Apie tai socialiniuose tinkluose paskelbė tiek visuomenininkas Andrius Tapinas, kurio prašymu bylą iškėlė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, tiek pats I. Vėgėlė, tvirtinęs, kad A. Iškauskas nusišalino dėl atstovavimo A. Tapino įkurtai viešajai įstaigai „Laisvės TV“.

„Nuo pat bylos pradžios kėlė abejonių Garbės teismo sudėties nešališkumas ir nepriklausomumas, kartu ir A. Tapino įtaka ministrei. Šiandien antrą kartą prašiau nušalinti Garbės teismo narį ir pranešėją byloje advokatą Andrių Iškauską. Abejonių kėlė Andriaus Iškausko komentarai ir veiksmai byloje, tačiau kantrybės taurę perpildė atstovavimas viešajai įstaigai „LaisvėsTV“ ir atviras melas Garbės teismo proceso metu“, – feisbuke paskelbė I. Vėgėlė.

Anot advokatų Garbės teismo pirmininkės Dalios Foigt Norvaišienės, bylą toliau nagrinės trys nariai, tiek jų pakanka. Ji patvirtino, kad A. Iškevičius nusišalino nuo drausmės bylos nagrinėjimo.

„Pats nusišalino. Kiekvienas Garbės teismo narys, jei mano, kad yra priežastys, gali nusišalinti“, – sakė ji.

„Šiaip negaliu komentuoti konkrečios bylos, nes Garbės teismo posėdžiai yra uždari“, – teigė pirmininkė.

Pats A. Iškauskas BNS teigė negalintis atskleisti detalių, nes posėdžiai vyksta už uždarų durų. Anot jo, nė vienas garbės teismo dalyvis neturėtų atskleisti informacijos, kuri buvo sužinota posėdžio metu.

„Man labai gaila ir apmaudu, kad ne visi garbės teismo nariai ir dalyviai laikosi to įsipareigojimo“, – BNS sakė advokatas.

Vadina „gėdingiausia byla“

Tuo metu I. Vėgėlė įraše teigė Garbės teismo posėdyje kėlęs klausimą, ar A. Iškauskas teikė teisines paslaugas viešajai įstaigai „LaisvėsTV“ arba pačiam A. Tapinui. Pastarasis posėdžio metu esą nurodė, kad A. Iškauskas „kažkokias teisines paslaugas teikė, bet tai buvo seniai“.

Susidėjo daiktus ir išėjo iš posėdžių salės.

Kaip skelbia advokatas, Garbės teismo narys A. Iškauskas patvirtino, kad prieš keliolika metų vedė seminarą „LaisvėsTV“ užsakymu, kitokių paslaugų esą teikta nebuvo.

Tačiau I. Vėgėlė tvirtina posėdžio metu pateikęs rašytinį dokumentą, kuriame prieš kelis metus advokatas A. Iškauskas, atstovaudamas „LaisvėsTV“, reikalavo paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją viename tekste ir būtent dėl šios priežasties prašęs svarstyti Garbės teismo nario ir pranešėjo šioje byloje nušalinimą.

„Po Garbės teismo uždaro posėdžio, Garbės teismo narys Andrius Iškauskas pranešė nusišalinantis nuo bylos. Susidėjo daiktus ir išėjo iš posėdžių salės“, – paskelbė I. Vėgėlė.

Anot advokato, bylos pranešėjas, kuriuo yra A. Iškauskas, yra svarbiausias teisėjas byloje: detaliausiai analizuojantis medžiagą, teikiantis prašymus ir nuomonę pirma kitų, turintis didžiausią įtaką teismo sprendimui.

A. Tapinas feisbuke kaip atsaką paskelbė tikėjęsis, jog uždarų posėdžių medžiaga nebus viešinama, tačiau pakomentavo I. Vėgėlės pateiktą informaciją.

„I. Vėgėlės atskleisti ryšiai buvo tokie, kad 2018 metais advokatų kontora „AAA Law“ parašė vieną raštą „Laisvės TV“ vardu ir jį pasirašė Andrius Iškauskas. Nei advokatas, nei aš to vieno rašto neprisiminėm, bet I. Vėgėlei čia pasirodė pasaulio pabaiga“, – skelbė visuomenininkas.

