Netrukus po oficialaus policininkų išsikraustymo čia apsilankė apleistus pastatus fotoaparatais bei vaizdo kameromis mėgstantys fiksuoti jauni žmonės, susibūrę į grupę ir savo įrašus skelbiantys internetinėje svetainėje www.apleistazona.lt.

Jie išsiaiškino, kad pastatas saugomas, kai kuriose jo vietose net veikė judesio jutikliai.

Jauni žmonės tada pamanė, kad šalia Jūros gatvės esančios pastato dalies trečiajame aukšte tyčia buvo palikta įjungta šviesa bei garsiai grojantis radijas.

Ko gero, tai nebuvo siekis atbaidyti neprašytus svečius, policijos darbuotojai ten vis dar galėjo ką nors veikti.

Dienomis praeiviai stebėjo lengvąjį automobilį, sustojusį ant šaligatvio ties ta vieta, kur galima greičiausiai patekti į bufeto virtuvę.

Policininkai tada minėjo, kad iš jo dar vis gabenama įranga.

Ne visuose kabinetuose liko tik plikos sienos, kai kuriuose jų stovėjo baldai, o stalčiuose ir lentynose tebegulėjo kodeksai ir popieriai.

Išryškėjo slaptos landos

Bene metus raktą nuo centrinio įėjimo durų turėjo Kauno gatvėje reziduojantys uostamiesčio policijos budėtojai. Patruliams buvo liepta prižvelgti pastatą ir reaguoti į signalizacijos suveikimus.

Tai buvo nemenka našta pertvarkas ir reformas išgyvenantiems policijos padaliniams.

Aplink duris jau braižėsi benamiai, jie vis patikrindavo pareigūnų budrumą, o supratę, kad bus sučiupti, maždaug metus laikėsi nuo buvusio policijos pastato atokiau.

Vieną dieną policininkai atidavė raktus nuo Jūros g. 1-uoju numeriu pažymėto pastatų komplekso Turto banko atstovui ir nustojo šioje vietoje lankytis be atskiro kvietimo.

Kaip ir galima buvo tikėtis, šį situacijos pokytį labai greitai pajuto benamiai, metalo vagys ir romantiškai nusiteikę smalsuoliai.

Greitai prakiuro pastato langai, prasivėrė grandinėmis surakinti vartai, pro kuriuos anksčiau įvažiuodavo kalinius vežantys šarvuoti automobiliai.

Policijos automobilių garažų kieme išryškėjo pramintas takelis, jis bylojo, kur įmanoma patekti į pastatą.

Apie tai, kad raudonų plytų statinys siaubiamas, buvo nesunku suprasti ir iš vis dažnėjančių pranešimų apie gaisrus.

Kaskart jie kildavo vis kitose statinio vietose, o kartu su ugniagesiais į vidų patekę policininkai kraupdavo nuo pamatytų vaizdų.

Buvęs teismo statinys ėmė pamažu panašėti į kitapus Naujosios Uosto gatvės stūksantį buvusį pirmosios Lietuvos uosto administracijos pastatą.

Abu drėksta ir spinduliuoja artėjančios pabaigos nuojautą.

Policininką ištiko šokas

Kartą gaisro metu patruliai sugavo būrelį nepilnamečių mergaičių. Jos prisipažino įlindusios į pastatą ir ten linksminosi.

Pastarasis didesnis gaisras buvusiame teismo, kalėjimo ir policijos pastate kilo šiemet balandžio 12 d.

Tada ugnis siautėjo palėpėje, kuri jau senokai yra silpniausia statinio dalis.

Dar 2012 m. policijos pareigūnų kabinetai buvo iškelti iš trečiojo aukšto, mat tyrėjams ant stalų jau krisdavo atlūžę nuo lubų tinko gabalai.

Gaisras medines stogo konstrukcijas suniokojo dar labiau.

Vaizdas – lyg po žemės drebėjimo.

"Atrodo, lyg ten kas būtų įleidęs būrį viską naikinančių skėrių. Langai išdaužyti, matyt, taip kas nors tiesiog smaginosi. Regis, kabinetuose nebėra radiatorių, ant sienų ir lubų kabo dažų ar apmušalų draiskalai, jie byloja, kad kažkas tose vietose išlupo laidus. Kai kur išlaužtos ir durys, jei teisingai pamenu, nebemačiau šarvuotųjų durų, koridorių grindys nuklotos popieriais. Mane lyg suparalyžiavo, kai pamačiau viduryje sporto salės gaisravietę, medinės grindys toje vietoje, matyt, buvo ilgai deginamos. Mano supratimu, metalo vagys ten nuo išluptų laidų nudegindavo izoliacinę medžiagą. Sienos iš kiemo pusės išmargintos grafičiais. Vaizdas – lyg po žemės drebėjimo", – įspūdžiai dalijosi anonimu norėjęs likti uostamiesčio policininkas.

Panašu, kad prikelti gyvenimui šį pastatą dabar kainuotų kur kas brangiau nei prieš trejus metus.

Jau bandyta skaičiuoti, kad tam prireiktų ne mažiau 5 mln. eurų.

Išspręstų pinigų klausimą

Rudenį miesto menininkai surengė teatralizuotą akciją, kuria aktyviai pareiškė norą įsikurti buvusiame teismo, kalėjimo ir policijos pastate.

Jie jau turi realių planų, ką ir kaip norėtų jame veikti. Menininkų idėja – susiburti vienoje vietoje, o ne būti išsibarsčiusiems po visą miestą.

