Įkvėpė Berlynas

Šiemet atskleisti dinamišką Kauno kultūros žemėlapį jis siūlo net 35 renginiais įvairiose – tiek įprastose, tiek netikėtose ekspozicinėse erdvėse, kurios ne tik greta viena kitos. Dauguma jų pritaikytos neįgaliesiems bei draugiškos augintiniams ir turi gidus anglų bei rusų kalbomis.

O šiųmetė astronominė šio puikiai Kaune prigijusio ir pavasarine jo tradicija tapusio meno festivalio metafora sujungia miesto galerijų ir kitų erdvių renginius į pasakojimą. Renginio lankytojai kviečiami tapti autonomiškais tarpplanetiniais tyrinėtojais bei savarankiškai gravituoti aplink vietinius meno kūrinius.

Renginį inicijavo „Post“ galerijos vadovas Andrius Pukis, kuris įkvėptas Berlyno nusprendė perkelti šią praktiką į Kauną. Šiemet jo suburta komanda jau išaugo iki simbolinio dešimties dalyvių skaičiaus. Į ją susibūrė žmonės iš skirtingų Kauno projektų: Kauno menininkų namų, Kaunas 2022, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno Bienalės ir kitų.

Zinai nusitaikė į ateivius

Šeštadienio programoje numatyta vienuolika renginių. Ji prasidėjo nuo vidurdienį Žaliakalnyje atsidariusių parodų.

Beveik tuo pačiu metu į Kauno menininkų namus pakvietė ir zinų – nepriklausomai leidžiamos spaudos, išsiskiriančios nestandartinėmis temomis bei meniniais sprendimais, piknikas. Jų vartymui, kaip skelbė organizatoriai, akompanavo vietoje gaminamas veganiškas maistas.

„Kol „Gallery Weekend Kaunas“ kviečia lankytojus tapti astronomais, zinų piknike žvelgsime į Kauną tolimo atvykėlio akimis. Kol žemės gyventojai šnekėjosi apie kultūros prieinamumą ir rinkimus, klimato pokyčiai ir kosminė radiacija nepastebimai pakeitė jos padėtį. Dabar žmones išvysti galite tik galaktikos infotekų archyvuose. O iki šiol vienintelis buvęs jų pėdsakų muziejus bus įrengtas Mėnulyje. Tačiau nuo šiol turėsite unikalią galimybę pasivaikščioti žemiečių pėdomis, atstatydami žemės miestus su autentiškomis planetos detalėmis“, - taip kūrybinių dirbtuvių, truksiančių šešias valandas, situaciją modeliavo renginio organizatoriai, siūlydami darbo įrankiais įvairių žurnalų bei Kauno archyvo medžiagą ir fotografijas.

Pasak renginio organizatoriaus Edvino Grinkevičiaus, zinų piknikas „Gallery Weekend Kaunas“ kontekste šiemet rengiamas jau trečią kartą. Tik ankstesniais metais jis buvo pritaikytas prie tuometinės festivalio metaforos. Ir tada susirinkdavo iki 100 žmonių. Pagrindinė renginio auditorija – moksleiviai bei studentai ir jaunos šeimos su vaikais.

Viena pirmųjų, vedini trejų bei šešerių metų dukromis Ona ir Agota, piknike pasirodo Nerijaus ir Agnės Smolų šeima. „Mes ateiname čia kiekvienais metais - prekiaujame savo zinais, kuriuos galėtume apibūdinti kaip šiuolaikinius meno komiksus“, - teigė sutuoktiniai, tikindami, kad ir dukrelės eina į zinų piknikus noriais, nes joms čia labai patinka.

Popierius irgi atsimena

Šeštadienį po pietų atsidarė parodos bei eksperimentinės meno ekspozicijos ir laikinojoje „Zoom“ galerijoje, bare „Godo“ bei M.K.Čiurlionio muziejuje.

Pastarajame savo instaliaciją „In a Picle“ (išvertus į lietuvių kalbą - „Marinate“), kurtą kelis mėnesius, demonstravo Londono menų universiteto magistrė Inga Linevičiūtė. „Šia instaliacija, sukurta iš rankų darbo animacijos pieštuku ir akvarele, norėjau pasijuokti iš šiuolaikinių žmonių priklausomybių telefonams, madai, maistui ir pan. Ir parodyti, kokios tos mūsų problemos vienadienės ir nereikšmingos“, - pasakojo kūrinio autorė.

Kitose netradicinėse menui erdvėse jo eksperimenatoriai kvietė kurti kartu: statyti amfibijos namą iš Venecijos architektūros bienalės nužengusioje Gedimino ir Nomedos Urbonų „Pelkių mokykloje“, įsikūrusioje VDU mokslo ir studijų centre, bei gaminti popierių Paveikslų galerijos baseine.