BNS I. Vėgėlė trečiadienį jis patvirtino apie A. Iškausko nusišalinimą dėl, anot jo, nutylėtos informacijos. Advokatas taip pat teigė, kad metus besitęsianti byla kenkia Advokatūros reputacijai ir išreiškė viltį, kad ji bus užbaigta rudenį.

„Byla iškelta pernai rugsėjo mėnesį, metai vyksta, gėdingiausia byla. Apmaudžiausia, kad kenčia Advokatūros reputacija ir advokatų Garbės teismo tenka atsiprašyt, kad tenka būti tokioj situacijoj ir viltis, kad greičiau išspręsime (...), Viliuosi, kad rugsįjį jį pasibaigs“, – sakė jis.

Byla iškelta dėl pasisakymų

Ankstesniuose šios bylos nagrinėjimo posėdžiuose buvo išklausyti šalių procesiniai prašymai, pateikti atsiliepimai.

Gegužę bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki rugpjūčio pabaigos, tačiau priežasčių Lietuvos advokatūra tuomet taip pat neatskleidė. Skelbta, jog taip siekiama užtikrinti, kad drausminė byla būtų išnagrinėta teisingai ir tinkamai bei būtų užtikrinamos visų proceso šalių teisės.

Drausmės byla advokatui pernai rugsėjį iškelta dėl to, kad jis viešojoje erdvėje pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.

Viešame komentare pernai liepos viduryje I. Vėgėlė kėlė abejones dėl paramos medikams per koronaviruso pandemiją ir Rusijos užpultiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumo.

„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk ir išloši labdaringus pinigus...“ – naujienų portale „Delfi“ paskelbtame komentare teigė I. Vėgėlė.

Nors I. Vėgėlės komentare jis nėra minimas, būtent A. Tapinas organizavo lėšų rinkimo akciją pirkti kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos kariuomenei ir vėliau vyko į JAV žaisti pokerio.

Dėl šio komentaro visuomenininkas parašė skundą teisingumo ministrei.

Antradienį feisbuke paskelbtame įraše A. Tapinas taip pat nurodė klausęs I. Vėgėlės, kas norėta pasakyti šiais žodžiais.

" (...) vis dar aiškino, kad čia kalba eina apie Finansų ministeriją, nes ankstesnėje pastraipoje jis rašė „Finansų ministerija atrodo toliau žaidžia pokerį. Tai Advokatų Garbės teismas turės patikėti, kad Finansų ministerija rinko labdarą ir tada išvažiavo į užsienį žaisti pokerio“, – skelbė jis.

Pagal įstatymą, drausmės bylą advokatui gali iškelti arba Advokatūra, kaip savivaldos institucija, arba teisingumo ministras, sulaukęs skundo.

Visuomenės nuomonių apklausos rodo, kad I. Vėgėlė yra tarp lyderių tarp galimų kandidatų į prezidentus. Pats teisininkas tvirtino apie tai, ar suks į politiką, paskelbsiąs rudenį. 

Praėjusią savaitę Lietuvos būsto rūmai paviešino savo jėgomis atliktą tyrimą, kuriame buvo atskleista aibė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažeidimų jos organizuojamoje daugiabučių namų administratorių atrankoje.

Tyrimas, pagrįstas konkrečiais įrodymais ir dokumentais, leidžia įtarti, kad šios atrankos organizavimas turi korupcinės veiklos požymių. Kyla pagrįstų įtarimų, kad savivaldybė siekia tiesiog perskirstyti sostinės namų administratorių rinką.

Kaip į tyrimą reaguoja savivaldybė? Ji atsisako komentuoti ir purvu apipila tyrimo autorių – Būsto rūmus.

Norma – Rytuose

Tokia pozicija – pabėgti nuo nemalonaus klausimo nukreipiant kritikos strėles į klausiantįjį – šiais laikais nėra jokia naujiena, ypač Rytuose. Panašiai Rusijos nacionalinės gvardijos vadas Viktoras Zolotovas reagavo į Aleksejaus Navalno antikorupcinio fondo vykdomą tyrimą, kuris išaiškino, kad Nacionalinei gvardijai skirtų produktų kainos yra užkeltos ir kad jie perkami iš vieno tiekėjo.

