Šuolis rugsėjį

Užimtumo tarnybos duomenimis, gruodžio 1-ąją šalyje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų – jie sudarė 15,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, šis rodiklis išaugo 7,1 proc. Kaune nedarbas siekia daugiau nei 16 proc.

Didžiausias Kauno mieste gyvenančių darbo ieškančių asmenų skaičius į Užimtumo tarnybą kreipėsi šių metų rugsėjį – 4,3 tūkst. Tai yra daugiau nei bet kurį pirmojo karantino mėnesį. Rudenį didėjantis nedarbas susijęs su mažėjančiais sezoniniais darbais žemės ūkyje, miškininkystėje ir statybose. Daugiau kreipiasi asmenų, dirbusių pagal terminuotas darbo sutartis.

Kaune pirmojo karantino metu į Užimtumo tarnybą daugiausia kreipėsi asmenys iki 29 metų. Jie sudarė beveik 45 proc. visų besikreipusiųjų. Tarp pat dominavo dirbę didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje ir administracinę bei aptarnavimo veiklą vykdžiusiose įmonėse.

Baigiantis pirmajam tris mėnesius trukusiam karantinui, įmonės jau buvo įvertinusios susiklosčiusią situaciją, darbo funkcijas, gamybos ar paslaugų apimtis.

Registravosi dėl išmokų

Lapkričio 7-ąją paskelbto antro karantino padariniai darbo rinkoje kol kas nefiksuojami, o situacija labiau panaši į tą, kuri vyravo birželį pasibaigus pirmajam karantinui.

Ir besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų, kurių skaičiuojama per 25 tūkst., ir laisvų darbo vietų, kurių statistika viršija 29 tūkst., lapkritį registruota panašiai kaip birželį, kai buvo atitinkamai 28 tūkst. ir 27 tūkst.

"Baigiantis pirmajam tris mėnesius trukusiam karantinui, įmonės jau buvo įvertinusios susiklosčiusią situaciją, darbo funkcijas, gamybos ar paslaugų apimtis, pertvarkiusios veiklos procesus ir pradėjusios veikti naujoje realybėje. Galima sakyti, įveikta šoko terapija, ir įmonės transformavosi", – aiškino Užimtumo tarnybos duomenų analitikė Jurgita Zemblytė.

Manoma, kad didžiausiam besiregistruojančių į Užimtumo tarnybą skaičiaus augimui trečią metų ketvirtį įtakos turėjo ne tik karantino ir ekstremalios situacijos laikotarpiu įvesti ribojimai verslams ir iš dalies ar visiškai nevykdytos veiklos, bet ir nuo birželio įsigalioję Užimtumo įstatymo pakeitimai, leidžiantys Užimtumo tarnyboje registruotiems darbo neturintiems asmenims gauti darbo paieškos išmokas.

Dėl pastarosios priežasties tarp besikreipiančių į Užimtumo tarnybą asmenų augo darbo rinkoje buvusių neaktyvių asmenų dalis – 34 tūkst. apskritai nėra niekur dirbę dvejus ir daugiau metų. Taip pat registruota 8 tūkst. dieninio kurso studentų, kurie jau galėjo įgyti bedarbio statusą.

Gelbsti bendradarbiavimas

Verslai, kurių veikla dabar yra sustabdyta arba apribota, bendradarbiauja su įmonėmis, kuriose Kalėdų laikotarpiu darbų apimtys išauga kelis kartus, ir laikinai nuomoja savo darbuotojus. Pasak J.Zemblytės, įtakos turi ir tai, kad antras karantinas iki šiol buvo palyginti švelnesnis, iš karto įsijungė anksčiau sukurti valstybės finansinės paramos mechanizmai.

Užimtumo tarnyba spalį ir lapkritį fiksavo darbo rinkos stabilizavimosi tendencijas. Nuosekliai mažėja per mėnesį besikreipiančių naujų klientų. Palyginti su rugsėju, kai darbo neturinčių asmenų dalis išaugo iki 36,9 tūkst., vėliau kas mėnesį naujų darbo neturinčių asmenų buvo vidutiniškai 17 proc. mažiau. Lapkritį į klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 25,5 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 5,6 tūkst., arba 18 proc. mažiau nei spalį.

Vis dėlto antroji pandemijos banga koreguoja įmonių pasitikėjimą šalies ekonomika ir lūkesčius. Optimistines vasaros nuotaikas, kai darbdaviai registravo 40 tūkst. darbo pasiūlymų, pakeitė neaiškumo pozicija. Tik nedidelė jų dalis aktyviai ieško naujų darbuotojų, todėl gerokai sumažėjo darbo pasiūlymų – 20,9 proc. lapkritį, palyginti su spaliu. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 29,4 tūkst. laisvų darbo vietų.

