„Čia plevėsuojanti NATO vėliava yra garantas, kad galime jaustis saugiai“, – sakė jis ketvirtadienį per iškilmes, skirtas 20-osioms Latvijos prisijungimo prie Vakarų gynybinio aljanso metinėms paminėti. NATO įrodė, kad yra sėkmingiausias kolektyvinės gynybos aljansas žmonijos istorijoje, pažymėjo ministras.

Latvija 2004 m. kovo 29 d. kartu su dar šešiomis Rytų Europos šalimis – Estija, Lietuva, Rumunija, Bulgarija, Slovėnija ir Slovakija – įstojo į NATO. „Labai svarbu, kad esame NATO narė. Turime, taip sakant, du kumščius: vienas jų yra mūsų pačių kariuomenė, kitas kumštis yra mūsų sąjungininkai“, – kalbėjo A. Sprūdas.

Latvija rytuose ribojasi su Rusija ir artima jos sąjungininke Baltarusija. Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip dvejus metus ir Latvija jaučia Maskvos grėsmę. Rusija parodė, kad yra pasirengusi visiškai užpulti kaimynę ir „iš esmės yra imperialistinė diktatūra“, sakė Latvijos gynybos ministras. Todėl esą reikia būti pasirengus visiems scenarijams.

Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Latvijos gynybos ministru Andriu Sprudu.

„Labai svarbu nugalėti Rusiją, ir mes turime padaryti viską, kas įmanoma, kad paremtume Ukrainą“, – sakė Latvijos ministras.

Portalas primena, kad Čekijos prezidentas Petras Pavelas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose pareiškė trečiosiose šalyse radęs apie 800 tūkst. šaudmenų (500 tūkst. NATO standarto ir 300 tūkst. sovietinio), kuriuos ES šalys galėtų nupirkti Ukrainai. Jis patikslino, kad sviedinius būtų galima pristatyti per kelias savaites, tačiau tam reikia finansavimo.

Ši iniciatyva yra atsarginis variantas, nes ES neįvykdė pažado iki šių metų kovo mėnesio patiekti Ukrainai 1 mln. artilerijos sviedinių.

Anksčiau Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas pranešė, kad Berlynas prisijungs prie Čekijos iniciatyvos nupirkti Ukrainai 800 tūkst. artilerijos sviedinių.

Preliminari išlaidų sąmata jau parengta, tačiau dar tikslinama, tačiau bet kuriuo atveju tai nėra vieša informacija. Vyriausybė turės nuspręsti, kaip suderinti šio projekto išlaidas su kitais nacionaliniais prioritetais, pabrėžė ministras, primindamas, kad saugumas yra vienas iš didžiųjų prioritetų.

„Žinoma, finansiniai ištekliai čia nėra nesvarbūs, nes yra ir kitų svarbių sričių. Kalbame apie dideles sumas. Turime planą keleriems metams į priekį, kuriame konkrečiai suskirstytos veiklos, kaip šį planą įgyvendinsime. Apskritai kalbame apie ateinantį dešimtmetį, per kurį vyks statybos ir stiprinimo darbai“, – sakė A. Sprūdas.

Koordinavimas su Lietuva ir Estija taip pat labai svarbus siekiant veiksmingai atgrasyti priešą. Praėjusią savaitę trijų Baltijos šalių gynybos ministrai pasirašė susitarimą dėl Baltijos gynybos linijos sukūrimo. Ji gerokai sustiprins šalių karinius pajėgumus ginti rytinę Baltijos šalių ir NATO sieną, užtikrinant atgrasymą ir potencialaus priešo judėjimo blokavimą.

Baltijos šalių susitarime nenumatyta, kad visos šalys pradės ar baigs linijos statybą tą pačią dieną visiškai suderintai.

