„Nors maisto produktų apsipirkimas nėra ta sritis, kurioje šalies gyventojai taupo labiausiai, tyrimas parodė, kad pirkėjai šioje srityje norėtų sutaupyti daugiau. Įgyvendinti šį metų pradžioje sau duotą tikslą įmanoma laikantis vos kelių paprastų apsipirkimo taisyklių“, – sakė „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Daugiau planuos ir sudarinės pirkinių sąrašus

„Lidl Lietuva“ užsakymu 2024 metų pradžioje tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai šiemet pasiryžę sutaupyti pakeitę apsipirkimo įpročius.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

„Gyventojai sutaupyti labiausiai nori pirkdami tik tuos produktus, kurių tikrai reikia – tą šiemet sau pasižadėjo net 54 proc. apklaustųjų. Kita didelė dalis žmonių – 31 proc. respondentų – šiais metais ketina taupyti labiau stebėdami įvairias akcijas“, – sakė A. Bubnelis.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Klaipėdiečiai gerokai labiau nei likusi Lietuva linkę pirkti tik tuos produktus, kurių tikrai reikia – taip elgtis šiais metais planuoja net 69 proc. apklaustų miesto gyventojų. Klaipėdiečiams taip pat ypač aktualu taupyti sudarinėjant pirkinių sąrašus ir nustojus būti impulsyviems pirkėjams – tą pasiruošę daryti po 35 proc. respondentų. Uostamiesčio gyventojai planuoja ir didesnį dėmesį skirti akcijų stebėjimui – tuo užsiims 23 proc. respondentų.

A. Bubnelio teigimu, taupyti ir stebėti akcijas pirkėjams padeda išmanūs būdai, pavyzdžiui, „Lidl Plus“ programėlė, kurioje nuolat atnaujinami specialūs pasiūlymai ir akcijos prekėms bei pateikiami patiekalų receptai.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

„Programėlė gali palengvinti pirkėjams pasirinkimą ir pasufleruoti, kokias prekes įsigyti, kokį meniu susiplanuoti savaitei. Žinodamas, kokį maistą valgys artimiausiomis dienomis, pirkėjas gali susidaryti reikiamų pirkinių sąrašą ir išvengti nebūtinų pirkinių. Tiek meniu, tiek pirkinių sąrašo sudarymas padeda mažinti išlaidas maistui, kaip ir retesni, bet gausesni apsipirkimai, naudojimasis parduotuvės akcijomis, gausiau įsigytų produktų užšaldymas ateičiai ir pan.“, – tvirtino A. Bubnelis.

„Lidl Lietuva“ atstovo teigimu, pirkinių krepšelio sumą sumažinti padeda ir analogiškų produktų lyginimas – perkant būtina atkreipti dėmesį į panašių prekių kilogramo, litro kainą.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

„Lygindami prekes pastebėsite, kad privačių prekių ženklų gaminiai yra pigesni už žinomų prekių ženklų produktus. Taip yra todėl, kad privačių prekių ženklų produkcijai nereikalingos išlaidos rinkodarai. Didžioji „Lidl“ asortimento dalis yra su privačių prekių ženklų etiketėmis – šie gaminiai yra draugiškas piniginei, kokybiškas ir tvaresnis pasirinkimas. Atidžiai kontroliuojame šių produktų gamybos procesus ir keliame vis didesnius reikalavimus žaliavų ir produkcijos kokybei“, – tvirtino A. Bubnelis.

Įgyvendinti pažadus padeda realūs siekiai

Tyrimo duomenimis, visuomet taupančiais save laiko 25 proc. respondentų, visiškai netaupiais – tik 3 proc. apklaustųjų. Labiausiai taupūs asmenys yra patys jauniausi 18–29 m. (taupo 73 proc. šios grupės apklaustųjų) ir patys vyriausi 60–74 m. apklaustieji (72 proc.).

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Klaipėdoje labiau taupančiais save laiko 62 proc., nei taupančiais nei netaupančiais – 27 proc., labiau netaupančiais save įvardija 12 proc. apklaustųjų. 

