Neišgyvena ir dirbantieji
Skaičiais paremta statistika teigia, kad skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų mūsų šalyje vis didesnis, o žemiau skurdo ribos dabar gyvena apie 640 tūkst. šalies gyventojų.
Socialinę pašalpą gauna šeimos, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 140 eurų.
Lapkritį 832 uostamiesčio šeimos atitiko šį kriterijų ir gavo pašalpą. Tai reiškia, kad tiek klaipėdiečių šeimų gyvena žemiau skurdo ribos, o pašalpos jiems reikalingos išgyvenimui. Ne pramogoms.
Apie 70 proc. Klaipėdos socialinės pašalpos gavėjų yra registruoti Užimtumo tarnyboje, tai yra jie neturi oficialaus darbo.
Iš viso būrio socialines pašalpas gaunančių asmenų 17 proc. – senatvės pensininkai arba neįgalūs asmenys.
6 proc. šios pašalpos gavėjų dirba, bet jų pajamos vienam šeimos nariui yra pernelyg menkos, todėl jiems reikalinga valstybės pagalba.
Kiti pašalpų gavėjai augina vaiką ar kelis vaikus iki trejų metų, slaugo ar prižiūri vieną arba kelis neįgalius, ligotus asmenis.
Dalis valstybės pašalpą gaunančių klaipėdiečių ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba yra nėščios moterys, kurioms yra likę ne daugiau kaip 70 dienų iki numatomos gimdymo datos.
Beveik pusė visų socialinių pašalpų gavėjų (48 proc.) yra vyrai.
Rado pinigų dovanoms
Papildomą gruodžio paramą vadiname miesto dovana, nes tai yra miesto pinigai, skiriami siekiant mažinti skurdą.
Šį gruodį savivaldybės biudžete rasta pinigų 832 paramą gaunančioms šeimoms papildomai skirti po 166 eurus.
Šiose šeimose yra 929 asmenys, tai reiškia, kad didžioji dalis šelptinųjų gyvena po vieną ir patys sau yra šeima.
Pernai socialinė pašalpa gruodį papildomai skirta 875 klaipėdiečiams. Kiekvienam žmogui teko po 137,5 euro.
Kiek tai teisinga varguolių atžvilgiu, sunku pasakyti, bet miesto piniginė šiemet gruodį papildomoms pašalpoms paploninta 138 112 eurų.
Pernai papildomoms pašalpoms prieš šventes rasta 120 312 eurų.
Akivaizdu, kad šiemet vieniši varguoliai gavo didesnes pašalpas nei pernai.
Jei šeimoje yra keli pašalpą gaunantys asmenys, jiems šiemet pasisekė mažiau, nes papildomą gruodžio pašalpą nuspręsta skirti ne kiekvienam atskirai, o šeimai, kad ir kiek joje būtų šelptinųjų.
Remia ir šeimas
Pirmą kartą varguolius paremti papildomai nuspręsta 2020 m., nes dėl karantino valstybė savivaldybei skyrė pinigų, o ši priskyrė šias lėšas įstatyme nenustatytiems atvejams.
Tačiau tai nereiškia, kad tokia papildoma parama bus skiriama kasmet.
Miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė paaiškino, kad socialinė pašalpa nėra skiriama tik benamiams ar į gyvenimo užribį nusiritusiems žmonėms.
Neretai tai yra kelis vaikus auginančios šeimos, kuriose dirba ir algą gauna tik vienas suaugęs žmogus.
Pasirodo, savivaldybė gali skirti paramą ir įstatyme nenustatytais atvejais.
Klaipėdos savivaldybė yra pasitvirtinusi savo materialinės paramos tvarkos aprašą, kuriame yra sudėliotos paramos rūšys: skoloms padengti, įsikūrimui, ligos atveju. Viena jų skiriama ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu.
Parama skiriama, kai asmuo atitinka kriterijus ir miesto biudžete tam yra pinigų.
"Todėl papildomą gruodžio paramą ir vadiname miesto dovana, nes tai yra miesto pinigai, skiriami siekiant mažinti skurdą pačias mažiausias pajamas turintiems žmonėms, – paaiškino Socialinių išmokų poskyrio vedėja G.Vilimaitienė. – Paprastai jiems sudaromas visas paslaugų paketas: jie gali gauti kompensacijas už šildymą, kartą per metus sulaukti materialinės paramos rūbams ar avalynei įsigyti arba gauti kitokių papildomų priemokų minimaliam vartojimui. Ši gruodžio pašalpa yra viena jų."
