens,

1 puodelio sutrintų bananų piurė,

1 puodelio špinatų (tinka tiek šaldyti, tiek švieži),

3 saujų razinų (patikrinkite, kad visos būtų švarios),

1 arbat. šaukštelio sodos,

3 valg. šaukštų obuolių acto.

Kaip gaminti:

Avižinius dribsnius sumalkite kokteilinėje iki miltų. Į daugiafunkcį plakiklį supilkite avižinių dribsnių miltus, kokoso drožles. Kokteilinėje suplakite bananų piurė, vandenį ir špinatus drauge. Šią masę pilkite į daugiafunkcį plakiklį. Sumaišykite viską drauge. Tuomet berkite razinas. Vėl išmaišykite. Sodą nugesinkite su actu. Pilkite į masę ir maišykite. Viską sudėkite į kepimo formą. Šaukite į iš anksto įkaitintą orkaitę ir kepkite 180 °C temperatūroje apie 35–40min. Atvėsinkite ant grotelių.

Avižinių dribsnių sausainiai

Svarbu: šiam receptui naudojau 350 ml talpos puodelį.

Reikės:

3 bananų,

0,5 puodelio kokosų drožlių,

1 puodelio saulėgrąžų (gerai nuplautų),

0,5 puodelio razinų (gerai nuplautų),

2 puodelių viso grūdo avižinių dribsnių.

Kaip gaminti:

Visus produktus kruopščiai pasimatuokite ir susidėliokite į atskirus dubenėlius. Bulvių grūstuve sutrinkite bananus. Juos sumaišykite su kokosų drožlėmis, razinomis ir saulėgrąžomis. Tada berkite avižinius dribsnius ir gerai išmaišykite! Prieš kepimą išplaukite silikoninį kilimėlį. Nusausinkite indų šluoste. Su šaukštu dėkite ant jo paruoštą masę, kaskart vis spustelėdamos, kad sausainiai būtų apie 1 cm storio. Įkaitinkite orkaitę iki 180 °C temperatūros. Pašaukite sausainius į įkaitintą orkaitę ir kepkite apie 20–30 min. Ištraukusios sausainius palaukite kelias minutes, kol atvės.

Avižinių dribsnių obuolių pyragas

Svarbu: šiam receptui naudojau 350 ml talpos puodelį.

Reikės:

2 puodelių avižinių dribsnių,

2 šaukštų kepimo miltelių (naudojau naminius),

2 bananų (vidutinio dydžio),

4 šaukštų (su kaupu) tiršto kokosų pieno,

10–15 datulių,

5 obuolių,

2–3 šaukštų Ceilono cinamono.

Naminiams kepimo milteliams pagaminti reikės:

4 šaukštų kepimo sodos,

8 šaukštų ekologiško tapijokos, arba ekologiško kukurūzų krakmolo,

2 šaukštų citrinų rūgštelės.

Citrinų rūgštelę sumalkite kavamale iki miltelių. Visus produktus gerai sumaišykite ir persijokite. Laikykite uždaromame stikliniame inde. Atminkite: labai svarbu naudoti sausus produktus ir indus, nes susilietę su skysčiu milteliai ims reaguoti.

Nulupkite obuolius, išimkite sėklas ir supjaustykite. Apiberkite cinamonu ir palikite pastovėti dubenyje. Į kokteilinę pilkite avižinius dribsnius ir sumalkite iki vientisos masės. Gautus avižinius miltus pilkite į dubenį, berkite kepimo miltelių ir išmaišykite su šluotele. Suplakite plakikliu datules ir bananus iki vientisos masės. Į miltus pilkite bananų masę, kokosų pieną ir gerai išmaišykite. Į stačiakampę silikoninę kepimo formą pilkite tešlą ir gražiai paskirstykite silikonine mentele. Tuomet ant viršaus dėkite obuolius. Šaukite į iš anksto įkaitintą iki 180 °C temperatūros orkaitę ir kepkite apie 40 min.

Kadangi kepant nuo silikoninės kepimo formos tešla atšoka pati, visai nebūtina naudoti riebalus! Ištraukę pyragą iš orkaitės, palaukite kelias minutes, kol atvės. Avižinių dribsnių pyragai mėgsta lūžti, bet tik tada, kai jie būna karšti. Tad turėkite kantrybės – gerai atvėsinkite. Skanaus!

Drėgnas brownie pyragas su avižiniais dribsniais ir graikiškais riešutais

Svarbu: šiam receptui naudojau 250 ml talpos puodelį!

