Abu berniukai su savo artimaisiais atvyko į Lenkiją rugpjūčio 23 dieną, valdžią jų šalyje užėmus Talibanui. Šeima karantinavosi migrantų centre netoli Varšuvos esančiame Podkovos Lesnos miestelyje.

„Užregistruota vaiko mirtis“, – nurodoma Varšuvos vaikų memorialinio sveikatos instituto pranešime.

Šešiamečiam berniukui anksčiau šią savaitę buvo persodintos kepenys, tačiau jo būklė nepagerėjo.

Ligoninė pranešė, kad vaikai vis dar nepaaiškintomis aplinkybėmis suvalgė nuodingų grybų praėjus dienai nuo atvykimo į šalį.

Migrantų centrus Lenkijoje prižiūrintis Užsieniečių biuras informavo, kad iš viso penkiems žmonėms prireikė medicininės pagalbos dėl žarnyno sutrikimo. Tačiau tarnyba iš pradžių nenurodė, kad jie suvalgė grybų.

Rugpjūčio 26 ir 27 dieną abu broliai ir jų 17-metė sesuo buvo paguldyti į ligoninę. Manoma, kad jie apsinuodijo žaliosiomis musmirėmis.

Vėliau sesuo buvo išrašyta.

Prokurorai pradėjo tyrimą dėl šio incidento.

Užsieniečių biuro atstovas Jakubas Dudziakas paneigė žiniasklaidos pranešimą, kad vaikai valgė grybus, nes negaudavo pakankamai maisto centre.

Pasak jo, perkeltieji „per dieną yra maitinami tris kartus“, jų racionas susideda „iš įvairių ingredientų, turinčių atitinkamą kiekį kalorijų, taip pat pieno produktų, mėsos, daržovių ir gėrimų“.

„Dėl šio nelaimingo atsitikimo užsieniečių centrų darbuotojai įspės afganistaniečius nevalgyti nežinomos kilmės produktų“, – pridūrė jis.

Naujienų portalas OKO.press pranešė, kad vaikų tėvas, buhalteris, anksčiau keletą metų bendradarbiavo su britų kariuomene.

Po talibų pergalės Afganistane jo šeimą, britų prašymu, evakavo Lenkijos kariai.

Lenkija iš Afganistano evakavo 1 231 asmenį; daugelis jų buvo perkelti trečiųjų šalių ir tokių tarptautinių organizacijų kaip Europos Sąjunga prašymu.

Abu berniukai rugpjūčio 23 dieną su šeima atvyko į Lenkiją ir karantinavosi migrantų apgyvendinimo vietoje Podkowa Lesna mieste netoli Varšuvos.

Vaikai valgė grybus kitą dieną po atvykimo.

„Šiandien buvo patvirtinta smegenų mirtis... Mes paskelbėme vaiką mirusiu“, – žurnalistams sakė Varšuvos vaikų memorialinio sveikatos instituto gydytojas Jaroslawas Kierkusas.

Apie jo brolio, kuriam šios savaitės pradžioje buvo atlikta kepenų transplantacija, atvejį J. Kierkusas sakė, kad „berniuko išgyvenimo prognozė yra nepalanki“.

Užsieniečių biuras, valdantis migrantų centrus Lenkijoje, anksčiau sakė, kad iš viso penkiems žmonėms prireikė medicininės pagalbos dėl skrandžio problemų, tačiau jie iš pradžių nepasakė, kad valgė grybus.

Du berniukai ir jų 17-metė sesuo buvo išvežti į ligoninę rugpjūčio 26 ir 27 dienomis. Vėliau sesuo buvo išrašyta.

Prokurorai dėl šio įvykio pradėjo tyrimą.

Užsieniečių biuro atstovas Jakubas Dudziakas paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą vaikai valgė grybus todėl, kad nebuvo pakankamai maitinami centre.

Anksčiau šią savaitę jis sakė, kad evakuotieji asmenys gauna maisto „tris kartus per dieną, jį sudaro įvairūs ingredientai, turintys atitinkamą kalorinę vertę, įskaitant pieno produktus, mėsą, daržoves, vaisius ir gėrimus“.

„Dėl šio nelaimingo įvykio užsieniečių centrų darbuotojai perspės Afganistano piliečius nevartoti nežinomos kilmės produktų“, – sakė J. Dudziakas.

Naujienų portalas „OKO.press“ pranešė, kad vaikų tėvas, buhalteris, keletą metų dirbo britų kariuomenei.

Talibanui perėmus Afganistaną, Didžiosios Britanijos prašymu šeimą evakavo Lenkijos kariuomenė.

Lenkija iš viso iš Afganistano evakavo 1 231 žmogų.

