Pagarsėjo: Palangoje gimęs ir ankstyvąją vaikystę čia praleidęs A.von Etteris Amerikoje tapo liūdnai pagarsėjusios nusikaltėlių gaujos nariu.
DMN montažas
Lietuvis: dar vienas mūsų tautietis A.Karpis praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje priklausė JAV nusikaltėlių elitui.
FTB archyvo nuotr.
Dainius Elertas:
Šiaip ar taip reikia žinoti ir savo neigiamus herojus.
Pagarsėjęs Amerikos gangsteris Andrew von Etter iš tiesų yra Andrius Etteris. Dienraštis "Klaipėda" išsiaiškino, kad jis kilo iš Palangos, kur praleido ankstyvąją vaikystę, o praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje jis jau priklausė "Wimpy" Bennetto gaujai, kuri siautėjo Bostone. JAV spauda teigė, kad Andrius nuo mažų dienų buvo linkęs nusikalsti.
Tarp šviesuolių – galvažudys
Laisvosios enciklopedijos "Vikipedija" svetainėje tarp skelbiamų žymiausių Palangos žmonių yra ir iš kurorto kilusio, vėliau su tėvais į JAV emigravusio tokio A.von Etterio pavardė.
Lietuvoje, jau nekalbant apie Palangą, tai – faktiškai niekam negirdėtas žmogus. Labiausiai stulbina šalia jo pavardės užfiksuoti nuopelnai – JAV gangsteris.
Gangsteris (angl. gangster) – nusikalstamo susivienijimo narys. Juo taip pat vadinamas nusikaltėlis, padaręs kriminalinę "karjerą"; ilgą laiką priklausantis nusikalstamai grupuotei.
Taigi šios "įžymybės" pavardė yra greta kitų žymių palangiškių – gydytojo, medicinos, humanitarinių ir teisės mokslų daktaro, pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo, ekonomikos mokslų daktaro, profesoriaus, Lietuvos banko organizatoriaus Vlado Jurgučio, lietuvių pasipriešinimo sovietams organizatoriaus Jono Žemaičio-Vytauto ir kitų garsenybių.
Neprigijo Vokietijoje?
A.von Etteris 1940 m. gimė Palangoje. Jo pavardė akivaizdžiai turi vokiškų šaknų. Pasak klaipėdiečio istoriko Dainiaus Elerto, tai – nieko keisto. XIX a. pradžioje Rusijos caro valdžia Palangos pajūrį su Šventąja prijungė prie Kuršo gubernijos.
"Po šių įvykių į naujai formuojamą kurortą plūstelėjo ne tik žmonės iš Žemaitijos, bet ir iš Kuršo. Pasižiūrėjus to meto vaistininkų pavardes, jos visos vokiškos, ir tai suprantama. Tuo metu Kurše vokiečiai užėmė panašią padėtį, kaip lenkai Lietuvoje", – teigė istorikas.
Nemažai administratorių, kurie dirbo prie grafų Tiškevičių dvaro, taip pat buvo vokiškos kilmės. Galimas dalykas, Etterių šeima irgi kažkokiais panašiais keliais atsirado Palangoje.
"Galima prognozuoti, kad von Etteriai, artėjant Rytų frontui, 1944 m. su vermachto kariuomene iš Palangos pasitraukė į Vokietiją. 1947 m. šeimos išvykimas į Ameriką visgi netiesiogiai liudytų, kad jie istorinėje tėvynėje nepritapo, nesurado savo vietos, jautėsi svetimi", – svarstė D.Elertas.
Priklausė "Wimpy" gaujai
Taigi jaunasis Andrew 1947 m. kartu su tėvais atvyko į JAV. Vėliau, kai jis liūdnai pagarsėjo, Amerikos spaudoje buvo rašoma, kad A.von Etteris nuo vaikystės buvo linkęs nusikalsti.
Būdamas 22 m. Andrew puse etato įsidarbino apsaugos darbuotoju. Tačiau jis buvo įsileistas tarsi lapinas į vištidę.
Apsaugininkas pavogė pinigus iš seifo ir buvo už tai suimtas. Tuo metu A.von Etteris priklausė italų kilmės Edwardo "Wimpy" (angl. žargonas – nususęs) Bennetto gaujai, kuri vykdė įvairius nusikaltimus Bostono mieste ir kontroliavo Roxbury rajoną.
Vykstant teismui, A.von Etteris pradėjo pasakoti apie savo kilmingą prosenelį Sebastijaną von Etterį, kuris dalyvavo 1877–1878 m. Rusijos ir Turkijos kare. Žurnalistai greitai pasigavo šį faktą ir Andrew tapo pašaipų objektu to meto Bostono žiniasklaidoje.
1967 m. vasarį E. "Wimpy" Bennettas ir A.von Etteris staiga dingo. Andrew kūnas buvo rastas greitai – jo paties auksinės spalvos mustango bagažinėje su virve ant kaklo.
Automobilis stovėjo atokioje vietoje, tačiau kūną padėjo atpažinti mašinoje rasta monograma AVE, kuri sutapo su pirmosiomis A.von Etterio vardo ir pavardės raidėmis.
Policijos manymu, jis buvo nužudytas per gaujų karus, sulaukęs vos 27-erių. Andrew žudikas taip niekada ir nebuvo surastas.
Išnyko iš atminties
To meto JAV žiniasklaida smulkiai aprašinėjo nusikaltėlių karus, jų heroiką ir teismo procesus. Taigi A.von Etterio pavardė irgi mirgėjo Bostono dienraščių puslapiuose.
