„Iki 19 valandos buvo gauta 40 pranešimų, pradėti du aplinkybių patikslinimai medžiagose, ikiteisminių tyrimų nepradėta“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pareigūnai pradėjo septynias administracines teisenas dėl rinkėjų elgesio – nustatyti keturi neblaivūs balsuoti atvykę asmenys, dar trys rinkėjai triukšmavo bei keikėsi.

Labiausiai buvo apgirtęs rinkėjas Vilniaus rajone, jam buvo nustatytas 3,5 promilės neblaivumas.

Tuo metu Zarasų rajone į rinkimų apylinkę balsuoti atvyko trys neblaivūs asmenys – jiems atitinkamai buvo nustatytas 0,6, 0,4 ir 2,7 promilės girtumas. Jiems gresia atsakomybė už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems.

Alytaus apskrities policija gavo pranešimus, kad trys asmenys vartojo necenzūrinius žodžius ir triukšmavo.

Nevyriausybinė organizacija „Baltosios pirštinės“ praneša, kad rinkimų dieną jos stebėtojai fiksavo daugiau nei 100 pažeidimų rinkimų apylinkėse.

Organizacija taip pat sulaukė maždaug 70 pranešimų iš pilietiškų gyventojų apie galimus rinkimų pažeidimus.

„Du pranešimai apie galimą rinkėjų papirkimą buvo perduoti policijai“,– teigiama pranešime.

„Baltosios pirštinės“, kartu su „Debunk.org“, taip pat Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė skundą dėl nustatyto atvejo, kai tam tikrų kandidatų „Facebook“ skelbiamo turinio matomumas galimai buvo dirbtinai padidintas.

Iki 19 valandos nepriklausomi rinkimų stebėtojai aplankė per 250 apylinkių 21 savivaldybėje, kur vyksta antrasis rinkimų turas.

„Visos rinkimų dienos metu fiksuotos tos pačios tendencijos, kaip ir pirmajame rinkimų ture ir ankstesniuose rinkimuose: komisijos netinkamai plombavo balsadėžes, nenaudojo duomenų apsaugai užtikrinti būtinų juodų antdėklų rinkėjų sąrašams uždengti, nepagrįstai leido rinkėjams į balsavimo kabinas eiti ne po vieną. 13-oje apylinkių, kur lankėsi „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai, rinkimų komisijos į pastabas neatsižvelgė. Dėl kai kurių iš šių apylinkių komisijų darbo svarstoma kreiptis apygardų rinkimų komisijas ir VRK“, – rašoma „Baltųjų pirštinių“ pranešime.

Organizacijos atstovai daugiausia pažeidimų fiksuota Trakų rajone (85 proc. nuo visų organizacijos deleguotų stebėtojų aplankytų apylinkių), Vilniaus mieste (beveik 73 proc.), Ukmergės rajone (daugiau nei 66 proc.) ir Šilutės rajone (56 proc.). Vidutiniškai pažeidimai fiksuojami beveik kas antroje apylinkėje.

Gyventojai daugiausia skundėsi dėl politinės reklamos, „tylos laikotarpiu“ vykdomos agitacijos ir neužtikrinamos teisės balsuoti.

„Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa – per visą rinkimų laikotarpį gauta beveik 120 pranešimų dėl komisijų darbo, o tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų nuo vasario gautų pranešimų“, – sako „Baltosios pirštinės“.

Iš viso nuo kovo pradžios policija gavo daugiau nei kelis šimtus įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus.

Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa.

Šiuo metu pareigūnai atlieka dešimt ikiteisminių tyrimų dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, keliems asmenims pareikšti įtarimai.

Tyrimus atlieka Alytaus, Marijampolės, Utenos, Švenčionių, Klaipėdos, Telšių pareigūnai. Kai kuriose apskrityse atliekama po kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimų rinkimų pažeidimų.

Už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise numatoma bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Pakartotiniuose rinkimuose renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse balsavo beveik 46 proc. rinkėjų, rodo VRK duomenys.

Merų rinkimai vyko daugiau kaip pusėje – 34 iš 60 – savivaldybių.

Balsavimas rinkimų apylinkėse baigėsi 20 valandą.

Merai rinkti Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Pakartotinis balsavimas vyko savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungėsi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Sekmadienį iki apylinkių uždarymo 20 val. savo valią pareiškė 35,77 proc. rinkėjų, dar 10,05 proc. rinkėjų balsavo iš anksto, tad bendras aktyvumas siekia 45,82 procento.

„Kuo norėtume pasidžiaugti, kad išankstinio balsavimo dienomis iš anksto aktyvumas buvo didesnis nei pirmame ture, pirmame ture mes turėjome 9,41 proc., dabar turime virš 10 procentų“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė VRK pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas.

Aktyviausiai antrajame ture balsavo Pagėgių rinkėjai – 62,13 proc., Alytaus rajone balsavo 59,93 proc., Lazdijų rajone – 56,01 proc. rinkėjų.

Mažiausias aktyvumas fiksuotas Panevėžio rajone – 27,61 proc., Šiaulių rajone – 27,89 proc., Kelmės rajone – 33,32 procento.

Kuo norėtume pasidžiaugti, kad išankstinio balsavimo dienomis iš anksto aktyvumas buvo didesnis nei pirmame ture.

VRK vicepirmininkas taip pat informavo, kad Anykščių rajone anuliavus pirmos išankstinio balsavimo dienos rezultatus, kai į rinkimus po teismo sprendimo grąžintas „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis, iš šimto antradienį balsavusių rinkėjų teise perbalsuoti pasinaudojo 74 rinkėjai.

„Labai noriu pasidžiaugti, kad nepaisant rezonansinių situacijų Anykščių rajone ir Visagine, mes vis tik turime sklandų balsavimą abiejose savivaldybėse“, – sakė A. Puksas.

Dviejose savivaldybėse į antrąjį turą patekę kandidatai buvo išbraukti dėl jų teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje apribojusių teismų nuosprendžių: Anykščių rajone pirmavęs „valstiečių“ kandidatas K. Tubis ir Visagine antroje vietoje buvusi „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė.

Vis dėlto po palankių teismų sprendimų jie grąžinti į rinkimus, o K. Tubis – jau prasidėjus išankstiniam balsavimui antradienį. VRK anuliavo tuos dienos išankstinius balsus Anykščiuose, o rinkėjams sudaryta galimybė savo valią pareikšti iš naujo.

