Kai kurie teigia, kad dažnesnio važinėjimo neišvengs ir bylų dalyviai. Kiti teisėjai džiaugiasi, kad darbo krūvis po pertvarkos taps vienodesnis.

Šią savaitę po klausymų reformai pritarė pagrindinis ją svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dabar įstatymų pataisos keliaus į Seimo svarstymo stadiją.

Teisingumo ministerija pertvarkos poreikį motyvuoja noru suvienodinti teismų krūvį, užtikrinti teisėjų specializaciją bei didesnį nešališkumą.

„Mano įsitikinimu, šitas pasiūlymas yra žingsnis, kuris duotų tobulą balansą: teisingumas nenutoltų per daug nuo žmogaus, tačiau teisėjai įgytų galimybę specializuotis, teismai taptų didesni ir tokiu būdu teisingumas būtų efektyvesnis ir greitesnis kiekvienam žmogui“, – komiteto posėdyje sakė teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.

Mano įsitikinimu, šitas pasiūlymas yra žingsnis, kuris duotų tobulą balansą.

Teisėjų taryba teigia reformą ir jos tikslus palaikanti.

„Reformos šiandien teismų sistemoje yra būtinos bent pradėti spręsti problemas, kurias visi žino, visi mato teismų sistemoje, tačiau, deja, pasiūlymų, kaip jas spręsti šiandien kitokiu nei šitas projektas mes neturime“, – komiteto posėdyje sakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja teisėja, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė.

Vis dėlto kai kurie teisėjai tvirtina, jog esamų problemų reforma nesprendžia ir vietoj to sukels kitus rūpesčius, kurie gali smarkiai išbalansuoti su iššūkiais susiduriančią sistemą.

Mažins kaštus, didins skaidrumą

Reforma siūloma vietoj šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų palikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmus. Po teisinio rūmų apjungimo gyventojams iš 49 apylinkių teismų pastatų toliau atviri liktų 44 teismų pastatai, tik jau teisiškai priklausantys kitiems rūmams.

Iš viso ketinama atsisakyti penkių rūmų infrastruktūros: Pasvalio, Skuodo, Pakruojo, Akmenės ir Lazdijų.

Didelių diskusijų sulaukė ir siūlymas panaikinti Plungės apylinkės teismą, kurio rūmus norima išdalinti Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams.

Kaip teigiama aiškinamajame rašte, reforma siekiama sudaryti galimybes visiems teisėjams turėti specializaciją, tai yra, nagrinėti tik baudžiamąsias arba civilines bylas. Šios galimybės dabar nėra itin mažuose rūmuose su, pavyzdžiui, trimis teisėjais.

Reforma taip pat siūloma rašytine tvarka nagrinėjamas bylas skirstyti tarp visų šalies teismų, siekiama dažniau rengti nuotolinius posėdžius.

Pasak S. Rudėnaitės, prašydami daugiau lėšų, teismai savo ruožtu privalo atsisakyti brangių pastatų ir, mažėjant gyventojų, nelaikyti patalpų tuštėjančiose vietovėse.

„Mes negalime būti atsakingi už regioninę politiką, už tai, kad kažkuriame Lietuvos regione nebeliko pakankamai gyventojų, neliko verslo. Mes negalime užtikrinti gyventojų užimtumo“, – kalbėjo ji.

Teismų stambinimas taip pat turėtų spręsti korupcijos rizikas.

„Kuo mažesnis teismas, mažesnėje teritorijoje, kuo mažiau teisėjų, tuo mes mažiau galime užtikrinti atsitiktinį bylų paskirstymą, skaidrumą ir tuo didesnė rizika, kad kažkas galbūt ne kyšiu, bet bandys daryti teisėjui įtaką“, – kalbėjo ji.

Važiuoti bylos dalyviui ar teisėjui?

Apylinkių teisėjai reformos autoriams turi praktinių klausimų. Pavyzdžiui, kur ir kaip vyks teismo posėdžiai, jeigu atsisakius dalies patalpų, iš teisėjų bus tikimasi, kad jie atvažiuos iki proceso dalyvių?

Seimui teikiamose pataisose siūloma, kad tais atvejais, jeigu įgyvendinus reformą byla būtų paskirta teisėjui, dirbančiam toli nuo jos dalyvio, šis galėtų atvykti nagrinėti bylos į arčiau esančius teismo rūmus ar kitą vietą.