Netikrumas dėl ateities

Ryškėja vis didesni sektorių veiklos skirtumai. Sunkumai toliau slegia kelionių agentūras, viešojo maitinimo, viešbučių verslą. Kiti per pandemiją klesti – siuntų pristatytojai, maisto užsakymo platformos kurjerių tarnybos. Daugiausia darbo pasiūlymų lapkričio mėnesį registruota krovikams, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojams, valytojams, pardavėjams, pakuotojams, lengvųjų automobilių, furgonų, taksi vairuotojams, siuvėjams, reklamos ir rinkodaros specialistams.

Įmonių nuotaikų pokyčius ir sunkumus patvirtina duomenys dėl asmenų įsidarbinimo. Lapkritį tarpininkaujant Užimtumo tarnybos specialistams užimtumas suteiktas beveik 31 tūkst. darbo neturinčių asmenų, tačiau tai gerokai mažiau nei spalio mėnesį.

"Net įvertinant darbo rinkos sezoniškumo aspektą, ar tai, kad dalis darbo neturinčių asmenų nesiima pirmo pasitaikiusio darbo ir naudodamiesi valstybės skiriama finansine parama laukia savo sektorių bei profesijų atsigavimo, galima daryti prielaidą, kad toks įsidarbinimo kritimas yra paskelbto antro karantino padariniai. Kai neaišku, kiek truks karantinas, ar jis bus griežtinamas, ar bus užsakymų įmonių paslaugoms, prekėms, sunku priimti ilgalaikius įsipareigojimus įdarbinant naujus žmones", – sakė Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja J.Zemblytė.

Vertinant gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus ir jų finansinės elgsenos duomenis, matome, kad šiuos metus bus galima vadinti paradoksų metais. Vienoje svarstyklių pusėje dėl karantino gyventojų priimti finansinės drausmės sprendimai, kitoje – į lengvą euforiją panašėjančios nuotaikos.

Amerikietiškieji nuotaikų kalneliai

Šių metų rudenį atlikto tyrimo duomenimis ir remiantis EBPO apibrėžimu, Lietuvoje viduriniajai klasei galima priskirti 57 procentų gyventojų − tai ekonomiškai ir pilietiškai stiprios visuomenės požymis. Pasidžiaugti viduriniosios klasės apimtimi galime, nes dar prieš dvejus metus ji buvo 15 proc. mažesnė.

Euforijos požymius rodo augančios vartojimo išlaidos. Pavasarį dramatiškai kritusios, vasaros pradžioje jos pašoko kone iki prieškarantininio laikotarpio rodiklio ir nuo to laiko stabiliai auga. Taip pat gerėjo nuotaikos bei lūkesčiai: augo vartotojų pasitikėjimo rodiklis, finansinės padėties ir ateities perspektyvų vertinimas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Tyrimai parodė, kad pavasarinis karantinas turėjo ganėtinai skaudžių pasekmių asmeniniams ir namų ūkių finansams. Nemaža dalis gyventojų staigiam pajamų sumažėjimui ar jų sustojimui nebuvo pasiruošę – neturėjo sukaupę finansinės pagalvės nenumatytiems atvejams, per mažai planavo išlaidas ir gaunamas pajams leisdavo spontaniškai.

Karantinas gyventojus iš tikrųjų privertė atsigręžti į asmeninius finansus. Pirmąjį karantino mėnesį, „Swedbank“ duomenimis, aktyviai taupančių žmonių padidėjo net tris kartus. Tiesa, vėliau gyventojai taupymo svertus atleido ir daugiau lėšų ėmė skirti vartojimui.

Bendras vardiklis – nerimas

Gali kilti klausimas, kodėl ta finansinė drausmė yra tokia svarbi, jeigu galima leisti pinigus, jaustis laimingu ir sakyti, kad man nieko netrūksta.

„Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad kasdien dėl pinigų nerimauja 39 proc. žmonių. Nerimo priežasčių sąraše finansinis stresas yra antroje vietoje po darbe patiriamo streso. Šį nerimą patiria kelios gyventojų grupės. Visų pirma tie, kurių pajamos nėra didelės, ir tai yra suprantama – nuolatinis nerimas dėl pajamų ir išlaidų kontrolės vargina. Tačiau nerimas kamuoja ir tuos gyventojus, kurių pajamos didesnės – nes jų nekontroliuojamos išlaidos kartais tampa didesnės už gaunamas pajamas.

Dėl to finansinė drausmė yra tokia svarbi. Nors antrojo karantino metu lyg ir viskas aišku, tačiau tikrai negalime nuspėti, kiek jis tęsis, kokio stiprumo smūgį suduos sunkiai besiverčiančioms ūkio šakoms, kokių priemonių imsis naujoji vyriausybė ar į kokias kitas povandenines duobes galime pakliūti.

