Uostamiestis – ne lietuvių?
Pastarųjų dienų įvykiai byloja, jog rusiškoje spaudoje trykšta ne tik Lietuvą žeminančių pareiškimų, bet net ir atvirų grasinimų lavina.
Po Sausio 13-osios įvykių bylos nuosprendžio paskelbimo Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, jog Lietuvai vertėtų laukti Rusijos reakcijos.
Kokia ji galėtų būti, lieka tik spėlioti.
Tačiau labai grėsmingą scenarijų viešai išdėstė, beje, į Latviją už prokremliškas publikacijas anksčiau neįleistas, Kaliningrado apžvalgininkas A.Vypolzovas.
Pasveikinęs Krymą su penkerių metų aneksijos sukaktimi, vyras iš karto veda paralelę su kitu neva rusišku kraštu, kuriam piešiama lygiai tokia pat lemtis kaip ir Krymui.
A.Vypolzovas tiek straipsnyje, tiek tinklalapio "youtube.com" vaizdo siužete aiškina argumentus, kodėl Klaipėdos kraštas turėtų taip pat atitekti Rusijai.
"Noriu pakalbėti apie Krymo susijungimo su Rusija penkmetį. Ir apie kitą Krymą, kuris yra visai netoli nuo šių vietų. Mažai kas žino, jog situacija, panaši į Krymo, yra ir prie Kaliningrado srities sienų. Kalbu apie Lietuvos Klaipėdą", – Kaliningrado srities Zelenogradsko pajūryje kalbėjo A.Vypolzovas, pabrėždamas, jog iki Klaipėdos tėra 107 kilometrai.
Perdavė Stalino gera valia?
Pasak A.Vypolzovo, Klaipėda turi panašumų su Krymu dėl dviejų dalykų.
"Pirma, tai – rusų miestas. Iki 1960-ųjų vidurio čia gyveno daugiau nei pusė rusakalbių", – aiškina žurnalistas.
Čia, matyt, reikėtų patikslinimo. 2011 m. vykusio gyventojų surašymo duomenimis, Klaipėdoje gyveno 19,63 proc. rusakalbių. 2013 m. Statistikos departamentas skelbė, jog Klaipėdos apskrityje gyvena 10,4 proc. rusakalbių.
"Klaipėda buvo toks pats rusų miestas, kaip ir Kaliningradas. Šiuo metu, remiantis oficialiais duomenimis, trečdalis yra galvojančiųjų rusiškai. Antra, dėl politinio Klaipėdos statuso, kaip buvo ir dėl Krymo, ne viskas taip gerai. Pradėsime nuo to, kad 1939 m. Lietuva atsisakė Mėmelio krašto, pasirašydama susitarimą su karo nusikaltėliu Adolfu Hitleriu. Po šešerių metų, 1945 m., pagal Potsdamo konferencijos susitarimus, Sovietų Sąjungai buvo perduota vakarų Prūsijos dalis su Kionigsbergu ir Mėmeliu. Toliau Mėmelis buvo perduotas ne TSRS (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai), o LTSR (Lietuvos Tarybų Socialistinei Respublikai). Žemė buvo atiduota Stalino gera valia", – dėstė A.Vypolzovas.
Kremliaus ruporu vadinamas žurnalistas toliau įtikinėja, jog po Sovietų Sąjungos žlugimo Klaipėdos krašto statuso klausimas buvo keliamas ne kartą.
Ištrauktas A.Brazausko koziris
A.Vypolzovas prisiminė net anapilin išėjusį prezidentą Algirdą Brazauską, kuris neva atvirai prisipažino, jog Klaipėdos krašto klausimas yra vertas ginčo.
"Nėra dokumentų, kurie aiškiai garantuotų priklausomybę Lietuvai. Taip, apie 2000 metus krašto juridinis statusas buvo įtvirtintas Rusijos ir Lietuvos pasirašyta sutartimi. Bet jis buvo grįstas Lietuvos pažadu nestoti į NATO, tačiau šį susitarimą pažeidė", – pabrėžė A.Vypolzovas.
