„Jos intelektualinė drąsa bei aktyvi visuomeninė veikla lėmė, kad Lietuvoje ir Europoje I. Veisaitė tapo tikru moraliniu autoritetu. Kelias, kuriame ji atrado veiklos prasmę ir tikslą – tai kelias Mokytojos, patį gyvenimą suvokiančios kaip meną“, – Kultūros ministerijos pranešime cituojamas fondo vadovas Krzysztof Czyżewski (Kšyštofas Čyzevskis).

Kaip teigiama, apdovanojimas I. Veisaitei suteiktas už paribio etoso praktikavimą, kūrybą ir gyvenimo poziciją, kuri visiems ją apdovanojantiems yra įkvėpimo šaltinis, atrama dvejonių akimirkomis ir svarbus gyvenimo bei veiklos atskaitos taškas.

„Lietuvos fondo kūrėja profesorė I. Veisaitė gyvenimą paskyrė teatro kritikai, studentų ugdymui bei pilietinės visuomenės kūrimui tiek nepriklausomoje Lietuvoje, tiek Vidurio ir Rytų Europoje“, – rašoma pranešime.

„Paribio žmogaus“ vardo suteikimą liudijantis dokumentas I. Veisaitei bus įteiktas iškilmingoje ceremonijoje Seinų Baltojoje sinagogoje ir Lietuvių namuose gegužės pabaigoje.

1928 metais Kaune gimusi lietuvių literatūrologė ir teatrologė I.Veisaitė paskelbė per 200 publikacijų Lietuvos ir užsienio spaudoje, yra daugybės vadovėlių bendraautorė ir kelių knygų sudarytoja.

Kultūriniame Vilniaus gyvenime I.Veisaitė rūpinosi ryšiais su vokiečių kultūros organizacijomis, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę inicijavo daugybę kultūros mainų projektų.

I. Veisaitė anksčiau yra pelniusi Tolerancijos žmogaus titulą, Barboros Radvilaitės medalį, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didįjį kryžių, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžių ir kitus apdovanojimus.

„Paribio žmogaus“ titulą yra pelnęs lenkų poetas Jerzy Ficowski (Ježis Ficovskis), lietuvių poetas, eseistas Tomas Venclova, estų kompozitorius Arvo Pärt (Arvo Pertas), ukrainiečių eseistas, istorikas ir publicistas Bohdan Osadčiuk (Bohdanas Osadčiukas) ir italų rašytojas Claudio Magris (Klaudijus Magris).