Po atleidimų – liūdnos dienos
Socialinės paramos gavėjų skaičius svyruoja. Per pirmąjį karantiną jų net sumažėjo, nes Užimtumo tarnyba mokėjo darbo paieškos išmoką ir visi registruoti bedarbiai gavo pinigų iš kitos valstybės kišenės.
Vasarą socialinės pašalpos gavėjų sąrašas paprastai sutrumpėja. Ko gero, žmonės dirba sezoninius darbus.
"Prieš krizę esame turėję tūkstančius pašalpos gavėjų. Dabar šis skaičius laikosi apie tūkstantį asmenų. Kol kas sunku prognozuoti, ar jų padaugės dėl baltarusiškų trąšų gabenimo stabdymo. Sunku prognozuoti. Gal bus imamasi kokių priemonių valstybės mastu. Gal tie žmonės gaus kokias nors išmokas kitu būdu. Juk valdžios atstovai kalbėjo apie tai, kad reikia nesuvaryti žmonių į socialinę sistemą, nes paskui sunku juos išjudinti ką nors veikti. Būtent todėl Užimtumo tarnyba imasi mokėti išmokas, tuo pat metu taikydama visokias priemones įdarbinimui ir darbo paieškų motyvavimui", – teigė G.Vilimaitienė.
Socialinė pašalpa gali būti mokama ir išimties tvarka, kai viršijamas 140 eurų per mėnesį pajamų dydis. Juk yra žmonių, kurie turi papildomą socialinę naštą: yra neįgalūs ar patiria socialinę riziką ir gauna papildomas socialines paslaugas.
Socialinių paslaugų gavėjų portretą nusakyti nėra lengva.
Prieš krizę esame turėję tūkstančius pašalpos gavėjų. Dabar šis skaičius laikosi apie tūkstantį asmenų.
Sudėtinga būtų patikėti, kad algą gaunantis žmogus būtų priskirtas pašalpos gavėjų grupei. Bet jei jis moka alimentus vaikams išlaikyti ar turi kitų įsipareigojimų, gali būti, kad jam tenkančios pajamos vertinamos kaip visiško skurdo riba.
Dažniausiai tai yra netekę darbo ar ilgai jo ieškantys žmonės.
Jeigu žmogus priskiriamas socialinės rizikos grupei, su juo bendraujantis socialinis darbuotojas kartu su komisija svarsto, kaip tą žmogų paremti. Viskas priklauso nuo varguolio gyvenimo būdo.
Už nakvynę – mokestis
Dažniausiai manoma, kad visų skurdžiausi yra nakvynės namų gyventojai. Didesnioji jų dalis yra socialinių pašalpų gavėjai, tačiau kai kurie dirba ir gauna atlyginimą.
Už gyvenimą nakvynės namuose jų gyventojai moka apie 10 proc. nuo gaunamų realių pajamų.
Skaičiuojamas dešimtadalis nuo to, kas žmogui lieka sumokėjus alimentus arba atskaičius įvairius įsipareigojimus.
Netiesa, kad iš nakvynės namų kelias veda tik į kapines. Kai kurie senyvo amžiaus benamiai patenka į globos namus, kiti, sveikesni, sulaukia savo eilės socialiniam būstui gauti.
Uostamiesčio nakvynės namų vadovė Alma Kontrimaitė dažnai susiduria su aplinkinių nuostata, kad nakvynės namuose gyvena tik priklausomybių turintys asmenys.
Viltis: nakvynės namų vadovė A.Kontrimaitė tikino – nuo dugno tikrai galima pakilti. Vytauto Liaudanskio nuotr.
"Taip nėra. Oficialiai teigiama, kad tai socialinės rizikos asmenys. Bet ta rizika gali būti dėl įvairių priežasčių, kai kurie tiesiog yra atleisti iš darbo, o tai kartais atsitinka ne dėl darbuotojo kaltės. Dalis gyventojų tikrai yra grįžę iš įkalinimo įstaigų, dalis priklausomi nuo svaiginančių medžiagų, bet kai kurie namų netenka po ištuokos arba praradę darbą ir pasiligoję. Nakvynės namuose gyvena ir tokie žmonės, kurie visą gyvenimą dirbo ir dabar gauna visai geras pensijas. Kartais tiesiog taip susiklosto gyvenimo aplinkybės", – pasakojo A.Kontrimaitė.
