Rusija arabų šalyse perka ryšių įrangą, įskaitant „Starlink“ palydovinio interneto ryšio terminalus, skirtus naudoti kare, sakoma direkcijos pranešime.

Neseniai perimtame radijo pokalbyje rusai aptaria „Starlink“ terminalų įsigijimo galimybes, teigė Ukrainos karinės žvalgybos agentūra.

Pasak vieno rusų kario, „arabai atveža viską: laidus, „Wi-Fi“, modemą...“, o „Starlink“ įrenginio kaina – 200 tūkst. rublių (apie 2 tūkst. 34 eurus).

Anksčiau Ukrainos žvalgyba patvirtino, kad rusai fronto linijose vis dažniau naudoja „Starlink“ palydovinio ryšio sistemas.

Žvalgybos duomenimis, perimti Rusijos pajėgų pokalbiai atskleidė, kad „Starlink“ terminalai buvo įrengti daliniuose, veikiančiuose netoli Kliščijivkos ir Andrijivkos miestų Donecko regione.

Vėliau Elonas Muskas pareiškė, kad jo bendrovė „SpaceX“ nepardavė „Starlink“ terminalų Rusijai.

A. Blinkenas susitiks su Izraelio, Jungtinių Arabų Emyratų, Bahreino ir Maroko diplomatijos vadovais, „kad paminėtų Abraomo susitarimų pasirašymo vienų metų metines ir aptartų būdus, kaip toliau gilinti ryšius ir kurti labiau klestintį regioną“, antradienį pranešė Valstybės departamento atstovas.

Vadinamuosius Abraomo susitarimus dėl ryšių su keliomis arabiškomis šalimis normalizavimo žydų valstybė pasirašė pernai, tarpininkaujant tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai.

„Mes esame labai toli nuėję su maždaug penkiomis šalimis – dar penkiomis šalimis“, – sakė D. Trumpas, prieš susitarimų su JAE ir Bahreinu pasirašymo ceremoniją Ovaliajame kabinete priėmęs Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų).

„Labai greitai turėsime bent penkias ar šešias šalis, mes jau kalbamės su jomis“, – tvirtino jis.

D. Trumpas neįvardijo tų šalių, tačiau per atskiras dvišales derybas su JAE užsienio reikalų ministru Abdullah bin Zayedu al Nahyanu (Abdula bin Zajedu Nahjanu) užsiminė, kad tarp jų gali būti Saudo Arabija.

„Turėjome puikias derybas su Saudo Arabija“, kalbėjo JAV vadovas, pridūręs, kad mano, jog ji neturi išankstinių nusistatymų.

Prieš pasirašymo ceremoniją D. Trumpas taip pat susitiko su Bahreino užsienio reikalų ministru Abdullatifu al Zayani (Abdulatifu Zajaniu).

Artimiesiems Rytams šie vadinamieji Abraomo susitarimai reiškia reikšmingą dešimtmečius trukusio status quo, kai arabų šalys bandė išlaikyti vieningą poziciją prieš Izraelį dėl jo elgesio su palestiniečiais, pasikeitimą.

„Po dešimtmečius trukusio susiskaldymo ir konfliktų mes žymime naujų Artimųjų Rytų aušrą“, – prasidedant pasirašymo ceremonijai sakė D. Trumpas.

Jausdami, kad juos vis labiau apleidžia, palestiniečių lyderiai paragino okupuotose teritorijose ir prie JAV, Izraelio, Bahreino ir JAE ambasadų rengti demonstracijas prieš šiuos „gėdingus susitarimus“.

Nepaisant to, D. Trumpas sakė esąs įsitikinęs, kad palestiniečiai galiausiai prisijungs prie JAV tarpininkaujamų taikos susitarimų, kurie, kaip jis tikisi, padidins jo galimybes būti perrinktam lapkričio mėnesį.

„Palestiniečiai tikrai bus nariai. Sakau tai be jokios bravūros, aš jums tiesiog sakau, kad palestiniečiai bus nariai, atėjus tinkamam laikui“, – teigė D. Trumpas.

Renginys Baltuosiuose rūmuose žymi pirmą kartą nuo 1994-ųjų, kai kokios nors arabų šalys užmezga santykius su Izraeliu. 1979-aisiais santykius su žydų valstybe užmezgė Egiptas, o 1994-aisiais – Jordanija.

Į ceremoniją pakviesta šimtai žmonių, neatmetama simbolinio arabų šalių atstovų ir B. Netanyahu rankų paspaudimo ceremonija.

Kad suvaldytų viruso plitimą, Marokas visoje šalyje paskelbė draudimą gyventojams palikti savo namus. Ši priemonė įsigalios penktadienio vakarą, pranešė Vidaus reikalų ministerija.