Lietuva kaip tik šiuo metu mini 15 metų įstojimo į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) sukaktį. Todėl iš už valstybinės sienos pasigirstantys tokie pareiškimai skamba labai jau dviprasmiškai.
Tiesa, pats A.Vypolzovas neužsimena, jog remiantis lygiai tokia pat logika galima būtų kelti ir Kaliningrado priklausomybės Rusijai klausimą.
Potsdamo konferencijos susitarimu tuometį Kionigsbergą sovietams buvo perduota administruoti 50-iai metų. Terminas pasibaigė 1995-aisiais.
Atviri grasinimai
"Tai nereiškia, kad Rusija pretenduoja į lietuviškąją Klaipėdą. Mes Krymo nelietėme, kol Kijeve neįvyko perversmas ir į valdžią neatėjo fašistai, nešantys mirtį Krymo rusams. Bet Vilnius turi žinoti, jog jei rusams Klaipėdoje taps blogai, mes savų nepaliksime", – reportažo pabaigoje tėškė A.Vypolzovas.
Vilnius turi žinoti, jei rusams Klaipėdoje taps blogai, tai mes savų nepaliksime.
Labai panašu, jog tokios publikacijos ir vaizdo siužetai šiomis dienomis platinami visiškai neatsitiktinai.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismui Sausio 13-os įvykių byloje paskelbus nuosprendį 67 Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, dar tą pačią dieną Rusijos spaudoje pasipylė Lietuvą smerkiančios publikacijos.
Procesas vadintas "bezpredelu", politiniu susidorojimu, o Lietuva kaltinama šlovinanti nacių bendrininkus.
Vilniuje dar nepabaigus skaityti kaltinamojo akto, Kaliningrado internetinė žiniasklaida jau mirgėjo nuo antraščių, kaip esą pažeidinėjamos rusų teisės Lietuvoje, akcentuota, esą į teismo posėdį neįleistas Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas, "RIA Novosti", RT, "Pervyj kanal", "Izvestija" ir "5 kanalo" atstovai.
Niekas net neužsiminė, kad svečiai atėjo į posėdį pavėlavę.
Nuteisti bylos dalyviai prokremliškuose kanaluose pristatinėjami kaip Lietuvos teisėsaugos aukos.
Kuriamas nuskriaustųjų mitas
Tačiau Sausio 13-osios bylos dalyvių pristatinėjimas rusakalbių žiniasklaidoje – ne vienintelis mėginimas parodyti, jog rusai esą itin skriaudžiami Lietuvoje.
Antradienį tokio pat palaikymo su ideologiniu atspalviu sulaukė ir Klaipėdos tarybos narys Viačeslavas Titovas, kuris tądien sėdo į Klaipėdos miesto apylinkės teismo suolą.
Pernai tarybos nario mandato atsisakęs V.Titovas šiuo metu yra teisiamas už tai, kad partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą išvadino civilių žudiku.
Tiesa, šių metų kovą V.Titovas vėl buvo išrinktas į miesto tarybą. Už jį balsavo apie 7,5 proc. rinkėjų. O tai nuolat ir eskaluoja prokremliška žiniasklaida. Kai kuriuose straipsniuose šis klaipėdietis jau vadinamas disidentu.
Kur veda ryšiai?
Teismo procese kaip ekspertas dalyvavęs Vilniaus politikos analizės instituto analitikas Marius Laurinavičius savo komentaruose ne kartą minėjo V.Titovo ryšius su "Tėvynainių" organizacija.
"Ji yra visiškai kontroliuojama Kremliaus ir skirta skleisti Rusijos įtaką. Minėjau ir ryšius su Rusijos ambasada, pastarojo laiko V.Titovo liudijimą Europos Parlamente apie neva Lietuvoje vykdomus visokius persekiojimus. Jei mes vertintumėme visa tai, tuomet mano išvada yra ta, kad V.Titovas sąmoningai dalyvauja Kremliaus vykdomoje priešiškoje veikloje prieš Lietuvą", – pabrėžė politologas.