Į šias popieriaus gamybos dirbtuves pakvietusi Bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ kuratorė Auksė Petrulienė teigė, kad jos surengtos prieš J.Janonio fabrikui skirtos parodos „Atminties popierius“ atidarymą šioje Paveikslų galerijoje.

„Mes turime muziejuje dar daug šio fabriko pagaminto rašomojo popieriaus. Ir vėl jį pavertėme skysta mase – sumaldami. O po vėl rankiniu būdu formuosime naujus – jau labai asmeniškus ir individualius popieriaus lapus. Ir tai bus metafora, kaip iš istorijos galima ištraukti savo individualų supratimą apie ją. Taigi, popieriaus gamyba yra labai mistiškas procesas, primenantis visatos kūrimąsi,“ - dėjo akcentus prieš pradedant popieriaus gamybos dirbtuves A.Petrulienė, kuriai talkino savanoris Toma, kurio mama – japonė, o tėvas – indas. Tačiau šis jaunuolis kalba lietuviškai, nes studijuoja KTU pirmame kurse ir moka jau septynias kalbas. O dauguma į dirbtuves susirinkusių žiūrovų buvo buvę J.Janonio fabriko darbuotojai, atėję į jau minėtos parodos atidarymą.

Dar ne vakaras

Pavakarę kavinėje „Kultūra“ Karolis Žukas rengia sovietmečiu vyravusios video salonų bei VHS kasečių kultūros apžvalgą.

Galiausiai šeštadienio renginius vainikuos garso meno renginys galerijoje „Post“, kuriame dalyvaus Lietuvos bei užsienio menininkai, ir nuotaikingų ritmų kupinos dūzgės bare „O kodėl ne?“

Baigiamasis šio renginio, kurį iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, akordas - sekmadienį duris atversiantis projektas „Kita Neries pusė“. Vidurdienį jos Vilijampolės pakrantėje - Jurbarko gatvės pastate, pažymėtame užrašu „Keramika“, bus iškilmingai atidaryta Grafikos spaustuvė. Šiame turtingą istoriją turinčiame pastate bus galima aplankyti kūrėjų studijas, pamatyti jų darbus bei dalyvauti kūrybinėse lino raižinio dirbtuvėse.

Gegužės 9–12 d. vyksiančio projekto programoje – ne tik parodų atidarymai, performansai, koncertai, filmų peržiūros, ekskursijos, susitikimai su menininkais, kuratoriais, forumas, bet ir kūno kultūros užsiėmimai. Apie tai, kuo žiūrovus nustebins "GWK’19", kalbame su renginio iniciatoriumi, menininku Andriumi Pukiu (A.P.) ir koordinatore, forumo kuratore Vaida Stepanovaite (V.S.).

– Vienas išskirtinių GWK bruožų – lokacija. Kasmet pagrindinė renginio paroda organizuojama vis kitoje, neįprastoje vietoje (2017 m. – rekonstruojamame buvusiame banko pastate Laisvės alėjoje, 2018 m. – buvusioje laikinojoje M.K.Čiurlionio dailės galerijoje Žaliakalnyje). Kas taps pagrindiniu tašku šiais metais?

V.S.: Šiemet būsime mobilūs, kadangi renginys išsiplečia ir vyks keliuose miesto mikrorajonuose – Senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje, Vilijampolėje. Į programą įtraukėme įvairias miesto erdves, todėl žiūrovai galės laisvai judėti iš vienų vietų į kitas. Kultūrinę programą bus galima rasti ir jau gerai pažįstamose, pamėgtose kultūrinėse erdvėse, ir netikėtose lokacijose – LSU lengvosios atletikos manieže, kur vyks 'GWK’19" atidarymo renginys, Kauno Rotušės aikštėje, laikinojoje "Zoom" galerijoje prie T.Ivanausko zoologijos muziejaus, atvirose menininkų studijose "Kita Neries pusė".

A.P.: Pagrindinės erdvės nebus, todėl stengiamės kuo daugiau dėmesio kreipti į jau egzistuojančias erdves, o lokacija yra tikrai svarbus bruožas kalbant apie GWK koncepciją – galima sakyti, jog GWK yra tam tikrų lokacijų sujungimo renginys.

– Ar tai susiję su tuo, kad iki šiol renginio kartografai žymėjo žvaigždes, o "GWK’19" metu žiūrovams atskleisite ištisas planetines sistemas ir kviesite juos tapti tarpplanetiniais tyrinėtojais bei savarankiškai gravituoti aplink meno kūnus? Kas paskatino nutolti nuo pavienių taškų žvaigždėlapyje ir pažvelgti į ištisas planetų sistemas?

