„Šiame biudžete, ko anksčiau nebūdavo padaroma, numatytos visiems medikams lėšos atlyginimų kėlimui, vidutiniškai kiekvienam medikui nuo sausio atlyginimas didės apie 6 proc.“, – sakė sveikatos ministras Arūnas Dulkys, parlamentarams pristatydamas kitų metų PSDF rodiklius.  

Mažiausiai apmokamų medikų atlyginimų kitais metais, anot jo, dėl minimalios algos didinimo augs vidutiniškai apie 14 proc., tam numatyta apie 35 mln. eurų.

Pasak A. Dulkio, nuo kitų metų PSDF nebeplanuojamos lėšos gydymo įstaigų darbuotojams dėl koronaviruso padidintiems atlyginimams kompensuoti, tai bus daroma pinigais iš valstybės biudžeto. 

Kitų metų PSDF biudžeto pajamos numatomos 7,8 proc. arba 203 mln. eurų didesnės nei suplanuota šiems metams, o išlaidos – 10,4 proc. (263,5 mln. eurų) didesnės

Kitąmet fondas didžiąją dalį pajamų – 2,547 mlrd. eurų (10,4 proc. daugiau nei šiemet) – surinks iš sveikatos draudimo įmokų. Valstybės biudžeto asignavimai sieks 204,087 mln. eurų – 15,4 proc. mažiau nei numatyta šiemet.

Didžiąją dalį PSDF išlaidų numatoma skirti sveikatos priežiūrai – 1,943 mlrd. eurų (16,1 proc. daugiau nei šiemet). Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms numatoma skirti 530,267 mln. eurų (17,5 proc. daugiau), medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 114,281 mln. eurų (16,5 proc. daugiau).

Šiemet buvo suplanuota 37,173 mln. eurų PSDF pajamų pervesti į fondo rezervą, 2022 metais pervedimai į rezervą neplanuojami. Neskaičiuojant šių pervedimų, kitąmet PSDF išlaidos bus 12,1 proc. (300,695 mln. eurų) didesnės nei numatyta šiemet.

Numatoma, kad PSDF biudžeto rezervas šių metų pradžioje sieks 344,248 mln. eurų ir jo dydis per kitus metus išliks nepakitęs.

Tuo metu darbdavių atstovai dėl tokių užmojų nerimauja – vieni siūlo MMA sieti su darbo našumu, kiti tokius planus sieja su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu ir valdžios siekiu švelninti politinę įtampą. Jie siūlo pirmiausia didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir taip mažinti naštą verslui.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė teigia, jog Vyriausybės žingsnis sveikintinas, tačiau yra pagrindo didinti minimalią algą dar sparčiau.

„Sunku vertinti, nes oficialiai mums niekas nepateikė pasiūlymo, Vyriausybė savo ruožtu svarsto. Be abejo, tai, kad Vyriausybė kalba apie didesnį minimalios algos dydį – sveikintinas žingsnis, tačiau mes dar birželį sakėme, kad yra visos prielaidos mokėti ne mažiau kaip 750 nuo kitų metų“, – BNS sakė I. Ruginienė.

„Jeigu laikomės Trišalės tarybos sutartos formulės ir žiūrint ekonominius rodiklius, matome, kad tas skaičius galėtų būti didesnis“, – pridūrė ji.

Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad minimali alga turi didėti, tačiau reikia atsižvelgti ir į darbo našumą.

„Mūsų nuomone, minimalią alga didinti turime, bet norime pridėti į formulę dar vieną dedamąją – darbo našumą. Net ir kai anksčiau buvo planuojama didinti iki 703 eurų, jau čia buvo maždaug keturis kartus daugiau nei auga darbo našumas“, – BNS sakė R. Sartatavičius.

Pasak jo, darbdavių atstovai nori išgirsti motyvus, kodėl siūlomas toks augimas. Anot R. Sartatavičiaus, nerimą pastaruoju metu kelia ir neapibrėžta politinė bei ekonominė situacija.

