2014 metais menininkas už tyčinį nužudymą buvo nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme, vėliau šį nuosprendį paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Menininkas nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus, per asmeninį konfliktą peiliu mirtinai sužalojo svečiuose buvusį draugą Naglį Karvelį.

Taip pat iš A. Maceinos nužudytojo sūnui buvo priteista beveik 4,7 tūkst. litų (beveik 1,1 tūkst. eurų) turtinės ir 30 tūkst. litų (beveik 8,7 tūkst. eurų) neturtinės žalos.

Nuteistasis skunde prašė panaikinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde nurodoma, kad nukentėjusysis praleido penkerių metų terminą pateikti vykdomąjį raštą dėl priteistos neturtinės žalos išieškojimo.

Tačiau skundą nagrinėjęs teismas nusprendė jo netenkinti.

Teismas nustatė, kad penkerių metų terminas turi būti skaičiuojamas tik nuo 2014 metų gruodžio, kai byla dėl nužudymo buvo išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme.

„Todėl pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad terminas, per kurį nukentėjusysis gali pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą, šiuo metu dar nėra pasibaigęs“, – nutarė teismas.

Manoma, kad A. Maceina supyko, jog N. Karvelis apkabino jo draugę. Sužalojamai sukėlė itin stiprų išorinį kraujavimą, dėl to žmogus netrukus mirė.

Abu įvykio dalyvius siejo ilgametė draugystė ir priklausymas menininkų bendruomenei.

Išeiti anksčiau laiko pageidavo už banko plėšimą ir apsaugos darbuotojo nužudymą 25 metų laisvės atėmimo bausmę atliekantis Justinas Buta bei už menininko nužudymą kaltintis režisierius Algimantas Maceina.

A. Maceina 2014 metais nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus, per asmeninį konfliktą bute Vilniuje peiliu mirtinai sužalojo svečiuose buvusį draugą Naglį Karvelį, durdamas jam į koją. Teismas jam skyrė kalėti aštuonerius metus. Vyras buvo suimtas netrukus po nusikaltimo. Pagal teismo nuosprendį, už grotų turėtų būti iki 2022 metų sausio.

Pravieniškių pataisos namuose veikianti lygtinio paleidimo komisija neseniai nutarė taikyti A. Maceinai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra – nuteistasis laisvėje turėtų būti su apykoje. Pagal įstatymą komisijos nutarimą turi patvirtinti teismas.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas rugpjūčio 1 dieną atsisakė patvirtinti birželio 12 dieną komisijos priimtą nutarimą.

„Teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis, atlikęs mažiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės“, – paskelbė Kaišiadorių teismas.

Po šio verdikto A. Maceina su skundu kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Nuteistasis teigė, kad atliko reabilitaciją, komisijos sprendimu bausmę atlieka be sargybos, priimtas į Pusiaukelės namus, dirba Rumšiškių liaudies buities muziejuje, savaitgaliais savarankiškai važiuoja namo į Vilnių. Todėl mano, kad atitinka visus lygtinio paleidimo reikalavimus.

59 metų A. Maceina teismą tikino, kad išleistas į laisvę toliau užsiims kūryba, kurs lietuvišką kiną ir toliau garsins Lietuvą užsienio festivaliuose.

Kauno apygardos teismas antradienį paskelbė, kad abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia šio nuteistojo asmenybės ypatumai. Remdamasis socialinio tyrimo išvados duomenimis teismas sako, kad A. Maceina ne visuomet geba pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, tam tikrų situacijų metu pernelyg pasitiki savo tiesioginiu patyrimu, pripažįsta, jog turi problemą dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau ne visuomet geba įsigilinti, kaip jis pats prisidėjo prie šios problemos atsiradimo ir kaip tai padarė įtaką nusikaltimo įvykdymui.

„Nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Charakteristika tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis 3 asmuo, ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas“, – paskelbė trijų teisėjų kolegija.

Prezidentės malonė

Lygtinio paleidimo komisija taip pat buvo rekomendavusi paleisti anksčiau laiko už nužudymą kalintį 62 metų J. Butą. Greitai bus 22 metai, kai vyras laikomas už grotų.

J. Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir kolegos apsaugos darbuotojo Lino Žuko nužudymą 1996 metais nuteistas mirties bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam skirtas kalėjimas iki gyvos galvos. J. Butos bendrininkai buvo nuteisti švelnesnėmis bausmėmis. J.Butos ir jo bendrininkų įvykdytas nusikaltimas buvo pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo banko saugyklos apiplėšimas. Tuomet pagrobta beveik 1 mln. litų, o apsaugininkas L. Žukas pasmaugtas miegantis, prieš tai jį apsvaiginus klofelinu. Nužudytojo kūnas išvežtas ir užkastas. Nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai išaiškino beveik per dvi savaites.