V.S.: Maršrutas, kuriuo žiūrovą vedame iš vieno renginio į kitą, augant GWK, pasidarė per siauras, todėl šiemet skatiname savarankišką judėjimą. Kiekvienas žiūrovas galės pats pasirinkti norimas trajektorijas ir susidėlioti savo žemėlapį pagal labiausiai dominančias programas.

A.P.: Šiais metais renginių yra tikrai daug. Nutarėme jų nesuvesti į vieną liniją, kaip anksčiau, o išcentruoti – todėl žvaigždėlapio linijas pakeitėme į apskritimus, žyminčius planetas.

– Kuo nustebinsite kauniečius ir miesto svečius "GWK’19" atidarymo metu, kuris vyks tikrai netradicinėje vietoje – LSU lengvosios atletikos manieže?

V.S.: Gegužės 9-ąją vyksiantis "GWK’19" atidarymas rengiamas tikrai įspūdingas. Jis bus susijęs su kolektyviniu judėjimu, aktyvumu, fizinėmis praktikomis, todėl ir vyks LSU lengvosios atletikos manieže. Atidarymą pradės renginys "Kūno kultūra", kurio metu menininkė Saulė Noreikaitė atliks auditoriją įtraukiantį performansą, prie kurio prisijungti skatins ir žiūrovus. Jie galės pasimankštinti, sužinoti apie renginį ir pasiruošti viso "GWK’19" savaitgalio maratonui.

A.P.: Kultūra artėja prie sporto.

– Kodėl šių metų "GWK’19" programoje pabrėžiate ryšį tarp kultūros ir fizinio aktyvumo?

A.P.: Nepabrėžiame, tiesiog stengiamės šiek tiek pakeisti kontekstus. Matome, kad miesto savivaldybė iš kultūros biudžeto remia sportą arba pramogas, todėl juokaujant galima sakyti, jog keičia kontekstus. Sportas ir pramogos taip pat yra kultūros dalis, tik kyla klausimas: kokia dalis, lyginant ją su menais? Atsiranda diskursas. Įdomu būtų pasižiūrėti į kultūrą iš jos išėmus menus ir palikus pramogas ar kažką kitą.

– Kultūrinę situaciją aptarsite ir gegužės 10-ąją organizuojamame forume "Kultūros Sąbėgis", kurio metu ne tik Kauno, bet ir kitų Lietuvos miestų kultūros atstovus kviesite diskutuoti aktualiomis kultūrinio lauko temomis.

V.S.: Galvojome apie tai, kas aktualu Kauno ir kitų miestų kultūros atstovams, apie tai, kad tam tikrus dalykus norėtųsi pakeisti ir šis forumas yra mūsų aktyvumo forma. "Kultūros Sąbėgyje", kuris vyks Kauno menininkų namuose, kultūros atstovai iš skirtingų Lietuvos miestų kalbės apie alternatyvius kultūros finansavimo būdus, kultūros prieinamumą, infrastruktūros elementus. Tai praktinis, aktyvus, smagus, idėjas įžeminantis renginys, kuriame bus pristatomi įvairūs atvejai, vyks praktinės idėjų dirbtuvės. Forumo metu iš karto kalbėsime ir su atstovais, kurie galės padėti mums tas idėjas įgyvendinti. Viena "Kultūros Sąbėgio" dalių bus pasivaikščiojimas – net-walk – pasirinkę taškus pagal forumo temas eisime ir bendrausime su partneriais, žiūrėsime, kaip praktiškai veikia institucijos, organizacijos. "Kultūros Sąbėgiu" skatiname aktyvumą ir įsitraukimą – šiais metais tai mums labai svarbu. Forume taip pat vyks tradicinis Kultūrininkų barbekiu.

– Kaip "Kultūros Sąbėgyje" nagrinėjamos temos atsispindės bendroje "GWK’19" programoje?

V.S.: Ruošiantis "GWK’19" vyko daug pokalbių su įvairiomis miesto kultūrinėmis erdvėmis apie galimybes, lūkesčius, siekiant išgryninti renginį, jo programą. Šie metai rodo, kad GWK nėra organizuojamas iš inercijos – reaguojame į Kauno kultūrinį lauką, į tai, kas jame vyksta, todėl renginys kasmet keičiasi. "GWK’19" labai plačiai pasimatys, koks yra kultūrinis miesto laukas.

– Kas laukia kauniečių ir miesto svečių šių metų programoje?

V.S.: Gausi yra specialioji "GWK’19" programa: penktadienį kūrėjai Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė ir Marius Ramonaitis pristatys interaktyvų kūrinį VDU Menų fakulteto "Rūsio" galerijoje; šeštadienį šioje programoje – tapytojų Petro Lincevičiaus ir Eglės Norkutės parodos, kurios vyks buvusioje sinagogoje, Žaliakalnyje. Menininkė Inga Linevičiūtė Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus, su kuriuo sėkmingai bendradarbiaujame ne vienus metus, "Biografijos salėje" eksponuos savo kūrinius, o neseniai duris atvėrusiame "Godo" bare, kuriame vyksta parodos, koncertai, bus atidaryta Ievos Trinkūnaitės grafikos paroda.

"GWK‘19" programoje nepasikliaujame tik žinomais vardais.

Kavinėje "Kultūra" Karolis Žukas ves paskaitą apie 8-ojo dešimtmečio filmus, po kurios vyks jų peržiūra VHS formatu. Visą šeštadienį menininkė Dominyka Čiplytė keliaus po miestą, atlikdama performansą Petro Pyrohovo atviroje erdvėje, o skulptorius Alvydas Urbietis laikinosios "Zoom" galerijos salėje pristatys specialiai "GWK’19" ruošiamas instaliacijas. Kūrėja Živilė Minkutė surengs vieno kūrinio parodą kavinėje "Caffeine", Laisvės alėjoje, o "Galerija be sienų", įsikūrusi prie Kauno paveikslų galerijos, šiais metais surengs popieriaus dirbtuvės. Tad galime pasidžiaugti, kad šių metų programa yra dvigubai didesnė, įvairesnė nei praėjusių.

A.P.: Ją papildys ne tik lietuvių menininkų parodų atidarymai. POST galerijoje žiūrovai bus kviečiami apsilankyti menininko iš Rusijos – ::vtol:: – parodoje, taip pat bus galima išgirsti ir performatyvius garso meno renginių ciklo "Corpi Sonori" atlikėjų Augustės Vickūnaitės ir Juozo Milašiaus (LT) bei Armos Aghartos ir Floriano Walterio (LT, Vokietija) pasirodymus, o "Meno parko" galerijoje vyks kūrėjo iš Estijos Marko Mäetammo paroda.

V.S.: Pirmą kartą į GWK programą įsitraukia V.Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrius. Žiūrovams atsivers ir VDA KF vidiniai kiemeliai Muitinės ir V.Sladkevičiaus gatvėse, Senamiestyje. Antrus metus iš eilės renginio programoje dalyvauja Kauno kolegijos Menų akademija, esanti ant Pelėdų kalno. Įdomus renginys žiūrovų laukia sekmadienį, gegužės 12 d., – buvusiame "Kauno dailės" pastate vyks programa "Kitoje Neries pusėje. Atviros kūrybinės dirbtuvės". Jos metu bus galima susipažinti su pastato istorija, apsilankyti grafikų, tapytojų, keramikų kūrybinėse studijose. Mus labai džiugina šios menininkų bendruomenės noras dalyvauti renginyje, nes skatiname kūrėjus GWK metu atverti savo studijas visuomenei.

A.P.: Šių metų GWK programoje ryškus VDU Menų fakultetas: parodų pristatymai vyks "101", "Rūsio" galerijose bei Menų fakulteto virtuvėlėje; taip pat "GWK’19" papildo dalis "VDU Kultūros dienų" programos, o Muzikos produkcijos studijų programos studentai žiūrovams surengs koncertą. Net keturi kultūriniai taškai bus pasiekiami vienu adresu.

Ne tiek daug kultūrininkų apsilanko manieže, o kultūros arba meno laukas, ko gero, apskritai, čia yra neįsivaizduojamas.

V.S.: Rotušės aikštėje vyks, galerijos "Meno parkas" pristatomas kūrėjo Česlovo Lukensko performansas. Tai bus didelis, garsus, smagus renginys. M.Žilinsko dailės galerijoje vyks Arbit Blato parodos atidarymas. VDU Mokslo ir studijų centre bus surengta speciali programa Nomedos ir Gedimino Urbonų eksperimentinėje laboratorijoje "Pelkių mokykla". "GWK‘19" programoje nepasikliaujame tik žinomais vardais. Renginyje gali dalyvauti ir baras, kuris užsiima nuolatine kultūrine veikla, ir laikinos galerijos, kurios atidaromos specialiai renginio metu, ar studentai, organizuojantys bendruomeninius veiksmus ir daugybė kitų. Siekiame, kad programa būtų atvira, prieinama visoms auditorijoms. "GWK‘19" – tai vieno savaitgalio šventė, skirta visam miestui.

– Kokios staigmenos gausioje "GWK’19" programoje laukia žiūrovų?

A.P.: Mano nuomone, tai galėtų būti atidarymo renginys LSU lengvosios atletikos manieže. Ne tiek daug kultūrininkų apsilanko manieže, o kultūros arba meno laukas, ko gero, apskritai, čia yra neįsivaizduojamas. Visada įdomu sumaišyti kontekstus.

– Šių metų GWK pasikeitimai – ne tik žvaigždėlapis keičiamas planetų ir jų sistemų žemėlapiu, bet ir pasipildė organizatorių komanda.

V.S.: Kadangi auga pats renginys, auga ir jį organizuojanti komanda. Šiais metais rengiant GWK prisideda net 10 žmonių, kuriems renginio metu padės ir būrys savanorių. Tarp organizatorių – Ugnė Stankevičiūtė, kuri savanoriavo ne viename GWK renginyje. Julija Seleznova, Gytis Dovydaitis taip pat yra nauji mūsų komandos nariai.

– Ar "GWK‘19" programoje bus renginių, kuriuos aplankyti galės ir negalią turintys žiūrovai?

V.S.: Neišskiriame specialių renginių bendroje "GWK’19" programoje, skirtų tik neįgaliesiems. Tačiau šiais metais bendradarbiaujame su Kauno menininkų namais, kurie skatina negalią turinčių žmonių įtrauktį į kultūrinį miesto gyvenimą, todėl įkvėpti gero pavyzdžio programoje specialiomis žymėmis išskirsime renginius, kurie bus prieinami ir judėjimo negalią turintiems asmenims.

A.P.: "GWK’19" neturi galimybės sukurti prieigų neįgaliesiems tose institucijose, kurias renginys apima, bet turi galimybę apie tai kalbėti.

V.S.: Norime, kad kiekvienas žmogus "GWK’19" metu jaustųsi komfortiškai: su renginio programa bus galima susipažinti ir anglų bei rusų kalbomis; norintiems aplankyti kuo daugiau "GWK’19" renginių, sudarysime galimybę ateiti drauge su savo augintiniu.

"GWK 19" programa

Gegužės 9 d.

19–21 val. – "Gallery Weekend Kaunas 2019" atidarymas. Saulės Noreikaitės performansas "Kūno kultūra" (su nomadiška projektų erdve "Kabinetas"). Dalyvauja VDU akademinis mišrus choras "Vivere cantus", vedėjas Rytis Mazūras. LSU lengvosios atletikos manieže (Aušros g. 42).

Gegužės 10 d.

10–17 val. – "Kultūros sąbėgis". Renginys su registracija kultūros profesionalams (partneriai – menų agentūra "Artscape") Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56).

16–21 val. – virtuali tapybos galerija PA, parodos lankymas su organizatoriais Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete (Muitinės g. 4).

16–19 val. – Romualdo Požerskio parodos "Beprotiškos vestuvės Nevados dykumoje" lankymas Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje (A.Mapu g. 18).

16–21 val. – Alvydo Urbiečio parodos "Radiniai iš šešėlių slėnio" lankymas galerijoje "Ars et mundus" (A.Mapu g. 20).

16–21 val. – Sandros Atkočiūtės parodos "Kelionių šviesotamsos" lankymas Kauno menų inkubatoriaus stiklo studijoje (A.Mapu g. 20).

16–20 val. – VDA Kauno fakulteto magistro programos studentų paroda "+/-"; Tekstilės katedros studentų pavasario semestro peržiūros; Keramikos ir porceliano katedros studentų paroda; suneštinės vaišės kiemelyje – "Garažo galerijoje", VDA Kauno fakulteto Tekstilės katedroje (V.Sladkevičiaus g. 6).

16 val. – "Švaros diena" Kauno fotografijos galerijoje (Vilniaus g. 2).

17–17.40 val. – Česlovo Lukensko performansą "Ryšio zona" galerija "Meno parkas" pristato Kauno rotušės aikštėje.

18–19 val. – susitikimas Marko Mäetammo parodoje "Pasaulis aplink mane (juda vis greičiau ir greičiau)" ir projekte "Kūrinio genomika" su kuratore Aušra Vaitkūniene IV šiuolaikinės dailės kvadrienalėje "Q19: Memorabilia. Įrašyti į atmintį" susitikimas su kuratorėmis Rita Mikučionyte ir Nijole Nevčesauskiene; galerijoje "Meno parkas" (Rotušės a. 27).

18 val. – "Music Lab" – "Muzikos produkcijos" programos studentų gyvo garso koncertas VDU Menų fakultete (Muitinės g. 7).

18–21 val. – Mykolo Juodelės "Tasawwuf" parodos lankymas su rengėja Andrėja Taranda VDU Menų fakulteto virtuvėlėje (Muitinės g. 7).

18–21 val. – speciali GWK programa: Kristina Paulauskaitė-Ramonaitienė ir Marius Ramonaitis (Pukmuse.lt), "Portalas" – interaktyvus kūrinys Rūsio galerijoje (Muitinės g. 7).

19–20.30 val. – knygos pristatymas "BRUT nuobodulys. Daugiabučiai, tuštuma ir žaidimai" su kuratore Anna Tudos Marijos Nemčenko parodoje "Brut"; Owen Hatherley vaizdo paskaita VDU menų galerijoje "g101" (Muitinės g. 7).

20–22 val. – gyvo garso koncertas "Klausies" – "Sinagoga Studio" (Vaisių g. 30).

21–23 val. – "Naktinė tapyba" VDA Kauno fakulteto vidiniame kiemelyje (Muitinės g. 2).

Gegužės 11 d.

11.45 val. – speciali rytinė GWK programa Pelėdų kalne.

12–18 val. – Aušros Vaitkūnienės parodos "Pamiršto laiko pavėsyje" lankymas Pelėdų kalno galerijoje, Kauno kolegijos Menų akademijoje (A.Mackevičiaus g. 27).

12–18 val. – Algirdo Kupčiko "Minčių ciklai". Susitikimas su autoriumi parodoje 12–13 val., parodos lankymas. Laikinojoje M.K.Čiurlionio galerijoje, Kauno kolegijos Menų akademijoje (A.Mackevičiaus g. 27).

12–18 val. – speciali GWK programa. Petro Lincevičiaus "Išblukę titnago šešėliai"; Eglės Norkutės "Menas ir kolekcionuojamieji" – parodų lankymas "Sinagoga Studio" (Vaisių g. 30).

12–19 val. – speciali GWK programa. Dominykos Čiplytės "Šv. Menininkas. Siauras takas ir menininko įtampos tarp meno ir religinių bendruomenių". Keliaujantis performansas, įvairios miesto vietos.

13–21 val. – speciali GWK programa: Živilės Minkutės "Cukrus" – vieno kūrinio parodos lankymas "Caffeine" (Laisvės al. 89, paroda iš lauko pusės).

13–18 val. – zinų piknikas Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56).

13–20 val. – speciali GWK programa. Petro Pyrohovo "Taburetka" Kauno menininkų namuose (V.Putvinskio g. 56).

13–17 val. – speciali GWK programa: Ingos Linevičiūtės parodos "In a Pickle" lankymas Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (V.Putvinskio g. 55).

14–14.30 val. – popieriaus gamybos dirbtuvės parodoje "Atminties popierius" "Galerijoje be sienų", Paveikslų galerijos baseine (K.Donelaičio g. 16).

14.30–16 val. – paroda "Atminties popierius" – J.Janonio popieriaus fabrikas ir jo bendruomenė. Ekskursija po parodą Kauno paveikslų galerijoje, erdvėje "Mažosios istorijos" (K.Donelaičio g. 16).

16–17 val. – "Arbit Blatas: Nuo Kauno iki Niujorko", parodos atidarymas M.Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12).

17–18 val. – Nomedos ir Gedimino Urbonų speciali programa  "Pelkių mokykla" eksperimentinėje laboratorijoje VDU mokslo ir studijų centre (V.Putvinskio g. 23).

17–18 val. – speciali GWK programa: Ieva Trinkūnaitė, "Prabėgantys vaizdai" – parodos atidarymas bare "Godo" (Laisvės al. 89–1D).

19–21 val. – speciali GWK programa: Karolis Žukas "Video salonas", paskaita apie VHS kultūrą ir VHS peržiūra kavinėje "Kultūra" (Donelaičio g. 16).

18–20 val. – speciali GWK programa: Alvydas Urbietis "Antropogeninė ekosistema" – parodos atidarymas. "Zoom" programa: Gintas Velykis, "Garsometrai". Instaliacija laikinojoje "Zoom" galerijoje (Laisvės al. 106, T.Ivanausko zoologijos muziejus).

20–22 val. – "Corpi Sonori #4". Juozas Milašius ir Augustė Vickunaitė, Arma Agharta ir Florian Walter "Autodelete", Vladas Dieninis ir Su-y garso meno renginys galerijoje "POST" (Laisvės al. 51A).

22 val. – "GWK 19" dūzgės.

Gegužės 12 d.

13–16 val. – "Kitoje Neries pusėje" – atviros kūrybos dirbtuvės.

13 val. – iškilmingai atidaroma Grafikos spaustuvė – bendroji praktika, dail. G.Šibonis, A.Ramūnaitė (Jurbarko g. 2, Neries krantinė).

Informacijos apie prieinamumą su judėjimo negalia, draugiškumą augintiniams ir galimybę susipažinti su programa anglų ar rusų k. ieškokite www.galleryweekendkaunas.lt.

Vienoje "Žalgirio" arenos erdvių ką tik vyko skulptoriaus, instaliacijų autoriaus, POST galerijos įkūrėjo ir parodų kuratoriaus Andriaus Pukio personalinė paroda "Publika ir Artefaktai". Joje – dvi menininko instaliacijos: "Publika" ir "Endless Story" ("Begalinė istorija").

Tai naujausi menininko kūriniai, kurie buvo eksponuojami tarptautinėje Vilniaus meno mugėje "ArtVilnius" pernai ir šiemet. 2014-aisiais A.Pukis buvo išrinktas geriausiu mugės jaunuoju menininku, gausiai auditorijai pristatęs savo kūrinį "Publika".

"Paroda "Publika ir Artefaktai" nėra akcentuojamos visuomenės problemos. Į bendrą ekspoziciją reikėtų žiūrėti kaip į vykstančių socialinių procesų refleksiją, kuria nesistengiu moralizuoti ar įvardyti, kad vieni procesai yra teigiami, kiti – neigiami, – parodos koncepciją apibūdina autorius. – Tai problemiškų reiškinių atspindėjimas – ne aiškinimas, kaip reikia juos spręsti. Ekspozicijoje atsispindi mano pastebėjimai ir jų konceptualizavimas per objektų medžiagiškumą ir jų išdėstymą erdvėje."

Skirtingas instaliacijas sudarančių elementų medžiagiškumas atsiskleidžia vos pažvelgus į ekspoziciją: medis derinamas su elastinga medžiaga, šaltas plienas – su tąsia smalos mase, o stiklas tarsi sugeria visą aplinką, atspindėdamas betonines, sunkias erdvės konstrukcijas.

Kūrinių medžiagiškumas išreiškia pagrindines instaliacijų atspindimas manipuliacijos, saugumo-nesaugumo temas. Visi kuriami artefaktai skirti masiniam pasitenkinimui, pramogai ar realybės keitimui. Didžioji visuomenės dalis naudojasi technologijų progreso rezultatais nesuvokdama, kad pastarieji daro didelę įtaką mąstysenai, jausenai, pasaulio suvokimui.

Manipuliaciją, kurią skleidžia ekranai (mobiliojo telefono, planšetės, kompiuterio, viešose erdvėse pastatytų reklamos stendų ir kt.), reflektuoja kūrinys "Publika", sudarytas iš trijų segmentų: saugos diržais sutvirtintų ir pakabintų, sovietmetį menančių medinių kėdžių, priešais jas pastatyto vadinamojo green screen erano, primenančio afišą, ir blizgančių, stiklinių, gigantiškų ant žemės išdėliotų piliulių.

"Pirmą darbą su kėdėmis ir saugos diržais sukūriau 2011–2012 m. "Fluxus ministerijoje" Kaune, kur turėjau savo dirbtuves. Plėtojau šią idėją ir tolesniame kūrybos procese instaliaciją papildžiau ekranu bei stiklinėmis piliulėmis. Kėdžių "kekė" – tai publikos atspindys. Ji prilaikoma saugos diržais – taigi, yra saugi, bet kartu – lyg sugauta, pavojingai kabanti virš žemės", – sako autorius.

Anot jo, "green screen" – kinematografinis elementas, išreiškiantis manipuliacijas vaizdu: tai pagrindas naujoms realybėms kurti. "Stiklines piliules galima interpretuoti ir kaip vaistą, ir kaip nuodą. Jos gali pagydyti ar numarinti. Šie trys, kūrinį sudarantys, elementai išreiškia manipuliaciją šiuolaikine visuomene, per propagandą, kurią bruka informacijos sklaida per internetą, televiziją, spaudą, bet kartu sukuria naujas komunikacijos rūšis, naujai interpretuoja realybę, kuria naujas emocijas", – sako A.Pukis.

Kūrinys "Endless Story" išreiškia menininko idėją apie technologijų įtaką žmogui, visuomenėje vykstantiems procesams. Instaliacijoje sujungti trys elementai: plieninė kulka su besisukančiu ventiliatoriumi viduje, objektai iš smalos ir užuolaidą imituojantys tankiai sukabinti saugos diržai – atspindi technologijų vystymosi sukuriamą iliuziją, kad žmogus pats viską kontroliuoja.

"Smala sietina su nafta, kuri yra pagrindinis geopolitikos instrumentas. Pati objekto forma primena pagalį, kuriuo tarsi galima trenkti ar, priešingai, apsiginti. Plieninė kulka – technologijų refleksija. Technika gali ir gelbėti, ir pražudyti. Saugos diržų užuolaida tarsi slepia vieną pusę nuo kitos, o galbūt apsaugo. Visi trys instaliaciją sudarantys dėmenys susijungia į bendrą visumą", – apibūdina menininkas.

Šie du kūriniai, A.Pukio teigimu, papildo ir išplečia vienas kito koncepcijas, todėl menininkas seniai galvojęs juos sujungti parodoje. Nors arenos interjeras yra gana komplikuotas (atviros statybinės konstrukcijos, kolonos ir t. t.), betoninis paviršius tarsi suniveliuoja visą aplinką, išryškindamas kontekstą, kuriame A.Pukio instaliacijos ir arenos paskirtis – pasiūlyti žmonėms pramogą – susijungia. Menininko kūriniai reflektuoja vaizdų srautais atakuojamą visuomenę, kuri saugumo ieško pasinerdama į kitą, iliuzinę realybę, kuriamą modernėjančių technologijų.

Šią parodą A.Pukis planuoja pristatyti ir platesnei publikai. Kiek pakeistą, tranformuotą ekspoziciją tikimasi po dvejų metų pristatyti Niujorke, Meksike. Artimiausia paroda, kurioje bus galima išvysti menininko kūrinius, – Kauno dailės gimnazijos 70-mečiui organizuojama ekspozicija kitąmet pavasarį.

Dosnumu kultūrai, švietimui ir menui garsėjusio romėno Gajaus Cilnijaus Mecenato vardu šiandien vadinami visi menininkus remiantys filantropai. Jų Lietuvoje – vis dar saujelė, todėl siūloma, kad prisidėti prie paramos menininkams, nepraverdami savosios piniginės, galėtų visi gyventojai. Jie menininkams galėtų skirti 2 proc. savo Gyventojų pajamų mokesčio.

33 metų kaunietis Andrius Pukis šiuolaikinio meno mugėje „Art Vilnius“ pernai buvo pripažintas geriausiu jaunuoju menininku. Paties įsteigtai galerijai „Post“, kurią mugės publika išrinko geriausia Lietuvoje, vadovaujantis skulptorius ir instaliacijų kūrėjas abejoja, ar būtų galėjęs tiek pasiekti be mecenatų paramos.

„Kultūra nėra verslas, kai tu, pavyzdžiui, investuoji į miltus, iškepi bandeles, jas parduodi ir gauni pinigų. Kultūroje tu ieškai rėmėjų, rašai projektus į ministerijas, bendradarbiauji su užsienio fondais ir iš ten gauni pinigų padengti įvairiausias išlaidas. Tai yra būtina ir be mecenatystės kultūriniai procesai sunkiai rutuliotųsi“,– pasakojo galerijos „POST“ įkūrėjas A. Pukis.

Siekdama paskatinti mecenatystę, Kultūros ministerija siūlo Labdaros ir paramos įstatymą papildyti mecenavimo veikla, kad šalies gyventojai kasmet deklaruodami pajamas galėtų skirti iki dviejų procentų pajamų mokesčio ne tik paramos gavėjų statusą turinčioms organizacijoms, kaip iki šiol, bet ir pavieniams menininkams. Paramą galėtų gauti visi kūrėjo statusą turintys asmenys, jokių papildomų dokumentų ar procedūrų nereikės.

„Mes esame viena iš mažiausiai remiančių savo kultūrą arba mecenuojančių valstybių ir dažnai buvo samprotaujama, kad valstybė turi tai daryti ir kad tai yra valstybės reikalas. Aš su tuo niekaip negaliu sutikti – kiekvienas žmogus galėtų prisidėti prie kūrybos, prie meno. Pavyzdžiui, perskaitęs knygą, kuri jam patiko, jis galėtų skirti nedidelę dalį savo gyventojų pajamų mokesčio būtent tam kūrėjui“,–sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Daug Lietuvos menininkų remiantis Rolandas Valiūnas sako, kad mecenatystės populiarėjimui Lietuvoje kliudo ir lėšų, ir įpročio stygius, ir visuomenėje gajus pavydas bei įsitikinimas, esą, jei turi pinigų menui ir kultūrai remti, greičiausiai juos uždirbai nešvariais būdais. Mecenatas viliasi, kad padėtis pasikeis kartu su karta ir įstatymais.

„Pavyzdžiui Vakarų Europos ar JAV tradicijoje šeimose iš kartos į kartą perduodamos mecenatystės, labdaros, paramos tradicijos – jos įaugusios į kraują ir aš manau, kad Lietuvoje pamažu tos tradicijos formuosis ir gilės“,– vylėsi mecenatas R. Valiūnas.

Lietuvoje meno kūrėjų statusą turi 5 tūkstančiai žmonių. Jei Seimas projektui pritars, tikimasi, kad paramą menininkams visi fiziniai asmenys galės skirti jau kitų metų pavasarį deklaruodami pajamas.