Merų rinkimų antrasis turas vyko Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Pirmajame ture kovo 5 dieną buvo išrinkti 26 merai, o rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per pastaruosius dvidešimt metų – 48,93 procento. Per išankstinį balsavimą savo valią tuomet pareiškė 9,41 proc. rinkėjų.

Pakartotinis balsavimas vyko savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungėsi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Ankstesniuose savivaldos rinkimuose 2019 metais rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo 47,9 proc., o antrajame – 41,28 procento.

Merai antrajame ture 2019-ųjų kovą buvo renkami 41-oje savivaldybėje. 

D. Grybauskaitė: partijų ir politikų kaita yra naudinga

Partijų ir politikų kaita savivaldoje yra naudinga, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tikrai matau didesnio pasirinkimo galimybę atskiruose regionuose, kai kur matome tuos pačius veidus, bet kai kur – ir naujus. Ir kartų kaita, politinių partijų kaita – labai gerai demokratinei visuomenei. Galimybės rinktis iš daugiau, iš kitokių galimybių pasirinkti yra tikrai naudinga, ir tokia kaita taip pat reikalinga“, – sekmadienį atvykusi balsuoti Vilniaus rajono mero rinkimų antrajame ture sakė ji.

Kalbėdama apie šio rajono mero rinkimus D. Grybauskaitė vylėsi, kad naujasis vadovas pagerins tai, ką sugebėjo padaryti buvusi valdžia.

„Jau ketvirti metai gyvenu 100 metrų nuo miesto ribos, taigi, priklausau rajonui. Labai didelių nusiskundimų iki šiol neturėjau, visiškai esu patenkinta savo gyvenamąja vieta. Taigi, tikiuosi, kad bent jau naujieji merai nepagadins, o tik pagerins tai, ką sugebėjo buvusi valdžia sukurti ir atlieps visų Lietuvos, tarp jų – ir regionų žmonių, interesus bei siekius“, – sakė eksprezidentė.

Nuo 2004 metų Vilniaus rajono savivaldybes merės pareigas ėjusiai Marijai Rekst nusprendus nebesiekti perrinkimo, šioje savivaldybėje pirmą kartą prireikė antrojo rinkimų turo tiesioginiuose mero rinkimuose.

Vertindama patį savivaldos rinkimų procesą kadenciją baigusi prezidentė teigė, kad jis, „kaip visada turi įvairiausių smulkių negatyvių detalių ir pozityvių detalių“.

Ji vylėsi, kad naujiems merams rūpės žmonių rūpesčiai.

Balsavimas rinkimų apylinkėse prasidėjo 7 ir baigsis 20 valandą vakaro.

Merai renkami Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Į Vilniaus centre įsikūrusią Vytenio rinkimų apylinkę per pirmą balsavimo valandą balsuoti atvyko 14 žmonių.

„Prieš darbą žmonės atėjo, nes savaitgalį dirba“, – BNS teigė vietinės rinkimų komisijos pirmininkė Julija Čėglytė.

„Pirmas šįkart atėjo apie 7 val. Per valandą –14, bet tikimės didesnio aktyvumo, negu per pirmą turą, nes išankstiniuose balsavimuose balsavo daugiau. Pas mus apylinkėje namuose vėl balsavo apie 40“, – pridūrė ji. 

Naujamiesčio gyventoja Aldona, šalia rinkimų apylinkės vedžiojusi šuniuką, teigė eisianti balsuoti, bet popiet.

„Atvyks dukra, papietausime ir abi eisime balsuoti“, – sakė moteris, pridūrusi, jog jau yra apsisprendusi.

Tuo tarpu irgi su šuniuku vaikščiojęs 26 metų Rokas teigė antrame ture nebalsuosiantis: „To, už kurį balsavau nėra, todėl nebalsuosiu. Nepažįstu nė vieno, nežinau, ko tikėtis“.

„Viltis – durnių motina“

Iš didžiųjų Lietuvos miestų rinkimai sekmadienį vyksta ir Klaipėdoje. Kituose didmiesčiuose merai buvo išrinkti per pirmąjį turą.

Klaipėdos Gimnazijos apylinkėje balsavusi 68 metų Danutė sakė, kad atėjo aiškiai apsisprendusi.

„Aš jau buvau apsisprendusi, man nei pirmame ture, nei dabar nebuvo jokių sunkumų“, – BNS sakė ji.

Daug jie kalba, o kaip bus – pažiūrėsime iš tikrųjų.

Medicinos srityje dirbanti klaipėdietė tikisi, kad jos pasirinkimas padės išspręsti klausimus dėl dviejų XIX amžiaus pastatų miesto centre – išsaugoti kultūros vertybe laikomą buvusio Klaipėdos centrinio pašto pastatą, o meninkams – įsikurti buvusiame kalėjimo pastate, kuriame anksčiau taip pat veikė Klaipėdos policija.

„Daug jie kalba, o kaip bus – pažiūrėsime iš tikrųjų“, – sakė moteris.

Medicinos darbuotojas Tomas teigė, jog rinkimuose apsispręsti sunku, nes politikai taip ir nepadaro to, ko jam norisi.

„Be abejo, tikiuosi, kad kuris nors iš dabartinių kandidatų padarys. Viltis – durnių motina“, – BNS sakė 53 metų vyras.

Per pirmąjį turą merai buvo išrinkti 26-iose savivaldybėse. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungiasi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Per pirmąjį savivaldos rinkimų turą kovo 5 dieną taip pat visose 60-yje šalies savivaldybių buvo išrinktos tarybos. Rinkėjų aktyvumas savivaldos rinkimų pirmajame ture buvo didžiausias per pastaruosius dvidešimt metų – 48,93 procento.

Rinkėjų aktyvumas

Pakartotiniuose rinkimuose renkant merus antrajame ture 34-iose savivaldybėse balsavo beveik 46 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Sekmadienį iki apylinkių uždarymo 20 val. savo valią pareiškė 35,77 proc. rinkėjų, dar 10,05 proc. rinkėjų balsavo iš anksto, tad bendras aktyvumas siekia 45,82 procento.

„Kuo norėtume pasidžiaugti, kad išankstinio balsavimo dienomis iš anksto aktyvumas buvo didesnis nei pirmame ture, pirmame ture mes turėjome 9,41 proc., dabar turime virš 10 procentų“, – per spaudos konferenciją sekmadienį sakė VRK pirmininkės pavaduotojas Andrius Puksas.