2012 metų gegužę prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė malonę ir J. Butai įkalinimas iki gyvos galvos pakeistas 25 metų laisvės atėmimo bausme.

Būdamas už grotų vyras mokėsi ir baigė tuometinį Vilniaus Pedagoginį universitetą ir įgijo edukologijos bakalauro laipsnį, socialinio pedagogo specialybę, taip pat mokėsi Elektrėnų profesinio rengimo centre, kur įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę.

Pravieniškių pataisos namuose veikianti lygtinio paleidimo komisija birželio 19 dieną priėmė nutarimą, kuriuo nutarė J. Butai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau komisijos sprendimo nepatvirtino teismas. Kaišiadorių teismas konstatavo, kad šiuo metu nuteistajam pritaikius lygtinį paleidimą neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Žemesnės instancijos teismo sprendimą paliko galioti ir Kauno apygardos teismas.

Teismas pažymi, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas. Nors skunde J. Buta nurodo padaręs tik vieną vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, o duomenų apie jokius kitus pažeidimus nėra, tačiau iš byloje pateiktos pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog nuteistasis vidaus tvarkos taisykles pažeidė du kartus – 2011 ir 2013 metais.

J. Buta 2013-aisiais, 2014-aisiais ir vėliau nesėkmingai bandė išeiti į laisvę – jis prašė teismo sumažinti jam skirtą 25 metų laisvės atėmimo bausmę trečdaliu bei taikyti lygtinį paleidimą. Teismai priėmė sprendimus, kad vyrui dar anksti į laisvę, o sumažinti skirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Ši žala priteista už nepatogumus, kuriuos jis patyrė būdamas 257 dienas kalėjime, kai laukė nuosprendžio, BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Teismas konstatavo, kad netinkamomis sąlygomis vyras laikytas 23 val. per parą.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime A. Maceina praleido metus – nuo 2014 metų sausio iki 2015 sausio. Vėliau jis buvo pervežtas į Pravieniškių pataisos namus bausmei atlikti.

Vyras teismui skundėsi dėl ankštos kalėjimo kameros, privatumo stokos ir kitų pažeidimų, kurie esą pablogino jo sveikatą. Su panašiais skundais į teismą kreipiasi ir kiti suimtieji bei nuteistieji.

Pražudė draugą

Byla administraciniame teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 58-erių metų pareiškėjui nedalyvaujant, jis nepageidavo būti pristatytas į svarstymą.

Menininkas nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus, per asmeninį konfliktą peiliu mirtinai sužalojo svečiuose buvusį draugą Naglį Karvelį, durdamas jam į koją. 2014 metų liepą nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas menininkui už tyčinį nužudymą skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, vėliau šį nuosprendį paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas.

A. Maceina Apeliacinio teismo prašė perkvalifikuoti jo veiką į neatsargų nužudymą ir švelninti bausmę. Apeliacinis teismas mano, kad A. Maceina suprato savo veikos pavojingumą, o jo aiškinimus, kad dūrė esą į gyvybei nepavojingą vietą – koją – paneigia ekspertų duomenys, jog padaryta 13 centimetrų gylio žaizda.

Manoma, kad A. Maceina supyko, jog N. Karvelis apkabino jo draugę. Sužalojamai sukėlė itin stiprų išorinį kraujavimą, dėl to žmogus netrukus mirė. Bute, kur įvyko tragedija, buvo vartojamas alkoholis.

Abu įvykio dalyvius siejo ilgametė draugystė ir priklausymas menininkų bendruomenei.

A.Maceinos bylą ketvirtadienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas, jis savo sprendimą skelbs vasario 15 dieną. Kol byloje nėra paskelbtas sprendimas, žalos dydis ir kitos aplinkybės neviešinamos, BNS sakė teismo atstovė Sigita Jacinevičienė-Baltaduonė.

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime A.Maceina praleido metus – nuo 2014 metų sausio 20 iki 2015 sausio 14 dienos. Vėliau jis buvo pervežtas į Pravieniškių pataisos namus bausmės atlikimui.

Vyras teismui skundžiasi dėl ankštos kalėjimo kameros, privatumo stokos ir kitų pažeidimų, kurie esą pablogino jo sveikatą. Su panašiais skundais į teismą kreipiasi ir kiti suimtieji ir nuteistieji.