M.Laurinavičius turėjo galvoje vasario pabaigoje Europos Parlamente vykusią diskusiją skambiu pavadinimu "Politiniai persekiojimai Baltijos šalyse", kurioje dalyvavo ir du Lietuvos piliečiai – Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas ir V.Titovas.
Renginio metu buvo dalijama spausdintinė medžiaga šokiruojančiais pavadinimais: "Politinės represijos ir politiniai kaliniai Baltijos šalyse", "Nusikaltėliai sodina nekaltus: Sausio 13-osios įvykių teismas", "Politinių režimų baudžiamoji teisė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje".
Kas rėmė pinigais V.Titovą?
V.Titovo teismo metu prokuratūra viešino surinktą medžiagą, kurioje buvo aptikta įrodymų, jog šis vietos politikas vis tik bendrauja su prorusiškų pažiūrų veikėjais, tariasi su jais, siuntinėja įvairią medžiagą.
Tiesa, posėdžio metu pats V.Titovas užsiminė, jog Rusijos ambasada jo neremia ir esą jis iš viso neturi jokio palaikymo iš Rusijos, ypač finansinio.
O štai šis momentas vis tik kelia rimtų klausimų.
Peržvelgus V.Titovo įkurto rinkimų komiteto "Titov ir teisingumas" Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) tinklalapyje skelbiamus duomenis, matyti, jog vienintelis uostamiestyje rinktas politikas iš viso neviešino, iš kokių lėšų jis vykdė rinkimų kampaniją.
VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus vedėja Lina Petronienė tikino, jog V.Titovas ne kartą buvo ragintas deklaruoti aukotojų sąrašus ir pinigines lėšas, tačiau to nepadarė net ir pasibaigus rinkimams.
"Rinkimų įstatymas numato, jog politinės kampanijos dalyvis, gavęs auką, per dešimt dienų ją turi deklaruoti ir tai turi būti matoma VRK svetainėje. Aukų, kurios nėra užregistruotos, naudoti negalima. Tokie yra įstatymo reikalavimai. Dalyviai privalės pateikti finansines ataskaitas, jos teikiamos praėjus 25 dienoms po rezultatų paskelbimo. Šiuo atveju tai bus balandžio 18 diena. Duomenis tikrins auditoriai ir skaičiuos, kas kiek gavo ir kur išleido", – aiškino L.Petronienė.
Jei bus pripažinta, jog kampanijos dalyvis pažeidė įstatymą, bus sprendžiamas atsakomybės taikymo klausimas.
Visoje Lietuvoje yra tik 12 tokių rinkimų kampanijos dalyvių, kurie iki šiol nepateikė finansinių ataskaitų VRK ir nedeklaravo pajamų.
"Turime penkis komitetus, keturis partijų sąrašus ir tris kandidatus, kurie yra nepateikę duomenų. Jei bus nustatyti pažeidimai, gresia bauda nuo 150 iki 860 eurų", – patikino L.Petronienė.
Užstatas – 970 eurų
Klaipėdos rinkimų apygardos pirmininką Adolfą Gritėną itin nustebino žurnalistų klausimas, kaip, jo nuomone, V.Titovas galėjo laimėti rinkimus, neišleidęs nė vieno cento.
"Negali būti. Čia kaip milijoną laimėti. Neturi aukotojų? Tai gal savo pinigus naudojo. Išvis nėra nurodyti kampanijos finansavimo šaltiniai? Labai įdomu", – garsiai stebėjosi A.Gritėnas.
Pasak jo, nerealu galvoti, jog politinę kampaniją galima įvykdyti neišleidžiant nė vieno euro.