Aktyviausiai antrajame ture balsavo Pagėgių rinkėjai – 62,13 proc., Alytaus rajone balsavo 59,93 proc., Lazdijų rajone – 56,01 proc. rinkėjų.

Mažiausias aktyvumas fiksuotas Panevėžio rajone – 27,61 proc., Šiaulių rajone – 27,89 proc., Kelmės rajone – 33,32 procento.

VRK vicepirmininkas taip pat informavo, kad Anykščių rajone anuliavus pirmos išankstinio balsavimo dienos rezultatus, kai į rinkimus po teismo sprendimo grąžintas „valstiečių“ kandidatas Kęstutis Tubis, iš šimto antradienį balsavusių rinkėjų teise perbalsuoti pasinaudojo 74 rinkėjai.

„Labai noriu pasidžiaugti, kad nepaisant rezonansinių situacijų Anykščių rajone ir Visagine, mes vis tik turime sklandų balsavimą abiejose savivaldybėse“, – sakė A. Puksas.

Dviejose savivaldybėse į antrąjį turą patekę kandidatai buvo išbraukti dėl jų teisę eiti pareigas valstybės tarnyboje apribojusių teismų nuosprendžių: Anykščių rajone pirmavęs „valstiečių“ kandidatas K. Tubis ir Visagine antroje vietoje buvusi „Laisvės ir teisingumo“ atstovė Dalia Štraupaitė.

Vis dėlto po palankių teismų sprendimų jie grąžinti į rinkimus, o K. Tubis – jau prasidėjus išankstiniam balsavimui antradienį. VRK anuliavo tuos dienos išankstinius balsus Anykščiuose, o rinkėjams sudaryta galimybė savo valią pareikšti iš naujo.

Merų rinkimų antrasis turas vyko Klaipėdos ir Vilniaus miestuose, Alytaus, Anykščių, Biržų, Ignalinos, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Kėdainių, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Mažeikių, Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio, Raseinių, Skuodo, Šakių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonuose, taip pat Elektrėnuose, Kalvarijoje, Pagėgiuose ir Visagine.

Pirmajame ture kovo 5 dieną buvo išrinkti 26 merai, o rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per pastaruosius dvidešimt metų – 48,93 procento. Per išankstinį balsavimą savo valią tuomet pareiškė 9,41 proc. rinkėjų.

Pakartotinis balsavimas vyko savivaldybėse, kur merai nebuvo išrinkti pirmajame ture. Tam reikėjo surinkti per 50 proc. rinkimuose dalyvavusių gyventojų balsų.

Antrajame ture rungėsi du daugiausiai balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai.

Ankstesniuose savivaldos rinkimuose 2019 metais rinkėjų aktyvumas pirmajame ture buvo 47,9 proc., o antrajame – 41,28 procento.

Merai antrajame ture 2019-ųjų kovą buvo renkami 41-oje savivaldybėje. 

Išankstinis balsavimas

Per penkias išankstinio balsavimo dienas savo valią merų rinkimų antrajame ture pareiškė beveik 143 tūkst. arba 10,05 proc. rinkėjų, rodo sekmadienį paskelbti VRK duomenys.

Aktyviausiai balsavo Ignalinos ir Lazdijų rajonų rinkėjai: čia balsavo atitinkamai 23,44 proc. ir 22,06 proc. rinkėjų.

Mažiausias aktyvumas buvo Klaipėdoje, kurioje savo valią per keturias dienas pareiškė 5,07 proc. rinkėjų. Panevėžio rajone aktyvumas siekė 5,89 procento.

Šiemet antrojo turo balsavimas vyksta 34 savivaldybėse, prieš ketverius metus to prireikė 41 savivaldybėje. Tuomet iki rinkimų dienos balsavo 6,31 proc. rinkėjų.

Balsavimas iš anksto tiesiogiai renkant merus antrajame ture prasidėjo antradienį ir baigėsi ketvirtadienį.

Penktadienį ir šeštadienį vyko balsavimas namuose. Balsuoti namuose galėjo neįgalieji ir juos slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės, taip pat sulaukę 70 ir daugiau metų rinkėjai.

Gavo 40 pranešimų apie galimus pažeidimus

Sekmadienį, vykstant pakartotiniams merų rinkimams, Lietuvos policija gavo 40 pranešimų apie galimus pažeidimus, naujų ikiteisminių tyrimų pareigūnai nepradėjo.

„Iki 19 valandos buvo gauta 40 pranešimų, pradėti du aplinkybių patikslinimai medžiagose, ikiteisminių tyrimų nepradėta“, – BNS sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Pareigūnai pradėjo septynias administracines teisenas dėl rinkėjų elgesio – nustatyti keturi neblaivūs balsuoti atvykę asmenys, dar trys rinkėjai triukšmavo bei keikėsi.

Labiausiai buvo apgirtęs rinkėjas Vilniaus rajone, jam buvo nustatytas 3,5 promilės neblaivumas.

Tuo metu Zarasų rajone į rinkimų apylinkę balsuoti atvyko trys neblaivūs asmenys – jiems atitinkamai buvo nustatytas 0,6, 0,4 ir 2,7 promilės girtumas. Jiems gresia atsakomybė už pasirodymą viešoje vietoje esant neblaiviems.

Alytaus apskrities policija gavo pranešimus, kad trys asmenys vartojo necenzūrinius žodžius ir triukšmavo.

Nevyriausybinė organizacija „Baltosios pirštinės“ praneša, kad rinkimų dieną jos stebėtojai fiksavo daugiau nei 100 pažeidimų rinkimų apylinkėse.

Organizacija taip pat sulaukė maždaug 70 pranešimų iš pilietiškų gyventojų apie galimus rinkimų pažeidimus.

„Du pranešimai apie galimą rinkėjų papirkimą buvo perduoti policijai“ ,– teigiama pranešime.

„Baltosios pirštinės“, kartu su „Debunk.org“, taip pat Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė skundą dėl nustatyto atvejo, kai tam tikrų kandidatų „Facebook“ skelbiamo turinio matomumas galimai buvo dirbtinai padidintas.

Iki 19 valandos nepriklausomi rinkimų stebėtojai aplankė per 250 apylinkių 21 savivaldybėje, kur vyksta antrasis rinkimų turas.