Byla administraciniame teisme išnagrinėta rašytinio proceso tvarka 58 metų pareiškėjui nedalyvaujant, jis nepageidavo būti pristatytas į svarstymą.

Menininkas nuteistas už tai, kad, būdamas neblaivus, per asmeninį konfliktą peiliu mirtinai sužalojo svečiuose buvusį draugą Naglį Karvelį, durdamas jam į koją. 2014 metų liepą nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas menininkui už tyčinį nužudymą skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, vėliau šį nuosprendį paliko galioti ir Lietuvos apeliacinis teismas.

Teismai pripažino, kad girtumas yra susijęs su nusikalstamais veiksmais. Aukos sūnui priteista 4,6 tūkst. litų turtinės ir 30 tūkst. litų neturtinės žalos. Tokį pat žalos dydį paliko ir Apeliacinis teismas.

A.Maceina Apeliacinio teismo prašė perkvalifikuoti jo veiką į neatsargų nužudymą ir švelninti bausmę. Apeliacinis teismas mano, kad A.Maceina suprato savo veikos pavojingumą, o jo aiškinimus, kad dūrė esą į gyvybei nepavojingą vietą – koją – paneigia ekspertų duomenys, jog padaryta 13 centimetrų gylio žaizda.

Manoma, kad A.Maceina supyko, jog N.Karvelis apkabino jo draugę. Sužalojamai sukėlė itin stiprų išorinį kraujavimą, dėl to žmogus netrukus mirė.Bute, kur įvyko tragedija, buvo vartojamas alkoholis.

Abu įvykio dalyvius siejo ilgametė draugystė ir priklausymas menininkų bendruomenei.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį atmetė už nužudymą kalėti aštuonerius metus nuteisto režisieriaus Algimanto Maceinos advokato skundą.

Menininkas nuteistas už tai, kad būdamas neblaivus per asmeninį konfliktą peiliu mirtinai sužalojo svečiuose buvusį draugą Naglį Karvelį, durdamas jam į koją.

Teisėjas Linas Žukauskas paskelbė, kad kolegija, patikrinusi bylos duomenis, nusprendė, kad pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, tinkamai kvalifikavo veiką kaip tyčinį nusikaltimą. Po Apeliacinio teismo nutarties nuosprendis įsiteisėjo.

A.Maceina Apeliacinio teismo prašė perkvalifikuoti jo veiką į neatsargų nužudymą ir švelninti bausmę. Teismas atliko įrodymų tyrimą, aiškinosi, iš kur režisierius gavo peilius, kuriais mirtinai sužalotas žmogus. Ankstesniame posėdyje Apeliacinis teismas nusprendė, kad nėra pagrindo tenkinti gynėjo prašymą dėl teismo medicinos eksperto apklausos ir dokumentų, įrodančių, per kiek laiko į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, pagarsinimo, nes tai jau buvo atlikta pirmosios instancijos teisme.

„Trys dalykai reikalingi dėl būtinosios ginties - pavojingas, realus ir akivaizdus (..), ir tai negali egzistuoti besiginančiojo vaizduotėje. Nėra duomenų, kad nuteistasis buvo užpultas“, - sakė teisėjas L.Žukauskas.

Tada, kai N.Karveliui buvo pasiūlyta eiti namo, šis bloškė A.Maceiną į spintelę, padarydamas jam galvos sužalojimą, tačiau teismas mano, kad A.Maceinai nebuvo nuo ko gintis, jo sveikatai ir gyvybei nebuvo iškilęs pavojus.

Apeliacinis teismas mano, kad A.Maceina suprato savo veikos pavojingumą, o jo aiškinimus, kad dūrė esą į gyvybei nepavojingą vietą - koją - paneigia ekspertų duomenys, jog padaryta net 13 centimetrų gylio žaizda.

„Tai rodo, kad dūris buvo stiprus, tarp veiksmo ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Bausmė skirta arti minimumo, švelninti nėra pagrindo“, - sakė teisėjas L.Žukauskas.

A.Maceiną kaltu dėl dailininko N.Karvelio nužudymo liepos 3 dieną kaltu pripažino Vilniaus apygardos teismas. Teismas tada paskelbė, kad girtumas yra susijęs su nusikalstamais veiksmais. Aukos sūnui priteista 4,6 tūkst. litų turtinės ir 30 tūkst. litų neturtinės žalos. Tokį pat žalos dydį paliko ir Apeliacinis teismas.