V.Zolotovas pareiškė, kad A.Navalnui nevertėjo imtis kariams skirtų produktų pirkimo temų. Vadas taip pat paskelbė, kad karininkai nepratę atleisti už įžeidžiamus, šmeižikiškus prasimanymus, todėl jis kviečiąs A.Navalną į ringą, kuriame iš opozicionieriaus žada padaryti sultingą žlėgtainį.

Tokia pozicija iki šiol yra norma Rusijoje, tačiau Lietuva, tarsi, bando žiūrėti kita kryptimi. Todėl Vilniaus savivaldybės administracijos pozicija – užuot pateikus atsakymus į faktais pagrįstus klausimus padaryti sultingą žlėgtainį iš Būsto rūmų – daugiau nei keista.

Savivaldybė nesilaikė savo pačios sukurtų taisyklių ir sudarė realią galimybę klastoti balsus bei biuletenius.

Savivaldybė ne tik ignoruoja faktus, bet ir slapstosi, bėga nuo klausimų. Praėjusią savaitę nė vienas savivaldybės atstovas, atsakingas už atrankos procesą, nesutiko ateiti į "Žinių radijo" laidą ir viešai, tiesioginiame eteryje, diskutuoti apie savo organizuojamus rinkimus.

Tai rodo, kad esama milžiniškų problemų.

Kas vyksta?

Neadekvati savivaldybės reakcija kelia rimtų klausimų, kas konkrečiai vyksta organizacijoje, kuri reguliuoja visų vilniečių gyvenimą?

Ar savivaldybė slapstosi nuo atsakymų todėl, kad jau suprato, jog masinė daugiabučių namų administratorių atranka yra klaida, ir dabar stengiasi užsimerkti ir kuo greičiau užbaigti pradėtą procesą? O jo pasekmes jau po to, vėliau, vilniečiai ir namus administruojančios įmonės išsrėbs, žaizdas išsilaižys, mindami teismų slenksčius.

Jeigu taip, tai reikia diagnozuoti, kad savivaldybės administracija yra neįgali, nekompetentinga vykdyti didelės apimties procesus, koks ir yra administratorių atranka.

Kitas variantas gali būti dar liūdnesnis. Negalima atmesti tikimybės, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje egzistuoja korupcinė schema, kuri yra visais būdais dangstoma. Šią ligą, jei tokios esama, taip pat reikėtų skubiai diagnozuoti – visų vilniečių naudai ir gerovei.

Aš, kaip Lietuvos būsto rūmų atstovas, viliuosi, kad mūsų atliktas tyrimas vis dėlto sudomins teisėsaugos institucijas. Į tyrimo ataskaitą Būsto rūmai sudėjo tik tuos savivaldybės pažeidimų epizodus, kuriuos galima įrodyti konkrečiais turimais dokumentais, tik "viršūnėles". Tikėtina, kad esama įdomių "šaknelių", apie kurias vilniečiai turi teisę sužinoti.

Pavyzdžiui, Būsto rūmai turi informacijos, kad būta situacijų, kai savivaldybę pasiekia trys skirtingi biuleteniai iš to paties buto su skirtingais pasirinktais administratoriais. Kokį sprendimą priima savivaldybė? Ne tirti, ar biuleteniai nesuklastoti, tačiau nueiti savivaldybei lengviausiu keliu – užskaityti paskutinį gautą biuletenį pagal datą...

Vienas didelis nesusipratimas

Vilniaus savivaldybės inicijuotą masinę daugiabučių namų administratorių atranką nuo pat jos įgyvendinimo pradžios galima vadinti vienu dideliu nesusipratimu, neturinčiu nieko bendro su demokratiniais rinkimais. Būsto rūmai užfiksavo daugybę tiek organizacinių, tiek biuletenių pateikimo, tiek balsų skaičiavimo pažeidimų, tiek ir pažeidimų, turinčių korupcinių požymių.