„Visos rinkimų dienos metu fiksuotos tos pačios tendencijos, kaip ir pirmajame rinkimų ture ir ankstesniuose rinkimuose: komisijos netinkamai plombavo balsadėžes, nenaudojo duomenų apsaugai užtikrinti būtinų juodų antdėklų rinkėjų sąrašams uždengti, nepagrįstai leido rinkėjams į balsavimo kabinas eiti ne po vieną. 13-oje apylinkių, kur lankėsi „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai, rinkimų komisijos į pastabas neatsižvelgė. Dėl kai kurių iš šių apylinkių komisijų darbo svarstoma kreiptis apygardų rinkimų komisijas ir VRK“, – rašoma „Baltųjų pirštinių“ pranešime.

Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa.

Organizacijos atstovai daugiausia pažeidimų fiksuota Trakų rajone (85 proc. nuo visų organizacijos deleguotų stebėtojų aplankytų apylinkių), Vilniaus mieste (beveik 73 proc.), Ukmergės rajone (daugiau nei 66 proc.) ir Šilutės rajone (56 proc.). Vidutiniškai pažeidimai fiksuojami beveik kas antroje apylinkėje.

Gyventojai daugiausia skundėsi dėl politinės reklamos, „tylos laikotarpiu“ vykdomos agitacijos ir neužtikrinamos teisės balsuoti.

„Šie rinkimai išsiskiria gyventojų pranešimų apie rinkimų komisijų daromas klaidas gausa – per visą rinkimų laikotarpį gauta beveik 120 pranešimų dėl komisijų darbo, o tai sudaro maždaug ketvirtadalį visų nuo vasario gautų pranešimų“, – sako „Baltosios pirštinės“.

Iš viso nuo kovo pradžios policija gavo daugiau nei kelis šimtus įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus per rinkimus.

Šiuo metu pareigūnai atlieka dešimt ikiteisminių tyrimų dėl galimo trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, keliems asmenims pareikšti įtarimai.

Tyrimus atlieka Alytaus, Marijampolės, Utenos, Švenčionių, Klaipėdos, Telšių pareigūnai. Kai kuriose apskrityse atliekama po kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimų rinkimų pažeidimų.

Už trukdymą pasinaudoti rinkimų teise numatoma bausmė – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.

Uostamiesčio savivaldybės patalpose iš anksto balsuoti už savo miesto ar rajono kandidatą yra sudarytos sąlygos bet kurios savivaldybės administruojamos teritorijos gyventojams.

Dabar bus tik vienas biuletenis, kuriame ieškosime vieno kryžiuko.

Balsavimas prasideda 7 val. ryto, baigsis 20 val. Balsuoti iš anksto bus galima šiandien, rytoj ir poryt bet kurioje savivaldybėje, o tikrąją rinkimų dieną, kovo 19-ąją, – tik tos savivaldybės administruojamoje teritorijoje, kur rinkėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą.

„Bus renkamas vienas iš dviejų merų. Manome, kad išankstinio balsavimo aktyvumas Lietuvoje bus mažesnis, jį sumažins ir tas faktas, kad net 26 savivaldybės iš 60 jau išsirinko merus pirmame rinkimų ture. Nemažai priklausys ir nuo pačių kandidatų į merus aktyvumo, ar jie kvies žmones balsuoti“, – kalbėjo Klaipėdos rinkimų komisijos pirmininkas Adolfas Gritėnas.

Adolfas Gritėnas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Antrojo mero rinkimų turo tvarka tokia pati, kaip ir pirmojo, žmonės namuose galės balsuoti penktadienį ir šeštadienį, o specialiuose punktuose – gydymo, slaugos bei globos įstaigose ar areštinėse – balsuojama bus trečiadienį ir ketvirtadienį.

„Rinkimų rezultatai paaiškės kur kas greičiau, dabar bus tik vienas biuletenis, kuriame ieškosime vieno kryžiuko. Antrajame merų rinkimų ture ir balsavimas vyks greičiau, tad rinkėjai per daug neužgaiš. Žmonėms nebereikės ieškoti sąrašų, pavardžių, numerių, kaip savivaldybių tarybų rinkimuose. Dabar bus du kandidatai, iš kurių reikės išsirinkti vieną“, – pabrėžė A. Gritėnas.

Didžiulis atotrūkis

Šįsyk, kaip ir prieš ketverius metus, trijose vienmandatėse apygardose pranašumui įrodyti užteko vieno turo. Scenarijus tapatus – Seimo mandatus vėl laimėjo Tėvynės sąjungai-Krikščionims demokratams (TS-LKD) atstovaujanti Ingrida Šimonytė ir du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Beata Petkevič ir, kaip ir 2016-aisiais, Česlavas Olševskis.

Tačiau antrojo rinkimų turo scenarijus šįsyk kitoks. Kaip ir prieš ketverius metus, favoritai tie patys – TS-LKD ir LVŽS. Tačiau anuomet jų pozicijos buvo apylygės: konservatoriai turėjo 42, valstiečiai – 40 finalininkų, o dabar konservatoriai pirmauja 54:32. Seimo nariais dar tikisi tapti po dvylika Laisvės ir Socialdemokratų partijų atstovų, devyni – Liberalų sąjūdžio, keturi – socialdarbiečių, po du – Darbo partijos ir LLRA-KŠS, po vieną – Žaliųjų partijos, "Laisvės ir teisingumo", Centro partijos-Tautininkų atstovą ir šeši – save išsikėlę asmenys.

Pusės jų viltys žlugs. Kurios pusės – prognozuoti sunku. Praėjusiuose Seimo rinkimuose antrajame ture valstiečiai sutriuškino konkurentus: laimėjo 35 mandatus, o konservatoriai – vos 10.

Šiandien nebent keliais atvejais galima drąsiau prognozuoti dvikovos nugalėtoją. Būtų sensacija, jei antrajame ture Nalšios šiaurinėje apygardoje pralaimėtų LVŽS keliamas Algimantas Dumbrava. Jau triskart vienmandatėje laimėjęs politikas, anksčiau atstovavęs "Tvarkai ir teisingumui", šįsyk pirmajame ture sulaukė net 41,8 proc. rinkėjų palaikymo, o antras likęs "darbietis" Rimvydas Podolskis – 11,2 proc. Šis 30,6 procentinių punktų atotrūkis buvo didžiausias pirmajame ture.

