„Mūsų teismų pareigūnai jau patvirtino, kad dėl šio kišimosi vyksta baudžiamasis persekiojimas, – sakė A. De Croo. – Mokėjimai Belgijoje nevyko, bet vyksta kišimasis. Kadangi Belgijoje įsikūrusios ES institucijos, turime atsakomybę saugoti kiekvieno piliečio teisę į laisvą ir saugų balsavimą.“

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks birželio 6–9 dienomis.

Pasak A. De Croo, jo šalies žvalgybos tarnyba patvirtino, kad egzistuoja prorusiški kišimosi tinklai, bandantys pakirsti paramą Ukrainai ir veikiantys keliose Europos Sąjungos valstybėse, įskaitant Belgiją.

Kaip sakė A. De Croo, belgų agentūros glaudžiai bendradarbiauja su pareigūnais Čekijoje, kur buvo demaskuota viena prorusiška įtakos operacija ir kur tyrimas parodė, kad europarlamentarams būdavo siūloma pinigų už prisidėjimą prie Rusijos propagandos.

„Mūsų žvalgybos tarnybos duomenimis, Maskvos tikslai labai aiškūs. Tikslas yra padėti išrinkti daugiau prorusiškų kandidatų į Europos Parlamentą ir pastiprinti tam tikrą prorusišką naratyvą toje institucijoje“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

„Silpnesnė Europos parama Ukrainai naudinga Rusijai mūšio lauke ir tai yra tikrasis pastarosiomis savaitėmis atskleistų dalykų tikslas“, – nurodė jis.

„Tai rimtą susirūpinimą keliantys dalykai ir štai kodėl imuosi veiksmų, – sakė A. De Croo. – Negalime leisti, kad tarp mūsų būtų tokio pobūdžio Rusijos grėsmė. Mums reikia veikti ir veikti tiek nacionaliniu, tiek [...] ES lygiu.“

Jis nepateikė detalių dėl to, kas galėtų būti įtariamas. Belgų pareigūnai 2022 metų gruodį atskleidė su Kataro pareigūnais susijusią prekybos poveikiu operaciją Europos Parlamente. Kataro vyriausybė visus įtarimus neigia.

Belgijos ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro) pažymėjo, kad 2024 metais, labiau nei bet kada anksčiau, JAV klausimas yra labai svarbus Europai.

„Jei 2024-ieji vėl sugrąžins principą „Pirmiausia – Amerika“, tai iš tiesų labiau nei bet kada anksčiau reikš, kad „Europa yra viena“, – teigė jis, paminėdamas ankstesnį JAV eksprezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) devizą.

Jis kalbėjo kreipdamasis į Europos Parlamentą praėjus vos kelioms valandoms po to, kai D. Trumpas iškovojo triuškinamą pergalę Ajovos sueigose, kuriomis pradėtas Respublikonų partijos kandidato į prezidentus išrinkimo procesas.

2017– 2021 metais, valdant D. Trumpui, ES ir Vašingtono santykiai buvo pašliję. Tai lėmė nesibaigiantys transatlantiniai ginčai dėl prekybos, saugumo ir karinio bendradarbiavimo, kurie pakirto tarpusavio pasitikėjimą ir susilpnino ryšius.

Belgijos premjeras pažymėjo, kad D. Trumpo pergalės lapkričio mėnesį atveju ES valstybės narės turės išmokti būti savarankiškesnės.

„Mes, europiečiai, turėtume nebijoti šios perspektyvos. Turėtume ją priimti“, – teigė jis.

Kalbėdamas apie birželio mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, A. de Croo sakė, kad tai „metai, kai bus išbandytos mūsų demokratijos ir laisvės“.

„Ne tik rinkimuose į šiuos rūmus, bet ir į JAV Kongresą bei JAV prezidento postą“, – nurodė jis.

Belgija yra viena iš Europos Sąjungos (ES) šalių, įšaldžiusių didžiąją dalį Rusijos turto, kuriam taikomos Maskvai nustatytos sankcijos.

Belgijos ministro pirmininko biuro duomenimis, Belgijoje šiuo metu įšaldytas Rusijos centrinio banko turtas, kurio vertė sudaro apie 180 mlrd. eurų.

Pasak premjero biuro, Belgijos valstybė iš mokesčių, taikomų šalyje įšaldyto Rusijos finansinio turto uždirbtoms palūkanoms, iki šiol gavo apie 625 mln. eurų pajamų.

Įskaitant naujausią pagalbos paketą, karinės ir humanitarinės pagalbos, kurią Belgija nuo invazijos pradžios nusiuntė Ukrainai, bendra vertė pasiekė 300 mln. eurų.

