Paupių seniūnaitė Rasa Arcišauskienė tikino ne kartą kalbėjusi su už šią problemą atsakingais asmenimis, bet situacija nesikeitė.

„Ne pirmas kartas, kai gatvę apsemia po lietaus. Projektavimo metu nebuvo išspręstas klausimas dėl lietaus nuotekų. Tad dabar ta problema kamuoja žmones. Ne vieną kartą apie tai kalbėjau su valdininkais, projektuotojais, kelininkais. Pažadėjo, kad kitą savaitę bus sprendimas“, – teigė pašnekovė.

Po nedidelio lietaus gatvė nebūna apsemta, tačiau po smarkesnio gyventojams tenka bristi ir važiuoti lyg per jūrą.

„Sprendė sprendė, bet iki šiolei – nieko. Tikimės, sutvarkys, nes žmonėms tai – nepatogumas. Jeigu jau semia ir žmonių turtą, tada jau yra blogai. Šiaip statybininkais esame patenkinti, operatyviai dirba. Ten, kur jau sutvarkė, – labai gražu“, – pažymėjo R. Arcišauskienė.

Sprendė sprendė, bet iki šiolei – nieko.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas paaiškino, dėl kokių priežasčių gatvę semia vanduo.

„Problema tokia, kad yra įrengti lietaus nuotekų surinkimo šulinėliai, bet jie neprijungti prie lietaus tinklo, tad šulinėliai nuvesti į kelkraščius. Kai kelkraščiai yra pilni vandens, vanduo nebeturi kur nubėgti. Anksčiau būdavo atviras kanaliukas lietui surinkti, jis dabar su Klemiškės gatve yra sukanalizuotas, ten įrengtas lietaus kolektorius“, – sakė V. Švedas.

Pasak jo, jau svarstoma apie projekto pakeitimus, tad problema bus sprendžiama, tik kol kas neaišku kada.

„Tai yra už mūsų projekto ribų, bet sprendžiame, numatysime tos atšakos prijungimą, bent jau Rūko gatvės priekyje, kad tos gatvės pradžia tiek nesisemtų. O šiaip problema – perspektyvinė, toje gatvėje tų tinklų daug nėra. Visos gatvės problemos mes neišspręsime, bet kažkiek tikrai pagelbėsime. Negaliu pasakyti, kada, tikrai ne rytoj ir ne poryt. Sprendžiame, turime pasidaryti projekto sprendinius, susiderinti, ir tada jau žiūrėsime“, – teigė uostamiesčio savivaldybės atstovas.

Nutirpus sniegui gatvė virto upe.

„Beviltiška situacija“, – sakė Andrius.

Vanduo pradėjo semti ne tik gatvę, bet ir kiemus.

„Ten gyvena senyvo amžiaus žmonės, pas juos kartais ir greitoji atvažiuoja, o iš jų kiemų jau išeiti negalima“, – tęsė Andrius.

„Šiandien atvažiavo kaimynas, kuris yra už mūsų, nes čia gyvena jo mama, ir neprivažiavo. Per vidurį, kur dar pravažiuojama, yra mažiausiai pusantro metro“, – pasakojo gyventoja Aldona Nickuvienė.

Beviltiška situacija.

Paaiškėjo, kad gatvėje rangovas be leidimų tiesdamas inžinerinius tinklus žemėmis užvertė pralaidą, į kurią anksčiau nutekėdavo vanduo.

„Nekilnojamojo turto vystytojai susikėlė sklypus ir užvertė paklotą vamzdį, kuris buvo pačių gyventojų ar kažkieno klotas ir niekur nefigūruoja, „Kauno vandenys“ apie tai net nežino“, – kalbėjo „Kauno vandenų“ tinklų eksploatacijos skyriaus vyr. inžinierius Valdas Kavaliauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nelikus, kur nutekėti, vanduo ėmė kilti.

„Vamzdžio galas, jeigu jis yra užverčiamas, pro jį negali išbėgti toliau vanduo ir sukyla, pasidaro ežeras“, – tęsė V. Kavaliauskas.

Vanduo kiemus sėmė keturias dienas. Savivaldybė nežinojo, kas vykdė darbus, o „Kauno vandenys“ savavališkai negalėjo tvarkyti to, kas jiems nepriklauso. Visgi gyventojams užvertus savivaldybę skundais paaiškėjo rangovo savivalė.