"Juk už plakatų spausdinimą kas nors turėjo sumokėti? Vien registruojant rinkimų komitetą jau reikia iš karto išleisti nemažą pinigų sumą. Kelionės į Vilnių kiek kainuoja. Pagal įstatymą, registruojant politinės kampanijos dalyvį, reikalingas užstatas, o tai taip pat nemaži pinigai – 970 eurų. Jis apskaičiuojamas pagal vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Užstatas negrąžinamas, jei pažeidžiamas rinkimų įstatymas, jis grąžinamas tik atsiskaičius su VRK", – tvarkas aiškino A.Gritėnas.
A.Gritėnas stebėjosi, jog be kokių dviejų tūkstančių eurų kišenėje kažin ar verta pradėti rinkimų kampaniją.
"Klausimas: kas ir už ką mokėjo? Visos rinkimų kampanijos metu panaudojamos lėšos turi būti viešos ir legalios. Negali kas nors iš šalies apmokėti plakatų spausdinimo ar kitų išlaidų", – patikino A.Gritėnas.
Biudžetas – 695 eurų
Telefonu trečiadienį kalbintas V.Titovas dienraščiui aiškino, jog jis rinkimus laimėjo su rekordiškai maža suma.
"Apie 700 eurų teturėjome. Labai mažai aukų gavome. Ataskaitas pateiksime šią savaitę", – aiškino V.Titovas.
Naujai į miesto tarybą išrinktas V.Titovas tikino, jog jį rėmė paprasti žmonės, tik vienas aukotojas pervedė 400 eurų sumą, o kitos tesudarė kelias dešimtis eurų.
V.Titovas VRK aukų ataskaitą pateikė tik po pokalbio su žurnalistais.
Penktadienį viešai prieinamuose dokumentuose buvo matyti, jog pats V.Titovas kampanijai skyrė 120 eurų. Didžiausią 400 eurų sumą skyrė keistais pareiškimais viešumoje pagarsėjęs Nerijus Kosmakovas. Rinkimų komitete "Titov ir teisingumas" N.Kosmakovas buvo įrašytas 17-uoju numeriu.
Vyras praeitais metais išgarsėjo Rusijos žiniasklaidoje, kai Sankt Peterburge grasino užimsiąs kreiserį "Aurora" ir paleisiąs salves į Rusijos specialiųjų tarnybų būstinės langus.
Paklaustas, iš kokių lėšų mokėjo už reklamos spausdinimą, V.Titovas pareiškė supratęs klausimą, bet į jį neatsakė.
"Aš dabar neturiu ką pakomentuoti. Ką aš galiu pasakyti?" – sakė V.Titovas.
Grėsmės – galvose?
Kaip vertinti nuotaikas, kurios šiuo metu tvenkiasi aplink Lietuvą ir ar visos šios eskalacijos negali turėti labai rimtų grėsmių?
Klaipėdos tarybos narys Vytautas Čepas, išgirdęs apie uostamiesčiui kuriamus liūdnus planus, tarstelėjo, jog tai dvelkia rimtais dalykais.
"Tai ką, Trečias pasaulinis būtų? Na, gal aš taip drąsiai to neteigčiau. Nes jau 30 metų aš girdžiu, kad Klaipėda – "naša". Rusai į veidą sakydavo, nebus čia Lietuvos, bus Kaliningrado sritis. Ta mintis jiems gelia kaip bitė į užpakalį. Visgi tikiu, jog dauguma rusų turi sveiko proto, ne tik aptemusias ir apkerpėjusias pažiūras, kurioms jau seniai reikia iškasti gilią duobę ir palaidoti", – tikino V.Čepas.
O didžiausia bėda ta, jog su Rusija Lietuva neturi jokios politikos.
Pasak jo, tie rinkėjai, kurie balsavo už V.Titovą, nesijaučia Lietuvos piliečiais.
"Tai yra 7,5 procento miesto gyventojų. Bet ką tai reiškia? Jiems čia viskas svetima – miestas kalba lietuviškai, gatvių pavadinimai – lietuviški, o užaugęs jaunimas jau pats nebesupranta rusiškai. Psichologijoje tai vadinama užtrenktų durų metodu. Kas truputį, iš tokių išgirsti: "Tu fašistas." Ir pabandyk tokiam paaiškinti, jog nesi joks fašistas. Niekaip niekas jiems nepaaiškins. Jokia diskusija neįmanoma", – nuomonę išsakė V.Čepas.