Dauguma evakuotųjų liks Lenkijoje, tačiau kiti, kuriuos Lenkijos kariai evakavo, paprašius trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms, išvyks kitur.

„Mus visus sukrėtė ši žinia apie netyčinį apsinuodijimą grybais“, – per „Facebook“ parašė netoli Varšuvos esančio Podkovos Lesnos miestelio meras Arturas Tusinskis.

Vaikai gydomi vienoje Varšuvos ligoninėje.

Naujienų portalas OKO.press skelbia, kad vaikų tėvas, buhalteris, anksčiau keletą metų bendradarbiavo su britų kariuomene.

Talibanui užėmus valdžią Afganistane jo šeimą, britų prašymu, evakavo Lenkijos kariai.

Pranešama, jog 12 asmenų šeima į Varšuvą atvyko praėjusį pirmadienį ir grybavo netoli migrantų centro esančiame miške.

Sunkiai apsinuodijo 6 ir 8 metų vaikai, kuriems reikia kepenų transplantacijos. Vyresnis 17 metų vaikas taip pat susirgo, tačiau dabar jo būklė pagerėjo.

Migrantų centrus Lenkijoje prižiūrinčio Užsieniečių biuro atstovas Jakubas Dudziakas paneigė informaciją, kad vos dukart per dieną maitinami vaikai valgė grybus, nes buvo alkani.

Pasak jo, perkeltieji afganistaniečiai „per dieną yra maitinami tris kartus“, jų racionas susideda „iš įvairių ingredientų , turinčių atitinkamą kiekį kalorijų, taip pat pieno produktų, mėsos, daržovių ir gėrimų“.

„Dėl šio nelaimingo atsitikimo užsieniečių centrų darbuotojai įspės afganistaniečius nevalgyti nežinomos kilmės produktų“, – pridūrė jis.

Pasak J. Dudziako, iš viso medikų pagalbos prireikė penkiems asmenims. Visi jie skundėsi turintys skrandžio problemų, tačiau iš karto nepasakė, kad valgė grybų.

Praėjusią savaitę evakuacijos misiją baigusi Lenkija iš Kabulo parskraidino daugiau nei 1 300 žmonių.

Dauguma evakuotųjų po karantino pasiliks Lenkijoje, tačiau atskraidintieji trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų prašymu bus perkelti kitur.

Žmonės, suvalgę nuodingus grybus, jaučia sveikatos negalavimus: pykinimą, silpnumą, viduriavimą.

Dauguma grybautojų tikina, kad supainioti nuodingą ir valgomą grybą gana lengva. Kiti tvirtina, kad atskirti valgomą nuo nevalgomo grybo lengva.

O kai kurie žmonės nieko nepainioja, ir miške ieško visiems puikiai žinomo raudono su baltais taškeliais grybo - raudonosios musmirės.

Jis mirė 2.50 val. ligoninės Intensyvios terapijos ir toksikologijos skyriuje, BNS pranešė Vilniaus policija.

69 metų Švenčionių rajono gyventojas į ligoninę atvežtas penktadienį, medikai įtarė apsinuodijimą grybais.

„Sakė, kad per pietus valgė marinuotas žaliuokes, kartu su kaimynu. Kaimynas lyg irgi buvo patekęs į ligoninę, bet mes nežinome, jie iš Švenčionių rajono“, – BNS pasakojo Ūminių apsinuodijimų ir Toksikologijos skyrių vedėja Gabija Laubner.

Švenčionių rajono gyventojas blogai pasijuto praėjus penkioms valandoms nuo tada, kai valgė grybų. Tačiau į medikus jis kreipėsi praėjus tik daugiau nei dviem paroms.

Medikai jo išgelbėti neįstengė, jam diagnozuotas progresuojantis kepenų nepakankamumas.

„Labai daug apsinuodijimų grybais, dar pora žmonių šiuo metu gydoma“, – BNS sakė G. Laubner.

Šį rudenį dėl apsinuodijimo grybais į Respublikinę universitetinę ligoninę kasdien kreipiasi 3 – 4 žmonės. Medikai ragina nedelsti ir pajutus pirmuosius simptomus, kreiptis į medicinos įstaigas, taip pat atsargiai rinkti grybus.

Rugsėjį, apsinuodiję grybais, Lietuvoje mirė mažiausiai du žmonės. Kauno klinikose mirė, įtariama, grybais apsinuodijusi 79 metų moteris iš Raseinių. Respublikinės Panevėžio ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje mirė 71 metų vyras iš Rokiškio.

Kaip BNS informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus vedėja Gabija Laubner, 65-erių moteris mirė sekmadienį, ligoninės reanimacijos skyriuje ji buvo gydyta apie savaitę. Įtariama, jog moteris suvalgė nuodingų smailiažvynių žvynabudėlių, supainiojusi jas su valgomomis skėtinėmis žvynabudėmis.