Rengėjai teigia, kad nors teisėjo vykimas nagrinėti bylą į kitą vietą pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, tai bus daroma gana retai, prieš tai išnaudojus alternatyvias galimybes, pavyzdžiui, teismo posėdį organizuojant nuotoliniu būdu. Anot Vyriausybės, bendras teismų reformos rezultatas leis sutaupyti lėšas.

Šį siūlymą kritikuoja Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis: jo manymu, taip bandoma nuraminti visuomenę, jog, esą, teismas išliks arti, tačiau neįvertinama, kiek laiko sugaiš teisėjai kelyje ir kad tai gali tik apsunkinti teismų darbą, o ne jį palengvinti.

„Autoriai, mano požiūriu, dirbtinai sukūrė tą problemą ir dabar bando spręsti, kelia susierzinimą visuomenėje ir nepasakyčiau, kad teismų bendruomenėje tai ramiai sutinkama, kai akcentuojama, kad nebus problemų – teisėjas nuvyks“, – BNS sakė A. Purvainis.

„Turime suprasti, kad teisėjas turės mažiau laiko, nes visą tą laiką, kurį užtruks kelionėje, jis nebegalės nei posėdžiauti, nei rašyti sprendimo nei tiesiog skaityti bylos“, – įspėjo teismo pirmininkas.

Autoriai, mano požiūriu, dirbtinai sukūrė tą problemą ir dabar bando spręsti, kelia susierzinimą visuomenėje ir nepasakyčiau, kad teismų bendruomenėje tai ramiai sutinkama.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, jog bylas, numatytas nagrinėti rašytine tvarka, kartais nusprendžiama perkelti į žodinį procesą ir svarstė, kaip nutiktų tuomet jeigu, pagal reformos rengėjų siūlymą, tokia byla būtų dalijama tarp visų Lietuvos teismų ir atsidurtų kitame šalies gale nei jos dalyviai.

Siūlo išvažiuojamuosius posėdžius

Reformos autoriai taip pat siūlo, kad atsisakant teismo pastato galima būtų rengti išvažiuojamuosius posėdžius, pavyzdžiui, savivaldybės suteiktoje patalpoje.

Čia pateikiamas Elektrėnų pavyzdys, kur taip posėdžiauja Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjai. Teismas yra sudaręs sutartį su savivaldybe dėl patalpų, išnaudojamos nuotolinių posėdžių galimybės.

Kai kuriais atvejais apjungus rūmus bus išlaikoma infrastruktūra, todėl bus atvejų, kai tų pačių apylinkės teismo rūmų teisėjams reikės vykti nagrinėti bylas iš vienų teismo rūmų patalpų į kitas. Tokia situacija susidarys ir Kauno apylinkės teisme, kur siūloma sujungti Kauno ir Kaišiadorių rūmų bei Jonavos ir Kėdainių rūmų veiklos teritorijas, tačiau išlaikyti visą infrastruktūrą.

A. Purvainis pabrėžia, jog teisėjai jau ir dabar sunkiai išsitenka savo rūmuose, todėl jeigu į juos imtų vykti kiti teisėjai, jiems pritrūktų patalpų. Jis taip pat svarstė, kad tais atvejais, kai posėdžiai, pavyzdžiui, neįvyks, tai bus didžiulis laiko gaišimas.

„Teisėjui reikėtų važinėti jeigu ne kasdien, tai keletą dienų per savaitę. Pažiūrėkime, kiek laiko išmetame į orą ir dar sumokame už tai“, – kalbėjo teismo vadovas.

A. Purvainio vertinimu, tokių kelionių perspektyva gali dar labiau sumažinti teisėjo profesijos patrauklumą.

Jo įsitikinimu, gyventojams galimybė greičiau išspręsti savo rūpesčius teisme yra svarbesnė nei kelionės nepatogumas, todėl turėtų galioti esama tvarka, kad gyventojai vyksta į posėdžius ten, kur šie yra paskirti, o patirtos išlaidos jiems kompensuojamos, nes tai, be kita ko, yra ir ženkliai pigiau nei pirkti teismams automobilius ir kompensuoti teisėjams.

Ukmergės rūmai pokyčių nenori

Priekaištų reformai turi ir kiti teismai. Pavyzdžiui, Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininkė Jolanta Bagdonienė Seimo komitetui teigė, jog šiam teismui priklausančių Ukmergės rūmų teisėjai yra nepatenkinti siūlymu prijungti jų rūmus prie Utenos apylinkės teismo.

Ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu iki centrinių rūmų Vilniuje kelionė automagistrale Ukmergės teisėjams trunka pusvalandį. Tuo tarpu kelionė iki Utenos būtų trumpesnė kilometras, tačiau ilgesnė laiko sąnaudomis.