„Gali būti didelių bėdų rudenį, žiemą verslui dėl to, jog žaliavos brangsta, stringa, dėl situacijos politinės tiek su Kinija, tiek su Baltarusija. O tam, kad mokėtų atlyginimą, reikia užsidirbti. Žiūrime rezervuotai ir norime išgirsti motyvus, kodėl 730 eurų“, – teigė R. Sartatavičius.

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas mano, kad būtent toks MMA didinimo pasiūlymas susijęs su rugsėjo 10 dieną planuojamu mitingu, siekiant švelninti įtampą. Jis taip pat teigė, kad klausimas pirmiausiai turėjo būti išdiskutuotas Trišalėje taryboje.

„Manęs nenustebino šitas Vyriausybės žingsnis, manau, tai labai stipriai susiję su rengiamu rugsėjo 10 dienos mitingu. Vyriausybė turėjo kažką apčiuopiamo pasiūlyti žmonėms, parodyti, kad deda dideles pastangas. Norėjo tokią gerą naujieną paskelbti ir šiek tiek sumažinti besiformuojančią konfliktinę situaciją“, – BNS sakė D. Arlauskas.

Pasak jo, vietoj minimalios algos didinimo galėtų būti svarstomas neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimas.

„Jeigu yra prognozė Lietuvos banko, kad didės vidutinis atlyginimas, tuo pačiu didėja infliacija, krenta perkamoji galia. Mes ne kartą sakėme, kad reikia ieškoti kitų būdų, pirmiausia neapmokestinamo dydžio didinimas būtų žymiai geresnis ir logiškesnis variantas. Tokiu atveju nedidėtų našta verslui, o žmonės gautų didesnes pajamas“, – teigė D. Arlauskas.

Vyriausybė trečiadienį ketina svarstyti siūlymą MMA nuo kitų metų didinti 88 eurais (12 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų.

Anksčiau buvo siūloma MMA didinti 61 euru (9,5 proc.) iki 703 eurų.

Jei Vyriausybė iš esmės pritars, penktadienį siūlymas bus teikiamas Trišalei tarybai, o galutinį sprendimą Vyriausybė turėtų priimti spalį, kai Seimui bus teikiamas 2022 metų biudžeto projektas.  

Trišalė taryba, kurią sudaro darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovai, dėl MMA didinimo bendro sutarimo nerado ir Vyriausybei pateikė skirtingas pozicijas.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

„Tas kausimas daugiau mažiau depolitizuotas ir daugiau mažiau automatinis. Kažkoks didinimas bus, kokia suma – tikrai  negaliu pasakyti, nes tai priklausys nuo projekcijų“, – antradienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė. 

„Pirmiausia reikia vertinti makroekonomines projekcijas, kadangi susiję minimalios algos didinimo dalykai su prognozuojamu darbo užmokesčiu, šiandien bus pristatyta (Trišalėje taryboje – BNS)  Lietuvos banko prognozė, ir po to bus sprendžiama“, – pridūrė ji. 

Trišalė taryba yra sutarusi, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis neturi būti mažesnis kaip 45 proc. ir didesnis kaip 50 proc., bei turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp VDU ir MMA turinčių ES valstybių vidurkį, kuris numatomas pagal paskutinių trejų metų duomenis.

Seimas balandį nepriėmė svarstyti Darbo kodekso pataisų, kuriomis siūlyta MMA nustatyti ne mažesnę kaip 55 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Pataisų iniciatoriai aiškino, kad įvedus naują MMA skaičiavimo tvarką, MMA padidėtų 70 eurų.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pernai spalį 112,1 tūkst. darbuotojų, arba 9,9 proc., uždirbo MMA arba mažiau, iš jų dauguma (86,8 tūkst.) dirbo ne visą darbo laiką. 

Paskutinį kartą MMA didėjo šių metų sausį – nuo 607 iki 642 eurų (iki mokesčių). 