Į naujausią paketą įtraukti šarvuočiai, ginklai ir amunicija, taip pat humanitarinė pagalba.

„Kad šis karas pasibaigtų, Ukrainos planuojamas kontrpuolimas turi būti sėkmingas“, – pareiškė ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro).

„Belgijos šiandien tiekiama papildoma pagalba prie to prisidės“, – pridūrė jis.

Nuo vasario 18 d. barams vėl bus leista dirbti po vidurnakčio, sakė jis, o darbas iš namų nebebus privalomas. Tačiau barai, restoranai ir pramogų vietos vis tiek tikrins lankytojų skiepijimo nuo COVID sertifikatus – ši politika bus peržiūrėta kovo mėnesį.

Koronaviruso pandemija Belgijoje nusinešė beveik 30 tūkst. gyvybių ir dabar kasdien užregistruojama daugiau nei 23 tūkst. naujų atvejų, tačiau nacionalinė vakcinacijos kampanija yra viena sėkmingiausių Europoje. Belgija, kaip ir kaimyninės šalys, palaipsniui naikina nepaprastosios padėties įstatymus, priimtus siekiant sustabdyti viruso plitimą, verslai ir socialinis gyvenimas grįžta į įprastas vėžes. Tačiau tai netenkina skeptikų.

Briuselyje įvyko kelios triukšmingos gatvių eitynės prieš COVID taisykles, o pirmadienį mieste turėtų susiburti protestuojantys sunkvežimių vairuotojai iš visos Europos. Belgijos valdžios institucijos uždraudė šias vilkstines, tačiau policija baiminasi, kad miesto gyvenimas vis tiek bus sutrikdytas, nes Kanadoje prasidėjęs judėjimas įsitvirtina Europoje ir nusitaikė į Briuselyje įsikūrusias Europos Sąjungos institucijas.

"Tiems, kurie atvyksta iš užsienio, sakau: pažiūrėkite į taisykles Belgijoje. Griežtesnių taisyklių niekada neturėjome, bet jų nebeliko. Tad eikite protestuoti savo šalyse", – sakė A. de Croo.

Valdžios institucijos neįrodė, „kokiu būdu pramogų vietos yra ypač pavojingos (žmonių) sveikatai,.. kad jose tiek plistų koronavirusas, kad būtų būtina jas uždaryti“, sakė Belgijos aukščiausios instancijos administracinis teismas.

Ministras pirmininkas Alexander'as De Croo (Aleksandras De Kro) per spaudos konferenciją, kuri surengta po susitikimo su federaliniais ir regioniniais pareigūnais, sakė, kad nuo pirmadienio nebegalios nebūtinų kelionių į užsienį draudimas. Vis dėlto lieka galioti testavimo dėl COVID-19 ir karantino reikalavimai.

Be to, nuo gegužės 8-osios atšaukiama naktinė komendanto valanda, kuri bus pakeista draudimu nuo vidurnakčio iki 5 val. susitikti daugiau kaip trims žmonėms.

„Tai yra protingas ir realus požiūris“, – sakė A. De Croo.

Be to, numatyta leisti gyventojams į namus pasikviesti nebe vieną, o du svečius, o lauke galės rinktis iki 10 žmonių grupės. Dabar lauke gali būriuotis ne daugiau kaip keturi žmonės.

Sprendimai priimti trečiosios koronaviruso pandemijos bangos Belgijoje fone.

Naujų užsikrėtimo atvejų skaičius per pastarąsias tris savaites šiek tiek sumažėjo, tačiau pastarąją savaitę dienos vidurkis buvo 3 452.

Tai yra gerokai mažiau nei maksimalūs 15 tūkst. atvejų per dieną, fiksuoti spalį prieš pat uždarant barus ir restoranus.

Intensyviosios terapijos skyriuose gydomų COVID-19 pacientų skaičius auga nuo vasario vidurio ir dabar siekia 945, o pastarąją savaitę kasdien vidutiniškai mirė po 43 žmones.

Nuo kovo pabaigos šalyje paspartėjo skiepijimas – 1,9 mln. iš 11,5 mln. gyventojų gavo bent pirmąją skiepų nuo pandeminio koronaviruso dozę.

A. De Croo perspėjo, kad „mes nebekovojame su tuo pačiu virusu kaip prieš metus“, turėdamas galvoja dabar Belgijoje dominuojantį vadinamąjį britišką variantą, kuris yra labiau užkrečiamas.

„Galbūt mes praėjome (trečiosios bangos) piką, bet tai dar reikia patvirtinti“, – sakė premjeras.