„Tapytojas A. Gudaitis (1904-1989) – viena ryškiausių Lietuvos meno asmenybių, formavusių ir plėtojusių lietuviškosios moderniosios ekspresionistinės ir koloristinės tapybos principus. „Ars“ grupės iniciatorius, stipriu, nepriklausomu charakteriu bei ištverme sugebėjęs išsilaikyti sudėtingiausiomis istorinėmis aplinkybėmis. A. Gudaitis visą gyvenimą telkė apie save jaunus ir kūrybingus žmones, buvo puikus pedagogas, palikęs ryškų pėdsaką savo mokinių kūryboje, o neretai ir likimuose.

A. Gudaičio palikimas itin įvairus ir spalvingas. Nuolatinis žinių alkis, įgimtas smalsumas, domėjimasis literatūra, muzika, teatru, lietuvių ir pasaulio menininkų kūryba kūrė platų menininko akiratį. Gyvenimo ir kūrybos dinamiškumas bei prieštaravimai atsispindi jo darbų idėjiniame, simboliniame bei tematiniame daugiasluoksniškume, neretai skausmingi išgyvenimai persipina su ironija ar saviironija. A. Gudaitis nutapė natiurmortų, peizažų, portretų, sukūrė piešinių, plakatų, scenovaizdžių, parengė interjero projektų. Jo paveikslams būdingi sodrių kontrastingų spalvų deriniai, ryškios dažo faktūros, laisvas potėpio judesys, iš liaudies meno atkeliavę motyvai. Svarbiausia –neapibrėžtos minties figūrinės kompozicijos. Vėlesnio laikotarpio kūryboje daug simbolinių, alegorinio turinio paveikslų.

Parodoje eksponuojami tapybos darbai ir piešiniai, apimantys paskutinį brandžiosios kūrybos laikotarpį, kuriame ryškėja egzistencializmo nuotaikos, siekis išsilaisvinti iš regimojo pasaulio ribotumo ir chaotiškos būties beprasmybės. Vyrauja paukščio kaip į nebūtį pamažu keliaujančios sielos įvaizdžio motyvas. Vaizduojami personažai įgauna autoportreto bruožų. Gilinimąsis į save, į savo vidinį pasaulį ir jo virsmus, bėgančio, trumpėjančio laiko apmąstymai grąžina menininką prie pačios pradžios – paveiksluose ryškėja motinos veidas. Darbuose atsiskleidžia ir panteistinė pasaulio samprata, ypatingas A. Gudaičio artumas gamtai. Žmonės ir paukščiai čia – neatsiejami vieno pasaulio, lygiaverčiai vienos būties dalyviai, tarsi esantys tarpinėje būsenoje – tarp esaties ir nesaties.“

Gera pakelti akis į dangų ir klaidžioti po neišmatuojamas platybes. Kartais pasiseka žvilgsniu sugauti vieną kitą krintančią žvaigždę ir sugalvojus norą laukti išsipildymo. Dangus kupinas paslapties ir magijos. Jos daug ir Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikiančioje lyrinio abstrakcionizmo atstovu tituluojamo tapybos metro Antano Gudaičio parodoje poetišku pavadinimu "Žmonės žiūri į žvaigždes".

Virpančios linijos

Paroda skirta 110-osioms dailininko gimimo metinėms. Tušu, anglimi, sangina, akvarele, pastelėmis, flomasteriais ir sausa adata atlikti darbai atskleidžia, kad piešimas A.Gudaičio kūryboje užėmė svarbią vietą. Vienuose kūriniuose vyrauja aiškūs štrichai pieštuku, kituose – ekspresyvios spalvinės dėmės, įtrynimai ar chaotiškas, tačiau meistriškai suvaldytas linijų žaismas.

Piešiniai ir estampai kupini gyvasties, emocionalumo ir vidinio, tapytojo perteikiamo motyvo, išgyvenimo. Kūrinių spektras labai įvairus tiek išraiškos, tiek idėjų prasme, tad žvalgantis po parodą neapleidžia nuostaba.

Piešiniai "Sūnus palaidūnas", "Cirkas", "Motina", "Motina su vaiku" sukurti 1931–1932 m. sausa adata. Kūriniuose plona linija virpa, kai kuriose vietose nutrūksta, užvaldo erdvę smulkiais štricheliais, primenančiais dygius šerius. Šiuose darbuose juoda linija žaidžia su balto popieriaus lakšto erdve, sukurdama lengvą, trapią kompoziciją, švelniai praskleidžiančią menininko pasirinktų motyvų grožį ir reikšmę.