Politikas pastebėjo, jog prabylant apie kokias nors kitataučiams keliamas grėsmes, pirma reikėtų rimtai argumentuoti tokius pasisakymus.
"Tegul kas nors man aiškiai įvardija – nuo ko reikia ginti rusus Lietuvoje? Nuo jų pačių? Raskite kitą tokią valstybę, kurioje klestėtų rusiškos, lenkiškos ir net žydų mokyklos. Jei kur ir yra, tai – privačios mokyklos, o čia – valstybės išlaikomos. Tai, matyt, nėra kito kelio mums, tik kantrybė. Kas ožį išmokys dainuoti "Traviatoje"? Kantrybė viską nugali. Verta laukti, jaunimas puikiai supranta, jog jie gyvena Europos Sąjungoje ir čia kur kas geriau nei Rusijoje", – pabrėžė V.Čepas.
Kas sumoka už plakatus?
Atmetus emocijas, V.Čepas priminė penktąjį NATO sutarties straipsnį, kuris byloja, jog, kilus grėsmei nors vienai aljanso narei, kitos stotų jos ginti.
"Vertindamas realiai, nemanau, jog realios aneksijos sulauksime. Tai – tik žiežirbų kaitinimas. O tokie Viačeslavai tuo ir užsiima. Palaikymo komanda yra ne tik už sienos, bet ir Klaipėdoje. O iš ko gyvena visi tie veikėjai, kuriuos matau kasdieniuose piketuose? Didelis klausimas. Klaipėdoje daug benamių, bet iš ko jie gyvena, aš matau – iš konteinerių. O kas maitina niekur nedirbančius ir tik erzelį keliančius veikėjus, kurių rankose antivalstybininkus remiantys plakatai?" – stebėjosi V.Čepas.
Į klausimą, ar nežeidžia prokremliškų apžvalgininkais įvardijamų asmenų eskaluojama Klaipėdos priklausomybės Rusijai fikcija, V.Čepas atšovė savaip.
"O jie nesijaudina, kad Vokietija visada gali pasakyti, jog Karaliaučius yra vokiečių kraštas? Juk jis 1945 m. buvo perleistas administruoti iki kito Jungtinių Tautų posėdžio. O dokumentas juk nepakeistas. Jei jie sako "Krym – naš", tai vokiečiai gali pasakyti "Könisberg – unsere", – tėškė V.Čepas.
Visgi politikas kvietė ieškoti daugiau bendrumo, o ne skirtumų, primindamas, jog Klaipėda taip pat bičiuliaujasi su dviem Rusijos miestais – Čerepovecu bei Kaliningradu.
"Rusai kažkodėl galvoja, kad karas yra nuotykis. Visas pasaulis žino, jog taip nėra. Visgi aš viliuosi, kad dauguma rusų tai supranta. Ir manau, jog pati Rusija jau keičiasi, auga jauna karta, kuri, galvoju, viską įvertins blaiviai. Va, su šia karta ir reikia kalbėti, mokytis kartu kaimynystėje gyventi. O didžiausia bėda ta, jog su Rusija Lietuva neturi jokios politikos. Kas truputį, vieni kitus Kremliaus agentais išvadiname. Kremliaus labai daug ir mūsų galvose. Vien šūkaujant apie grėsmes nieko nepakeisime, tos grėsmės tik padidėja. Nėra racionalios analizės, kaip visa tai vertinti ir kaip elgtis. Slavofobija juk niekur nenuves. O užsienio politika turi būti tiek su Rusija, tiek su Karaliaučiaus sritimi. Ir mes patys labai dažnai įklimpstame į politinę paranoją, kuria labai lengva užsikrėsti – atrodo, jog visi yra priešai", – pažymėjo V.Čepas.