Teismo pirmininkės teigimu, teismo bendruomenė tikėjosi, jog bus sujungti Ukmergės ir Širvintų rūmai, tarp kurių ir šiuo metu yra skirstomos bylos, taip sudarant galimybę teisėjams specializuotis. Juos skiria 20 kilometrų.

J. Bagnodienė taip pat atkreipė dėmesį, jog abejotinas ir krūvio lyginimo argumentas, nes iš didžiausią krūvį turinčio Vilniaus regiono apylinkės teismo paėmus mažiausią krūvį turinčius jo rūmus ir prijungus juos prie gerokai mažesnį krūvį turinčio Utenos apylinkės teismo situacija ne tik nebus išspręsta, bet ir dar pablogės.

„Šioje vietoje toks žingsnis prieštarautų reformos tikslams“, – kalbėjo ji.

Vis dėlto situaciją komentuodama teisingumo viceministrė teigė, jog tai, kaip greitai galima pasiekti centrinius rūmus, yra aktualu „ne žmogui, o teisėjui“.

Plungės bendruomenė žiūri neigiamai

Po reformos kaip juridinio vieneto turėtų nelikti Plungės apylinkės teismo: jo rūmai bus padalinti kitiems teismams. Ir nors reformos rengėjai tvirtina, jog pasikeis tik statusas, o teismas ir toliau liks Plungėje, vietos teisėjai pabrėžia, kad gyventojams prailgės kelionės iki apygardos teismų, jeigu bus pakeistas jų pavaldumas.

Komiteto klausymuose Plungės apylinkės teismo teisėja Aušra Volskytė teigė, jog nėra aišku, kodėl jų teismą nuspręsta prijungti prie Telšių apylinkės teismo, kai šie teismai yra tolygūs tiek pagal krūvį, tiek pagal veiklos teritoriją.

„Galvotume, kad nesant aiškumo dėl tolimesnės teismų reformos, nesant aiškumo dėl viso teismų tinklo, ar nėra tas siūlymas likviduoti mūsų teismą (...) vis tik skubotas. Kodėl pasirinktas būtent mūsų teismas, prijungtiant jį prie Telšių ir Klaipėdos – mes tokių argumentų ir pasigedome“, – kalbėjo teisėja.

Šio teismo teisėjai atkreipė dėmesį, jog pas juos etatų neužpildymo problemos nėra ir svarstė, kad prijungus prie kito teismo, situacija gali suprastėti.

Konservatorius Jurgis Razma Teisės ir teisėtvarkos komitete pateikė siūlymą jungti Telšių teismą prie Plungės, tačiau jam nebuvo pritarta.

Pasak teisingumo viceministrės, pačioje Plungėje pasikeis tik pavadinimas: visą infrastruktūrą rengiamasi išlaikyti.

„Plungės rūmai lieka ir šiuo atveju teisingumo vykdymas (...) Plungės regionui nepasikeičia“, – sakė ji.

Kalbėdama apie kitus rūmus, J. Greičienė atkreipė dėmesį, jog Palangos rūmai „tiek teritoriškai, tiek natūraliai“ daugiau ryšio turi būtent su Klaipėda.

Įgis galimybę specializuotis

Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkė Kristina Serdiukienė BNS teigė neturinti jokių nuogąstavimų dėl reformos, nes ši turėtų padėti išspręsti specializacijos problemas – taip pat ir prijungiamuose Plungės apylinkės teismo rūmuose.

„Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog Plungės apylinkės teismo Palangos ir Kretingos rūmuose dirbantys teisėjai įgis galimybę specializuotis, nes šiuo metu minėtuose rūmuose teisėjų specializacijų nėra“, – teigė ji.

Po reformos bus sudaryta viena visų šio teismo rūmų teismingumo teritorija. Tai reiškia, jog bylos bus skirstomos tarp visų Klaipėdos apylinkės teismo teisėjų, nepriklausomai nuo to, kuriuose rūmuose jie dirba. Pirmininkės vertinimu, tai padės tolygiau paskirstyti darbo krūvį.

„Taip pat bus ženkliai tolygiau paskirstytas visiems teisme dirbantiems teisėjams darbo krūvis bei bylų sudėtingumas. Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono rūmų teisėjai ne vieną kartą yra išsakę nuomonę, kad jų nagrinėjamos civilinės bylos – ginčai dėl žemės sklypų ribų, tarp nekilnojamojo turto bendrasavininkių ir pan. – yra sudėtingesnės, nei, tarkim, bylos dėl neatsiskaitymo už komunalines paslaugas, kurių daugiau yra gaunama Klaipėdos miesto rūmuose“, – nurodė K. Serdiukienė.

