2016 metais Lietuvoje veikė 316 startuolių. Kokie pagrindiniai veiksniai nulemia startuolio sėkmę ir gali prisidėti prie jų skaičiaus augimo?

Pasak tarptautinio verslo eksperto Alexo Sozonoffo, sėkmingą startuolio pasirodymą rinkoje lemia daugybė faktorių. Vis dėlto A. Sozonoffas, 35 metus ėjęs JAV kompanijos „Hewlett Packard“ (HP) viceprezidento ir generalinio direktoriaus pareigas, įmonės „Infinet Technologies“ savininkas, privačių reaktyvinių lėktuvų tinklo „Victor“ valdybos pirmininkas, vienas iš Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) bei startuolių inkubatoriaus KTU „Startup Space“ steigėjų, išskiria keletą pagrindinių sąlygų, kurios turi įtakos sėkmingam idėjos įgyvendinimui.

Būkite praktiški

Pasak A. Sozonoffo, labai daug gerų idėjų yra tiesiog nepraktiškos, todėl reikia įsigilinti į tai, kokia problema startuolio sukūrimu yra sprendžiama ir kokie jos sprendimo būdai rinkoje jau egzistuoja.

„Išsiaiškinkite, ar kažkas panašaus jau egzistuoja rinkoje ir jeigu galite tai pasiūlyti kokybiškiau ir pigiau – pasitarkite su kolegomis, megzkite dialogą su potencialiais vartotojais ir išsiaiškinkite jų nuomonę. Būkite atsargūs, nes jeigu jūsų idėja yra labai progresyvi, potencialūs vartotojai nesupratę jos gali ir nepateikti savo atsakymo, taip būsite suklaidinti“, – pabrėžia A. Sozonoffas.

Skubėkite lėtai

KTU „Startup Space“ steigėjo teigimu, geriau visus reikalingus veiksmus atlikti kiek lėčiau, tačiau užtikrintai, o kuriant startuolio prototipą nebijoti atlikti reikiamus pakeitimus.

Reikalui esant, nebijokite keisti prototipą.

„Reikalui esant, nebijokite keisti prototipą. Jei tai susiję su programine įranga, viską atlikite taip, kad būtų lengva daryti pakeitimus. Būkite negailestingi patys sau ir, jei tai tikrai būtina, nebijokite keisti prototipo iš pagrindų. Geriau prarasti šiek tiek laiko ir viską padaryti tinkamai, nei per daug skubant priimti neteisingus sprendimus. Pasaulis keičiasi taip greitai, jog privaloma išlaikyti balansą tarp greičio ir kokybės“, – neabejoja verslo ekspertas.

Lygiuokitės į autoritetus

Pasak A. Sozonoffo, Lietuvoje kuriami startuoliai, pasirodantys tarptautinėje erdvėje, susilaukia daug komplimentų ir yra įvardijami kaip rimti, entuziastingi ir kompetentingi, o jaunimo gretose jaučiamas noras padaryti kažką, dėl ko kolegos ir šeima galėtų didžiuotis, nepamirštant siekio užsidirbti ir patogiai gyventi. Čia svarbią poziciją turėtų užimti autoritetingi verslo atstovai, galintys įkvėpti jaunąją kartą, rašoma universiteto pranešime.

„Sėkmingi, autoritetingi verslininkai turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį siekiant, jog jauni žmonės norėtų į juos lygiuotis ir būti „tokiais kaip jie“. Lietuva labai aktyviai organizuoja renginius, skirtus startuoliams, ir tai tikrai atsipirks“, – sako A. Sozonoffas. Pasak jo, kiekviename universitete turėtų būti verslumo programa ir reikalinga ekosistema tam vystyti. A. Sozonoffo steigta KTU „Startup Space“ yra atvira erdvė, kurioje kuriančios komandos gali gauti konsultacijas, mentorystę, ekspertinę paramą, mokymus bei pagalbą ieškant partnerių.