Patenka į kitą specialistų sąrašą

„Paklausiau Sveikatos apsaugos ministerijos, kodėl psichologai nepaminėti sveikatos priežiūros specialistų sąrašuose, tai man atsakė: kad jūs ne medicinos darbuotojai. Atsiprašau? Mes dirbame medicininį darbą, be mūsų psichiatrai būtų kaip be rankų. Dabar pasirodo, kad mes esame ne medikai, o kiti darbuotojai. Nesvarbu, kad ilgiausiai mokėmės ir esame baigę magistro studijas. Galų gale, mums patikėta ir diagnostika, ir pacientų konsultacijos. Tai ką, mes priskiriami prie vairuotojų, buhalterių, statistikos analitikų, inžinierių ir kitų darbuotojų“, – piktinosi taip ir neprisistačiusi medicinos psichologė.

Moteris baiminasi užsitraukti gydymo įstaigos vadovo rūstybę ir būti atleista iš darbo. Bet atskleidė, kad dirbdama vienoje ligoninėje „į rankas“ gauna 570 eurų.

Medicinos psichologai nėra pripažįstami kaip sveikatos priežiūros specialistai. Tai reiškia, kad mes negalime dirbti savarankiškai. Galime dirbti tik komandoje, savo paslaugas teikdami tik kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais.

Kad medicinos psichologų situacija nėra pavydėtina, sutinka ir klinikinė psichologė Ilona Laukienė iš Kauno. „Mūsų algos tikrai labai žemos. Sveikatos apsaugos ministerijos vienoje lentelėje surašyti sveikatos priežiūros specialistai. Į tą sąrašą įeina gydytojai, kineziterapeutai ir taip toliau. Bet yra kitas sąrašas, kur surašyta su sveikatos priežiūra susijusi kita veikla, į kurią įeina kineziterapeutų padėjėjai, paramedikai, tarp jų – ir psichologai. Mes visi dedame dideles pastangas, kad mus perkeltų iš tos lentelės prie sveikatos priežiūros specialistų“, – sako klinikinė psichologė I. Laukienė.

Atlyginimus kėlė visiems

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikoje dirba vienas medicinos psichologas. „Pernai kėlėme atlyginimus visiems įstaigos darbuotojams. Netgi vairuotojams. Medicinos psichologas – be galo svarbus. Psichiatrai juos turi savo komandoje ir atskirai pas juos yra siunčiami pacientai – siunčia šeimos gydytojas. Tik gaila, kad jų konsultacijos nėra ligonių kasų atskirai apmokamos. Jie atlieka didžiausius intelekto tyrimus, kas užima daug laiko, bet tai nėra apmokama. O darbo krūvis – didžiulis. Visi medicinos darbuotojai yra vargšai ir tinkamai nėra atlyginama už jų darbą“, – sako Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktoriaus pavaduotoja pirminei asmens sveikatos priežiūrai Danutė Pajėdienė.

Nepripažįsta kaip sveikatos specialistų

Kaip sako Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė, jau seniai yra keliamas klausimas dėl medicinos psichologų veiklos reglamentavimo Sveikatos apsaugos ministerijoje.

„Norėtume turėti taip vadinamą psichologo medicinos normą, kuri apibrėžtų medicinos psichologų veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę. Praeitų metų gruodžio mėnesį ministro įsakymu medicinos psichologai buvo priskirti kitai sveikatinimo veiklai, nors ir anksčiau buvome traktuojami kaip kitas pagalbinis personalas. Medicinos psichologai nėra pripažįstami kaip sveikatos priežiūros specialistai. Tai reiškia, kad mes negalime dirbti savarankiškai. Galime dirbti tik komandoje, savo paslaugas teikdami tik kartu su asmens sveikatos priežiūros specialistais. Ar pacientui bus skirta psichologinė pagalba, priklauso nuo gydytojo psichiatro“, – sako Lietuvos psichologų sąjungos vadovė.

Tokiu būdu psichologinės paslaugos nėra apmokamos tiesiogiai ir užkertamas kelias psichosocialinių paslaugų plėtrai.

Anot jos, apmokėjimas medicinos psichologui už darbą skiriasi, priklausomai nuo įstaigos (konkrečius darbo krūvius ir darbo užmokestį nustato asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas), ir dažnai yra neadekvatus.