Pasak G.Laubner, grybus kartu valgė ir kiti šeimos nariai, į ligoninę paguldytas ir sunkiai apsinuodijęs moters vyras, jis gydomas.

„Šie grybai turi nuodo, kurio turi ir žalsvoji musmirė, t.y. amatoksino. Tai yra ne pirmas susirgimo atvejis ligoninėje - tai yra ketvirtas rimtas atvejis, bet pirmoji mirtis“, - BNS sakė G.Laubner.

Anot jos, šiemet tai pirmasis mirties nuo grybų atvejis Lietuvoje.

G.Laubner sako, kad gydymą apsunkino tai, jog pacientė į medikus kreipėsi per vėlai - moteris, pajutusi pirmuosius apsinuodijimo simptomus, tris dienas dar gydėsi namuose pati.

Pastarąjį kartą Vilniaus universitetinėje ligoninėje apsinuodijęs grybais žmogus mirė prieš 4-5 metus - tuomet į ligoninę pristatytas vyras buvo susilažinęs, jog suvalgys žalsvąją musmirę ir neapsinuodys.

Šiuo metu kasdien į ligoninę kreipiasi 7-8 žmonės, pajutę apsinuodijimo simptomus nuo grybų.

G.Laubner pataria nevalgyti nepažįstamų grybų, ar tų, dėl kurių kyla bent menkiausia abejonė.

„Jei jau prasidėjo simptomai, tokie kaip pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas, reikia nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą“, - sakė medikė.

Grybavimas  suteikia žmogui didelį malonumą, atsipalaidavimą ir poilsį. Prasidėjus grybų sezonui daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti miške.
Valgomieji grybai yra vertingas ir skanus maisto produktas.

Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai. Grybai yra maistingi, turi B grupės, PP, C, A,D, U vitaminų, geležies, magnio, cinko, jodo, fosforo. Taip pat grybuose yra daug ląstelienos, kurios labai reikia žmogaus organizmui, juose gausu fermentų, gerinančių virškinimą ir medžiagų pasisavinimą. Grybuose daug baltymų - džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena.

Taip pat juose daug vandens net - 84-95 proc. baltymų, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, todėl jie lengvai pažeidžiami pelėsių, lervų bei bakterijų. 

Tai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Grybų nerekomenduojama valgyti žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyvo amžiaus žmonėms, kurių skrandžiai yra jautresni, ir mažiems vaikams, kurių skrandžiai dar nepakankamai išsivystę, tad grybus sunkiai virškina. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie yra maistingesni. Kepurėlė vertingesnė nei kotas.

Lietuvoje auga apie 400 rūšių valgomų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių, kiti - menkaverčiai. Tradicinėje lietuvių virtuvėje yra gausybė patiekalų, į kurių sudėtį įeina grybai. Tačiau užtenka vieno nuodingo grybo puode, kad apsinuodytų visa šeima ar draugai, kurie vaišinosi kartu. Jeigu grybo nepažįstate , geriau jo ir neimkite. Rinkite tik gerai pažįstamus grybus.

Lietuvos miškuose auga daugiau nei  100 rūšių nuodingų grybų, iš jų 20-30 - labai pavojingų žmogaus gyvybei, dalies jų kenksmingos medžiagos neišnyksta verdant. Kai kurios grybų rūšys gali sukelti nervų sistemos, virškinimo organų sutrikimus. Nuodingiausios yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirės. Žalsvoji musmirė (blyškioji) - nuodingiausias grybas pasaulyje. Joje yra nustatyta 16 nuodingų medžiagų. Ji miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvoji musmirė auga pavieniui ir grupelėmis, dažniausiai lapuočių miškuose, tačiau aptinkama ir šiluose. Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilkšvažale ūmėde. Musmirės kotas esti su žiedu ir gumbiškai sustorėjusiu pamatu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara. Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išgelbėti ja apsinuodijusįjį retai pavyksta. Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti. Ne ką mažiau nuodinga yra smailiakepurė musmirė. Ji paprastai auga pavieniui, tarp samanų, sengirėse.

Itin nuodingi grybai yra nuodingasis ir rausvasis nuosėdis (auga vasarą ir rudenį lapuočių ir spygliuočių miškuose pavieniui, grupelėmis po ąžuolais, beržais, senuose eglynuose), rausvėjančioji plaušabudė (auga pavasarį parkuose, rečiau lapuočių miškuose: tai mirtinai nuodingas grybas, jame muskarino 20 kartų daugiau nei paprastoje musmirėje), rudeninė ir eglinė kūgiabudė (auga pavieniui arba mažomis grupelėmis ant supuvusių kelmų, išvartų, stuobrių, žemėje esančių šakų, jas grybautojai neretai sumaišo su kelmučiais).