Pagal mūsų žemės kasimo sistemą pamatėme, kad leidimai nėra išimti ir darbai toje vietoje vyksta nelegaliai.

„Pagal mūsų žemės kasimo sistemą pamatėme, kad leidimai nėra išimti ir darbai toje vietoje vyksta nelegaliai“, – sakė miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Žurnalistams pradėjus domėtis situacija Kauno savivaldybė buvo pasiruošusi gyventojus iš vandens spąstų vaduoti pati, o vėliau išlaidas išsiieškoti iš rangovo, tačiau galiausiai pavyko rasti, kas tą gatvę kasė. Visgi rangovas, nenoriai bendravęs su gyventojais, nebuvo linkęs bendradarbiauti ir su savivaldybe.

„Pradžioje geranoriškumo gal ir nebuvo, bet paaiškinome, kokios yra pasekmės dėl kasimo be leidimo. Nors jie turėjo suderinimą su „Kauno vandenimis“, tačiau neturėjo išduoto bendro žemės kasimo darbų leidimo“, – kalbėjo A. Pakalniškis.

A. Pakalniškis sako nesuprantantis, kam reikėjo nelegaliai vykdyti darbus, jei leidimus išsiimti būtų buvę pigiau. Dabar įmonei gresia bauda iki 600 eurų.

„Jeigu pateiks dokumentus, leidimą turėsime suderinti, bet prieš tai yra informuota seniūnija, kuri pagal administracinių pažeidimų kodeksus turi teisę surašyti protokolus dėl žemės kasimo darbų vykdymo be leidimo. Manau, kad tai padaryta bus“, – tęsė A. Pakalniškis.

Įmonė Kaune yra vykdžiusi ne vieną projektą.

„Tas rangovas nėra naujokas, tai nėra Kauno įmonė. Manau, kad jie tas tvarkas turėjo žinoti ir, manau, kad tai darė sąmoningai“, – teigė A. Pakalniškis.

Visgi įsikišus žurnalistams ir sujudus tarnyboms pavakarę vaizdas jau visai kitoks nei ryte – vanduo pumpuojamas į šulinius, gyventojai jau sausi gali pasiekti namus.

Dabar sutvarkyti tai, kas sugadinta, ir užtikrinti, kad gatvė nebeskęstų – rangovo atsakomybė.

Anot asociacijos "Paupių bendruomenė" vadovės Reginos Baguckienės, dar prieš Naujuosius buvo apsemta gatvelė, esanti netoli Klemiškės gatvės. Tąkart žmonės kreipėsi į įmonę, kuri buvo atsakinga už gatvės sutvarkymą, tad problema buvo išspręsta.

Tačiau po kurio laiko vanduo apsėmė ir Klemiškės gatvę. Gyventojams tapo sunku privažiuoti prie namų, jau nekalbant apie paprastą pasivaikščiojimą.

Gyventojų duris jau semia vanduo.

"Pirmadienį gyventojai ėmė dalintis nuotraukomis, kad net priėjimas prie namo yra apsemtas, o to anksčiau niekada nebuvo. Susisiekiau ne tik su gyventojais, kurie pranešė šitą žinią, bet ir su Paupių seniūnaite Rasa Arcišauskiene. Ji jau antradienio rytą kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę ir įmonės atstovą, kad skubos tvarka imtųsi priemonių, nes gyventojų duris jau semia vanduo", – teigė R. Baguckienė.

Kai kurie spėja, kad galbūt šioje gatvėje vykę darbai galėjo būti atlikti nekokybiškai.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas pranešė, kad informacija jau pirmadienį buvo perduota gatvę rekonstruojančiam rangovui, o antradienį pažadėta problemą išspręsti.

"Jei reikės, bus ieškoma naujų sprendimų, kad situacija nesikartotų", – pranešė uostamiesčio savivaldybės atstovai.

R. Arcišauskienė informavo, kad jau šio ketvirtadienio rytą prasidės Klemiškės gatvės, taip pat ruožo nuo Rasos iki Rūko gatvės asfaltavimas. Tikimasi darbus užbaigti iki ketvirtadienio vakaro.

Darbų metų eismas bus uždarytas.

Didžiulė jo šaka krito ir apgadino automobilį, stovėjusį prie Partizanų g. 224A namo.