55 metų A.Maceina kaltintas, kad būdamas neblaivus per asmeninį konfliktą šiemet sausį peiliu tyčia sužalojo pas jį svečiuose buvusio draugo koją. Manoma, kad A.Maceina supyko, jog N.Karvelis apkabino jo draugę. Sužalojamai sukėlė itin stiprų išorinį kraujavimą, dėl to žmogus netrukus mirė.

Abu įvykio dalyvius siejo ilgametė draugystė ir priklausymas menininkų bendruomenei. 

Apklaustas įtariamuoju A.Maceina gailėjosi dėl savo poelgio, kaltę pripažino. Apgailestavimą dėl poelgio jis reiškė ir teisme, minėjo, kad pačiam įvykiui reikšmės turėjo ir alkoholio vartojimas. Bute, kur įvyko tragedija, buvo vartojamas alkoholis.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas nužudė kitą žmogų, numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį režisierių Algimantą Maceiną pripažino kaltu dėl dailininko Naglio Karvelio nužudymo ir skyrė jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.

„Nusikaltimas įrodytas, skiriant bausmę atsižvelgiama į bylos aplinkybės. Girtumas yra susijęs su nusikalstamais veiksmais“, - sakė teisėjas Artūras Šumskas.

Aukos sūnui priteista 4,6 tūkst. litų turtinės ir 30 tūkst. litų neturtinės žalos.

„Mano sąžinė rami, prokuroras tegu galvoja apie savo sąžinę“, - konvojaus pareigūnų vedamas iš teismo salės žurnalistams sakė A.Maceina.

Pasak teismo, kaltė įrodyta surinktais įrodymais, sužalojimas padarytas esant priešiškam nusiteikimui.

„Dėl visko buvo kaltas alkoholis“, - po nuosprendžio paskelbimo sakė prokuroras Liutauras Rudzevičius.

Tuo metu nuteistojo advokatas mano, kad jo kliento veiksmai galėtų būti kvalifikuoti kaip būtinosios ginties peržengimas arba nužudymas dėl neatsargumo.

Nuosprendis nėra galutinis - per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

55 metų A.Maceina kaltintas, kad būdamas neblaivus per asmeninį konfliktą šiemet sausį peiliu tyčia sužalojo pas jį svečiuose buvusio draugo koją. Manoma, kad A.Maceina supyko, jog N.Karvelis apkabino jo draugę. Sužalojamai sukėlė itin stiprų išorinį kraujavimą, dėl to žmogus netrukus mirė.

Abu įvykio dalyvius siejo ilgametė draugystė ir priklausymas menininkų bendruomenei. 

Apklaustas įtariamuoju A.Maceina gailėjosi dėl savo poelgio, kaltę pripažino. Apgailestavimą dėl poelgio jis reiškė ir teisme, minėjo, kad pačiam įvykiui reikšmės turėjo ir alkoholio vartojimas. Bute, kur įvyko tragedija, buvo vartojamas alkoholis.

Baudžiamasis kodeksas tam, kas nužudė kitą žmogų, numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Vilniaus apygardos prokuratūra teismo prašo pripažinti režisierių Algimantą Maceiną kaltu dėl dailininko Naglio Karvelio nužudymo ir skirti jam aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas bylą išnagrinėjo penktadienį surengtame posėdyje ir nuosprendį skelbs liepos 3 dieną. Režisierius verdikto laikia būdamas suimtas.

55 metų A.Maceina kaltinamas, kad būdamas neblaivus per asmeninį konfliktą peiliu tyčia sužalojo pas jį svečiuose buvusio draugo koją. Manoma, kad A.Maceina supyko, kad N.Karvelis apkabino jo draugę. Sužalojamai sukėlė itin stiprų išorinį kraujavimą, dėl to žmogus netrukus mirė. Abu įvykio dalyvius siejo ilgametė draugystė ir priklausymas menininkų bendruomenei. 

Apklaustas įtariamuoju A.Maceina gailėjosi dėl savo poelgio, kaltę pripažino. Apgailestavimą dėl poelgio jis reiškė ir teisme, minėjo, kad pačiam įvykiui reikšmės turėjo ir alkoholio vartojimas. Bute, kur įvyko tragedija, buvo vartojamas alkoholis.

Nužudytojo sūnus prašo priteisti beveik 55 tūkst. litų moralinei ir turtinei žalai atlyginti. 

Baudžiamasis kodeksas tam, kas nužudė kitą žmogų, numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį dar trims mėnesiams pratęsė kardomąjį suėmimą kino režisieriui Algimantui Maceinai, jis įtariamas dailininko Naglio Karvelio nužudymu.