Dar penkiems kandidatams persvara tarpiniame rinkimų finiše leidžia tikėtis sėkmės ir galutiniame. Žemaitijos šiaurinėje apygardoje "valstietis" Seimo narys Valius Ąžuolas pranoko socialdemokratą Tomą Martinaitį 27,4 procentiniais punktais (44,9 ir 17,5). Beje, prieš ketverius metus jų tarpusavio kova pirmame ture baigėsi vos 3 procentinių punktų persvara V.Ąžuolo naudai. Ketveri metai Seime gerokai paaugino "valstiečio" rėmėjų būrį.

27 procentiniai punktai Vilniaus Verkių apygardoje pirmajame ture skyrė konservatorių Dainių Kreivį (42,2 proc.) ir Laisvės partijos atstovą Gediminą Jaunių (15,2 proc.).

Svarbiausios dešiniųjų ir kairiųjų dvikovos – Kaune: čia net šešiose apygardose tarpusavyje varžysi konservatoriai ir "valstiečiai".

Tik šiek tiek mažiau Šiaulių krašto apygardoje dabartinė Seimo vicepirmininkė "valstietė" Rima Baškienė pranoko konservatorių Kęstutį Masiulį (atitinkamai 42,7 ir 16,3 proc.). R.Baškienė vienmandatėje mandatą jau yra iškovojusi keturiskart, o 2012 m. buvo vienintelė į Seimą patekusi "valstiečių" atstovė.

Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje tarp TS-LKD pirmininko Gabrieliaus Landsbergio ir "valstiečiams" atstovaujančios Audronės Jankuvienės pirmajame ture atotrūkis buvo 26,6 procentinio punktų (40 ir 13,4 proc.), beje, šiek tiek didesnis nei tarp tų pačių varžovų prieš ketverius metus. 39,1:13,5 – toks skirtumas tarp Vilniaus Žirmūnų apygardoje besivaržančių konservatorės Seimo narės Paulės Kuzmickienės ir Laisvės partijos kandidatės Monikos Ošmianskienės.

Beveik lygiosios

Kitose apygardose atotrūkis buvo kur kas mažesnis. Nors tarp 54-ių į antrą turą išėjusių konservatorių pirmajame pirmavo 35, bet didesniu nei 10 procentinių punktų skirtumu – tik kiek daugiau nei pusė jų. Dar kuklesni LVŽS rezultatai: iš 32 jų finalininkų pirmavo trylika, iš jų per 10 procentinių punktų skirtumu – vos keli.

O kai kur pirmajame ture buvo beveik lygiosios. Kaišiadorių-Elektrėnų apygardoje konservatorius Audronius Ažubalis prieš Laisvės partijos kandidatę Silvą Lengvinienę pirmavo vos 23 balsais, arba 0,2 procentinio punkto, o kitas konservatorius – Povilas Labukas Alytaus apygardoje prieš save išsikėlusį Vytautą Baką – 110 balsų, arba 0,7 procentinio punkto.

Mažiau nei 1 procentinis punktas Senamiesčio-Žvėryno apygardoje skyrė konservatorių Mykolą Majauską ir Liberalų sąjūdžio lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Nalšios pietinėje apygardoje "valstietį" Gintautą Kindurį ir socialdemokratą Šarūną Birutį, tik vos daugiau Deltuvos šiaurinėje apygardoje "valstietis" Tomas Tomilinas buvo pranašesnis už konservatorių Sergejų Jovaišą.

Tik 1,3 procentinio punkto Raudondvario apygardoje šįsyk Liberalų sąjūdžio kandidatas ligšiolinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranoko socialdemokratę parlamentarę Ramintą Popovienę, kaip ir Dzūkijos apygardoje konservatorius Laurynas Kasčiūnas Liberalų sąjūdžio kandidatą Juozą Baublį ar Gargždų apygardoje save išsikėlęs Seimo narys Petras Gražulis konservatorę Rasą Petrauskienę.

Panemunėje ministras A.Veryga kol kas smarkiai atsilieka nuo konservatorės G.Skaistės. (I.Gelūno, P.Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Favoritų nusivylimas

Tad, nors visose 68-iose apygardose kova prasideda nuo nulio, šešiose lyderis daugiau nei akivaizdus, o kitose, tarpiniame finiše net pirmavus, pergalės švęsti nereikėtų skubėti. Praėjusiuose Seimo rinkimuose beveik trečdalyje – 21-oje apygardoje iš 68-ių – finale laimėjo ne tas, kuris pirmavo tarpiniame finiše. Tauragės apygardoje socialdemokratas Darius Petrošius pirmajame ture sulaukė tikrai didžiulės, net 37,5 proc., rinkėjų paramos, o jo konkurentė "valstietė" Aušrinė Norkienė – vos 22. Tačiau net 15,5 procentinių punktų persvara negarantavo pergalės finale.

Negarantuota pergalė net politikų tėvonijose: 2016-aisiais tuometis premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius, Vilkaviškio apygardoje anksčiau laimėjęs penkiskart, ir vėl tikėjosi to paties. Pirmajame ture jis pirmavo beveik 10 procentinių punktų: turėjo 39,2 proc. balsų, o jo konkurentas "valstietis" Kęstutis Smirnovas – 29,5, tačiau galutinę pergalę šventė pastarasis. Dabar jie vėl varžosi tarpusavyje. A.Butkevičius, dabar atstovaujantis Žaliųjų partijai, šįsyk pirmavo 7,8 procentinio punkto.

2016-aisiais tuomet "tvarkietis" Petras Gražulis pirmame ture savo varžovą "valstietį" Bronių Markauską taip pat pranoko beveik 10 proc. punktų, bet antrajame patyrė pralaimėjimą. 8–9 procentinių punktų pranašumas tarpiniame finiše neatnešė galutinės pergalės ir trims konservatoriams, turėjusiems pripažinti "valstiečių" pranašumą: Audroniui Ažubaliui, Vilniaus Šeškinės apygardoje pralaimėjusiam Virginijui Sinkevičiui, Agnei Bilotaitei, Baltijos apygardoje nusileidusiai Algimantui Kirkučiui, Laurynui Kasčiūnui, Dzūkijos apygardoje neprilygusiam Petrui Valiūnui. Anuomet Varėnos-Trakų apygardoje socialdemokratas Vidas Mikalauskas pralaimėjo Liberalų sąjūdžio atstovui Juozui Baubliui, prieš kurį pirmajame ture pirmavo 8,6 procentiniais punktais.