Paaiškėjo, kad savo apsipirkimo įpročiais yra patenkinti tik 40 proc. apklaustųjų, o likę respondentai praėjusiais metais tikėjosi sutaupyti daugiau. Klaipėdoje savo įpročiais patenkintų asmenų dar mažiau – tik 31 proc. apklaustųjų, o 42 proc. tikėjosi sutaupyti truputį daugiau, 27 proc. – sutaupyti daugiau.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Kokie veiksmai norintiems sėkmingiau taupyti gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų? Mokslininkų teigimu, įgyvendinti pažadus padeda realistiškų tikslų užsibrėžimas ir šiuolaikinės technologijos, leidžiančios fiksuoti pažangą. Pavyzdžiui, dažniau bėgioti nusprendęs asmuo savo pažangą fiksuoja išmaniojo telefono programėlėje ir savo pasiekimais dalijasi su draugais. Panašiai pažangą fiksuoti leidžia programėlės, skirtos mokytis kalbų, medituoti ir pan.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

„Pirkėjus motyvuoti taupyti toliau gali paskatinti ir patirtų išlaidų analizė. Pavyzdžiui, pamatęs, kiek skirdavo pinigų maistui anksčiau ir kiek sutaupo dabar, asmuo gali nusimatyti realią sumą, kurią sieks sutaupyti kiekvieną mėnesį ir įgyti daugiau ryžto toliau gyventi taupiai, kol tai taps natūraliu įpročiu. Savo išlaidas maistui pirkėjas gali patogiai peržiūrėti „Lidl Plus“ programėlėje esančiuose virtualiuose čekiuose. Tokios, atrodo, nedidelės, bet kryptingos kasdienės pastangos padės pasiekti rezultatą ir sutaupyti“, – teigė A. Bubnelis

„Nors maisto produktų apsipirkimas nėra ta sritis, kurioje šalies gyventojai taupo labiausiai, tyrimas parodė, kad pirkėjai šioje srityje norėtų sutaupyti daugiau. Įgyvendinti šį metų pradžioje sau duotą tikslą įmanoma laikantis vos kelių paprastų apsipirkimo taisyklių“, – sakė „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas Antanas Bubnelis.

Dėmesys būtiniems produktams ir mažiau impulsyvumo

„Lidl Lietuva“ užsakymu 2024 metų pradžioje tyrimų bendrovės „Norstat“ atliktas reprezentatyvus tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai šiemet pasiryžę sutaupyti pakeitę apsipirkimo įpročius.

„Gyventojai sutaupyti labiausiai nori pirkdami tik tuos produktus, kurių tikrai reikia – tą šiemet sau pasižadėjo net 54 proc. apklaustųjų. Kita didelė dalis žmonių – 31 proc. respondentų – šiais metais ketina taupyti labiau stebėdami įvairias akcijas“, – sakė A. Bubnelis.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Didžiausia dalis apklaustų Kauno gyventojų taip pat taupyti ketina pirkdami tik tuos produktus, kurių tikrai reikia – tą žada 54 proc. respondentų. Taip pat didelė dalis – po 30 proc. apklaustųjų – ketina labiau stebėti įvairias akcijas ir sieks nustoti būti impulsyviais pirkėjais.

A. Bubnelio teigimu, taupyti ir stebėti akcijas pirkėjams padeda išmanūs būdai, pavyzdžiui, „Lidl Plus“ programėlė, kurioje nuolat atnaujinami specialūs pasiūlymai ir akcijos prekėms bei pateikiami patiekalų receptai.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

„Programėlė gali palengvinti pirkėjams pasirinkimą ir pasufleruoti, kokias prekes įsigyti, kokį meniu susiplanuoti savaitei. Žinodamas, kokį maistą valgys artimiausiomis dienomis, pirkėjas gali susidaryti reikiamų pirkinių sąrašą ir išvengti nebūtinų pirkinių. Tiek meniu, tiek pirkinių sąrašo sudarymas padeda mažinti išlaidas maistui, kaip ir retesni, bet gausesni apsipirkimai, naudojimasis parduotuvės akcijomis, gausiau įsigytų produktų užšaldymas ateičiai ir pan.“, – tvirtino A. Bubnelis.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

„Lidl Lietuva“ atstovo teigimu, pirkinių krepšelio sumą sumažinti padeda ir analogiškų produktų lyginimas – perkant būtina atkreipti dėmesį į panašių prekių kilogramo, litro kainą.