Vyriausybės parama – būtina

A. Sozonoffo teigimu, pagrindinis startuolių kūrimosi tikslas – pramonės augimas ir darbo vietų kūrimas, o tai reiškia tam tikros ekosistemos sukūrimą, į kurią įeina daugybė elementų: inkubatoriai, mentoriai, privatūs neformalūs investuotojai („Verslo angelai“, angl. angel investors), teisiniai patarėjai, tarptautiniai ryšiai, skirtingų techninių sričių ekspertai ir svarbiausia – finansuotojai.

„Verslo angelai“ dažniausiai nenori būti pirmaisiais investuotojais ir prisiimti visą riziką, todėl vyriausybė turi turėti investicijų agentūrą ir parodyti pasiryžimą užtikrinant reikiamą pagreitį startuolių įsitvirtinimui. Skirdama lėšas, apdovanojimus ir dotacijas startuoliams vyriausybė turi parodyti, jog yra lygiavertiškai įsitraukusi į šį procesą ir jį palaiko“, – įsitikinęs A. Sozonoffas.

Kauno technologijos universiteto (KTU) naujasis garbės daktaras Alex‘as Sozonoffas tarė: "Rytojaus lyderių uždaviniai visai kitokie, nei buvo vakar."

"Žaviuosi lietuviais – jūs sąžiningi, daug dirbate ir turite didelių ambicijų. Tai padės jums sukurti šviesią ateitį", – sakė tarptautinio verslo veteranas, bendrovės "Hewlett Packard" ilgametis viceprezidentas A.Sozonoffas. Praėjusią savaitę KTU A.Sozonoffui įteikė garbės daktaro regalijas. Tame pačiame iškilmingame senato ir rektorato posėdyje garbės daktaro vardas buvo suteiktas ir daktarui Vladui Lašui.

Šia proga duotame interviu A.Sozonoffas pabrėžė verslumo kultūros ugdymo svarbą. Tarptautinio verslo vilkas primena, kad sunkumų bijoti neturėtume. "Kuo didesnė problema, tuo geresnis jos sprendimas", – kalbėjo A.Sozonoffas.

– Jūsų karjera įspūdinga – 40 metų darbo patirtis tarptautinėje verslo aplinkoje, "Hewlett Packard" kompanijos viceprezidentas ir direktorius, "Victor" valdymo grupės narys. Kuris iš karjeros laimėjimų jums pačiam atrodo svarbiausias?

– Dabar manau, kad daugiausia pasitenkinimo man teikia tai, kad 35 metus išdirbau vienoje ir toje pačioje bendrovėje, kad būdamas vienas iš nedaugelio europiečių, dirbančių "Hewlett Packard", ilgainiui tapau bendrovės vykdomuoju vadovu (korporacijos viceprezidentu) ir valdymo komandos nariu.

– Esate Investicijų patarėjų tarybos prie Lietuvos Respublikos ekonomikos ministerijos, narys. Kokios jūsų funkcijos?

– Buvau vienas pirmųjų šios tarybos narių. Svarbiausias mūsų darbas buvo padėti ekonomikos ministrui sudaryti realistiškus planus, kurie padėtų pritraukti užsienio investuotojus ir padėti vertinti progresą. Nuo keturių susitikimų per metus palaipsniui perėjome prie vieno, dirbome su keturiais skirtingais Lietuvos ekonomikos ministrais.

– Kodėl Lietuva? Kuo ji įdomi? Kokią matote mūsų šalies ateitį?

– Lietuva susidomėjau pradėjęs dirbti su "HP Lithuania" komanda bei bendradarbiauti su keletu Vyriausybės departamentu. Padėjau įgyvendinti keletą svarbių Vyriausybės projektų. Šis bendradarbiavimas sužadino mano susidomėjimą Lietuva, jos žmonėmis. Panorau daugiau sužinoti apie šią šalį, apie jos dramatišką praeitį.

Lietuvai matau šviesią ateitį – esate sąžiningi, verslūs ir noriai mokotės. Būkite ambicingi, tačiau neaukokite pamatinių vertybių. Lietuva man panaši į Suomiją – turite daug galimybių tapti konkurencingi.