Reikės:

1/4 puodelio rudo cukranendrių cukraus,

1 puodelio baltų speltų miltų,

0,5 puodelio ekologiškos natūralios kakavos,

2 šaukštų kepimo miltelių (naudojau naminius),

2 puodelių viso grūdo avižinių dribsnių,

1,5 puodelio vandens,

8 šaukštų tirpinto kokosų aliejaus,

40 ml avinžirnių nuoviro (naudoju vietoj kiaušinio baltymo),

4 saujų graikiškų riešutų.

1 puodelį avižinių dribsnių sumalkite kokteilinėje. Kitą puodelį avižinių dribsnių suplakite su vandeniu. Į daugiafunkcį plakiklį berkite cukrų, persijotus miltus, kakavą, kepimo miltelius, maltus avižinius dribsnius ir viską gerai išmaišykite. Tuomet pilkite kokosų aliejų ir vėl maišykite. Į  masę supilkite paruoštą avižinių dribsnių ir vandens mišinį, dar –  avinžirnių nuovirą. Suberkite dvi saujas graikiškų riešutų ir vėl viską išmaišykite. Tešlą pilkite į pasirinktą kepimo formą. Ant viršaus suberkite likusius graikiškus riešutus (jei labai juos mėgstate – galite dėti ir daugiau). Pyragą pašaukite į iš anksto įkaitintą orkaitę ir kepkite 180 °C temperatūroje apie 40 min. Atvėsinkite ant grotelių.

„Jei atsiranda, alergija maistui vaikams dažniausiai pasireiškia nuo 0 iki 3 metų. O augant, daugeliui vaikų ji palaipsniui išnyksta. Suaugusiems žmonėms alergija maistui tam tikriems produktams pasireiškia kur kas rečiau. Taip pat kai kurie vaikai ir suaugusieji netoleruoja tam tikrų maisto produktų, tačiau dažniausiai tai būna ne alerginės kilmės netoleravimas, pavyzdžiui, laktozės (pieno cukraus). Tuo tarpu alerginės kilmės maisto netoleravimas pasireiškia kur kas rečiau. Dažniausiai alergiją maistui sukelia šeši maisto produktai (didieji alergenai): karvės pienas, kiaušiniai, žuvis ir jūros gėrybės (krevetės ir kt.), soja, riešutai ir kviečiai“, – atskleidžia V. Urbonas.

O vis dažniau pasireiškiantis tam tikrų produktų netoleravimas daro įtaką ne tik klientų pasirinkimams, bet ir asortimentui bei jo išdėstymui parduotuvių lentynose. „Peržiūrėdami, atnaujindami ir kurdami prekių asortimentą, vis daugiau galvojame apie tuos pirkėjus, kurie rūpinasi savo ir artimųjų sveikata bei ieško sveikesnio ar netradicinio maisto produktų pasirinkimo. Jei jau ir prieš keletą metų mūsų parduotuvėse buvo įprasta rasti specializuotus produktų skyrius diabetikams, veganams ir vegetarams, šiandien didesnėse ir didžiausiose mūsų parduotuvėse jau egzistuoja pirkėjų vis labiau atrandami skyriai, kuriuose – maistas be laktozės, glitimo, su mažiau cukraus ir kt. Manome, kad susidomėjimas išskirtiniais, tam tikrai mitybos filosofijai ar sveikatos būklei specialiai pritaikytais produktais tik augs“, – komentuoja Vilma Drulienė, Maximos“ komercijos vadovė.

Alerginės ir ne alerginės kilmės maisto netoleravimas

Pasak gydytojo, nėra lengva atskirti alerginės kilmės maisto netoleravimą nuo nealerginės kilmės. „Ne alerginės kilmės maisto netoleravimas dažniausiai pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimais – prasideda vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, dujų kaupimasis. Tik labai retais atvejais jis pasireiškia ir kitų organizmo sistemų pažeidimu. Tuo tarpu, dėl maisto alergijos dažniausiai nukenčia žarnynas, oda, retais atvejais – kvėpavimo sistema. Kartais žarnynas gali likti nepažeistas, gali atsirasti odos pažeidimų (atopinis dermatitas)“, – aiškina gydytojas.

Laktozės netoleravimas – kas tai?