Kam palankesnės prognozės?

Vis dėlto, remiantis 2016-ųjų rinkimų statistika, pirmajame ture turėjus per 10 procentinių punktų persvarą, šansai laimėti antrajame, nors ir negarantuoti, bet gana realūs. Tačiau visur verta paanalizuoti, kas buvo kiti konkurentai pirmajame ture ir kam galėtų atitekti jų balsai antrajame, tikintis, kad rinkėjai iš anksto nepatikės jų kandidato pergale ir ateis balsuoti, o visi rėmusieji jo konkurentą nesusivienys prieš jį.

Prieš ketverius metus TS-LKD turėjo 42, LVŽS – 40 finalininkų, dabar proporcija – 54:32 konservatorių naudai. 2016 m. du rinkimų favoritai finale turėjo po lygiai pirmavusiųjų pirmame ture – po 21, šįsyk šis rezultatas – 36:13 konservatorių naudai. Remiantis praėjusių rinkimų skaičiais, per 10 proc. persvara (2016 m. – su vienintele išimtimi) jau leidžia tikėtis pergalės ir rinkimų finiše. Darant tokią prielaidą TS-LKD prie turimų mandatų turėtų dar prisidurti iš beveik 20-ies apygardų, kuriose jų kandidatai pirmauja daugiau nei 10 proc., o LVŽS – tik iš kelių.

Bet daugumoje dvikovų nugalėtoją prognozuoti tikrai sunku. 2016-aisiais konservatoriai iš 40 antrojo turo dvikovų telaimėjo dešimt, dažniausiai nusileisdami LVŽS. Anuomet valstiečiai laimėjo net 35-iose  vienmandatėse. Šįsyk jiems tokio triumfo neprognozuojama jau vien todėl, kad nebelikę naujumo efekto, koks buvo tada, kai jie į rinkimus ėjo kaip naujai persiformavusi nepartinių profesionalų politinė jėga, be to, valdžios partija kituose rinkimuose niekuomet nesusilaukia tokios pat didelės paramos kaip prieš ateidama į valdžią. Ir aritmetiškai turimas LVŽS finalininkų skaičius dabar mažesnis nei prieš ketverius metus.

Konservatorių problema – jie retai yra rinkėjų, netekusių savo kandidato, antrasis pasirinkimas: "Vilmorus" apklausose TS-LKD kaip antrą variantą nurodė vos 3,6 proc. kitų politinių jėgų elektorato, o štai LVŽS – net 8 proc.

Galutinė aritmetika

Vis dėlto šįsyk centro dešinės sparnas, panašu, turi realių šansų grįžti į valdžią. Akivaizdu, kad valdančiosios daugumos ašis bus arba konservatoriai, arba "valstiečiai". Jų pačių ir galimų jų koalicijos partnerių aritmetika šiandien, jau išrinkus kiek daugiau nei pusę Seimo, tokia: dešinesnės politinės jėgos – konservatoriai, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis jau turi 38 mandatus (atitinkamai 24, 8 ir 6), o kairesnės – LVŽS, socialdemokratai, LLRA-KŠS yra pelnę 28 (atitinkamai 16, 8 ir 2). Darbo partija su devyniais mandatais sakosi tinkanti visur, bet vis dėlto ji lengviau įsivaizduojama prie kairesnių, taigi šie jau turi 37.

Net 26-iose apygardose santykius tarpusavyje aiškinsis konservatoriai ir "valstiečiai". Tačiau likusiose teks susirungti potencialiems koalicijų partneriams. Dešiniųjų tarpusavio dvikovų – aštuoniolika, kairiųjų – dvylika. Vadinasi, kad ir kas laimėtų, tai jau bus apie šešis mandatus dešiniųjų naudai.

Štai Vilnius – akivaizdžiai dešiniųjų: vienoje apygardoje jau laimėjo I.Šimonytė, kitose dvylikoje konservatoriai pirmavo arti 10 ar daugiau procentinių punktų. Devyni varžovai – iš Laisvės partijos, vienas – iš Liberalų sąjūdžio. Vadinasi, sveriant "dešinė–kairė", svarbios tik dvi apygardos, kur konservatoriai kovos su dabartinės valdančiosios daugumos – LVŽS ir LLRA-KŠS kandidatais. Vienoje iš jų konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė rezultatu 31:14,9 proc. pirmauja prieš premjerą Saulių Skvernelį. 2016-aisiais jam sekėsi kur kas geriau: tarpinį finišą prieš konservatorių Kęstutį Masiulį jis laimėjo 31,3:22,8.

Kaunas šiuo aspektu labai svarbus: čia šešios iš septynių kovų – tarp konservatorių ir "valstiečių". Kaune pirmajame ture visose apygardose pirmavo konservatoriai, tik kiek mažesniu atotrūkiu nei Vilniuje, išskyrus apygardą, kur varžosi konservatorių lyderis G.Landsbergis. Viena dvikova Kaune – tarp dešiniojo sparno politikų – TS-LKD ir Laisvės partijos.

Gabrielius Landsbergis ir Ingrida Šimonytė (P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Iš keturių Klaipėdos apygardų dviejose tarpusavyje varžysis konservatoriai ir liberalai, o dar dviejose – konservatoriai ir "valstiečiai".

Prie turimų mandatų pridėjus apygardas, kur tarpusavyje varžosi dešinieji ar kairieji (priskiriant kuriam nors iš šių sparnų ir save išsikėlusiuosius), rezultatas – 56:49 dešiniųjų naudai. Jų daugiau ir pirmavusių pirmame ture per 10 proc. Tad dešiniesiems aritmetika lyg ir palankesnė. Tačiau politikoje paprasta aritmetika toli gražu ne visuomet tinka. Daug kas priklausys nuo partijų lyderių derybinio talento ir noro pažaboti asmenines ambicijas. Juk konservatorių ir Laisvės partijos kai kurios programinės nuostatos niekaip nesusieina, o kairiajame flange socialdemokratams dabar būtų sunku eiti į koaliciją su LVŽS – juk dėl to ir suskilo partija.

Auksiniais balsais gali tapti ne tik "darbiečių" jau turimi devyni, bet ir pavieniai "Laisvės ir teisingumo", Žaliųjų, Centro partijos-Tautininkų ar kai kurių save išsikėlusiųjų, jei tik jie laimės mandatus. Bet dabar svarbiausi – rinkėjų balsai, tiksliau, kiekvienas jų, nes tai gali nulemti, kas valdys Lietuvą

Kol nelaimėjai, pergalės nešvęsk. 2016-ųjų Seimo rinkimuose arti trečdalio pirmojo turo favoritų antrajame buvo priversti pripažinti pralaimėjimą.