Į posėdį pristatytas suimtas menininkas prašė paleisti jį į laisvę, nes būnant uždarytam Lukiškių kalėjime jam pablogėjo sveikata.

Teismas, išklausęs šalių, nusprendė suėmimo terminą pratęsti. Nužudymo byla neseniai perduota teismui, ji dar nėra pradėta nagrinėti.

Generalinė prokuratūra balandžio 10 dieną pranešė, kad po mažiau nei tris mėnesius trukusio tyrimo Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 55 metų A.Maceina kaltinamas, kad būdamas neblaivus per asmeninį konfliktą peiliu tyčia sužalojo pas jį svečiuose buvusio draugo koją. Sužalojamai sukėlė itin stiprų išorinį kraujavimą, dėl to žmogus netrukus mirė. Abu įvykio dalyvius siejo ilgametė draugystė ir priklausymas menininkų bendruomenei. 

Apklaustas įtariamuoju A.Maceina gailėjosi dėl savo poelgio, kaltę pripažino.

Nužudytojo sūnus prašo priteisti beveik 55 tūkst. litų moralinei ir turtinei žalai atlyginti. 

Baudžiamasis kodeksas tam, kas nužudė kitą žmogų, numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Kino režisierius Algimantas Maceina bus teismas dėl dailininko Naglio Karvelio įtariamo nužudymo.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad po mažiau nei tris mėnesius trukusio tyrimo Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje 55 metų A.Maceina kaltinamas, kad būdamas neblaivus, asmeninio konflikto metu, peiliu tyčia sužalojo pas jį svečiuose buvusio draugo koją. Sužalojamai sukėlė itin stiprų išorinį kraujavimą, dėl kurio žmogus netrukus mirė. Abu įvykio dalyvius siejo ilgametė draugystė ir priklausymas menininkų bendruomenei. 

Apklaustas įtariamuoju A.Maceina gailėjosi dėl šio savo poelgio ir pripažino kaltę. Nužudytojo sūnus prašo priteisti beveik 55 tūkst. litų moralinei ir turtinei žalai atlyginti. 

Ikiteisminį tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjai, tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Liutauras Rudzevičius. 

Baudžiamasis kodeksas tam, kas nužudė kitą žmogų, numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Sako, juodu buvo geri draugai, drauge žvejodavo. Juk su bet kuo į žvejybą neisi. Tačiau juos išskyrė trečias asmuo – alkoholis. Palytėtas draugo peilio, dailininkas Naglis Karvelis užsimerkė amžiams, o jo bičiulis – dokumentinio kino kūrėjas Algimantas Maceina – atsidūrė už grotų.

Smūgis į koją buvo mirtinas

Urna su 52-ejų dailininko N.Karvelio palaikais ketvirtadienį palaidota Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

"Žmona pasakė, kad geriau kremuot, negu žiūrėt į karste gulintį sūnų. Tai būtų dar tragiškiau", – sakė dailininko tėvas, žinomas aktorius Rimgaudas Karvelis.

N.Karvelis buvo dviejų sąjungų – Dailininkų ir Kino – narys. Visi, su kuriais teko kalbėtis, tvirtino, kad tai buvo linksmas ir puikų humoro jausmą turintis žmogus.

Tragedija įvyko sausio 19-ąją per išgertuves Vilniuje, Dūkštų gatvėje esančiame bute. A.Maceina peiliu smogė N.Karveliui į koją ir šis labai greitai nukraujavo. 55-erių A.Maceina uždarytas į areštinę. Jam pareikšti įtarimai dėl tyčinio nužudymo.

"Dabar dėl visų nelaimių kaltas alkoholis, – mano vienturčio sūnaus netekęs dailininko tėvas 80-metis R.Karvelis. – Alkoholis žudo ir mūsų tautą, ir visą pasaulį. Velnio krislelis į žmogų įlenda ir žmogus nežino, ką daro."

Gal norėjo tik pagąsdinti?

Naglis su Algimantas buvo geri draugai, juodu ir kartu žvejodavo, ir kur nors važiuodavo, ir pasikalbėdavo – apie kiną, paveikslus, apie viską. Juodu rasdavo bendrą kalbą ir nebuvo jokio pykčio.

"Bet kai A.Maceina išgeria stipriai, jam kartais nutrūksta gysla smegeninėj – gali bet kokią šunybę iškrėst, kokį šposą padaryt. Jaučiu, kad jam ten kas nors atsitiko, kas nors nutrūko. Man atrodo, kad netyčiom ta tragedija įvyko", – spėliojo R.Karvelis.