Kauno ugniagesių atstovai patvirtino šį atvejį ir pridūrė, kad neatlaikė ir medis Kovo 11-osios g. Ties 36 pastatu nulaužta šaka pasikibo ant laidų. Čia darbuojasi Kauno gatvių apšvietimo specialistai.

Ugniagesiai gelbėtojai pagelbėjo Kovo 11-osios g. nukentėjusios transporto priemonės savininkams.

„Viskas vyko vienu metu“, – sakė ugniagesių atstovas apie gamtos jėgų siautulį.

Skaitytojai feisbuke rašė, kad Šilainiuose iškrito vos keli lašai, Domeikavoje, Vilijampolėje, Eiguliuose iš viso sausa, tačiau Šančiuose gerokai pylė lietus.

Šiauliečiai socialiniame tinkle piktinasi dėl upeliu tapusios Statybininkų gatvės.

Feisbuko paskyroje „Pagalba vairuotojams Šiauliuose“ internautai teigia, kad šioje vietoje gatvė būna apsemta kiekvienais metais, o vairuotojams gatve tenka „plaukti“.

„Vargo vakarienė kiekvieną vasarą“, – parašė vyras.

„Kilometru šią gatvę apvažiavau“, – teigė kitas vairuotojas.

„Bandau namo nuplaukti“, – ironizavo dar vienas vyras, kuriam reikėjo įveikti stipriai patvinusią Statybininkų gatvę. 

Kai kurie šiauliečiai nepatenkinti dėl prasto gatvių remonto. „Truputį palijo ir semia gatves“, – konstatavo automobilį vairavęs vyras.

Kauniečiai neslepia pasipiktinimo dėl, tikėtina, neapgalvotų veiksmų atliekant Žemaičių gatvės remonto darbus, atsižvelgiant į tai, jog jos nuokalnė susijungia su jau minėta K. Donelaičio gatve. Gyventojai pabrėžia – Lietuvoje lyja dažniau nei kitose šalyse, todėl rangovui, atliekančiam rekonstrukciją, vertėtų pamąstyti apie tai, kaip iškritus didesniam kritulių kiekiui išvengti minėtų nepatogumų.

„Akivaizdu, kad apie pastarąjį aspektą pagalvota nebuvo. Žemaičių gatvėje darbininkų sustumtos smėlio užtvaros netenka vertės, nes pliaupiant stipriam lietui, smėlis suteka į K. Donelaičio gatvę. Dėl to, darbininkai turi daug kartų dirbti tą patį darbą“, – portalui kauno.diena.lt kalbėjo viename iš K. Donelaičio gatvėje esančių pastatų dirbanti ir vis pasikartojančią situaciją fiksuojanti moteris.

Ji sakė pastebinti kur kas gilesnes įvardytos problemos ištakas – prastus lietaus nuotėkų sistemos plano sprendimus Kauno centre. „Centrinėje miesto dalyje iškylant naujiems pastatams arba vykdant senųjų rekonstrukcijas, prie lietaus nuotėkų sistemos kiekvienas iš jų jungiasi taip, kaip išmano. Vadinasi, aiškaus planavimo čia nėra“, – kritikos strėles laidė pašnekovė.

Moters teigimu, savaitės pradžioje gausiai palijus, iškritę lietaus lašai taip užtvindė K. Donelaičio gatvę, kad praeiviams tapo iššūkiu ją pereiti. „Kadangi vykome pro šalį ir viską matėme, vežiojome žmones tarsi būtumėme valtininkai. Gelbėjome ir iki viešbučio negalėjusiems nueiti turistams, nes problema tapo ne tik lietaus vandens sankaupa gatvėje, bet ir į ją įsimaišęs smėlis bei statybinės šiukšlės. Žmonėms teko saugotis pravažiuojančių automobilių, kitaip grįžus tektų skelbti aptaškytus drabužius“, – prisiminė kaunietė.

K. Donelaičio gatvėje dirbanti moteris užsiminė apie problemą privačiai šnektelėjusi ir su asmenimis, išmanančiais šią sritį. Jie esą sukritikavo Zanavykų g. atliekamų darbų niuansus, nes nuo jos nuokalnės į Donelaičio g. sutekantis smėlis ir jau minėtos statybinės atliekos vėliau nusėda į kanalizacijų groteles ir šulinius juos užkimšdamas. Gali būti, įsitikinusi ji, kad ateityje esama situacija miesto centre dar labiau paūmės.