Šiuo metu Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (NBS) rengia išsamų rytinės sienos karinio sustiprinimo ir kovos su judėjimu priemonių planą, kuris iki mėnesio pabaigos bus pateiktas ministrų kabinetui. Jame numatyti būdai, kaip įvairiomis priemonėmis užtikrinti Latvijos gynybą ir atgrasyti priešą.

Latvijos pajėgos taip pat bus aprūpintos didelio tikslumo ir didelio nuotolio raketomis ATACMS.

Pasak gynybos ministro, tai dar vienas svarbus žingsnis stiprinant Latvijos ir JAV strateginę partnerystę ir plėtojant NATO gynybinius pajėgumus.

„Esu įsitikinęs, kad HIMARS sistema atliks svarbų vaidmenį atgrasant nuo agresijos ir ginant Latviją. Tai aiškus signalas bet kuriam potencialiam priešininkui: JAV ir Latvija rimtai vertina mūsų bendrą įsipareigojimą ginti kiekvieną NATO teritorijos kvadratinį centimetrą“, – Gynybos ministerijos išplatintame pranešime teigė JAV ambasadorius Latvijoje Christopheris Robinsonas (Kristoferis Robinsonas).

Bendrovės „Lockheed Martin“ gaminamos HIMARS yra didelio tikslumo raketinės artilerijos sistemos, kurių veikimo nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Šioms sistemoms naudojamos ATACMS raketos, kurios taip pat įtrauktos į naujausią pirkimo sutartį.

Ministerijos teigimu, šalies pajėgos bus apmokytos, kaip naudoti šią amuniciją, kad Latvija galėtų visapusiškai naudotis HIMARS.

Rygos sprendimą įsigyti HIMARS lėmė ir tai, kad ši sistema tapo svarbiu Ukrainos kovos su Maskvos invazija elementu.

Gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janis Garisonas žurnalistams anksčiau yra sakęs, kad Latvija sistemą turėtų gauti 2026 arba 2027 metais.

Kaip pranešta, Latvija neseniai paskelbė, kad įsigis 97,4 mln. eurų vertės priešlaivinių raketų sistemą „Naval Strike Missile“ (NSM). Didžiąją šio pirkimo dalį turėtų finansuoti JAV.

NSM sistemas gamina JAV bendrovė „Raytheon“ ir Norvegijos įmonė „Kongsberg“.

Planuojama, kad ši raketų sistema Latvijai bus pradėta tiekti 2026 metais.

Kiek anksčiau šiais metais Latvijos gynybos ministerija pasirašė sutartį dėl vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos IRIS-T tiekimo. Su Vokietijos įmone „Diehl Defence“ pasirašytos sutarties vertė siekia maždaug 600 mln. eurų.

Planuojama, kad sistema Latvijai bus pristatyta 2026-aisiais.

Apskaičiuota, kad bendra šių pirkimų kaina siekia 193 mln. eurų.

Pirkimo sutartis bus pasirašyta artimiausiais mėnesiais, sakė ministras. Jis pridūrė, kad įsigyta technika gerokai sustiprins šalies ginkluotųjų pajėgų kovinius pajėgumus ir JAV bei Latvijos strateginę partnerystę.

Gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janis Garisonas rugsėjo pradžioje žurnalistams atskleidė, kad HIMARS ir priešlaivinių raketų sistemas Latvija gali gauti 2026–2027 metais.

Latvijos gynybos sektorius vykdo tris raketų sistemų projektus. Tai pakrančių priešlaivinės gynybos sistemos, vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos ir raketinė artilerija.

Latvija ir Estija planuoja bendrai įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą IRIS-T ir tai bus didžiausias karinis pirkimas nepriklausomos Latvijos istorijoje.

Praėjusį rudenį Gynybos ministerija pradėjo derybas su JAV dėl „Kongsberg Defense & Aerospace“ kompanijos priešlaivinių raketų sistemų „Naval Strike Missile“ (NSM) pirkimo. Ministerija taip pat tęsia šešių raketinės artilerijos sistemų HIMARS pirkimo iš JAV procesą.