Jo tvirtinimu, blaivus A.Maceina – puikus žmogus, bet kai išgeria... Alkoholis buvo jo nelaimė. Aktorius pažįsta puikiausių menininkų, kuriems alkoholis "deda" per galvą.

"Mano sūnus buvo neagresyvus, mėgo humorą. Jis buvo kitokio charakterio. Gal todėl šitaip ir įvyko? Man atrodo, A.Maceina durstelėjo tuo peiliu – gal pagąsdint norėjo ar pajuokaut? O kai girtas, neapskaičiavo judesių ir perdūrė arteriją, – toliau tragedijos versijas spėliojo žuvusiojo tėvas. – Jis su drauge iškvietė greitąją. Atvažiavo po 20 minučių, bet jau viskas buvo amen."

Parodą surengė tėvo draugai

Anot tėvo, kartais Naglis telefonu neatsiliepdavo dvi dienas – užsidaręs piešdavo. Tačiau per gyvenimą buvo surengta tik viena jo paveikslų paroda. Kodėl?

"Naglio nelaimė ta, kad jis buvo per daug kuklus žmogus, jokių parodų nedarė, nesireklamavo, – sakė tėvas. – Mano draugai verslininkai Vacys ir Henrita Kontrauskai jam nežinant surengė tą parodą jo 50-mečio proga. Suvežėm iš visur Naglio paveikslus, kuriuos buvo pardavęs, ir sukabinom "Akademijoj" (Vilniaus galerijoje – red. past.).

Kad jis negautų infarkto, prieš dvi valandas pasakiau: "Nenustebk. Tave sveikins gimtadienio proga ir tau surengė parodą." Naglis iš nuostabos perbalęs buvo. Atėjo jo dėstytojai Arvydas Šaltenis, Albertas Gurskas, pakalbėjo. Juo labai susidomėjo menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė, jo darbų žiūrėti važiavo net į Olandiją. Olandai yra išsivežę 36 Naglio darbus."

Išbandė įvairius darbus

N.Karvelis su žmona Jolita buvo išsituokęs ir gyveno atskirai. Tėvo tvirtinimu, jų santykiai buvo nepiktybiniai.

Anot R.Karvelio, sūnaus jaunystėje buvo visko, bet paskui jis apsiramino. Žaidė krepšinį, norėjo būti futbolininku, mokykloje spektaklius režisuodavo, pats juose vaidindavo.

"Jis talentingas buvo. Dailės mokyklą baigė, tada įstojo į Dailės akademiją. Dirbo Jaunimo teatre, pas Adomą Jacovskį, buvo jo padėjėjas, paskui – Operos teatre pas Liudą Truikį. Šis labai jį mylėjo. "O, Karvelis, mano mokinys", – sakydavo. Televizijoj su vaikais dirbo, labai gerai vedė laidas. Kurį laiką buvo Kino studijos dailininkas. Kino studiją nuvertė – visus išvarė. Kino dailininkai tapo samdomi. Tada jis paišė paveikslus, bet iš jų mažai uždirbo. Paskui nuėjo dirbti į suomių bendrovę – į statybas. Ten gerai uždirbdavo, darbo stažas ėjo.

Kaip žmogus jis buvo per švelnus, per kuklus, bet linksmas, mėgo susitikti su draugais. Jaunystėj daugiau išgerdavo, o pastaruoju metu beveik negėrė. Bet jį "užkabindavo" draugai – paragauk dėl draugiškumo. Išgėręs jis niekada netriukšmaudavo, nesimušdavo, mėgo juokus. Gal kitiems nepatikdavo, kad jis toks humoristas, turi pasisekimą kompanijoj? Gal kam nors nepatikdavo, kad mėgsta Naglį, o ne jį?" – samprotavo tėvas.

Tą vakarą vaidino spektaklyje

Apie sūnaus žūtį aktorius R.Karvelis sužinojo likus kelioms valandoms iki spektaklio – praėjusio sekmadienio vakarą Nacionaliniame dramos teatre buvo rodomas spektaklis "Paskendusi vasara".

Nepaisydamas didžiulio sukrėtimo, senas aktorius ėjo į sceną. O ką daryti – tokia profesija. Jis neprašė režisieriaus atšaukti spektaklio.

