Kijeve ketvirtadienį du kaukėti užpuolikai namo kieme nušovė Maidano priešininku laikomą ukrainiečių žurnalistą Olesį Buziną, kuris neseniai atsistatydino iš laikraščio „Šiandien“ vyriausiojo redaktoriaus pareigų, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

„Šiandien 13 val. 20 min. (ir Lietuvos laiku)... du kaukėti vyrai, kurių tapatybė nežinoma, nušovė žurnalistą Olesį Buziną“, – rašoma internete paskelbtame VRM pareiškime, kuriame priduriama, kad įvykio vietoje dirba milicijos tyrėjai.

Daugiau detalių apie nužudymą savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė įstatymų leidėjas ir Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka.

„Ką tik Dehtiariovskojės gatvės 58 namo rajone iš tamsiai mėlynos spalvos automobilio „Ford Focus“ buvo nušautas liūdnai pagarsėjęs žurnalistas Olesis Buzina. Mašinos valstybinis numeris buvo latviškas arba baltarusiškas. Tikrai ne ukrainietiškas... Panašu, kad liudininkų vadinamojoje Antimaidano byloje šaudymas tęsiasi“.

Žurnalistė Kristina Bondarenko pranešė, kad žurnalistas sušaudytas savo namo kieme. Nepatvirtintais duomenimis, buvo paleisti keturi šūviai.

„Nužudė Olesį Buziną. Prie pat jo namo. Kaimynai girdėjo keturis šūvius“, – parašė jo „Twitter“.

45 metų O.Buzina taip pat žinomas kaip rašytojas, parašęs tokias prieštaringai vertinamas knygas kaip „Vampyras Tarasas Ševčenka“, „Slaptoji Ukrainos ir Rusios istorija“, „Mažosios Rusijos prisikėlimas, „Arklo ir trišakio sąjunga. Kaip sugalvojo Ukrainą“.

Laikraščio „Šiandien“ vyriausiuoju redaktoriumi O.Buzina buvo paskirtas sausį. Šį laikraštį leidžianti kontroliuojančioji bendrovė „Šiandien multimedija“ priklauso turtingiausiu žmogumi Ukrainoje laikomo Rinato Achmetovo finansų ir pramonės grupei „SKM“.

Iš pareigų atleistas Dniepropetrovsko srities gubernatorius Ihoris Kolomoiskis yra vienas iš turtingiausių žmonių Ukrainoje, sukūręs didelę verslo imperiją ir tapęs vienu iš svarbiausių veikėjų šioje karo krečiamoje šalyje, nors jo negailestingus metodus vieni giria, o kiti baisėdamiesi smerkia.

I.Kolomoiskis, pelnęs „Benios“ pravardę, paimtą iš Sovietų Sąjungos rašytojo Isaako Babelio apsakymų apie Odesos žydų kriminalinį pasaulį, yra įgijęs vieno iš uoliausių Ukrainos vienybės gynėjų reputaciją.

52 metų verslininkas perėmė vadovavimą Dniepropetrovsko regione, besiribojančiame su prorusiškų separatistų tvirtove Donecku, 2014 metų kovą – po to, kai Kijeve buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

Vėliau jis įkūrė ir finansavo stiprius savanorių batalionus, kurie padėjo Ukrainos reguliariosioms pajėgoms kautis su separatistais. I.Kolomoiskio populiarumas dar labiau padidėjo dėl jo vaidmens užkertant kelią separatizmui jo vadovaujamame regione šalies centrinėje dalyje, kuris yra svarbus pramonės centras.

Birželį smarkiai suintensyvėjus kautynėms jis netgi pasiūlė pastatyti 2 tūkst. kilometrų ilgio sunkai įveikiamus įtvirtinimus palei sieną su Rusija, kurie būtų atsiėję apie 100 mln. JAV dolerių.

Šis oligarchas anksčiau stengėsi per daug nesikišti į politiką, taip pat ir per 2004-ųjų Oranžinę revoliuciją, bet atkreipė į save dėmesį, kai per vieną susitikimą su vietos administracijos nariais Dniepropetrovske pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „mažaūgiu schizofreniku“, kuris „visiškai atitrūkęs nuo sveiko proto ir pamišęs“.

Kitą dieną po to incidento V.Putinas pavadino I.Kolomoiskį sukčiumi.