Tuo pačiu metu pasigirdo kalbų, kad pastatas galėtų grįžti prie pirminės savo paskirties – jame galėtų įsikurti Klaipėdos apygardos bei apygardos administracinis teismai.

Panašu, kad teisėjams ši mintis būtų priimtina. Miestui tai taip pat būtų naudinga, nes taip pavyktų vienu šūviu nušauti du zuikius.

Miestui nekainuotų pastatų komplekso prikėlimas gyvenimui, be to, savivaldai nereikėtų mokėti už jo kasdienį išlaikymą.

Visa tai būtų Nacionalinės teismų administracijos rūpestis.

Kita vertus, statinys būtų prižiūrėtas, ko gero, kur kas labiau, nei jei jame įsikurtų menininkai. Kaip žinoma, teismuose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros, juose dirba budintieji.

Be to, teismai yra atviri lankytojams, čia gali ateiti ne tik besibylinėjantys asmenys.

Pastaraisiais metais Klaipėdoje veikiančių teismų darbuotojai kelis kartus per metus rengia atvirų durų dienas visuomenei, moksleiviai čia kviečiami dar dažniau.

Klaipėdos apygardos teismas demonstruoja simpatijas menams – savo vitrinos languose nuolat eksponuoja menininkų darbus.

Panašu, kad Vyriausybė būtent šį būdą išsaugoti istorinį pastatą vertina kaip realiausią.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonsas Motuzas prisiminė, kad paskutiniais metais pastato Jūros gatvėje išlaikymas kainuodavo apie 145 tūkst. eurų per metus, kiekvieną mėnesį policijai tam tekdavo savo biudžete rasti apie 12 tūkst. eurų.

Meras – už menus

Uostamiesčio menininkų siekį perimti istorinį statinį ir paversti jį menų zona palaiko miesto meras Vytautas Grubliauskas. Jis atremia ir finansinį argumentą.

"Tai idėjai pritariau, pritariu ir, manau, ateityje pritarsiu. Kas prikels tą pastatą, kaip jis bus išlaikomas – bendros atsakomybės reikalas. Tai jokiu būdu nereiškia, kad savivaldybė ten dės savo biudžeto pinigus vien tam, kad padarytų ten klestinčius rūmus. Jei turėtume šiuos statinius savivaldybės balanse, galėtume įsisavinti ir pradėti eksploatuoti juos tam tikromis dalimis. Nepradėtume dramblio valgyti viso, kąstume po kąsnelį. Kai kurias dalis – kiemą ar sporto salę – galima eksploatuoti jau dabar. Galima būtų pritraukti ir privačius fondus, ir įvairias organizacijas, kurios ten galėtų palaipsniui įsikurti ir taip prisidėti prie bendro pastato atgaivinimo ir prikėlimo iš mirties patalo. Tai labai ilgalaikis projektas, jį įgyvendinant ne paskutinė dalyvautų ir savivaldybė. Per pusmetį visko padaryti nepavyks. Menininkai nusiteikę kreiptis į fondus, kurti asocijuotas struktūras. Pastato atgaivinimo ir klestėjimo kelias nebūtų trumpas, bet jį eiti tektų visiems drauge", – įsitikinęs V.Grubliauskas.

Nepradėtume dramblio valgyti viso, kąstume po kąsnelį.

Daugelyje šalių apleistus pastatus bei teritorijas savo reikmėms gavę menininkai pakeičia neatpažįstamai, sukurdami juose meno ir kultūros klasterius.

Bet tą patį galima pasakyti ir apie valdiškas įstaigas ir teismus.

Vyriausybė dar tyli

Miesto galva džiaugiasi, kad jau pusmetį senajame policijos pastate nebėra gaisrų. Mat po pastarojo išdaužti langai užkalti medžio plokštėmis, vartai sandariai uždaryti.

Regis, bent laikinai čia neįmanoma patekti.

Tai paliudijo ir apleistus pastatus lankantys ir juos fiksuojantys jauni žmonės. Jie neseniai savo tinklalapyje išplatino rugsėjo viduryje padarytas nuotraukas ir vaizdo įrašus.

Turto banko atstovė spaudai Aldona Grinienė paaiškino, kad ši įstaiga pasirašė sutartį su rangovu, kuris rūpinasi pastatu.

"Rangovas likvidavo gaisro pasekmes, tvarko stogą ir užsandarino langus, sumažino galimybę patekti į pastatą, – paaiškino A.Grinienė. Pastato viduje nėra įrenginių, baldų ir kitų vertingesnių daiktų. Pastatas – nuolat prižiūrimas, o gaisro patirtus nuostolius kompensavo draudimas. Iki galutinio Vyriausybės sprendimo laikinai šio pastato pardavimas sustabdytas."

Klaipėdos meras teigė pastebėjęs didesnį Turto banko rūpestį pastato apsauga, kuri jam kainuoja.

"Tuo pat metu iš Vyriausybės tuo klausimu nesulaukiame nei balto, nei juodo dūmo. Nežinia, ar laukiama, kol praeis rinkimai ir po to padarys viską, kaip reikia, ar turima kitų sumetimų. Tai man kol kas nežinoma. Miesto pozicija nesikeičia, o mes jų galutinio apsisprendimo dar nežinome", – vakar kalbėjo V.Grubliauskas.

Skaičiai ir faktai

Prieš kelerius metus planuota pastatą parduoti už 5 mln. eurų.

Po kelių nesėkmingų aukcionų kaina sumažėjo iki 4,5 mln. eurų.

Pastarąjį kartą statinių kompleksą norėta parduoti už 700 tūkst. eurų.