Kaune, antrajame paieškos ir gelbėjimo poste Aleksote, vykusioje ceremonijoje A. Matutis pareigose pakeitė pulkininką Dainių Guzą, Karinėms oro pajėgoms vadovavusį paskutinius penkerius metus.

A. Matutis tarnybą pradėjo 1999 metais. Per savo tarnybos laiką vykdė įvairaus lygmens pareigas Karinėse oro pajėgose. Nuo 2017 metų vadovavo Aviacijos bazei.

Karininkas apdovanotas įvairaus lygmens krašto apsaugos sistemos apdovanojimais.

„Vadų pasikeitimas – iššūkis ir savotiškas jaudulys visiems. Išeinantis vadas atveria duris naujiems išbandymams ir naujoms patirtims, ateinantis vadas perima vadovavimą su tikslu tęsti pradėtus darbus ir įnešti kažką naujo. Galiausiai tai naujos viltys ir tam tikri pasikeitimai kariams“, – pranešime cituojamas kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotr.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir valdybų vadai, Kauno įgulos ir karinių oro pajėgų struktūrinių vienetų vadai.

Pagrindinis oro pajėgų tikslas yra Lietuvos oro erdvės saugojimas. Stiprinant pajėgumus iš Norvegijos įsigytos vidutinio nuotolio oro gynybos „Nasams“ sistemos, iš JAV bus įsigyjami nauji oro erdvės stebėjimo radarai, dronų „Switchblade“ sistemos ir tęsiamas sraigtasparnių UH-60M įsigijimas.

Lydėjo rusų karinį lėktuvą

„Kaip tik tuo metu stovėjau prie lango ir dairiausi į kiemą. Garsas buvo toks stiprus, kad atrodė, jog nugriaudėjo smarkus sprogimas. Lango stiklas net įlinko. O ant žemės nukrito paveikslas, kuris tuo metu stovėjo ant grindų, atremtas į sieną. Tik po to susivokiau, kad tai naikintuvų garsas – jie buvo du ir praskrido tikrai labai dideliu greičiu, veikiausiai viršijo garso greitį“, – pasakojo šalia Būtingės gyvenantis skaitytojas.

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose vadas Antanas Matutis patvirtino, kad pirmadienį Lietuvos oro erdvę saugantiems Italijos naikintuvams iš tiesų teko viršyti garso greitį.

Antanas Matutis / Redakcijos archyvo nuotr.

Nepateikė duomenų

Pagavome ir palydėjome.

„Tiesioginį oro policijos vaidmenį vykdantys orlaiviai viršijo garso greitį. Dėl triukšmo gyventojų tikrai atsiprašome. Tačiau, pagal įstatymus, jei gaunamas pranešimas apie svetimą orlaivį, lėktuvai privalo vykdyti misiją, jiems tai leidžiama“, – paaiškino Šiaulių aviacijos bazės vadas.

Pranešta, kad virš Baltijos jūros pirmadienį 13.31 val. praskrido Rusijos karinis lėktuvas, kuris nustatyta tvarka nepateikė duomenų, kuriuos kaimyninės šalies oro erdvę saugančioms tarnyboms privalo nurodyti.

„Jei oro policija buvo aktyvuota, vadinasi, karinis orlaivis tam tikrų duomenų nepateikė. Kokių, dar nežinau, reikėtų pasitikslinti. Pagavome ir palydėjome. Teko prisiartinti ir atpažinti. Įvykdžius tai orlaivis buvo palydėtas“, – paaiškino A.Matutis.

Laigo lyg šeimininkai

Vasarį fiksuotas ne vienas toks įvykis. O vieną vasario savaitę italų lakūnams į orą teko kilti net keturis kartus.

Incidentas užfiksuotas vasario 17-ąją, kai NATO oro policijos naikintuvams du kartus teko palydėti rusų lėktuvus – pirmą kartą rusų bombonešį IL-22, skridusį į Karaliaučiaus sritį, lydėjo du naikintuvai Su-35, antrą kartą naikintuvai atpažino ir palydėjo naikintuvą Su-24.

Vasario 18-ąją NATO naikintuvai vėl atpažino tarptautine oro erdve iš Karaliaučiaus srities skrendantį IL-22, šįkart jį lydėjo du viršgarsiniai naikintuvai Su-27.

Vasario 19-ąją NATO orlaiviai atpažino ir palydėjo rusų degalų lėktuvą IL-78 ir keleivinį orlaivį Tu-134.

Vasario 26 d. NATO oro policijos naikintuvai atpažino Rusijos naikintuvą Su-30, skridusį tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros. Orlaivis skrido be radiolokacinio atsakiklio, radijo ryšio su Regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė, skrydžio plano neturėjo.

Iki šio paskyrimo karininkas vadovavo Karinių oro pajėgų štabo Operacijų skyriui.

„Aviacijos bazė – tai unikalus ir specifinis Lietuvos kariuomenės padalinys, užtikrinantis nenutrūkstamą Šiaulių karinio aerodromo funkcionavimą, organizuojantis ir vykdantis įvairias oro operacijas, karinių pratybų ir operacijų aviacinį aprūpinimą, teikiantis priimančiosios šalies paramą mūsų sąjungininkams bei atliekantis paieškos ir gelbėjimo užduotis“, – pranešime sakė kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

„Nuo šių užduočių įgyvendinimo kokybės priklauso ne tik Lietuvos, bet ir sąjungininkų karių tarnybos sėkmė, ne tik mūsų šalies gyventojų saugumas, bet neretai ir gyvybė“, – pridūrė jis.

A.Matutis tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1999 metais, kai baigė Antano Gustaičio Aviacijos institutą. Jis tarnybą pradėjo kaip lakūnas Karinių oro pajėgų sraigtasparnių eskadrilėje, vėliau tapo eskadrilės vadu, įgūdžius tobulino Jungtinių Amerikos Valstijų Oro pajėgų universitete ir kitose mokymosi įstaigose.

Vėliau pulkininkas dirbo Aviacijos bazės Operacijų skyriaus viršininku, o 2016 metais tapo to paties skyriaus viršininku visose Karinėse oro pajėgose.

„Pulkininkas leitenantas A.Matutis yra puikiai pasiruošęs vykdyti naujas pareigas, yra ramaus būdo, teisingas, gebantis ekstremaliose situacijose priimti tinkamus sprendimus“, – sakė Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas.

Nuolatinio vadovo Aviacijos bazė neturėjo nuo šių metų gegužės, kai į kitas pareigas buvo perkeltas tuometinis vadas Marius Matulaitis.

Aviacijos bazėje Šiauliuose budi NATO oro policijos naikintuvai.