„Prieš dvejus ar trejus metus jis netgi sugebėjo apgauti mūsų oligarchą Romaną Abramovičių. Apmovė jį, kaip mėgsta sakyti mūsų inteligentai. Jie pasirašė kažkokią sutartį, Abramovičius pervedė kelis milijardus dolerių, o šis vaikinas neįvykdė savo įsipareigojimų ir susižėrė pinigus sau į kišenę“, – V.Putinas sakė žurnalistams per susitikimą su žurnalistais, kuriame kalbėjo apie Ukrainoje besivystančią krizę.

Apgaulė ir bauginimai

Už patrioto įvaizdžio slepiasi negailestingas verslininkas, kurio kapitalą šiais metais žurnalas „Forbes“ įvertino 1,3 mlrd. dolerių.

Jo tikrasis veidas atsiskleidė kovoje dėl pagrindinės Ukrainos naftos gavybos bendrovės kontrolės, kuri galiausiai I.Kolomoiskiui kainavo gubernatoriaus postą.

1963 metų vasario 13 dieną kuklioje žydų šeimoje Dniepropetrovske gimęs I.Kolomoiskis tęsė šeimos tradiciją, studijuodamas tame mieste įsikūrusioje Valstybinėje metalurgijos akademijoje.

Kaip rašo ukrainietiškas „Forbes“, vėliau I.Kolomoiskis pasuko į verslą, importuodamas prekes iš Rusijos, tokias kaip telefonai ir kompiuteriai.

Jo verslo konglomeratas „Privat Group“ dabar valdo kelias dideles metalurgijos įmones, naftos ir aviacijos bendroves, pirmaujantį šalies komercinį banką ir Dniepropetrovsko futbolo klubą „Dnipro“.

I.Kolomoiskis kaltinamas sukūręs savo imperiją padedant korumpuotiems pareigūnams ir smurto grasinimais.

Kitas Ukrainos oligarchas Viktoras Pinčukas netgi kaltino jį organizavus užsakomuosius nužudymus.

Daugelio nuomone, I.Kolomoiskis taip pat susijęs su praeitą savaitę kaukėtų ginkluotų vyrų reidais dviejų valstybinių naftos bendrovių, kurias jis siekė perimti, biuruose.

„Ihoris Kolomoiskis – tipiškas postsovietinis oligarchas, kuris savo verslą ir kapitalą susikūrė sukčiavimu, konfliktais, bauginimais ir šantažu“, – ekspertas Vadimas Karasevas sakė naujienų agentūrai AFP.

„Jis gudrus, ciniškas, apsukrus, mokantis blefuoti ir mėgstantis valdžią“, – pridūrė analitikas.

Dėl šių bruožų I.Kolomoiskis buvo įgijęs prieštaringą reputaciją, bet prasidėjus karui jam atsivėrė galimybė kitaip pritaikyti savo „talentus“.

Įstatymų leidėjas ir Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka sakė, kad būtent bauginimų taktika leido I.Kolomoiskiui užgniaužti separatistų judėjimą Dniepropetrovsko srityje. Pasak jo, gubernatorius nurodė išvežti vietos separatistų lyderius „pasivaikščioti į mišką“, kur jiems buvo „primintos“ patriotinės pareigos.

„Ir separatizmo grėsmė tiesiog pranyko“, – pridūrė A.Heraščenka.

I.Kolomoiskis, turinti namą Šveicarijoje ir garsėjantis kaip iškilus Ukrainos žydų bendruomenės rėmėjas, dažnai matomas viešumoje dėvintis žydišką šlikę.

Nors I.Kolomoiskis karštai pasisako už vieningą Ukrainą, jis turi trijų šalių pilietybę: Ukrainos, Izraelio ir Kipro.

„Konstitucijoje parašyta, kad draudžiama tik dviguba pilietybė, bet turėti tris (pilietybes) nedraudžiama“, – atšovė verslininkas, kai buvo pateiktas klausimas šia tema.

Ukrainos šiaurės rytiniame Charkovo mieste praeitą sekmadienį įvykdyto sprogdinimo aukų padaugėjo iki keturių, mirus dar vienam sužeistajam, antradienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka.