Ar žinote, kad rinkimų metu dalis gyventojų iš viso negavo balsavimo biuletenių, o nepriklausomi stebėtojai nebuvo įleidžiami į balsų skaičiavimo komisiją?

Ar teko girdėti, kad niekas nekontroliuoja, ar vilniečių užpildyti balsavimo protokolai nėra suklastoti? Rinkimų procesas organizuojamas neskaidriai, didelė dalis informacijos apie jų eigą slepiama nuo gyventojų, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių, kitų valstybinių institucijų.

Maža to, savivaldybė nesilaikė savo pačios sukurtų taisyklių ir sudarė realią galimybę klastoti balsus bei biuletenius.

Savivaldybė priėmė bei galiojančiais balsais pripažino balsavimo biuletenius, kurie buvo pateikti ne ant originalių biuletenių, o jų kopijų. Bet ant paties balsavimo biuletenio buvo aiškiai nurodyta, kad jį "Kopijuoti draudžiama".

Taigi, savivaldybė, iš anksto nustačiusi taisyklę, kad kopijuoti biuletenius yra draudžiama, vis dėlto balsų skaičiavimo metu priėmė bei įskaitė ir visus tuos biuletenius, kurie buvo pateikti ne ant originalių biuletenių formos. Kas gali paneigti, kad dalis rinkos žaidėjų iš anksto žinojo, kad šios taisyklės galima nesilaikyti ir pasinaudojo šia informacija?

Stulbina ir tai, kad, jau įsibėgėjus rinkimams, savivaldybė keitė žaidimo taisykles, o po to pati pakeitimų nesilaikė. Įpusėjus pirmajam rinkimų turui savivaldybė paskelbė, kad neužskaitys administruojančių įmonių iš gyventojų renkamų biuletenių. Dalis bendrovių nutraukė rinkimą, dalis biuletenius rinko ir toliau. Vėliau savivaldybė užskaitė įmonių surinktus biuletenius. Tos įmonės, kurios nutraukė rinkimą, liko kvailio vietoje.

Tai – totalus rinkimų proceso fiasko, žinant, kad patys gyventojai atsiuntė tik mažiau nei 5 tūkst. biuletenių, kurių buvo išplatinta 100 tūkst.

Neįmanoma tapo įmanoma

Įdomu ir tai, kad savivaldybės Būsto skyriuje, atsakingame už rinkimų procesą, dirba iki tol administravimo įmonėje, taip pat dalyvaujančioje atrankoje, dirbę darbuotojai. Kiti buvę savivaldybės specialistai įsidarbino rinkimuose dalyvaujančiose administravimo įmonėse, kurios po pirmojo rinkimų turo pasiekė stebėtinai gerų rezultatų.

Daugelyje daugiabučių rinkimai laikomi neįvykusiais dėl ypač menko gyventojų aktyvumo, pirmajame atrankos ture dalyvavo vos ketvirtadalis balsuotojų. Iš konteksto iškrito bendrovė "Verkių būstas", kuri beveik visuose savo administruojamuose būstuose surinko gyventojų kvorumą jau po pirmojo atrankos turo ir liko toliau administruoti turėtus daugiabučius.

Tai – praktiškai neįmanoma, nes tuo metu, kai vyko atranka, daugelis gyventojų atostogavo ir iš jų gauti parašus buvo neįmanoma. Ar nėra nuostabu, kad "Verkių būste" neseniai pradėjo dirbti ilgametė Vilniaus savivaldybės Būsto skyriaus darbuotoja Zina Keršienė? Patys "Verkių būsto" aptarnaujami gyventojai įtaria, kad būtent todėl šis administratorius ir surinko balsų kvorumą.

Tai – tik vienas iš keistų epizodų, kurių apstu šioje istorijoje.

Keista ir liūdna, kad demokratinės valstybės sostinėje įmanomi tokie rinkimai. Ne tik rinkimai, bet ir valdininkų reakcija – nereaguoti į akivaizdžius pažeidimus. Tikiu, kad liūdesį išsklaidys teisėsaugų institucijų tyrimas, kurio, neabejoju, sulauksime.