Visos gyvenimo spalvos

Stipriu psichologiniu paveikumu ekspozicijoje išsiskiria darbas "Moteris su našta" (1935 m.). Minimaliomis išraiškos priemonėmis perteikiama moters lemtis: rūpintis šeima, laikyti visus keturis namų kampus, nudirbti darbus ir pamiršti savus poreikius. Piešinyje moteris sulinkusi, suvargusi, rodos, galima pajusti jos kasdienybės naštą, vargus, rūpesčius.

Tai bene vienas stipriausių darbų parodoje, kurio tematika aktuali ir dabar. Vieniša figūra tuščioje erdvėje, išraiškingai prabylanti savo poza – kiekvienas parodos lankytojas, sustojęs ties šiuo darbu, ras apie ką pamąstyti.

"Mergina su gėle" (apie 1930 m.) – pakilesnės nuotaikos kūrinys. Skaidriomis, šiltomis spalvomis įamžintas merginos portretas spinduliuoja jaunystę, laimę, nerūpestingumą. Laisvi potėpiai teptuku ir akvarelės perregimumas darbui suteikia lengvumo, atspindinčio jauno žmogaus santykį su gyvenimu, žmonėmis, pačiu savimi.

Tikras spalvų gūsis sugauna bežiūrint į piešinius: "Paukščio ir vyro galvos", "Prie stalo", "Nuotaka", "Žmonės žiūri į žvaigždes", "Kaimo orkestras", sukurtus 1972–1978m.
Pastelėmis, anglimi, flomasteriais nupiešti darbai labai dinamiški. Kompozicijose daug veiksmo, šurmulio, sujudimo. Energingas linijų judesys, spalvinių dėmių dermė kuria pulsuojančios gyvybės įspūdį. Gyvenimas, atsiskleidžiantis visomis spalvomis, virte verda šiuose piešiniuose.

Pirmoji piešinio ekspresija

A.Gudaičio ekspoziciją apėjus kelis kartus pirmasis įspūdis nedingo: jo kūriniuose daug gyvybės ir energijos. Kiekvienas piešinys – savarankiškas, baigtas kūrinys, turintis idėją ir nuotaiką.

Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, piešiniai yra seni, tačiau jų išraiškos turtingumas, emocionalumas, motyvai nurungtų daugelio šiuolaikinių autorių darbus.

Piešinys – apskritai primirštas dailės žanras, daugiau funkcionuojantis kaip parengiamoji kūrinio stadija, kurioje menininkas pasižymi kilusią idėją. Vis dėlto būtent piešinyje esti daugiausia pirminio impulso, kurį dailininkas, stengdamasis baigti darbą, praranda.

Piešinys atspindi ne tik kūrėjo įgūdžius, bet praveria duris į jo vidinį pasaulį, kurį neretai darbo eigoje suniveliuoja pats kuriantysis, kad nebūtų per daug nuogas, per lengvai perskaitomas. A.Gudaitis parodoje "Žmonės žiūri į žvaigždes" atsiskleidžia, leisdamas žiūrovui įlįsti į savo sielą, jei tik tas žiūrovas yra tiek jautrus.

A. Žmuidzinavičiaus muziejuje lapkričio 7 d. atidaroma Antano Gudaičio (1904 – 1989) piešinių ir estampų paroda „Žmonės žiūri į žvaigždes“, skirta paminėti dailininko 110-osioms gimimo metinėms.

Parodos leitmotyvu pasirinktas dailininko A. Gudaičio kūrinio pavadinimas. Poetiška žvilgsnio į žvaigždes metafora išreiškia kilnesnių tikslų siekį, kuris neabejotinai vedė šį dailininką gyvenimo ir kūrybos keliais. Lyrinio ekspresionizmo atstovu tituluojamas A. Gudaitis visuomenei pirmiausiai yra pažįstamas kaip tapytojas, kurio kūryboje, pasak tyrinėtojų, dera prancūziškas racionalizmas ir lietuviškas jausmingumas.

Ši paroda skirta atskleisti kitą, ne mažiau svarbią bei produktyvią dailininko kūrybos sritį – piešinius ir estampus. Ekspozicijos pradžią ženklina ankstyvieji Paryžiaus laikotarpio darbai, sukurti 1930 – 1932 m. Stiliaus požiūriu A. Gudaičio piešiniuose jaučiami modernistinių krypčių atgarsiai: art deco, neoklasicizmo, ekspresionizmo. Temos aspektu kūryboje dominuoja moters, ypač motinystės tema, daug aktų ir portretų, taip pat teminių, tarpukario laikotarpiu populiarių kompozicijų.