„Šiandien 5 val. (vietos ir Lietuvos laiku) Mykola Melnyčukas, 18-metis Charkovo miesto ūkio akademijos studentas mirė ligoninėje nuo baisių sužalojimų, patirtų per teroro aktą. Jis tapo ketvirtu niekuo dėtu charkoviečiu, žuvusiu nuo teroristinės organizacijos „Charkovo partizanai-teroristai“ rankų“, – sakoma A.Heraščenkos pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“.

Dar devyni žmonės, sužeisti per šį „cinišką ir kruviną teroro aktą“, kurio metu buvo susprogdinta priešpėstinė mina, tebegydomi ligoninėse, nurodė jis.

Sprogimas sekmadienį driokstelėjo tarp žmonių, kurie rikiavosi eitynėms, ketindami paminėti Kijevo prorusišką režimą nuvertusios Maidano revoliucijos pirmąsias metines. Du žmonės žuvo incidento vietoje, o pirmadienį dar vienas mirė ligoninėje.

Po išpuolio pradėtas tyrimas dėl terorizmo, kuriam vadovauja Ukrainos saugumo tarnyba.

Ukrainos gynybos ministras Valerijus Heletėjus pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos karinio transporto lėktuvas AN-26, dalyvavęs karinėje kampanijoje prieš separatistų kovotojus, galėjo būti numuštas iš Rusijos teritorijos paleista raketa, nurodoma prezidento tinklalapyje.

Po šio incidento numušto lėktuvo įgulos nariai susisiekė su armijos generaliniu štabu, sakė generolas pulkininkas V.Heletėjus savo pranešime prezidentui Petro Porošenkai.

Lėktuvas skrido 6,5 km aukštyje, todėl nešiojamais zenitiniais kompleksais jo pasiekti nebuvo įmanoma; vadinasi „lėktuvą numušė kitas, galingesnis raketinis ginklas, kuris buvo panaudotas, tikėtina, iš Rusijos Federacijos teritorijos“, – sakoma pranešime.

Jame taip pat pažymima, kad vyksta paieškos ir gelbėjimo operacija, kad minėto lėktuvo įgula būtų pargabenta į teritoriją, kontroliuojamą Ukrainos kariškių.

Anksčiau iš Donecko buvo pranešta, kad prorusiški separatistų kovotojai Ukrainos rytuose pirmadienį tvirtina numušę vieną karinio transporto lėktuvą. Po to danguje netoli Luhansko liudininkai sakė matę tris parašiutus; į jų nusileidimo vietą nuskubėję patruliai, nurodė separatistai.

Naujienų agentūrai „Interfax“ Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos informacijos centro atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad prieš pat minėtus sukilėlių pranešimus dingo ryšys su lėktuvu AN-26.

Naujienų portale UNIAN pažymima, kad liudininkai apie 12 val. 30 min. matė, kaip buvo numuštas Ukrainos lėktuvas, kurio pilotas katapultavosi.

Per spaudos konferenciją Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka patvirtino, kad jėgos operacijos regione buvo numuštas karinis transporto lėktuvas AN-26 ir kad du pilotai katapultavosi.

Tuo tarpu visuomeninės organizacijos „Teisusis reikalas“ lyderis Dmytro Snehyriovas pranešė agentūrai „Ukrinform“, kad lėktuvo pilotas išsigelbėjo, bet pateko į vadinamosios Luhansko liaudies respublikos kovotojų rankas bei vežamas į Suchodilską.

Kol kas tiksliau nenurodyta, kiek žmonių skrido minėtu lėktuvu.

Penkiolika prorusiškų sukilėlių ketvirtadienį buvo nukauti per susirėmimus su Ukrainos vyriausybinėmis pajėgomis pasienyje su Rusija, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas.

Ketvirtadienio vakarą kalbėdamas vienoje televizijos laidoje, ministro patarėjas Antonas Heraščenka sakė, kad Ukrainos pasieniečiai anksčiau tą dieną susirėmė su ginkluotais vyrais, atvažiavusiais iš Rusijos sunkvežimiais ir pėstininkų kovos mašina bei mėginusiais kirsti sieną ties Marynivkos kaimu.

Pasak A.Heraščenkos, užpuolikus palaikė apie 100 sukilėlių, kurie atvyko iš Ukrainos pusės.

Pareigūnas nurodė, kad per susirėmimus buvo sužeisti penki ukrainiečių kariai ir nukauti 15 sukilėlių. Jų lavonai buvo išvežti į netoliese esantį miestelį.