„Psichologai, dirbantys sveikatos apsaugos sistemoje, turi būti baigę psichologijos bakalauro ir klinikinės arba sveikatos psichologijos magistro studijas bei įgyti medicinos psichologo spaudą. Negali dirbti psichologu baigęs tik bakalauro studijas. Remiantis europiniais standartais, psichologas, baigęs universitetines studijas, kurį laiką turėtų dirbti su labiau patyrusio psichologo priežiūra ir nuolat kelti savo kvalifikaciją. Šiuo metu medicinos psichologo spaudą turi beveik šeši šimtai psichologų, tačiau sveikatos apsaugos sistemoje jų dirba dvigubai mažiau – iki trijų šimtų. Neretai politikai, kalbėdami apie psichikos sveikatą, eskaluoja kaip trūksta psichologų ir visuomenei teikiamų psichologinių paslaugų, tačiau Lietuvoje psichikos sveikatos užtikrinimas vyksta be psichologų, o sveikatos apsaugos sistemoje psichologinė pagalba nepripažįstama gydymu“, – apgailestauja N.Grigutytė.

Tarp kita ko:

Gegužės 30-ąją Lietuvos psichologų sąjungos iniciatyva įvyko susitikimas su Sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga ir viceministre Aušra Bilotiene Motiejūniene dėl medicinos psichologų veiklos reglamentavimo sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos apsaugos ministerija pažadėjo artimiausiu metu inicijuoti darbo grupę medicinos psichologo normai parengti.

Komentarai:

Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė, psichologė Danutė Gailienė:

– Psichologų atlyginimai iš tikrųjų maži. Kiek žinau, jie labai priklauso nuo direktoriaus ar kitos aukščiausios valdžios. Paprastai biudžetinėse įstaigose psichologai nekotiruojami kaip svarbūs. Tai pinigų dalybose jie jau niekad nebus pirmi. Dabar visi tie dokumentai, kuriuos norima, kad priimtų politiniame lygmenyje – ir psichologo norma, ir įstatymas, tai yra susiję su tuo, kad šie specialistai būtų traktuojami kaip orūs ir savarankiški.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė:

– Kalbant apie didėjančias algas nuo liepos 1 d., reikėtų tiksliai įvardinti, kad jos didės medikams ir slaugytojams, psichologai, deja, į šią kategoriją nepatenka. Tačiau galime užtikrinti, kad SAM visada ieško ir ieškos galimybių, kaip didinti atlyginimus ir kitiems sveikatos priežiūros srityje dirbantiems specialistams. Šiandien situacija yra tokia, kad neturime finansinių galimybių visiems šioje sistemoje dirbantiems darbuotojams didinti atlyginimus – PSDF galimybės yra ribotos.

Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad siūlymui didinti gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestį pritarė ir Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba. Jos nariai pritarė siūlymui nuo 2017 metų liepos 1 dienos didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. Tokiu būdu gydymo įstaigos už teikiamas paslaugas gautų daugiau lėšų ir galėtų šias papildomas lėšas naudoti gydytojų ir slaugytojų darbo užmokesčiui didinti.

Šiuo sprendimu siekiama pagerinti darbo sąlygas šalies gydymo įstaigose dirbantiems gydytojams ir slaugytojams. Tam numatyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo skirti 24,6 mln. eurų. Skaičiuojama, kad gydytojų ir slaugytojų darbo užmokestis turėtų didėti vidutiniškai 8 procentais.

Tačiau Seimo opozicija sako, kad be struktūrinių reformų Lietuvoje mažinti skurdą ir socialinę atskirtį bus sudėtinga.

Beveik 30 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba, teigia Eurostato duomenys. Tokių žmonių daugiau yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir Latvijoje. Lietuvoje skurdo rizikos riba vienam asmeniui – 259 eurai per mėnesį, o šeimai – 574 eurai. „Carito“ darbuotojai teigia, kad pas juos daugiausiai žmonių užsuka šiuo metu, prieš šventes.