– Vienoje įmonėje – "Hewlett Packard Corporation" – išdirbote 35-erius metus. Šiandien jauni žmonės skatinami keisti darbą maždaug kas septynerius metus. Kas lėmė tokį jūsų karjeros pastovumą?

– Mano kartos žmonėms lojalumas įmonei buvo labai svarbus. Tai ypač tinka mano atvejui – bendrovės įkūrėjas Williamas Hewlettas ir kiti mano vadovai buvo puikūs sektini pavyzdžiai, į juos norėjau lygiuotis, jaučiau jiems didelį lojalumą. Šiandien jauniems žmonėms labiau rūpi pasiekti asmeninių tikslų ir sukaupti patirties, net jeigu tai reiškia, jog jie keliauja iš vienos darbovietės į kitą, nuo vieno projekto prie kito.

– Daug bendradarbiaujate su aukštojo mokslo įstaigomis visame pasaulyje. Kokių įsipareigojimų, jūsų nuomone, universitetai turi visuomenei?

– Universitetai turėtų prisitaikyti prie šiuolaikinio pasaulio realybės. Labai pasikeitė reikalavimai – rytojaus lyderių uždaviniai yra visiškai kiti, nei buvo vakar. Šiuolaikiniai jauni žmonės – ateities pasaulio lyderiai – susiduria su nuolat besikeičiančiu pasauliu. Interneto galimybės, globalizacijos, politiniai, socialiniai ir verslo pokyčiai, aplinkosaugos problemos, klimato pokyčiai išjudina procesus, kurių rezultatus sunku numatyti. Na, o dėl socialinių medijų paplitimo šiandien praktiškai kiekvienas gali tapti stotimi, transliuojančia savo asmenines žinias.

Mes galime perduoti savo patirtį ir žinias, kaip efektyviai išnaudoti mąstymo galimybes, siekiant suderinti tiek daug vidinių ir išorinių galių bei faktorių. Tačiau galutinius sprendimus turės priimti ateities karta.

Universitetas yra būtent ta vieta, kurioje aptariami esminiai klausimai ir mokoma metodų, kaip spręsti šiuolaikinio pasaulio problemas, žiūrint į priekį, ne atgal. Bent jau aš norėčiau tuo tikėti.
Kai mąstymas peržengia rėmus ir suvaržymus, kai nebijoma rizikuoti ir investuojama daug pastangų bei energijos tam, kad sukurtume geresnį pasaulį, – tai vadinu antreprenerišku požiūriu. Svarbūs net ir patys mažiausi pokyčiai, kuriuos toks požiūris sukuria.

– Su KTU jus sieja gana daug bendrų projektų – štai ir praėjusiais metais dalyvavote konferencijoje "Vietiniai tinklai pasaulio rinkoje". Kokios yra KTU stiprybės bei galimybės?

– KTU labai aktyviai ir entuziastingai diegia antreprenerišką požiūrį į visas savo veiklos sritis. Tikiuosi, kad šis požiūris bei jo atnešami pokyčiai tęsis – ne tik KTU, bet ir kitų Lietuvos akademinių institucijų bei visos šalies mastu.

KTU Garbės daktaro apdovanojimas man labai svarbus – ypač dėl to, kad labai artimai bendradarbiavau su universiteto rektoriumi, prorektore bei akademine bendruomene diegiant antreprenerystės programą, remdamasis savo, kaip vyresniojo patarėjo Aalto universiteto (Helsinkis, Suomija) Antreprenerystės programoje, patirtimi. Man labai patiko bendradarbiauti su KTU – tiek su dėstytojais ir mokslininkais, tiek su studentais. Remdamasis savo patirtimi galiu teigti, kad KTU pastangos ateityje tikrai atsipirks. Didžiuojuosi gavęs šį apdovanojimą – jis mane motyvuoja toliau dirbti su universitetu ir kitomis Lietuvos institucijomis, siekti didelių laimėjimų bei proveržių ateityje.