Gydytojo teigimu, vis dažnesne problema tampa laktozės netoleravimas. „Laktozė – tai pieno cukrus, esantis beveik visų žinduolių piene ir jo produktuose. Deja, ne visų žmonių žarnyne yra pakankamai fermento, kuris skaido pieno cukrų. Tuomet gelbėja specialiai paruoštas pienas ir jo produktai, kurie neturi laktozės“, – dalinasi jis.

Tokių produktų paklausos augimą pastebi ir prekybos tinklai. Anot V. Drulienės, 2017 m. birželį didžiausiose tinklo parduotuvėse pirkėjai galėjo rinktis iš 50 skirtingų pieno produktų be laktozės. 2018 m. birželį jau iš 55, o šiemet – iš daugiau nei 75. „Augant klientų poreikiams, pastaraisiais metais kito ir plėtėsi produktų be laktozės asortimentas. O didėjanti paklausa atsiliepė ir produktų be laktozės paklausos ūgtelėjimui – per pusmetį susidomėjimas gaminiais be laktozės ūgtelėjo 50 proc.“, – pasakoja ekspertė.

Trys glitimo sukeliamos ligos

Vis dažniau kalbama ir apie glitimo netoleravimo sukeltą šalutinį poveikį. Pasak V. Drulienės šiuo metu prekybos centro klientai gali rinktis iš beveik 50 skirtingų produktų, kurių sudėtyje nėra glitimo. Vien pernai tokių gaminių paklausa ūgtelėjo per 60 proc. Labiausiai augo susidomėjimas įvairiais miltų mišiniais, taip pat makaronais be glitimo.

„Kviečių, rugių ir miežių baltymo – glitimo – netoleruoja nemažai žmonių. Šis baltymas gali sukelti net tris skirtingas ligas – maisto alergiją, celiakiją, jautrumą glitimui ne dėl celiakijos. Sergant celiakija būdingas prastas apetitas, svorio augimas, gausios išmatos, pilvo pūtimas, mažakraujystė, kaulų tankio sumažėjimas ir kiti simptomai. Deja, šiuo metu celiakija neišgydoma, tačiau kontroliuojama liga: nereikia jokių medikamentų, reikalinga tik griežta, pastovi dieta – nevalgyti kviečių, rugių, miežių. Jautrumas glitimui ne dėl celiakijos nesukelia nei rizikos susirgti onkologinėmis ligomis, nei trumpina gyvenimą, tačiau sukelia nemažą virškinimo trakto diskomfortą ir net kitų organų (sąnarių, nervų sistemos ir kt.) pažeidimus. Gydymas toks pat kaip celiakijos – beglitiminė dieta, tik ji gali būti ne tokia griežta kaip sergant celiakija – svarbiausia nevalgyti kviečių, o rugiai ir miežiai ne taip svarbu“, – atskleidžia gastroenterologas.

Organizmui netoleruojat laktozės, glitimo ar kitų kasdieniuose maisto produktuose esančių medžiagų, galimi įvairūs sveikatos sutrikimai – nuovargis, migrena, alerginiai bėrimai ar pilvo pūtimas. Rinkdamiesi maisto produktus vis daugiau žmonių kelia klausimus, kaip atpažinti maisto netoleravimo simptomus ir jų išvengti, rašoma pranešime spaudai.

Maisto netoleravimas ar alergija?

Maisto netoleravimas dažnai klaidingai tapatinamas su alergija, tačiau tai skirtingi dalykai. Maisto netoleravimas savaime yra tik simptomas, kurio priežastys gali būti labai įvairios. Pasak tyrimų laboratorijos „SynLab Lietuva“ medicinos biologės Gretos Vaičiulienės, pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra tas, kad pavartojus netinkamo maisto, netoleravimo atveju simptomai atsiranda ne taip staiga, po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką.

Pagrindinis alergijos ir maisto netoleravimo skirtumas yra tas, kad pavartojus netinkamo maisto, netoleravimo atveju simptomai atsiranda ne taip staiga, po 2–3 dienų ar vėliau, ir išlieka ilgą laiką.

„Pagrindiniai maisto netoleravimo simptomai pasireiškia pilvo pūtimu ir skausmu, odos bėrimu, nuovargiu, galvos skausmu ar net migrena, skrandžio pilnumo jausmu“, – teigia G. Vaičiulienė.

Kodėl atsiranda maisto netoleravimas?