Pasak jos, atstumas tarp šio teismo rūmų nėra didelis, be to, žmonės iš regionų ir taip dažnai vyksta dirbti į Klaipėdą, ten yra daugiau advokatų kontorų, todėl situacija nepablogės.

Kauno apylinkės teismo vadovas teigė, kad taip pat norėtų vienos teismingumo teritorijos ir stebėjosi, kad Kauno apylinkės teisme, skirtingai nei Klaipėdos, jų po reformos numatyta palikti dvi.

Marijampolės apylinkės teismo pirmininkas Laimondas Noreika BNS taip pat teigė, jog rengiant reformą „buvo atsižvelgta į daugybę svarbių aplinkybių“, todėl tikisi, kad teismų reforma bus naudinga teismo darbuotojams ir teisėjams.

Pasak jo, bus daugiau galimybių suvienodinti darbo krūvį, sudaryti galimybę teisėjams specializuotis, o žmonės neturėtų patirti nepatogumų.

„Pagrindo nerimauti šioje stadijoje neturime, visi šiuo metu Marijampolės apylinkės teismui priklausantys rūmai išliks, vienintelis ryškesnis pokytis – kad Jurbarko rūmai bus priskirti Tauragės apylinkės teismui, – teigė teismo vadovas. – Manau, kad reforma savalaikė, o išryškėjusius trūkumus visada galima pašalinti.“

Dideli rūmai su mažai darbuotojų

Teismų atstovai pabrėžia, jog nutolę rūmai su mažu darbuotojų skaičiumi kelia didelių problemų ir, neretai, brangiai kainuoja.

Pavyzdžiui, Telšių apylinkės teismo pirmininkė Daiva Maneikienė komiteto klausymuose teigė, jog svarstomuose uždaryti teismo Akmenės rūmuose nėra kam dirbti.

„Šiandien situacija Akmenės rūmuose yra tokia, kad iš ten turinčių dirbti trijų teisėjų dirba viena teisėja, kuri planuoja liepą teikti prašymą ir prašyti būti perkelta į Šiaulių apylinkės teismą, – kalbėjo ji. – Artimiausiu metu situacija gali susidaryti tokia, kad neliks nė vieno teisėjo.“

Ne ką mažesnė problema šiame teisme yra ir teisėjo komanda: nors yra skelbiami konkursai, norinčių dirbti neatsiranda, o posėdžiuose sekretoriai ir teisėjo padėjėjai dirba nuotoliniu būdu.

Alytaus apylinkės teismo pirmininkė Irmutė Kliučinskienė jau anksčiau BNS yra sakiusi, jog šio teismo rūmus Prienuose ir Lazdijuose, kuriuos rengiamasi uždaryti, laikyti dėl kelių žmonių laikyti yra „neracionalu ir neprotinga“, o šiuo metu tai – „didelė našta ant visų mūsų ir valstybės pečių“.

Lazdijų teismas taip pat susiduria su personalo problema.

Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė Virginija Breskienė taip pat sako, jog sujungus šio teismo Biržų ir Pasvalio rūmus, bus atsisakoma „neefektyvios ir reikalaujančios daug išlaikymo kaštų Pasvalio rūmų infrastruktūros“.

„Atsižvelgiant į tai, kad atstumas nuo Pasvalio iki Biržų nedidelis, yra susisiekimas tarpmiestiniu transportu, todėl norintiems kreiptis į teismą žmonėms didelių problemų neturėtų kilti, – BNS komentavo pirmininkė. – Teismas nėra gydymo ar skubios pagalbos įstaiga, kurios paslaugų reiktų skubiai ir nedelsiant.“

Pasak jos, šiuo metu dvi Pasvalyje dirbančios teisėjos važinėja dirbti iš Panevėžio, po reformos jų darbo vietą būtų Biržų rūmuose.

„Ne vienerius metus Pasvalio ir Kupiškio rūmuose pilnai neužpildomi teisėjų etatai, teisėjų padėjėjų konkursai dažnai neįvyksta dėl pretendentų stokos“, – minėjo V. Breskienė.

Ji vylėsi, kad reforma nebus vykdoma skubotai, ir teigė labiausiai norinti, jog pertvarka išspręstų ir „nekonkurencingą teismo darbuotojų atlyginimo klausimą“.