Taip pat prie nuodingų grybų priskiriami ir aršioji bei nuodingoji tauriabudės (panaši į baltos spalvos pievagrybius), margoji ir gelsvoji musmirės, Paturajo plaušabudė, stambioji gijabudė.

Lapuočių ir spygliuočių miškuose auga ir daugiau nuodingų grybų, kurie panašūs į valgomuosius. Tai - paprastoji, rausvarudė, margoji, gelsvoji, kilnioji musmirė, samaninis piengrybis, baltarudis baltikas, pilkoji skydabudė, rašalinis mėšlagrybis, žalsvagelsvė plaušabudė, šiurpioji plaušabudė, pilkalakštė plaušabudė, stačioji plaušabudė, raudonžvynis nuosėdis, cinamoninis nuosėdis, raudonlakštis nuosėdis, kraujaspalvis nuosėdis, sieralakštis nuosėdis, dryžuotasis baltikas.

Kai kuriuose nuodinguosiuose grybuose yra ir haliucinacijas sukeliančių medžiagų (muskarino, muscimolo, muskazono ir kt.).

Tad einant į mišką, reikia gerai įsidėmėti, kokie grybai yra nuodingi bei pasidomėti, kaip jie atrodo.

Grybaujant reikėtų vadovautis pagrindinėmis taisyklėmis:

• rinkti ir vartoti maistui galima tik gerai pažįstamus grybus, kadangi valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net ir patyrę grybautojai sunkiai gali juos atskirti;
• maistinių medžiagų daugiausia yra grybo kepurėlėje, kotuose gerokai mažiau. Maistui tinka virti jauni grybai. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose. Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio  20-500 metrų. Daugiausiai teršalų sukaupia rudakepuris aksombaravykis, paprastasis kelmutis, raukšlėtasis gudukas (kalpokas), gelsvarudis baltikas (guotė);
• nereikėtų pamiršti, jog galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję. Juose gali būti susikaupusiu organizmui kenksmingų medžiagų;
• pavojinga rinkti ir vartoti maistui stipriai šalnų pakąstus grybus. Tokiuose grybuose, skaidantis baltymams, susidaro nuodingosios medžiagos (amidai, aminai);
• renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, susidarius anaerobinėms sąlygoms (kai nėra deguonies), gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos ir išskirti labai nuodingą egzotoksiną;
• paruoštų valgymui grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus reikėtų suvartoti per pusmetį;
• nepirkite turguje nežinomų, abejotinos kokybės konservuotų grybų;
• valgant grybus negalima vartoti svaigiųjų gėrimų;
• paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0-6 C temperatūroje;
• grybų vartoti negalima, jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva;
• prieš einant į mišką būtina apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia apžiūrėti visą kūną, ar nėra įsisiurbusių erkių. Drabužius, su kuriais grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.

Apsinuodijimo simptomai

Apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų valgyta ir kaip skubiai buvo suteikta pirmoji pagalba. Apsinuodijimas grybais dažniausiai nustatomas, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir slaptojo laikotarpio trukmę (laiką nuo grybų valgymo, per kurį atsiranda pirmieji apsinuodijimo simptomai). Trumpas slaptasis laikotarpis pasireiškia tada, kai apsinuodijimo požymiai atsiranda anksčiau negu po 6 valandų (apsinuodijus paprastąja musmire, rašaliniu mėšlagrybiu, pilkąja skydabude ir kitais nuodingais grybais). Apsinuodijimo požymiams atsiradus vėliau kaip po 6 valandų (ilgas slaptasis periodas), galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir gyvybei pavojingas (apsinuodijus žalsvąja musmire, nuodinguoju nuosėdžiu, bobausiu).

Apsinuodijus nuodingaisiais grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs:

• pykinimas ir vėmimas;
• smarkus vandeningas viduriavimas;
• pilvo skausmai;
• mieguistumas;
• galvos svaigimas;
• koordinacijos sutrikimas;
• ašarojimas;
• gausus prakaitavimas;
• haliucinacijos;
• pakitęs pulsas, kvėpavimas;
• sąmonės praradimas;
• traukuliai.

Pirmoji pagalba

Tikslai:

• palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką; 
• pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau patektų į gydymo įstaigą.

Veiksmai:

Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą. Duokite išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.

Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.

Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir nustatykite, ar kvėpuoja. Jei nėra kvėpavimo, atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir įpūskite per burną du kartus oro. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę.