Kauno menininkų namų organizuojamas renginys šiemet bus kitoks nei įprastai. Dėl siaučiančios koronaviruso pandemijos jo laukia nauji formatai ir iššūkiai. Tačiau dėl to festivalis netaps mažiau intriguojantis.

Kauno skambesiai

Festivalio viešnios – karilionininkės iš Gdansko (Lenkija) – Anna Kasprzycka ir Monika Kaźmierczak. Abi muzikės yra jau puikiai pažįstamos Kauno publikai. Pernai vasarą A.Kasprzycka kasmetinio festivalio auditoriją stebino kariliono ir tango deriniu. Muzikantė tada pasakojo siekianti populiarinti šį retą instrumentą, atliekant šiuolaikinių kompozitorių muziką. O šį rugpjūtį, reziduodama Kaune, A.Kasprzycka sukūrė kūrinį "Kauno garsai". Jame susipina dvi muzikės profesijos: garso inžinierės ir karilionininkės.

"Pasaulyje su karilionais įgyvendinama be galo daug modernių ir šviežių idėjų", – sako A.Kasprzycka ir savo muzikavimu tai įrodo – karilionas be pagrindo laikomas konservatyviu instrumentu. (Ingos Navickaitės-Drąsutės nuotr.)

Svečiuodamasi Kaune A.Kasprzycka įrašinėjo miesto garsus ir repetavo bokšte. Ši kariliono ir miesto garsų dermė – tarsi laikinosios sostinės garso dienoraštis, kurį išgirs festivalio klausytojai. Viešnia pasakojo, kad idėją į vieną kūrinį sujungti karilioną ir miesto garsus puoselėjo jau senokai, tačiau vis nerasdavo tinkamos progos.

"Pernai dalyvaudama jūsų miesto kariliono festivalyje susipažinau su labai entuziastingai nusiteikusiais Kauno menininkų namų darbuotojais, – pasakojo ji. – Po keleto pokalbių ir elektroninių laiškų nusprendėme, kad projektui puikiai tiks Kaunas."

Čia reziduodama A.Kasprzycka stengėsi atverti savo ausis ir išgirsti net menkiausius miesto aidesius. Muzikė atskleidė, kad didžiausią dalį jos kūrinio užima kariliono bokšto varpų ir jo laikrodžio mechanizmo garsai.

Svečiuodamasi Kaune A.Kasprzycka įrašinėjo miesto garsus ir repetavo bokšte. Ši kariliono ir miesto garsų dermė – tarsi laikinosios sostinės garso dienoraštis.

Karilionininkė lankėsi ir M.K.Čiurlionio muziejuje vykusiame sutartinių maratone "Suburtynė". Savo kūrinyje ji panaudojo sutartinių ištraukas, taip pat Kauno funikulieriaus garsus. Vietos atsirado ir neįprastiems skambesiams – pavyzdžiui, skysto muilo aparato. Nors karilionas daug kam atrodo gana archajiškas instrumentas, A.Kasprzycka tikina, kad su juo galima atlikti įvairią muziką. "Žmonės neretai šį instrumentą vadina konservatyviu, nes karilionai dažniausiai būna įkurti bažnyčių bokštuose. Tačiau tai neteisinga asociacija – sako muzikė. – Pasaulyje su karilionais įgyvendinama be galo daug modernių ir šviežių idėjų. Juos nesunku derinti ir su kitais instrumentais – tai daroma gana dažnai, išgaunamas puikus skambesys."

Šildė karantino metu

A.Kasprzycka daug keliauja, tad jai yra tekę groti daugybės pasaulio miestų karilionais. Muzikė tikina, kad kiekvienas jų skiriasi savo svoriu ir skambesiu, tad turi savitą charakterį. Vis dėlto jai didžiausią įspūdį paliko Floridoje, JAV "Bok Tower Gardens" draustinyje įkurdintas karilionas.

"Dėl nuostabios draustinio aplinkos ir gražaus instrumento atrodo, kad esi rojuje. Čia praleidau net tris mėnesius, grodama tada, kai tik užsinorėdavau. Netgi viduryje nakties, kadangi aplinkui niekas negyvena, – patirtimi dalijosi pašnekovė. – Šiltą jausmą paliko ir Kauno karilionas. Jo suderinimas ypatingas. O paties bokšto, aplink plytinčio miesto, ir jo gyventojų derinys sukuria išties neeilinę atmosferą. Pernai apsilankiusi Kaune susidariau labai dinamiško, entuziastingo ir atviro miesto įspūdį."

Pasak muzikės, kai kuriais karilionais groti gana sunku, kadangi, norint paspausti klavišą, reikia daugiau jėgos. Pasitaiko ir atvejų, kai varpai įkurti taip toli nuo muzikanto, kad jis pats juos vargiai gali išgirsti.

Anot A.Kasprzyckos, prasidėjusi koronaviruso pandemija ne tik pakeitė jos planus, bet ir sukūrė naujų galimybių. Karantino metu ji nenustojo repetuoti, nes namuose turi specialų pratybų karilioną. Vis dėlto buvo atšaukta arba nukelta nemaža dalis jos koncertų JAV ir Europoje. Be to, dėl sienų judėjimo apribojimų, nei A.Kasprzycka, nei jos kolegė M.Kaźmierczak negalės atlikti savo kūrinių gyvai Kauno karilione: bus rodomi jų kūrinių vaizdo įrašai, atliekami iš kariliono Gdanske.

Antroji gdanskietė – M.Kaźmierczak, rengia ne ką mažiau įdomią programą nei A.Kasprzycka. Karantino metu ši muzikė Gdanske ir toliau organizavo koncertus, kuriuos gyvai transliavo socialiniame tinkle "Facebook". Tuo metu tai buvo tikriausiai vieninteliai mieste vykę gyvi koncertai.

Sužavėti M.Kaźmierczak veiklos, kompozitoriai iš įvairių šalių muzikei pradėjo siųsti savo naujai parašytus kūrinius specialiai karilionui. Tarp jų – ir lietuvė Loreta Narvilaitė. Šiuos kūrinius M.Kaźmierczak pristatydavo kassavaitiniuose savo koncertuose. Kadangi seniausioje Gdansko Šv.Kotrynos bažnyčioje esančiu karilionu karantino metu nebuvo galima groti, muzikė tai darydavo miesto rotušės bokšte. Vėliau ji pradėjo koncertuoti abiejuose karilionų bokštuose.

"Sulaukiau išties nuostabių klausytojų reakcijų, tad iki šiol surengiu po du koncertus per savaitę. Kai kuriuos jų tiesiogiai stebėjo net 100 tūkst. žmonių! – pasakojo muzikė. – Apskritai per karantiną prie mano ir kolegų "Facebook" puslapio iš viso pasaulio buvo prisijungta apie 333 tūkst. kartų. Tai išties daug, ypač tokiam nišiniam instrumentui kaip karilionas."

Paskatinti sėkmės, Gdansko karilionininkai nusprendė toliau tęsti tiesiogines savo koncertų transliacijas. Socialiniais tinklais buvo transliuojamas ir rugpjūtį vykęs šio miesto kariliono festivalis. M.Kaźmierczak pasakojo, kad su kiekvienu koncertu prie transliacijos pridedama kokia nors naujovė. Iš pradžių būdavo tiesiog filmuojama, kaip muzikantas groja bokšte. O vėliau pradėtos naudoti ir iš aukštai užfiksuotos kariliono bokšto nuotraukos, daugybę kampų pagaunančios kameros. Tuo pasirūpino garso inžinierius Witekas Bociągas.

Miestus sujungs transliacija

Kauno auditorijai M.Kaźmierczak pristatys programą "Music in the Time of Pandemic". Ją sudaro įvairiems kompozitoriams pandemijos metu gimę kūriniai. Taip pat muzika, kurią karantino metu karilionininkė tiesiog mėgdavo groti. Festivalio klausytojai išgirs Katarzynos Kwiecień-Długosz kūrinį "Ad Fontes" (2020), Magdalenos Cynk-Mikołajewskos "Refleksja 1" (2020), Loretos Narvilaitės "Varpas prabyla į tylą" (2020) ir kitus kūrinius. Vienas įdomiausių – Pamelos Ruiter-Feenstra ir Jet Schouten "Healing Bells" (2020). Karantino laikotarpiu jį tą pačią dieną tuo pačiu metu atliko karilionininkai iš 13 pasaulio šalių ir 6 žemynų. "Nuostabu, kad, nepaisant karantino, mes vis tiek sulaukėme koncertų ir netgi dainų premjerų", – džiaugėsi pašnekovė.

Vienas kūrinių, kuris nebuvo sukurtas per karantiną, bet labai patinka M.Kaźmierczak – lenkų kompozitoriaus Paulo Sieferto (1586–1666) "Fantasia a 3", kurį aranžavo pati karilionininkė. Šis Gdansko Šv.Marijos bažnyčios vargonininkas dažnai kritikuotas dėl pernelyg inovatyvaus grojimo. "P.Siefertas buvo išties įdomus žmogus. Gavęs Gdansko miesto tarybos stipendiją, jis kartu su žymiu olandų kompozitoriumi Janu Pieterszoonu Sweelincku studijavo Amsterdame. Grįžęs po studijų, P.Siefertas pateikė paraišką tapti Šv.Marijos bažnyčios Gdanske – pačios svarbiausios mieste, vargonininku, – pasakojo M.Kaźmierczak. – Deja, darbo jis negavo, tad nuvyko į Karaliaučių, ir pradėjo groti čia. Vėliau P.Siefertas atvyko į Varšuvą, kur dirbo asmeniniu karaliaus Zigmanto Vazos vargonininku. 1623 m. jis sugrįžo į Gdanską, kur muzikanto svajonė pagaliau išsipildė. P.Siefertas tapo pagrindiniu Šv.Marijos bažnyčios vargonininku, ir išlaikė šią poziciją iki pat mirties 1666-aisiais."

Tiesa, dėl savo modernaus grojimo ir karštakošiškumo muzikantas buvo dažnai kritikuojamas. Didžiausi jo kritikai buvo italų kompozitorius Marco Scacchi ir vienas svarbiausių vokiečių kompozitorių iki Johano Sebastiano Bacho – Heinrichas Schuetzas.

Net ir nuotoliniu būdu transliuojamas koncertas pažers staigmenų. M.Kaźmierczak planuoja groti iš Gdansko rotušėje įsikūrusio kariliono, iš kurio rengdavo koncertus karantino laikotarpiu. "Turėsite puikią progą pasimėgauti vaizdais iš mūsų miesto. Gdanskas greičiausiai bus filmuojamas iš viršaus, tad gražių akimirkų netrūks", – žadėjo ji. Be atlikėjų iš Lenkijos, festivalyje pasirodys ir karilionininkai iš Lietuvos – kaunietis Julius Vilnonis ir Stasys Žilevičius iš Klaipėdos. Tad gyvos varpų muzikos Kauno publika tikrai išgirs.

Kas? Tarptautinis Kauno kariliono muzikos festivalis

Kur? Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje (K.Donelaičio g. 64)

Kada? rugsėjo 6 d.

Proga išgirsti karilioną

12 val. – Julius Vilnonis. "Gydantys varpai, legendos ir sapnai". Programą sudaro lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniai.

13 val. – Stanislovas Žilevičius. "Triptikas karilionui (F.Chopinas, A.Piazzolla, I.Albenizas)".

16 val. – Monika Kaźmierczak. "Muzika pandemijos laikais". Koncerto iš Gdansko kariliono bokšto video įrašo transliacija.

17 val. – Anna Kasprzycka. "Širdies garsas". Įvairių šalių kompozitorių programa ir kūrinio "Kauno garsai" premjera (koncerto iš Gdansko kariliono bokšto video įrašo transliacija).

Lankytojai privalo laikytis LR Vyriausybės nustatytų reikalavimų renginių lankymui viešose erdvėse.

A.Kasprzycka – karilionininkė ir garso inžinierė, siekianti populiarinti kariliono muziką, atlikdama šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. Muzikė gilino savo žinias studijuodama Gdanske, Levene, Amersforte ir Midelburge. Vėliau dirbo vyriausiąja redaktore karilionui skirtame lenkų žurnale "Carillon News".

Šiandien A.Kasprzycka daug koncertuoja ne tik standartiniu, bet ir mobiliuoju karilionu, siekdama parodyti, kad karilionas visai ne konservatyvus instrumentas. Festivalio išvakarėse su A.Kasprzycka kalbamės apie šio instrumento ir tango derinį, nuolat besikeičiančią šio instrumento muziką ir Kauno laukiančią programą.

– Trečiajame tarptautiniame Kauno kariliono muzikos festivalyje klausytojus džiuginsite tango muzika. Pripažinkime, kariliono ir tango derinys skamba kiek neįprastai. Pristatykite savo programą – kokias dar melodijas išgirs festivalio auditorija?

– Iš tikrųjų, karilionu galima groti įvairiausią muziką. Svarbu tik viena – ji turi būti kokybiškai ir profesionaliai aranžuota. Mėgstu tango skambesį, todėl šią muziką dažnai įtraukiu į savo koncertines programas. Atlikta karilionu, ji skamba išties nuostabiai. Juk tango kūriniai dažniausiai yra itin romantiški, tad jie ypatingai tinka ne ką mažiau romantiškam varpų skambesiui. 

Tačiau Kauno kariliono festivalyje neapsiribosiu vien savo mėgstamu tango. Taip pat sugrosiu specialiai karilionui skirtus kūrinius. Tarp jų – trijų lenkų kompozitorių: Magdalenos Cynk, Annos Rocławska-Musiałczyk ir Krzysztofo Zimmermanno kompozicijas. Koncerto pabaigoje atliksiu publikai gerai žinomus ir mėgstamus kūrinius. Vienas jų – Isaaco Albénizo ",Leyenda" – itin populiari šio kūrinio gitaros versija. Taip pat grosiu Philipo Glasso "Metamorphosis Two". Manau, kad abu šie kūriniai daug geriau skamba, kai yra atliekami karilionu, negu originaliose pianino versijose.

Anna Kasprzycka. M. A. Witkowskio nuotr.

– Dažnai karilionu atliekate šiuolaikinių Lenkijos kompozitorių muziką. Tačiau šis instrumentas – itin tradicinio skambesio. Ar sunku aranžuoti ir pritaikyti modernią muziką karilionui?

– Tiesą pasakius, karilionas ir jo muzika per penkis šimtus metų savo istorijos nuolat keitėsi. Šis procesas vyksta ir šiandien. Pati asmeniškai dedu daugybę pastangų, kad pritraukčiau modernios muzikos kompozitorius, ypač jaunosios kartos, rašyti kūrinius karilionui. Tikiu, kad tai yra puikus kelias populiarinti šį instrumentą. Juk dažniausiai kūriniai karilionui būna tiesiog aranžuojami. Todėl be galo svarbu palaikyti kompozitorių, rašančių muziką būtent karilionui, srautą.

– Šį instrumentą populiarinate ir grodama mobiliuoju karilionu įvairiuose renginiuose, pavyzdžiui, cirko ar lėlių teatro pasirodymuose. Tad paneigtumėte nuomonę, kad karilionas – itin konservatyvus instrumentas?

– Tikrai paneigčiau – karilionas visiškai nėra konservatyvus. Tačiau tikriausiai dėl savo varpų skambesio jis dažnai siejamas su bažnyčiomis. Be to, dauguma jų pasaulyje ir yra įkurti bažnyčių bokštuose. Tad atsižvelgdami į tai, žmonės, matyt, ir laiko šį instrumentą konservatyviu. Tačiau tai – klaidinga asociacija, nes karilionu galima atlikti įvairiausią muziką.

Džiugu, kad su mobiliuoju karilionu galima koncertuoti ne tik įsitaisius aukštame bokšte, bet ir keliauti, kur širdis užsimano.

– Papasakokite apie mobilų karilioną. Ar juo lengviau groti nei tikruoju? Galbūt mobiliuosius karilionus karilionininkai naudoja praktikuodamiesi?

– Praktikuodamiesi mes naudojame pratybų karilioną. Jo varpai yra pakeisti mažomis metalinėmis lėkštutėmis, kurios sušvelnina garsą. O mobilusis karilionas yra gana naujas išradimas. Jis padeda populiarinti instrumentą ir yra įdomus žmonėms, nes jie gali matyti muzikantą – priešingai nei tradiciniu atveju.

Mobiliuoju karilionu taip pat galima lengvai groti duetu su kitais instrumentais. Juk visi jie tokiu atveju yra "ant žemės", t.y. tame pačiame lygmenyje. Džiugu, kad su mobiliuoju karilionu galima koncertuoti ne tik įsitaisius aukštame bokšte, bet ir keliauti, kur širdis užsimano. Kalbant apie instrumentų skirtumus, mobilusis karilionas skiriasi tik tuo, kad jo varpai yra įkurdinti ne bokšte, o sunkvežimyje.

– Vis dėlto, ar egzistuoja instrumentų, su kuriais karilioną galima derinti?

– Taip, kai kuriais atvejais skirtingas instrumentų derinimas gali lemti jų netinkamumą groti duetu su karilionu. Tačiau šis instrumentas gana lankstus ir juo galima kurti įvairiausius derinius.

Niekada nebuvau scenos žmogus, todėl man patinka būti tam tikra prasme nutolusiai nuo savo auditorijos.

– Kadangi esate muzikantė, daug keliaujate. Jūsų nuomone, kuri šalis palankiausiai žvelgia į karilioną? Galbūt tai – Nyderlandai – šio instrumento gimtinė?

– Iš tikrųjų, esama tam tikrų skirtumų tarp skirtingų šalių požiūrio į karilioną. Tačiau svarbiausi yra skirtumai tarp miestų. Iš patirties galiu pasakyti, kad vietinė bendruomenė yra didžiausia jėga populiarinant šį instrumentą. Dėl šios priežasties toje pačioje šalyje gali būti kelios visiškai skirtingos situacijos. Viename mieste karilionas gali būti gana mėgstamas ir populiarus, o kitame – ne itin.

– Karilionininkai turi gana unikalų santykį su savo auditorija. Juk grodami jie nemato, kas dedasi apačioje. Tokiu būdu groti lengviau ar sunkiau?

– Niekada nebuvau scenos žmogus, todėl man patinka būti tam tikra prasme nutolusiai nuo savo auditorijos. Tačiau kai groju mobiliuoju karilionu, palaikau glaudesnį ryšį su klausytojais.

– Kokią muziką labiausiai mėgstate groti?

– Labiausiai mėgstu publikai pristatyti naujai parašytus kūrinius. Mano repertuaras įvairus – žinoma, groju standartines kariliono kompozicijas, tačiau atlieku ir klasikinės bei populiariosios muzikos aranžuotes.