Tarsi svarstyklės

Antrojo turo siurprizų nemažai buvę ir Prezidento rinkimuose. Pernai pirmajame ture kova buvo apylygė: nedideliu skirtumu pirmavo Ingrida Šimonytė, surinkusi 31,3 proc. balsų, o Gitaną Nausėdą parėmė 30,9 proc. Bet rinkimų finale Prezidentu išrinktas G.Nausėda įtikinamu balsų skirtumu – jis pelnė 65,7 proc. rinkėjų paramą, beveik dvigubai nei I.Šimonytė.

Tačiau tikras šokas buvo 2002-ųjų rinkimuose. Valdas Adamkus pirmame ture gavo 35,5 proc., o jo artimiausias konkurentas Rolandas Paksas – vos 19,7 proc. Tačiau antrajame viskas apsivertė aukštyn kojomis: R.Paksas laimėjo rinkimus – 54,7 proc. prieš V.Adamkaus surinktus 45,3 proc.

Be kita ko, 1997 m. kandidatavęs pirmai kadencijai V.Adamkus pats buvo padaręs tokį pat viražą: pirmajame ture tuomet pirmavo Artūras Paulauskas (45,3 proc. prieš 27,9 proc.), o rinkimų finale V.Adamkus minimaliu skirtumu 50,4 proc. prieš 49,6 proc. išplėšė pergalę. Konkurentus skyrė vos 14 256 balsai.

Antrojo rinkimų turo finalininkai

Partija                                            Kandidatų skaičius               Iš jų pirmauja

Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai 54 35

Valstiečių ir žaliųjų sąjunga 32 13

Laisvės partija 12 1

Socialdemokratų partija 12 4

Liberalų sąjūdis 9 5

Socialdemokratų darbo partija 4 2

Darbo partija 2 1

Lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga 2 1

Žaliųjų partija 1 1

Laisvė ir teisingumas 1 1

Centro partija-Tautininkai 1 0

Save išsikėlę 6 4

Šaltinis: Vyriausioji rinkimų komisija

Tai yra dvigubai daugiau nei per pirmąjį turą. Spalio 5-ąją balsavo 12 tūkst. 980 arba 0,54 proc. rinkėjų.

Aktyviausi yra Senamiesčio-Žvėryno apygardos Vilniuje rinkėjai – balsavo 2,63 proc. jų. Nedaug atsilieka Centro-Žaliakalnio Kaune gyventojai, čia savo valią pareiškė 2,53 proc. balsavimo teisę turinčių piliečių.

Pasyviausi pirmąją rinkimų dieną buvo Panerių-Grigiškių (0,56 proc.) ir Kėdainių (0,55 proc.) apygardų rinkėjai.

Balsavimas iš anksto antrajame Seimo rinkimų ture prasidėjo pirmadienį ir truks iki ketvirtadienio.

Renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose, trys jau išrinkti per pirmąjį turą. Dar 70 politikų į parlamentą pateko pagal partijų sąrašus.

Rinkėjai valią pareikšti gali bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos registracijos.

Balsavimas prasideda 7 valandą ir trunka iki 20 valandos.

Rinkėjų prašoma ateiti balsuoti su nosį ir burną dengiančiomis apsaugos priemonėmis, turėti savo rašymo priemonę, nepamiršti asmens dokumento. Neturintiesiems kaukės ar rašiklio, jie duodami vietoje.

Be to, per antrąjį turą Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose įrengtos specialios balsavimo vietos drive-in principu saviizoliacijoje esantiems rinkėjams. Į šias balsavimo vietas privaloma atvykti automobiliu, jose balsuoti gali ne sergantieji koronavirusu, o izoliacijoje dėl kontakto su sergančiuoju esantys ar iš užsienio grįžę rinkėjai.

Antrasis Seimo rinkimų turas vyks spalio 25 dieną.

Gyventojai, kurie negalės dalyvauti Seimo rinkimuose spalio 25 d., savo balsą gali atiduoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje spalio 19–22 d. nuo 7 iki 20 val., nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos.

Išankstinis balsavimas vyks ir Kauno rajono savivaldybėje, Savanorių pr. 371 (įėjimas iš Kalniečių poliklinikos pusės arba iš P.Lukšio gatvės).

Kauno rajono rinkimų Raudondvario Nr. 65 apygardos pirmininkė Rūta Svečiulienė priminė, kad kiekvienas pilietis, ateidamas balsuoti, su savimi privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, nosį ir burną dengiančią kaukę ir savo rašymo priemonę. Neturintiesiems kaukės ar rašiklio, jie bus duodami vietoje.

R.Svečiulienės teigimu, antrasis rinkimų turas vyksta gerokai greičiau, nes rinkėjai balsuoja tik už kandidatus vienmandatėse apygardose.

"Pastebėjome, kad pirmajame rinkimų ture išankstiniame balsavime gyventojai aktyviai balsavo paskutinėmis dienomis, todėl tekdavo laukti eilėse. Norime paraginti piliečius balsuoti eiti jau nuo pirmadienio – taip nesusidarys eilės, nereikės būriuotis ir bus užtikrinamas piliečių saugumas", – pabrėžė pirmininkė.

Išankstinio balsavimo galimybe, kai yra mažesni rinkėjų srautai, kviečiami pasinaudoti vyresnio amžiaus ir rizikos grupės žmonės. Sekmadienį, rinkimų dieną, bus galima balsuoti tik savo rinkimų apygardos apylinkėse.

Antrajame Seimo rinkimų ture vienmandatėse apygardose dėl mandato varžysis 136 politikai: 54 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatai, 32 Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos, po 12 Laisvės partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos, devyni Liberalų sąjūdžio, keturi "socialdarbiečių", šeši save išsikėlę, po du Darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, po vieną Lietuvos žaliųjų partijos, partijos "Laisvė ir teisingumas" bei Centro partijos-Tautininkų kandidatą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigia, kad partija priėmė sprendimą drausti bet kokią negatyvią reklamos kampaniją. Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad jiems jokios strategijos pasirinkti net nereikėjo. Pasak jo, konservatoriai savo liberaliomis idėjomis rinkimų kampaniją daro už juos.