Jei aš būčiau šių remonto darbų užsakovė, tokiam rangovui pinigų nemokėčiau.

„Minėtos gatvės remonto darbų rangovas, mano nuomone, elgiasi neatsakingai, nes pavesdamas atlikti numatytus darbus, nemenkai kenkia kitoms miesto centre esančioms gatvėms anksčiau minėtais aspektais. Jei aš būčiau šių remonto darbų užsakovė, tokiam rangovui pinigų nemokėčiau“, –pabrėžė moteris.

Kaip portalui kauno.diena.lt teigė bendrovės „Kauno vandenys“ Gamybos skyriaus vadovas Karolis Ambrazas, nedidelė K. Donelaičio gatvės atkarpa patvino iškritus didesniam lietaus kiekiui. Jis pripažino, jog susiklosčiusios situacijos priežastis – nuo rekonstruojamos Žemaičių gatvės įkalnės nuplautas gruntas ir užneštos lietaus nuotėkų tinklo šulinių groteles.

„Patvinusios gatvės klausimas sprendžiamas valant lietaus nuotėkų tinklo šulinių grotas. Lietaus nuotėkų tinklai kaip ir šulinių grotos yra profilaktiškai tikrinami bei valomi. Minėtoje įkalnėje praėjusias metais buvo pradėti Kauko laiptų, o šiemet Žemaičių g. rekonstrukcijos darbai. Užbaigus rekonstrukcijas, lietaus metu situacija neturėtų kartotis“, – įsitikinęs „Kauno vandenų“ Gamybos skyriaus vadovas.

Gegužės pabaigoje Kauno miesto savivaldybės puslapyje skelbta, kad Žemaičių gatvės rekonstrukcijos metu bus atstatytos buities ir lietaus kanalizacijų sistemos. Teigta, jog įgyvendinus pastaruosius niuansus, didelių liūčių metu bus išvengta didelio kiekio vandens nubėgimo nuo kalno viršaus į K. Donelaičio g. ir Laisvės alėją.

Interneto socialiniame tinkle "Facebook" tūkstančiai klaipėdiečių susibūrė į grupę, kurioje įvertino potvynio uostamiestyje privalumus.

Žmonės buvo kviečiami dalyvauti sportiniame plaukime miesto gatvėmis, o geriausių plaukikų mašinų numerius žadėjo įrašyti į garbės lentą.

"Išsitraukiame glaudes, valtis, baidares ir varome pasiplaukioti po Klaipėdą! Plaukti gali visi, ir maži, ir dideli. Vandens užteks visiems", – juokavo internautai.

Kai kurie net skelbėsi nuomojantys plaukimo reikmenis, baidares, irklentes.

"Tik Nojaus laivo betrūksta", – sąmojo nestokojo klaipėdiečiai.

Dar viena pramoga – pamestų mašinos numerių paieška.

Į šį sportinį plaukimą užsiregistravo tūkstančiai "Facebook" vartotojų.

Pranešimai dėl paskendusios pietinės miesto dalies į Bendrąjį pagalbos centrą pradėjo plaukti lapkričio 13-ąją paryčiui.

Visą naktį nesiliovęs lietus virto šlapdriba, sniegas ir lapai užkimšo vandens kanalizacijos groteles, todėl patvino gatvės.

Daugelis klaipėdiečių rado savo automobilius apsemtus iki pusės durelių. Atvažiuojantieji į Klaipėdą dirbti ar vežusieji vaikus į mokyklas ir darželius užstrigo kamšatyse, jų mašinas sėmė vanduo.

Kai kuriuose namuose žmonės liko be elektros. Nepavydėtinoje situacijoje atsidūrė ir autobusų laukę klaipėdiečiai. Jie stovėjo apsemtose stotelėse, tuo metu švieslentės skelbė, kad autobusai vėluos, kai kurie jų taip ir nepasirodė.

Tvaną išgyvenusioje Klaipėdoje antradienį jau švietė saulė, tik protarpiais krapnojo lietus.

"Nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Dabar jau esame pasiruošę viskam", – juokėsi žmonės.

Senamiestyje, Didžiojoje Vandens gatvėje ir netoli jos įsikūrę verslininkai baiminasi didesnės liūties. Vanduo nespėja subėgti į kanalizaciją, patvinsta gatvė, o kartu ir pastatų rūsiai. Žmonės nepatenkinti, kad miesto valdžia nesprendžia problemos.