Gali gyventi šiltai
Dubysos gatvėje 39 numeriu pažymėtuose moduliniuose nameliuose yra įrengtos 59 vietos praleisti naktį. Iš jų aštuonios galėtų būti prilygintos blaivyklai, čia patenka tik medikų apžiūrėti asmenys.
Nakvynės namuose gyvena ir tokie žmonės, kurie visą gyvenimą dirbo ir dabar gauna visai geras pensijas. Kartais tiesiog taip susiklosto gyvenimo aplinkybės.
Paspaudus speigui, aktualiausia priimti visus norinčiuosius prisiglausti vienai nakčiai. Per šalčius į šiuos laikino apnakvindinimo namus ateina kur kas daugiau žmonių, nei numatyta vietų. Už durų šalti jų nepaliekama, duodami čiužiniai, jie gali prisiglausti šiltoje patalpoje.
Prieš pat šventes po remonto duris atvėrusiuose nakvynės namuose (Šilutės pl. 8) yra 52 vietos. Čia laikiną pastogę gauna neįgalūs, ligoti namų neturintys klaipėdiečiai. Todėl čia veikia keltuvas.
Įprastai šiuose namuose didžiąją gyventojų dalį sudarydavo moterys, bet buvo ir vyrų. Iškilmingo atidarymo dieną į šiuos namus įsikėlė 11 žmonių.
Viršutinėje gatvėje 21 numeriu pažymėtuose nakvynės namuose, kurie taip pat neseniai iš pagrindų atnaujinti, dabar yra 60 vietų, prieš pat šventes juose gyveno 43 asmenys.
Kad ir keista, dalis benamių labiau linkę glaustis negyvenamuose namuose ar net lauke, bet neiti į nakvynės namus, net raginami ateiti atsisako šios paslaugos.
Bendro turto nesaugo
Ar leisti žmogui apsigyventi nakvynės namuose, nusprendžia Socialinės paramos skyrius.
Kiekvienas gyventojas su nakvynės namų administracija pasirašo sutartį, kuria aptariamos gyvenimo taisyklės ir įsipareigojama jų laikytis pusę metų, kol žmogus ten gyvens.
Vėliau šis leidimas gali būti pratęstas, bet sutartis gali ir nutrūkti. Viskas priklauso nuo gyventojo elgesio ir paslaugų poreikio.
Likimai labai skirtingi, žmonės netenka artimųjų, kiti pasiligoja ir neišgali nuomotis būsto.
"Siekiame, kad žmonės patys spręstų savo problemas ir, susiradę darbo, apsigyventų normaliuose namuose. Būna, kad mūsų klientai išeina, o po kiek laiko grįžta. Likimai labai skirtingi, žmonės netenka artimųjų, kiti pasiligoja ir neišgali nuomotis būsto. Jeigu darbingo amžiaus žmonės nerodo pastangų įsidarbinti, siūlome sutartį sudaryti trumpesniam laikui. Socialiniai darbuotojai ir psichologai stengiasi juos motyvuoti ieškotis darbo ir siekti normalaus gyvenimo", – tvirtino A.Kontrimaitė.
Pasak jos, atnaujintuose nakvynės namuose įrengta santechnika yra antivandalinė ir antisuicidinė, tai yra jos neįmanoma suniokoti ir pasinaudoti savižudybei.
Nors už visa tai moka mokesčių mokėtojai, nakvynės namų gyventojai nėra linkę saugoti ir tausoti jiems suteiktų namų.
Tą dieną, kai vyko nakvynės namų Šilutės plente atidarymo iškilmės, kažkas nulupo keltuvo iškvietimo mygtuką. O Viršutinėje gatvėje iš prausyklų pirmiausia dingo dušų galvutės.
Ne kas kitas, o patys paslaugų gavėjai taip nustekeno sanitarinius mazgus, kad teko rengti viešuosius pirkimus ir atlikti remontą.