„Lygindami prekes pastebėsite, kad privačių prekių ženklų gaminiai yra pigesni už žinomų prekių ženklų produktus. Taip yra todėl, kad privačių prekių ženklų produkcijai nereikalingos išlaidos rinkodarai. Didžioji „Lidl“ asortimento dalis yra su privačių prekių ženklų etiketėmis – šie gaminiai yra draugiškas piniginei, kokybiškas ir tvaresnis pasirinkimas. Atidžiai kontroliuojame šių produktų gamybos procesus ir keliame vis didesnius reikalavimus žaliavų ir produkcijos kokybei“, – tvirtino A. Bubnelis.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Įgyvendinti pažadus padeda realūs siekiai

Tyrimo duomenimis, visuomet taupančiais save laiko 25 proc. respondentų, visiškai netaupiais – tik 3 proc. apklaustųjų. Labiausiai taupūs asmenys yra patys jauniausi 18–29 m. (taupo 73 proc. šios grupės apklaustųjų) ir patys vyriausi 60–74 m. apklaustieji (72 proc.).

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Kaune labiau taupančiais save laiko 69 proc., nei taupančiais nei netaupančiais – 20 proc., labiau netaupančiais save įvardija 11 proc. apklaustųjų. 

Paaiškėjo, kad savo apsipirkimo įpročiais yra patenkinti tik 40 proc. apklaustųjų, o likę respondentai praėjusiais metais tikėjosi sutaupyti daugiau. Kaune statistika panaši – savo įpročiais patenkinti tik 39 proc. apklaustųjų, o 39 proc. tikėjosi sutaupyti truputį daugiau, 19 proc. – daugiau, 4 proc. – žymiai daugiau.

„Lidl Lietuva“ archyvo nuotr.

Kokie veiksmai norintiems sėkmingiau taupyti gali padėti pasiekti užsibrėžtų tikslų? Mokslininkų teigimu, įgyvendinti pažadus padeda realistiškų tikslų užsibrėžimas ir šiuolaikinės technologijos, leidžiančios fiksuoti pažangą. Pavyzdžiui, dažniau bėgioti nusprendęs asmuo savo pažangą fiksuoja išmaniojo telefono programėlėje ir savo pasiekimais dalijasi su draugais. Panašiai pažangą fiksuoti leidžia programėlės, skirtos mokytis kalbų, medituoti ir pan.

„Pirkėjus motyvuoti taupyti toliau gali paskatinti ir patirtų išlaidų analizė. Pavyzdžiui, pamatęs, kiek skirdavo pinigų maistui anksčiau ir kiek sutaupo dabar, asmuo gali nusimatyti realią sumą, kurią sieks sutaupyti kiekvieną mėnesį ir įgyti daugiau ryžto toliau gyventi taupiai, kol tai taps natūraliu įpročiu. Savo išlaidas maistui pirkėjas gali patogiai peržiūrėti „Lidl Plus“ programėlėje esančiuose virtualiuose čekiuose. Tokios, atrodo, nedidelės, bet kryptingos kasdienės pastangos padės pasiekti rezultatą ir sutaupyti“, – teigė A. Bubnelis.

Apie nuo balandžio 21 dienos planuojamą pasitraukimą iš pareigų ketvirtadienio vakarą jis pranešė feisbuke.  

BNS jis teigė nuo balandžio pabaigos užimsiantis panašias pareigas privataus sektoriaus įmonėje.

Pasak A. Bubnelio, atranką į komunikacijos vadovo poziciją „Epso-G“ planuoja skelbti netrukus.

Iki 2021 metų kovo vidurio A. Bubnelis dirbo prezidento Gitano Nausėdos patarėju ir atstovu žiniasklaidai. Anksčiau jis yra vadovavęs bendrovių „Teo“, „Vilniaus vandenys“ ir „Bitė Lietuva“ komunikacijai, dirbo naujienų agentūroje BNS, konsultantu viešųjų ryšių agentūrose.

„Epso-G“ valdo gamtinių dujų ir elektros perdavimo bendroves „Amber Grid“ ir „Litgrid“, energijos išteklių biržos operatorę „Baltpool“, energijos kaupiklių įmonę „Energy cells“ ir energetikos objektų statybos bendrovę „Tetas“.

Vienintelė „Epso-G“ akcininkė yra Energetikos ministerija.