"Apie tragediją sužinojau pirmą valandą. Penktą valandą – spektaklis. Ką daryt? Išgėriau stiprią tabletę, kuri nuramino, ir nuėjau į teatrą. Ten – anšlagas, reikia gelbėt spektaklį, – žmonės bilietus nusipirkę. Jei būčiau atšaukęs, ant sąžinės man gulėtų, – pasakojo R.Karvelis. – Mūsų profesija tokia, kad, nors ir miršta artimas žmogus, reikia vaidint, reikia dirbt. Scenoje užsimiršti, viskas kitaip. Išeinu į užkulisius – verkiu. Jeigu tragedija būtų įvykusi prieš dvi dienas, tada gali tartis su teatru, kad spektaklį pakeistų kitu."

Scenos veteranas prisiminė, kad kai mirė jo brolis, vaidino Kaune, kai mirė tėvas – koncertą turėjo.

"Spektaklio pabaigoj visi susigraudinom, nes "Paskendusios vasaros" pabaiga – tragiška", – sakė aktorius.

Trys muškietininkai

"Naglio paveikslai – tai jo vidus. Man artima jo kūryba. Mūsų karta užaugo toj pačioj dirvoj, mes gaudavom tą pačią informaciją. Kai mokėmės vakarinėje mokykloje, su juo kelis spektaklius pastatėm, vėliau jis man padėjo filmą padaryt. Naglio paveikslai – siurrealistiniai, personažai – groteskiški. Jis kurdavo tokias absurdiškas istorijas – tai lyg sustabdytas kadras iš kokio nors filmo", – apie mirusio draugo kūrybą kalbėjo tapytojas Arūnas Rutkus.

A.Rutkus su N.Karveliu buvo pažįstami nuo 14 metų.

"Mes kartu mokėmės Dailės mokykloje. Tiek jis, tiek aš vėliau išėjome iš vidurinių mokyklų. Norėjome pasigerinti savo atestatų vidurkius, nes stojant į Dailės institutą reikėjo gero vidurkio. Ir vėl atsidūrėm vienoj klasėj, tik vakarinėj mokykloj.

Anksčiau tai buvo 1-oji partinė mokykla – suoluose ne po du, o kažkodėl po tris sėdėdavo. Ten buvom trys muškietininkai – trečias buvo Naglio klasės draugas Rytis Martinionis. Tai ir sėdėjome trise viename suole. Mudu su Nagliu įstojome į Dailės institutą Vilniuje, Rytis studijuoti išvažiavo į Taliną", – prisiminė Arūnas.

Jis apgailestavo, kad pastaruoju metu juodu su Nagliu buvo truputį nutolę. "Aš 10 metų alkoholio nevartoju. Nuo tų draugų, kurie vartoja, šiek tiek atitolau", – paaiškino A.Rutkus.

Buvo visiškos priešingybės

Kaip ir dauguma Vilniaus menininkų, A.Rutkus pažįsta ir A.Maceiną. Kas, jo nuomone, galėjo išprovokuoti šią tragediją?

"Manau, alkoholis suvaidino pagrindinį vaidmenį. Abu vaišinosi. Pagal charakterį – tai visiškos priešingybės. Naglis buvo labai fainas žmogus. Nuoširdus, atviras. Dūšios žmogus. Turėjo nepaprastą humoro jausmą, buvo puikus pasakotojas. Kai atsidurdavo kompanijoje, natūraliai patekdavo į dėmesio centrą. Visi lūždavo iš jo istorijų - sugebėdavo prajuokinti net pačius liūdniausius personažus. Kartais pagalvodavau, kodėl jis savo talentą švaisto kompanijose, o nelipa į sceną? Jis būtų buvęs ne prastesnis už a. atilsį Šaprą, už Rolandą Kazlą, – kalbėjo A.Rutkus. – O A.Maceina savyje labai daug pykčio turėjo. Visai neseniai buvau jį sutikęs – visas pritvinkęs nepasitenkinimo, visas toks išsiderinęs. Agresyvus, piktas ant gyvenimo, ant visko. Tikrai nemalonu buvo bendraut su juo."

Ar Naglis patikdavo moterims?

"Be abejo, – tvirtino A.Rutkus. – Juk moterims patinka vyrai, kurie sugeba pajuokaut. Bet jis daug metų gyveno vienas, draugystės su moterimis į ką nors rimtesnio neišsivystė. Be abejo, kad žmogų kankino vienatvė. Juk jis mėgo ir mokėjo bendrauti."