Apklausoje dalyvavę žmonės pažymėjo, kad finansinis stresas turi neigiamos įtakos fizinei ir psichinei jų sveikatai, santykiams su artimaisiais, produktyvumui darbe. Dėl to „Swedbank“ Finansų institutas inicijavo projektą „Man ramu“, kuriuo siekiama padėti kovoti su stresu, kylančiu dėl pinigų.

Ką pirksite dovanų... kitais metais?

Artėja metų laikotarpis, per kurį gyventojai tradiciškai išleidžia daugiausia pinigų. Tai ir išpardavimų metas, ir šventinių dovanų pirkimas bei pačių švenčių surengimas. Nemažai gyventojų leisdavo sau pasilepinti atostogomis, išvykdami į mūsų šalies kurortus, žiemos sporto traukos taškus Europoje ar į tolimesnius egzotinius kraštus.

Aiškindamiesi žmonių šventinius lūkesčius praėjusiais metais, matėme, kad jie buvo aukšti, kaip niekada. Didelė dalis gyventojų planavo pirkti brangesnes dovanas, iš anksto netaupė dovanoms, Kūčių ir Kalėdų vaišėms.

Šiais metais dėl ribojamų kontaktų šventinio šurmulio, be abejo, bus mažiau, šventinė prekyba aktyviau nei iki šiol vyks interneto parduotuvėse ir prekybos platformose. Tačiau kirba nuojauta, kad negaunamą artumą ir bendravimą su žmonėmis gyventojai bandys kompensuoti dovanų gausa, kuriai skirs daugiau pinigų nei anksčiau.

Ar tikrai to reikia? Dabar yra geras metas pagalvoti ne tik apie tai, kokiomis dovanomis džiuginsite savo artimuosius šiemet, bet ir kiek investuosite į savo finansinę ramybę. Pradėję taupyti, o jei tai jau darote, padidinę taupymo normą, būsite ramesni, kad dovanų artimiesiems tikrai nepritrūks ir kitąmet.

Šis paprastas finansinės drausmės žingsnis padės jums mažiau nerimauti susiklosčius bet kokioms gyvenimiškoms aplinkybėms ir ramia širdimi laukti, kaip ir kada pasibaigs šių besibaigiančių metų kūdikis − pasaulinė pandemija.

"Virusas Lietuvoje nebuvo dingęs, mes jį turėjome, net ir geriausiomis dienomis vasarą neturėjome nulio, ir buvo jam iš kur plisti", – šiandien pripažįsta vyriausiasis strategas, po pirmojo karantino su fanfaromis paskleidęs žinią apie pergalę. O kaip kitaip tautai tą žinią reikėjo suprasti? Sveikatos ministras pripaišė medalių medikams, pamėtė po 200 eurų atostogoms, pats didingai priėmė dovaną "už nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą" – vardinį ginklą, o galiausiai išbraukė penkių savaičių atostogų? Tada, kai "virusas Lietuvoje niekur nebuvo dingęs". Kaip paprastam Lietuvos piliečiui reikėjo perskaityti tokius ženklus? Mes – ošime (kaip ir Prezidentas krepšinio arenos tribūnoje), o jūs – toliau iš balkonų plokite...

"Blogai elgiatės, būrai, išplatinote koronavirusą!" – dabar jau botagėliu pliaukši tie patys, kurie vasarą tarsi į kosminius ūkus buvo iškeliavę.

Tautiečiai tiesiog pasekė pavyzdžiu. Jei patys medikai būriais poilsiauti traukia, kodėl jiems negalima? Tai ir nugulė pajūrį, paežeres. Ir tauta verta saldainėlio – juk suvaldyti pirmosios pandemijos bangos, už ką "valstiečiai" tik sau pasidėjo riebų pliusą, be paprastų žmonių susitelkimo, susiklausymo nebūtų pavykę. Bet pergalės – valdžiai, o pralaimėjimai – liaudžiai. "Blogai elgiatės, būrai, išplatinote koronavirusą!" – dabar jau botagėliu pliaukši tie patys, kurie vasarą tarsi į kosminius ūkus buvo iškeliavę.

Šis karantinas bus kitoks. Sunkesnis, slogesnis. Tai ne pirmasis, kai ištrūkę įkvėpti oro uostinėjome žibutes ir guodėmės vasaros perspektyva. Dabar prieš akis – ilgi, tamsūs, šalti mėnesiai. Ir vienintelis guodžiantis dalykas yra girdėti kitokias valdžios intonacijas. Nes neteisinga visus kaltinti neatsakingumu, infantiliu elgesiu. Tauta moka susiimti. Ir atsirinkti.