„Pagal prezidento teikimą S. Rudėnaitė galėjo būti atleista tik paskyrus ją į naujas pareigas. Tai yra aišku iš dekreto, jo priėmimo teisinių pagrindų. Su dekretu pateiktas ir Seimo nutarimo projektas. Seimas turėjo teisę keisti nutarimo projektą nenukrypstant nuo teikimo esmės. Būtent Seimas turėjo teisę organizuoti ir nutarimo priėmimo procedūrą. Seimo nariai nei dekreto pateikimo Seimui metu, nei svarstymų metu nesuabejojo prezidento valia. Deja, pakeisto nutarimo ir balsavimo procedūrų rezultatas neatitinka teikimo: teisėja atleista, nors buvo teikiama paaukštinti. Bet blogiausia yra tai, kad, užuot nedelsiant ištaisę padarytą klaidą, jau antrą savaitę dalyvaujame bevaisėse diskusijose“, – Eltai teigė prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

ELTA primena, kad premjeras S. Skvernelis bei „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienį teigė, kad visa sumaištis dėl nepaskirtos S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes kilo būtent dėl Prezidentūros klaidos. R. Karbauskis teigia, kad dėl teisėjos S. Rudėnaitės susidariusios situacijos Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą. R. Karbauskio teigimu, tai padaryti būtina, nes Prezidentūra neprisiima atsakomybės už savo padarytas klaidas, todėl kilusią nepatogią situaciją taisys Seimas.

„Nelabai suprantu, ką buvo galima sutarti. Pateiktų dekretų iš Prezidentūros mes nekūrėme. Buvo padaryta klaida, ir ne Seime ji buvo padaryta. Gaila, kad naujas dekretas neteikiamas. Todėl mes turime kreiptis į KT, ir mes tai padarysime. Teisėja atsidūrė įkaitė šios situacijos, bet tikrai ne Seimas šią situaciją kuria“, – teigė R. Karbauskis.

„Ką Seimas turėjo padaryti, jeigu klaidingai pateiktas dekretas? Mes tai ir taisome, nuo to momento, kai bus kreiptasi į KT, tas dekretas negalios. Tai štai ir sprendimas. Žinoma, galima buvo eiti kitu keliu, kai prezidentas pateiktų naują dekretą, ir taip būtų išspręsta ši problema“, – teigė R. Karbauskis.

Premjeras tuo metu teigė, kad jei Prezidentūra nesprendžia savo klaidų, tai turės daryti Seimas, kreipdamasis į KT.

„Kas klaidą padarė, tas ir turėtų iniciatyvą rodyti ir tartis. Manau, jei nėra jokio sprendimo iš Prezidentūros, tai lieka tik KT. Norėčiau, kad tai padarytų Seimas ir tokiu atveju bus sustabdytas nutarimo vykdymas ir greitai bus išspręstas klausimas KT. Atsakymą, matyt, mes galime nuspėti, koks jis bus“, – sakė premjeras.

Seimas pastarąją savaitę atmetė prezidento G. Nausėdos teiktą S. Rudėnaitės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes. Be to, parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

„Su BMW Lietuvos atstovai yra kalbėję įvairiais lygiais, todėl indikavus, kad prezidentas galės skirti laiko trumpam susitikimui Miuncheno saugumo konferencijos metu, BMW atstovai reagavo itin pozityviai.

BMW sudomino stiprus Lietuvos informacinių technologijų sektorius, fotonikos sektoriaus siūlomos vertės bei Lietuvos teikiamos galimybės testuoti ateities mobilumo sprendimus. BMW vadovą taip pat itin sudomino stiprus Lietuvos informacinių technologijų sektorius, darbuotojų kompetencija“, – Eltai sakė A. Bubnelis.

Prezidento patarėjas teigė, kad G. Nausėda susitikimo metu pakvietė BMW vadovą labiau susipažinti su Lietuvos investicine aplinka.

„Šio trumpo susitikimo metu buvo pristatyti Lietuvos išskirtinumai, prezidentas pakvietė BMW vadovą išsamiau susipažinti su Lietuvos investicine aplinka, darbuotojų kompetencija ir atskirų sektorių siūlomomis vertėmis“, – teigė A. Bubnelis.