R. Karbauskis: mes cituosime konservatorius, štai ir viskas

R. Karbauskis Eltai sakė, kad partija nepriiminėjo naujų sprendimų antrajam rinkimų turui ir jų pozicijos išlieka tokios pat kaip ir pirmajame. R. Karbauskis atkreipia dėmesį, kad LVŽS koncentruojasi į tai, kad į antrąjį turą ateitų kuo daugiau naujų rinkėjų, kurie, R. Karbauskio įsitikinimu, balsuos už centro kairės kandidatus.

Ramūnas Karbauskis

„Strategija bus tokia pat kaip ir buvo. Mes norime tęsti darbus ir rinkimai nesibaigė, jie tebevyksta. Valdančioji dauguma, kad ir kokia ji bus – ar centro kairė, ar konservatorių ir liberalų, – dar visiškai neaišku. Tai supranta ir jie, nes skaičiuoti moka. Opozicija dabar tikisi, kad rinkėjų skaičius bus ne didesnis negu atėjo pirmame ture (...), todėl mūsų pagrindinis tikslas yra prašyti žmonių ateiti į rinkimus“, – sakė R. Karbauskis.

Prieš pirmąjį rinkimų turą „valstiečių“ lyderis ne kartą teigė, kad jei piliečiai balsuos už socialdemokratus, tai jų balsas atiteks konservatoriams. Tuo tarpu prieš antrąjį rinkimų R. Karbauskis prakalbo apie dar vieną netiesioginį būdą balsuoti už konservatorius. Politikas tvirtina, kad tie piliečiai, kurie sekmadienį prie balsadėžių nepatrauks, kaip tik ir parems konservatorius kartu sustiprindami galimybę G. Landsbergio vadovaujamai partijai formuoti valdančiąją daugumą. Mat, neabejoja politikas, nedidelis rinkimų aktyvumas yra palankiausias TS-LKD.

Mums medžiagą rinkimams gamina jie patys. Tai šioje vietoje mes juos pačius cituosime, ir tai jokiu būdu nebus nei žeminimas, nei kas nors kita.

„Mums jų net agituoti nereikia. Mes tiesiog turime išaiškinti, kad prie mažo Seimo rinkimų aktyvumo valdžia bus konservatorių. Jeigu didžioji dauguma žmonių jos nori, tokiu atveju taip ir bus. Bet mes žinome, kad didžioji žmonių dauguma to nenori“, – Eltai teigė jis.

„Valstiečių“ lyderis taip pat sako, kad jų partijai rinkiminę kampaniją atlieka patys konservatoriai. Pasak R. Karbauskio, LVŽS reikia tik cituoti visuomenei konservatorių lyderių liberalias idėjas.

„Mums medžiagą rinkimams gamina jie patys. Tai šioje vietoje mes juos pačius cituosime, ir tai jokiu būdu nebus nei žeminimas, nei kas nors kita. Mes tik jų pačių citatas viešinsime, kurios yra po rinkimų pasakytos“, – sakė R. Karbauskis.

G. Landsbergis: turime aiškių signalų, kad žmonės nebenori pykčio

TS-LKD pirmininkas Eltai sakė, kad partija priėmė sprendimą drausti bet kokią negatyvią reklamos kampaniją prieš oponentus, įskaitant ir „valstiečius“.

„TS-LKD priėmė sprendimą drausti bet kokią negatyvią reklamos kampaniją. Turime labai aiškių signalų, kad žmonės nebenori pykčio, puolimo ir rietenų. Jau pirmame ture kvietėme balsuoti „už“, o ne „prieš“. Tos pačios strategijos laikysimės ir antrame ture. Manome, kad Lietuvos žmonės nusipelno politikų pagarbos, tai galioja ir konkurentams, net ir valstiečiams“, – po trečiadienį vykusio TS-LKD štabo posėdžio Eltai sakė G. Landsbergis.

Gabrielius Landsbergis

M. Jastramskis: TS-LKD padarė išvadas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis savo feisbuko paskyroje teigia, kad TS-LKD padarė išvadas po 2016 m. nesėkmės Seimo rinkimuose.

„Po teisybei, jų atotrūkis nuo antros vietos net didesnis nei 2008 metų laimėtuose Seimo rinkimuose. Ir tas nutiko neatsitiktinai. Buvo padarytos išvados. Tai konservatoriai pasiekė nurydami kaltinimus arogancija, tapdami nuosaikesniais, mažiau ieškodami priešų. Iš jų ir artimų rėmėjų retorikos beveik dingo vatnikai, pašalpiniai, populistai, provincijos“, – trečiadienį savo feisbuko paskyroje teigia M. Jastramskis.

Anot jo, koregavosi ir TS-LKD ideologija.

„Partija judėjo centro link, reaguodama ir į rinkėjus, ir valstybės problemas: pajamų nelygybę, socialinę atskirtį, švietimą, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Lanksčiai žiūrėta į koalicijos partnerius. Savo ambicijas į šoną patraukė net lyderis, atidavęs pirmą vietą sąraše ir premjero šansą Šimonytei. Visa tai davė ryškų rezultatą. Konservatoriai pirmą kartą nuo 1996 metų surinko tiek daug balsų“, – teigia jis.

A. Perednis: LVŽS asocijuojasi su visažinyste

Žurnalistas Aurimas Perednis teigia, kad tarp LVŽS ir TS-LKD partijų įvyko rokiruotė. Anot jo, arogancijos vaidmenį iš konservatorių šiuose rinkimuose perėmė „valstiečiai“.

„Iš karto sakau: nežinau atsakymo, tai tik subjektyvi versija, paremta bendravimu su žmonėmis. Neapleidžia nuojauta, kad rinkimų rezultatai – bausmė už aroganciją. Konservatoriai padarė išvadas po 2016 metų rinkimų ir dabar rodo nuosaikumą, kuklumą, tarimąsi, o valstiečiai asocijuojasi su visažinyste, kategoriškumu, nesitarimu. Tas „mes žinom geriau“ ilgainiui žmonėms įkyri ir tampa atgrasus. Ir net mosteltos išmokos prieš rinkimus nepadeda. Kaip sakė šiandien eteryje viena klausytoja, kalbėti su žmonėmis reikia su meile, ne iš jėgos, galios, spaudimo ar gąsdinimo pozicijų“, – trečiadienį savo feisbuko paskyroje rašė A. Perednis.