A. Gudaitis išbandė ir sausos adatos techniką: jo raižiniai buvo eksponuoti 1935 m. Košicėje (Čekoslovakija), kur įvyko pirmoji lietuvių grafikos paroda užsienyje. Paties menininko pasakojimu, estampus jam spaudė senukas iš Monmartro, kuris, sakėsi, kažkada spausdino ir paties Rodeno darbus.

Kita dalis eksponuojamų darbų sukurta XX a. 7-8 dešimtmetyje. Tai – portretai, teminės filosofinės, Lietuvos kaimo, pajūrio gyvenimo ar netgi groteskinės kompozicijos. Didelė dalis piešinių yra eskizai paveikslams, pakartoti ne vieną kartą, tačiau jie funkcionuoja kaip savarankiški meno kūriniai. Šiuo laikotarpiu A. Gudaitis fragmentiškai sugrįžta prie kai kurių tarpukario laikotarpio siužetų, kuriuose metaforine kalba užkoduotos tiek savojo laikmečio, tiek individualios aktualijos.

Aštunto dešimtmečio antroje pusėje dailininko kūryboje svarbią vietą pradeda užimti metaforiškas paukščio motyvas. Paukštis netikėtai atsiranda kartu su žmonėmis prie stalo ar gretinamas su autoportretu. Tokios sąsajos – tarsi autoironiškas dailininko žvilgsnis į save ir aplinką, bylojantis, kad lyriškumas, dramatizmas, filosofinės gelmės bei lengva šypsena ir kūryboje, ir gyvenime žengia kartu.

Paroda veiks iki gruodžio 7 d. 

Kas? A. Gudaičio piešinių ir estampų paroda „Žmonės žiūri į žvaigždes“

Kur? A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune

Kada? lapkričio 7 d. 16 val.

Lietuvos dailės muziejus (LDM) Vilniuje artimiausiu metu rengiasi rekonstruoti Radvilų rūmus ir įkurti dailininko Antano Gudaičio galeriją.

"Šiais metais pradėsime projektavimo, tyrimo darbus ir paruošime taip, kad rūmai būtų pradėti renovuoti", - ketvirtadienį per spaudos konferenciją apie Radvilų rūmus kalbėjo muziejaus direktorius Romualdas Budrys.

Pasak jo, finansavimą rūmams tvarkyti bus mėginama gauti iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Pastato atkūrimas be vidaus įrangos ekspozicijoms galėtų kainuoti apie 40 mln. litų.

Šiuo metu išlikę trys autentiški rūmų korpusai, dar dalis jų perstatyta. Originaliuose rūmuose buvo keturios galerijos ir penki bokštai. Pasak R.Budrio, pastatą galima atstatyti segmentais.

Jei šiemet ar kitąmet pavyktų gauti finansavimą, rūmai galėtų būti atidaryti 2018 metais, minint atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį.

"Tai yra realu vykdant sekcijiniu būdu, po korpusą", - sakė R.Budrys.

Pasak Dailės muziejaus vadovo, rūmuose galėtų veikti 1000 kvadratinių metrų nacionalinių ir tarptautinių parodų centras, 500 vietų meno renginių ir forumų salė.

Renovuotuose rūmuose planuojama įkurti Lietuvai dovanotų dailininko Arbito Blato kūrinių ekspoziciją bei Aleksandro Vasiljevo mados kolekciją.

Tuo metu dabartiniame Medicinos bibliotekos pastate Kaštonų gatvėje tikimasi įsteigti dailininko A.Gudaičio galeriją, kurios įkūrimo klausimas neišsprendžiamas 20 metų.

R.Budrio teigimu, pagal Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų susitarimą, šis pastatas galėtų būti perduotas kultūros reikmėms, jei tam pritars Vyriausybė.

"Išsikels ji (biblioteka - BNS), ir gal tas pastatas gali būti pritaikytas A.Gudaičio galerijai", - vylėsi direktorius.

Šalia galerijos tame pačiame pastate svarstoma įkurdinti ir liaudies meno kolekciją.

1989 metais miręs menininkas A.Gudaitis testamentu apie 400 savo tapybos darbų, piešinių, eskizų paliko Lietuvos dailės muziejui su sąlyga, kad po mirties jo dirbtuvė Gedimino prospekte, Žemaitės skvere, būtų perstatyta ir joje būtų galima eksponuoti jo darbus. Medicinos biblioteka yra netoli nuo šios vietos.

Pasak R.Budrio, šiemet taip pat žadama baigti Palangos gintaro muziejaus renovaciją, taip pat ruošiamasi modernizuoti kitas parodų erdves: Vilniaus paveikslų galeriją, Chodkevičių rūmus. Čia reikia spręsti mikroklimato klausimus, tvarkyti kiemą, vandentiekį, apšvietimą.