„Tų žmonių pas mus visada būdavo labai daug, dabar tikrai prieš šventes. Šiandien buvo 100 žmonių nuo 10 iki 14 val. Tai dabar prieš šventes jie nori kokį paketėlį maistui gauti, galvoja, kad čia gaus kažką daugiau“, – sako „Carito“ socialinės tarnybos vadovė Snieguolė Rudzinskienė.

Atlyginimai, planuojama, didės ugniagesiams, policininkams, Sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo ir kitų tarnybų statutiniams pareigūnams.

Naujoji valdžia žadėjo, kad nuo liepos senjorams pensijos didės 40 eurų. Tačiau persigalvojo ir nutarė nuo sausio padidinti 20 eurų. Dar panašiai pensijos turėtų didėti nuo 2018-ųjų. Premjeras sako, kad ne tik senjorai, bet ir kitos socialinės grupės pajus socialiai teisingesnį biudžetą.

„Visoms socialinėms reikmėms, kurios gerina įvairių Lietuvos socialinių grupių gyvenimą, papildomai, palyginus su 2016 metais, yra numatyta skirti 547 mln. eurų“, – žada ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Pagal ekonomines prognozes vidutinis darbo užmokestis turės augti maždaug 8 proc., kai kuriose srityse augs ženkliau. Manau, kad tos sritys, kuriose šiandien yra pakilimas, – statybų sektorius, IT sektorius, įvairių paslaugų teikimas, ypač užsienio firmų darbuotojų, jų užmokestis didės“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Žadėtų pinigų laukia pedagogai. Nuo kitų metų turėtų augti mažiausiai uždirbančių mokytojų algos. Švietimo ir mokslo ministerija taip pat rengiasi keisti jų skaičiavimo tvarką. Atlyginimas būtų skaičiuojamas ne pagal kintantį pamokų skaičių, bet už visus su ugdymo procesu susijusius darbus.

„Mes iš nieko sugebėjome išspausti dar papildomai 17 mln. eurų ir iš viso mokytojų atlyginimų didėjimui nuo 2017 metų sausio 1 dienos yra skirta 41 mln. eurų. Daugiau nebus, kol nebus padarytos struktūrinės reformos“, – sako S. Skvernelis.

Lietuvoje skurdo rizikos riba vienam asmeniui – 259 eurai per mėnesį, o šeimai – 574 eurai.

Gražių žodžių neužtenka, socialinėje srityje reikia reformų, sako konservatorių lyderis. Pasak Gabrieliaus Landsbergio, buvo siūlyta įdarbinti daugiau socialinių darbuotojų, kurie padėtų vaikams, šeimoms, tačiau Seimas siūlymą atmetė. Konservatorius abejoja, ar pavyks valdantiesiems pasiekti realių pokyčių socialinėje srityje.

„Lietuva savo socialinę sritį finansuoja bene mažiausiai iš visų kitų sričių, jeigu švietimas praktiškai ES vidurkį pasiekia, netgi lenkia, sveikatos apsauga nepasiekia ES vidurkio, bet yra netoli, tai socialinė apsauga – viena mažiausiai finansuojamų,  jeigu lygintume su kitomis ES valstybėmis. Tai akivaizdu, kad čia reikia rimtų struktūrinių reformų“, – teigia Seimo Tėvynės sąjungos–Krikščionių demokratų frakcijos seniūnas G. Landsbergis.

Kitų metų biudžete didesnis finansavimas skirtas užtikrinti viešąjį saugumą. Atlyginimai, planuojama, didės ugniagesiams, policininkams, Sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo ir kitų tarnybų statutiniams pareigūnams. Pavyzdžiui, nuo ateinančių metų liepos pirminės grandies policininkai gaus ne mažiau kaip 700 eurų po mokesčių. Dabar gauna 600.

Nuo šių metų sausio 1-osios atstatomi politikų - Seimo narių, ministrų, merų ir jų pavaduotojų atlyginimai. Be to, dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo didėja ir kai kurių valstybės pareigūnų – kontrolierių, inspektorių, įvairių komisijų pirmininkų bei narių, žvalgybos pareigūnų - algos, pagal darbo sutartis valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančiųjų atlyginimai.