Medicinos biologės teigimu, maisto netoleravimas gali atsirasti dėl keleto priežasčių: organizme gali trūkti fermentų, skaidančių tam tikras medžiagas arba dėl suaktyvėjusių imuninių mechanizmų, kuriuos paskatina virškinimo trakto ligos ar funkciniai sutrikimai.

„Maisto netoleravimo atveju išsiskiria biologiškai aktyvios medžiagos, kurios sukelia lygiųjų raumenų susitraukimą, didina kraujagyslių, žarnyno pralaidumą ir nulemia į alergiją panašius simptomus, – teigia G. Vaičiulienė.

Laktozės netoleravimą galima nujausti

Medicinos biologė sako, kad dažnai žmogus gali nujausti, kad netoleruoja laktozės, kadangi pirmieji ir greičiausiai pasireiškiantys simptomai – pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, spazmai – prasideda po gausesnio pieno ar pieno produktų pavartojimo, tarkim, įsipylus grietinėlės ar pieno į kavą. Tokiu atveju pieno produktų vartojimo reikėtų vengti ir vartoti tik tuos pieno produktus, iš kurių yra pašalinta laktozė arba pakaitalus: sojų, avižų, riešutų pieną bei šių žaliavų produktus.

Anot „Maximos“ komercijos vadovės Vilmos Drulienės, kasmet auga pieno produktų be laktozės pasiūla. „Lyginant 2015 metais buvusią pasiūlą su 2017-aisiais, ji išaugo daugiau nei dvigubai – iki beveik 90 produktų. Šiuo metu asortimente turime ne tik pieno be laktozės, bet ir jo gaminių: desertų, sūrių, jogurtų ir kt. Labiausiai pieno ir jo produktų be laktozės paklausa augo praėjusiais metais – tokių gaminių parduota beveik dukart daugiau, lyginant su 2016 metais“, – teigia V. Drulienė.

Netoleruojant laktozės būklė gerėja atsisakius netoleruojamų maisto produktų, tačiau kartu reikia ieškoti ir gydyti maisto netoleravimo priežastį, kuri sukelia padidėjusį žarnyno pralaidumą tam tikriems suvirškinto maisto komponentams.

Gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape

Glitimo netoleravimas arba kitaip celiakija yra autoimuninė liga, kuomet organizmas netoleruoja grūdinių kultūrų (kviečių, miežių, rugių, avižų) baltymų. „Ši liga pasireiškia virškinimo sutrikimais, pilvo pūtimu, skausmu, sutrikusiu maisto medžiagų pasisavinimu (krinta svoris, trūksta mineralų bei vitaminų), jaučiamas nuovargis ir silpnumas, o ligai progresuojant gali būti pažeisti net organai – kepenys, sąnariai, oda, atsiranda įvairių bėrimų“, – teigia medicinos biologė. 

Ši liga gali išsivystyti bet kuriame gyvenimo etape, jeigu žmogus turi jai genetinį polinkį. Vienintelis ligos gydymas – dieta be glitimo.

Pasak V. Drulienės, produktų be glitimo – makaronų, duonos, įvairių miltų ir kt., – pasiūla nuo 2015 metų augo itin stipriai. „Tuomet asortimente turėjome vos 4 produktus be glitimo, dabar parduotuvėse pirkėjai gali rasti beveik 30 jų“.

„Galiu drąsiai sakyti, kad 2017-ieji buvo metai, kai pirkėjai tiek dėl sveikatos, tiek dėl besikeičiančio gyvenimo būdo ar įsitikinimų, gerokai atidžiau nei anksčiau žiūrėjo, ką valgo. Labai sparčiai populiarėjo maisto produktai be glitimo, be pridėto cukraus, be konservantų, be laktozės ar kaip tik – papildyti probiotikais, vitaminais ar mineralais, praturtinti sėklomis ir pan.“, – sako V. Drulienė.

Įprasti testai – neefektyvūs

Maisto alergijos simptomai svyruoja nuo lengvo iki sunkaus. Jie gali pasireikšti dusuliu, kosuliu, niežėjimu, vėmimu, skrandžio spazmais, tinimais, galvos svaigimu. Retais atvejais gali ištikti anafilaksija, tai – gyvybei pavojinga reakcija, kuomet vienu metu gali pasireikšti net keli simptomai. Savo ruožtu maisto netoleravimas gali sukelti tuos pačius simptomus, tik ne tokio sunkaus pobūdžio.

Kad nustatytų konkrečią maisto alergiją, alergologai visų pirma pradeda klausinėti pacientų apie jų simptomų istoriją. Vėliau būna atliekamas odos dūrio arba kraujo mėginio testas.