Išmokė gerbti savo profesiją

Dailininko sūnus Laurynas, paklaustas, ko tėvas jį išmokė vaikystėje, prisiminė: "Nepiešti. Paauglystėje bandžiau menais užsiiminėti. Tėvas mane mokė įvairios technikos, mokė suprasti, koks piešimas, kokia tapyba yra gera, kas gražu, o kas – ne. Mokė gerbti savo profesiją. Esu virėjas, tuos pačius principus, kuriuos tėvas taikė dailėje, aš bandau pritaikyti savo profesijoje ir ją gerbti."

Ir sūnus akcentavo tėvo linksmumą – jis buvęs visada toks prie bajerio, toks atsipalaidavęs.

"Jis kalbėdavo, o aš klausydavausi. Mums tokia "pozicija" patikdavo", – sakė Laurynas.

Tarp moterų ir demonų

Iš aukos tėvo R.Karvelio lūpų neišgirdau A.Maceinai adresuoto žodžio "žmogžudys", neišgirdau keršto šauksmo.

R.Karvelis prisiminė, kaip vienu metu A.Maceina, nusprendęs atsisakyti alkoholio, gyveno pas vienuolius, į Dievą buvo pasinešęs, darė filmą – buvo gražu žiūrėt.

"Labai gerą filmą padarė apie partizaną Antaną Kraujelį. Paskui jam vėl užėjo ta velnio ašara. Matyt, jis padaugino? – spėliojo R.Karvelis. – Mėgo karolius, auskarus, žiedus nešiot, drabužius odinius. Amerikoniškas tapo pas Joną Meką pabuvęs. "Fasoną" jis turėjo. Bet pastaruoju metu buvo atsisakęs to "fasono", be auskarų vaikščiojo. Normaliai."

Iširus dviem A.Maceinos santuokoms, moterys jo gyvenime keisdavosi kas keleri metai. Režisierius neslėpė, kad šios jį palikdavo. Likęs vienas, jis griebdavosi alkoholio. O tada plačiai durys atsiverdavo demonams.

Nors ir kaip savo gyvenime A.Maceina bandė išlaikyti moteris, kūryboje jas tarsi užmiršdavo. Čia A.Maceiną jaudino lietuvių tautos tremties tema, pokario kovos, socialinės problemos.

Domino socialinės problemos

A.Maceina yra baigęs tuometės Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus. 1985–1988 m. dirbo kino režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus asistentu Lietuvos kino studijoje. 1988–1992 m. studijavo kino režisūrą Tbilisio Šotos Rustavelio teatro ir kino institute. 1991 m. stažavo avangardinio kino tėvo, rašytojo J.Meko Filmų antologijos archyve Niujorke.
A.Maceina yra sukūręs devynis dokumentinius filmus, Lietuvos valstybės kino metraščio žurnalą.

Jo filmas "Juoda dėžė" pasakoja apie tremtinių palaikų pargabenimą iš Sibiro, "Troškulys" – apie seną lietuvių tremtinių Čiornaja Padinos kaimą Saratovo srityje. Filmas "Šalia jūsų" sukurtas apie fotomenininką Rimaldą Vikšraitį, "Kad mano namai būtų pilni" – apie krikščionių bendruomenės "Pilni namai" pagalbą kenčiantiems nuo priklausomybių. Naujausias A.Maceinos filmas – "Paskutinis" – apie kovotoją už Lietuvos laisvę, paskutinį Aukštaitijos partizaną A.Kraujelį.

Sukūrė savitą techniką

Štai kaip dailėtyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė įvertino "Akademijos" galerijoje surengtą N.Karvelio paveikslų parodą. Pirmą ir paskutinę.

"N.Karvelis įdomiai komponuoja, gerai jaučia erdvę, peizažą (gamtos ir urbanistinį) – už nugaros didžiulė jo, kaip kino dailininko, patirtis. Puikiai perteikia vaizduojamų herojų mimiką ir portreto paslaptys jam įkandamos. Neretai akvarelės atrodo itin kinematografiškos, kaip atraktyvaus, netgi siurrealaus filmo stopkadras. Ypač patrauklios dvifigūrės, trijų figūrų ir daugiafigūrės kompozicijos, kai tarp personažų atsiranda paslaptingi, kiekvieno žiūrovo savaip traktuojami tarpusavio ryšiai.

Tačiau didžiausias N.Karvelio kūrinių pranašumas – jo virtuoziška akvarelės technika. Apskritai akvarelė – karališka technika, ir techninės subtilybės, virtuoziškumas ne kiekvienam suprantami. Net ir jas liejančiam menininkui. Tik ne Nagliui – jis sukūrė savitą techniką, leidžiančią išlaikyti kūrinio kerintį skaidrumą, vaiskumą."