Tačiau kol kas nėra skaičiavimų, kiek vidutiniškai didėja šių darbuotojų ir politikų algos, dėl kurių visuomenėje kilo nemažai diskusijų, o pats spendimas buvo vertinamas nevienareikšmiškai.

"Konkretus kiekvieno valstybės tarnautojo darbo užmokestis priklauso nuo jo turimos kategorijos, darbo stažo, kvalifikacinės klasės, laipsnio, rango", - BNS pranešė premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė Lazdauskienė.

Visų politikų, tarnautojų, pareigūnų, teisėjų ir kitų darbuotojų, kurių algos atstatomos KT sprendimu, darbo užmokesčiui
šiemet valstybės biudžete papildomai numatyta apie 250 mln. litų.

Portalo 15min.lt skaičiavimais, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pareiginė alga didėja nuo 9195 iki 11 610 litų, premjero Algirdo Butkevičiaus - nuo 9193 iki 11610 litų, ministrų - nuo 8482 iki 10710 litų. Tačiau be šios algos, politikai ir valstybės pareigūnai gauna įvairius priedus ir priemokas, kurios gali siekti iki 70 proc. pareiginės algos.

Nuo praėjusių metų spalio 1 dienos pareiginių algų koeficientai ir priedai jau atkurti valstybės tarnautojams bei teisėjams.

Teismo sprendimu atkurta tik neproporcingai, arba neteisėtai sumažinta atlyginimų dalis - tai yra darbo užmokesčio koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases, tačiau proporcingai sumažinta dalimi algos nėra atkurtos, be to, liko neatstatytas
bazinis algos dydis - jis šiuo metu yra 450 litų (iki 2008-ųjų pabaigos jis buvo 490 litų, iki 2009-ųjų rugpjūčio - 475 litai), kol kas nekalbama ir apie sumažintų atlyginimų kompensavimą.

Finansų ministras Rimantas Šadžius ne kartą yra pabrėžęs, kad į prieškrizinį lygį atstatomi tik atlyginimų koeficientai, bet ne visas darbo užmokestis. Anot jo, nekinta ne tik pareigūnų tarnybinės algos bazinis dydis (450 litų), bet ir bazinė mėnesio alga, nuo kurios priklauso biudžetininkų atlyginimai, - ji lieka sumažinta iki 122 litų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau kritikavo atlyginimų didinimą politikams ir pabrėžė, kad Vyriausybė galėjo kitaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą.

KT pernai liepos 1-ąją pripažino, kad darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais buvo sumažinti neteisėtai, neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases.

Seimo sprendimu nuo 2009 gegužės buvo sumažinti pareiginių algų koeficientai 15-20 kategorijų tarnautojams, o nuo rugpjūčio - 11-20 kategorijų (priklausomai nuo pareigybės, jos mažėjo 0,58-7,54 proc.), taip pat priedai už kvalifikacines klases (nuo 5 iki 20 proc. pareiginės algos).

Sumažinti koeficientai sumažino beveik 34 proc. valstybės tarnautojų, įskaitant statutinius, darbo užmokestį.

Tarnautojų darbo užmokestį sudaro pastovioji dalis - pareiginė alga, bei kintamoji dalis - priedai ir priemokos (jų dydis priklauso nuo tarnautojo tarnybos stažo, kvalifikacijos, darbo krūvio bei kitų darbo sąlygų). Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 proc. pareiginės algos.

Vyriausybė ir Seimas yra nutarę 2014 metų viduryje didinti kultūrininkų, policininkų, ugniagesių algas. Spendimas nesusijęs su pernykščiu KT nutarimu.

Kultūros darbuotojų atlyginimams didinti nuo liepos 1-osios skirta 25 mln. litų, policininkams - 45 mln. litų. Premjeras A. Butkevičius yra sakęs, kad visiems policijos darbuotojams, kuriems per krizę net ir nebuvo mažinami atlyginimai, jie bus didinami 10-12 procentų.

Be to, didės priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, pasienio tarnybų bei kitų biudžetininkų algos.