Jo gimtinės Palangos ši informacija, suprantama, nepasiekė. Visa Lietuva tada buvo už geležinės Sovietų Sąjungos uždangos.
Todėl natūralu, kad Andrew šeimą ilgainiui vargiai begali prisiminti bent vienas kurorto senbuvis. 1939 m. duomenimis, Palangoje gyveno maždaug 2,5 tūkst. žmonių.
Garsių pajūrio knygnešių bei šviesuolių Stasės ir Liudo Vaineikių anūkė palangiškė 70 metų architektė Rūsna Vaineikytė teigia buvusi dar labai maža, kad atsimintų Etterių šeimą. Apie juos moteris nieko nėra girdėjusi nei iš senelių, nei iš tėvų.
Kitam Palangos senbuviui – 72 metų buvusiam muziejininkui Antanui Tranyzui Amerikos gangsterio pavardė taip pat nieko nesakė. Pasak palangiškio, vargiai beliko tokių, kurie galėtų ką nors apie juos žinoti. Lietuvoje von Etteriai išnyko iš atminties.
Vienas protingiausių nusikaltėlių
A.von Etteris – ne vienintelis iš Lietuvos kilęs Amerikos gangsteris. Buvo dar vienas, pravarde "Creepy" (angl. – sukeliąs baimę, šliaužiantis, ropojantis).
Juo buvo vadinamas Alvinas Karpis. Kai A.von Etteris žuvo, jis jau trečią dešimtmetį leido JAV kalėjimuose.
Teigiama, kad šiurpą kėlęs lietuvių kilmės nusikaltėlis buvo vienas garsiausių depresijos laikų gangsterių. Federalinio tyrimų biuro pareigūnai A.Karpį laikė ir vienu protingiausių to meto blogiečių.
Jis gimė 1907 m. Kanadoje, Monrealyje, imigrantų iš Lietuvos Karpovičių (Karpovicz) šeimoje, kuri į užjūrį atsikėlė prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Tikrasis jo vardas – Albinas Francis Karpovicz.
"Tėvai sunkiai dirbo, menkai jį prižiūrėjo. Alvinas susidėjo su negera kompanija. Užaugo savarankiškas ir tapo bene žinomiausiu JAV nusikaltėlių", – pasakojo D.Elertas.
Vėliau šeima persikėlė į Ameriką, kur dešimties metų Alvinas jau ėmė prekiauti pornografija, talkinti alkoholio kontrabandininkams ir suteneriams.
Dešimtmečiai Alkatrase
Sulaukęs 19-os A.Karpis gavo 10 metų kalėjimo už apiplėšimą. Vėliau nuo teisėsaugos sugebėjo pabėgti. Toliau fiksuojama įspūdinga "karjera" – bankų apiplėšimai, automobilių vagystės, nužudymas.
1933 m. A.Karpis su gauja ėmėsi žmonių grobimų. Gaujos klestėjimo metais ją sudarė 25 nariai.
1935 m. A.Karpis buvo ieškomiausių FTB nusikaltėlių sąrašo viršūnėje. Jis sučiuptas Naujajame Orleane.
"Tik atsitiktinumo dėka jo nesušaudė, nes buvo įtrauktas sąrašą, kuriame federaliniams agentams buvo rekomenduojama gyvų neimti. A.Karpis – įdomus personažas, beveik visą likusį gyvenimą praleido kalėjime. Apie tai vėliau išleisti jo memuarai, šiaip ar taip reikia žinoti ir savo neigiamus herojus", – mano istorikas D.Elertas.
Teismas A.Karpį pripažino kaltu dėl Viljamo Hamo pagrobimo ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos. A.Karpis daugiau nei trisdešimt metų praleido garsiajame Alkatraso ir kituose kalėjimuose. 1969-aisiais, sulaukęs 67 m., buvo išleistas ir deportuotas į Kanadą, dar po ketverių metų mirė Ispanijoje. Jis tapo ilgiausiai – 26 metus – kalėjusiu kaliniu legendiniame sunkiųjų darbų Alkatraso kalėjime.
Apie šį lietuvių kilmės gangsterį išleistos dvi knygos, viena jų – autobiografinė "Ant uolos" (tikra lietuvio gangsterio Alvino Karpio istorija) ir V.Pekerio "Alvinas Karpis. Amerikos nusikaltėlis nr.1".
Al Caponės parankinis
Alkatrase kartu su A.Karpiu kalėjo patys pavojingiausi to meto JAV nusikaltėliai. Vienas jų buvo Al Caponė (Alphonse Gabriel Capone), garsiausias Amerikos gangsteris, kuris Sausojo įstatymo metais antrajame ir trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje organizavo prekybą alkoholiu.
Į kalėjimą Al Caponė pateko dėl vengimo mokėti mokesčius. Jis šiame kalėjime išbuvo puspenktų metų. Pasireiškus aiškiems sifilio požymiams, jis buvo perkeltas į federalinius pataisos namus.
Vienas iš Al Caponės vairuotojų taip pat buvo lietuvių kilmės. Jis gabendavo ginklus ir spiritą bei pagarsėjo kaip vairavimo virtuozas. Didžiojo gangsterio lietuvių kilmės parankinis dažnai buvo minimas to meto kriminalinėse istorijose.
Tarybiniais laikais buvo išleista vokiečių žurnalisto Ch.Hermano knyga "Neskambino iš Sing Singo". Kaip tik ten paminėtas ir liūdnai pagarsėjęs Al Caponės gaujos narys lietuvis.