„Susitikimai su tarptautinėmis verslo organizacijomis, kuriais siekiama pritraukti užsienio investicijas, yra svarbus elementas prezidento vizituose. Kvietimą investuotojams prezidentas išsakė jau pirmojo užsienio vizito į Lenkiją metu praėjusių metų liepą“, – pridūrė prezidento atstovas žiniasklaidai.

Susitikime taip pat skirta laiko aptarti ir Lietuvos tikslus žaliosios ekonomikos srityje.

Pagal sutartį, už daugiau kaip 117 tūkst. eurų iš bendrovės „Poolservice“ perkamos projekto parengimo paslaugos ir fontano įrengimo darbai.

Fontaną apšvies 28 povandeniniai šviestuvai, jis veiks skirtingomis programomis. Numatytas fontano skersmuo – daugiau kaip 11 metrų, vanduo bėgs iš 84 purkštukų.

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis portalui tv3.lt sakė, kad šis fontanas yra bendro Prezidentūros rūmų atnaujinimo ir pritaikymo veiklai ir reprezentacijai dalis.

„Projektas pradėtas dar praėjusiame amžiuje. 1995 metais buvo renovuota Prezidentūra ir atnaujinta, ir pritaikyta Prezidentūros reikmėms. Ir tais metais, kai darytas projektas, toje vietoje buvo suprojektuotas fontanas. Tik tada jis nebuvo iki galo įrengtas. Tai reiškia, kad vidinė Prezidentūros aikštėje buvo įrengta vieta, suformuota fontano zona. Tik tiek, kad tuo metu ten buvo įrengtas gėlynas“, – aiškino A. Bubnelis.

„Dėl šios situacijos kyla daug klausimų ir, visų pirma, į juos turi atsakyti pats premjeras“, – teigia A. Bubnelis.

ELTA primena, kad 15min.lt atliktas tyrimas skelbia, jog iš Vilniaus rajono kelių asfaltavimui papildomai skirtų 300 tūkst. eurų beveik visa suma atiteko Smiglių kaimo Upės gatvės, kurioje gyvena premjeras S. Skvernelis, remontui.

Dėl šios situacijos kyla daug klausimų ir, visų pirma, į juos turi atsakyti pats premjeras.

S. Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas 15min.lt atsiųstame atsakyme teigė, kad sprendimus, kam konkrečiai bus naudojamos gautos lėšos, priima ne Vyriausybė ar ministerija, o pačios savivaldybės. „Premjeras nėra jūsų minimos Upės gatvės savininkas ar vienintelis naudotojas“, – teigė jis.

Gausiausių Seimo partijų pirmininkai į šį 15min.lt atskleistą faktą reagavo skirtingai. Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis užsimena apie galimybę inicijuoti tyrimą, galintį turėti ir politinių padarinių. Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad šioje situacijoje problemų tiesiog nėra.

Prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis BNS sakė, kad prezidento pokalbiai telefonu su kitų šalių ar tarptautinių organizacijų vadovais yra protokoluojami, o per oficialius susitikimus su užsienio šalių svečiais rengiamos susitikimų atmintinės.

„Tokių dokumentų slaptumas priklauso ne nuo pokalbio ar susitikimo partnerio, o nuo pokalbio turinio. Jie saugomi Prezidentūros kanceliarijos numatyta tvarka, atsižvelgiant į dokumentų slaptumą“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai.

Anot A. Bubnelio, prezidento ryšį ir reikiamas technologijas jo slaptumui užtikrina Informacinių technologijų tarnyba prie KAM.

JAV prezidento D. Trumpo pokalbiai telefonu tapo pretekstu demokratams inicijuoti apkaltos procedūrą.

D. Trumpo oponentai sako, kad JAV prezidentas per pokalbį telefonu darė nederamą spaudimą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui tirti jo politinį oponentą buvusį viceprezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) ir jo sūnų.

D. Trumpas išslaptino pokalbio išklotinę, ji buvo paskelbta viešai.

JAV žiniasklaida antradienį pranešė, kad D. Trumpas taip pat prašė Australijos padėti diskredituoti tyrimą dėl Rusijos kišimosi į rinkimus.

D. Trumpas teigia nedaręs nieko blogo ir kaltina Demokratų partiją užsiimant „raganų medžiokle“.