Vanduo subėga iš visur

Pasak senamiestyje įsikūrusio prekybos centro savininko Romualdo Jokubauskio, per ketverius metus jam priklausančiame pastate esantys rūsiai buvo patvinę mažiausiai penkis kartus.

"Tik didesnė liūtis ir pusė senamiesčio skęsta. Taip yra, nes lietaus kanalizacija nespėja surinkti vandens. Didžiausia problema – Didžioji Vandens gatvė", – tvirtino klaipėdietis.

R.Jokubauskis pasakojo, kad į šią arteriją vanduo suteka nuo Senojo turgaus, Jono kalnelio pusės.

"Viskas subėga į Didžiosios Vandens ir Tiltų gatvių sankirtą. Susidaro didžiausia bala nuo Jono kalnelio iki Aukštosios gatvės", – dėstė vyras.

Anot R.Jokubauskio, į lietaus kanalizaciją nespėjantis subėgti vanduo užpila fekalinę kanalizaciją. Tada problemos prasideda ir pastatuose. Užpilami jų rūsiai.
Tenka užsukti vandenį.

Siūlo naikinti stadioną

R.Jokubauskis pabrėžė, kad problemos sprendimas yra. Didžiausia problema – buvęs Vydūno mokyklos stadionas. Jis trukdo pasišalinti vandeniui iš senamiesčio.

"Anksčiau šioje vietoje driekėsi gatvė. Jokio stadiono nebuvo. Dabar vanduo iš viso senamiesčio pasiekia šią vietą ir neturi kur nutekėti. Dėl to viskas patvinsta. Tą stadioną reikėtų perkasti. Jis juk nebenaudojamas. Svarbiausia Didžiąją Vandens gatvę sujungti su Sukilėlių
gatve", – tvirtino vyras.

Taip pat, anot klaipėdiečio, reikėtų pašalinti įdubą prie Didžiosios Vandens gatvės 22, 24, 26 namų, o prie šios gatvės 20A namo panaikinti paaukštėjimą. Tada vanduo galėtų bėgti Parodų rūmų link.

R.Jokubauskio nuomone, įgyvendinus šias priemones, potvynių senamiestyje nebebūtų.

"Negi Klaipėdos savivaldybėje nėra nė vieno žmogaus, kuris mąstytų ūkiškai? Dabar Didžiojoje Vandens gatvėje esančioje įduboje mašinos apsemiamos iki pusės", – stebėjosi vyras.

Verslininkas prisiminė, kad prieš šešerius metus miesto valdžia kalbėjo apie Didžiosios Vandens gatvės atnaujinimą, tačiau šie planai kažkodėl nugulė stalčiuose.

Anot R.Jokubauskio, dėl problemos verslininkai kreipėsi į miesto valdžią, tačiau sulaukė atsakymo, kad imtis darbų artimiausiu metu nėra numatyta.

Atnaujinti dar anksti

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda aiškino, kad lietaus vandens nutekėjimo problemą senamiestyje bandoma spręsti. Darbai jau vyksta.

"Nebūtinai kažką reikia padaryti Didžiojoje Vandens gatvėje, kad ši nepatvintų. Dabar atnaujinsime lietaus nuotekų kanalizaciją Pilies gatvėje. Ji anksčiau užsikimšdavo. Tikimės, kad pakeitus vamzdį lietaus vanduo greičiau pasišalins iš senamiesčio", – komentavo direktorius.

Pasak vadovo, darbai Pilies gatvėje turėtų būti baigti šį mėnesį. Imtis tokių veiksmų savivaldybei rekomendavo įmonė "Klaipėdos vanduo". Ji nustatė, kad vamzdis Pilies gatvėje yra probleminis.

R.Jokubauskis abejojo, kad tokie savivaldybės veiksmai padės išspręsti problemą.

L.Dūda teigė, kad artimiausių planų atnaujinti Didžiąją Vandens gatvę nėra. Kaip bus ateityje, neaišku.

"Stebėsime situaciją. Kloti dalyje Didžiosios Vandens gatvės asfaltą dar anksti. Tai susiję su Jono bažnyčios atstatymo darbais. Taip pat šalia yra komercinės paskirties sklypas, kuriame taip pat bus kažkas statoma. Atnaujinti gatvę dar būtų per anksti", – tvirtino direktorius.