Vis dėlto daug medicinos ekspertų išreiškė susirūpinimą dėl odos dūrio ir kraujo testų tikslumo ir mano, kad tai prisideda prie per didelio alergijos sureikšminimo, verčiančio žmones visiškai atsisakyti kai kurių maisto produktų.

Toks nepasitikėjimas atsirado atlikus naujausius tyrimus, kurių metu paaiškėjo, jog žmonėms, kuriems atlikus odos dūrio testą buvo nustatyta alergija riešutams, neatsirasdavo jokia reakcija jų suvalgius. JAV alergologų teigimu, odos testo patikimumas siekia tik maždaug 60 proc. Todėl medikai mano, kad maisto alergijai nustatyti reiktų naujų kur kas patikimesnių testų.

Patikimesnis būdas

Medicinos ekspertai mano, kad nustatant alergiją reikėtų dažniau atlikti vadinamąjį maisto ragavimo iššūkio testą. Kol kas jis yra daromas tik tuo atveju, jeigu odos bei kraujo tyrimai atrodo nepatikimi.

Medicinos ekspertai mano, kad nustatant alergiją reikėtų dažniau atlikti vadinamąjį maisto ragavimo iššūkio testą. Kol kas jis yra daromas tik tuo atveju, jeigu odos bei kraujo tyrimai atrodo nepatikimi. Bet dažniausiai gydytojai vengia atlikti šį testą, kadangi baiminasi, jog pacientui gali prasidėti sunki alerginė reakcija. Visgi JAV medikai mano, kad tokie testai yra tikrai saugūs, kai juos atlieka sertifikuoti bei kvalifikuoti alergologai, galintys iš karto sumažinti alerginės reakcijos poveikį. Ir tik tokių testų dėka žmogus gali įsitikinti, alergiškas jis kuriam nors maisto produktui ar ne.

Naujausi duomenys rodo, kad žmonės dažniausiai tiesiog įsivaizduoja, jog turi alergiją vienam ar kitam produktui. Štai, pavyzdžiui, 2016 metais JAV Maisto ir vaistų tarnybos duomenimis daugelis tėvų, kurie augino vaikus, alergiškus kokiam nors maistui, taip pat manė ją turintys. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tik 28 proc. iš jų taip pat turėjo alergiją. Tiesa, žmogui alergijos rizika padidėja, jeigu jo šeimoje kas nors ją jau turėjo. Visgi medikai pataria, įtarus alergiją ar praėjus keleriems metams nuo jos nustatymo, vėl apsilankyti pas alergologą ir pasitikrinti visais įmanomais būdais.

Tarp kita ko

Nuo alerginių ligų kenčia daugiau nei 50 milijonų amerikiečių.

Alergija yra šešta tarp pirmaujančių lėtinių ligų JAV ir jos gydymas šalies sveikatos sistemai kasmet atsieina apie 18 milijardų dolerių.

Skirtingų tyrimų duomenimis, šienligės paplitimas Amerikoje siekia nuo 9 iki 16 proc. ir ryškiai išaugo per paskutinius 15 metų.

Atopinis dermatitas yra viena labiausiai paplitusių odos ligų, ypač tarp kūdikių ir vaikų. Jo paplitimas JAV įvairiais skaičiavimais svyruoja nuo 9 iki 30 proc. ir turi tendenciją augti.

Specialistai skaičiuoja, kad maisto alergijas patiria 6-8 proc. vaikų iki 4 m. amžiaus bei 4 proc. suaugusiųjų. Per metus apie 150 amerikiečių, dažniausiai paauglių ir jaunų suaugusiųjų, miršta nuo maisto sukeltų anafilaksinių reakcijų.

Pačias rimčiausias su maistu susijusias alergijas sukelia žemės ir lazdyno riešutai. Šios alergijos pasireiškia maždaug 0,5 proc. JAV gyventojų.

Alergija geliančių vabzdžių nuodams (bičių, širšių ir kt.) JAV pasireiškia 3 proc. gyventojų. Oficialiais duomenimis kasmet nuo anafilaksijos, sukeltos vabzdžių įgėlimo, miršta nuo 40 iki 100 amerikiečių.

Alerginius odos bėrimus patiria apie 15 proc. visų populiacijos gyventojų vienu ar kitu gyvenimo etapu. Pusei šių žmonių simptomai tęsiasi iki 6 mėnesių.