Tunise, žinybų duomenimis, vidurnaktį bus visiškai nutrauktas lėktuvų eismas. Tai paveiks ir užsienio piliečių grįžtamuosius skrydžius. Tunise, oficialiais duomenimis, patvirtinti 39 infekcijos atvejai, vienas žmogus mirė.

Saudo Arabija paskelbė, kad 14 dienų stabdomi ne tik tarptautiniai skrydžiai, bet ir skrydžiai šalies viduje. Be to, uždraudžiamas važiavimas autobusais ir taksi. Karalystė jau apribojo piligrimų patekimą į šventąsias vietas Mekoje ir Medinoje. Vyriausybė Rijade, be to, pranešė, kad pandemijos paveiktoms įmonėms skirs 30 mlrd. eurų.

Jordanija paskelbė draudimą gyventojams išeiti iš namų. Jis pradės galioti šeštadienį, sakė vyriausybės atstovas. Darbą turės nutraukti visos parduotuvės. Už taisyklių nepaisymą gali grėsi iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Jordanijos kariuomenė prieš tai jau atitvėrė visus įvažiavimus į sostinę Amaną. Iki šiol karalystė pranešė apie 60 koronaviruso atvejų.

Saudo Arabija, oficialiais duomenimis, turi 274 infekuotus asmenis. Arabų pusiasalis yra Irano kaimynystėje. Iranas yra ypač smarkiai paveiktas pandemijos

Arabų pasaulyje iki šiol daugiausiai infekcijų fiksuota Katare – per 450.

Trys JAV sąjungininkės taip pat pažadėjo ir toliau kartu su JAV vykdyti prieš terorizmą nukreiptus veiksmus, kad galiausiai eliminuotų ekstremistines grupuotes.

Pareiškime Saudo Arabijos atstovai teigė, kad valstybė „vertina didžiules JAV administracijos pastangas persekiojant šios pavojingos visame pasaulyje Islamo ir musulmonų įvaizdį iškreipusios teroristinės organizacijos narius“. Pasak atstovų, „organizacija įvykdė daugumos šalių, taip pat ir (Saudo Arabijos) Karalystės pamatinių žmogaus vertybinių normų neatitinkančių baisybių ir nusikaltimų“.

Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas al-Safadis sakė, kad A. B. al-Baghdadžio žūtis yra svarbus „bendro (abiejų šalių) nuolatinio karo prieš teroristus ir jų neapykantos ideologiją“ etapas.

„Jordanija ir toliau išliks priešakinėse gretose, siekdama išvien su mūsų Pasaulinės koalicijos partnerėmis sunaikinti šį blogį“, – tviterio paskyroje rašė A. al-Safadis.

Egipto užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas Hafezas sakė, kad tai buvo svarbus žingsnis, siekiant įveikti terorizmą. Jis taip pat paragino imtis „vieningų veiksmų“ ir „visapusiškos perspektyvos“, kad „kovojant prieš teroristines grupuotes būtų atsižvelgiama į saugumo, plėtros ir ideologinius aspektus“.

Apie A. B. al-Baghdadžio žūtį JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė sekmadienį – taip buvo baigta jau daug metų trukusi smurtą visame pasaulyje lėmusio grupuotės kovotojo medžioklė.

Daugelis kitų Europos šalių į sekmadienį prasidedantį dviejų dienų renginį Egipto Šarm el Šeicho kurorte siunčia prezidentus arba premjerus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė komentuoti priežastis, kodėl į šį susitikimą nevyko pati, o delegavo ministrą.

„Nuspręsta, kad Egipte rengiamame ES ir Arabų lygos šalių susitikime Lietuvai atstovaus užsienio reikalų ministras“, – į BNS klausimą atsakė prezidentės spaudos tarnyba.

Diplomatinių šaltinių teigimu, valstybių ir vyriausybių vadovai atstovaus 23 arba 24 Europos Sąjungos (ES) šalims iš 28.

Be kitų, į susitikimą vyksta Vokietijos kanclerė Angela Merkel, britų premjerė Theresa May (Tereza Mei), Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), Egipto prezidentas Abdel Fattahas el Sissi (Abdel Fatahas Sisis), Saudo Arabijos karalius Salmanas.

Susitikime daugiausia dėmesio numatoma skirti saugumo, prekybos ir migracijos klausimams.

Per savaitinę spaudos konferenciją URM atstovas Bahramas Ghasemi (Bahramas Gasemis) sakė žurnalistams: „Šios šalys turėtų išspręsti nesutarimus prie derybų stalo, vykstant teigiamam ir išsamiam procesui.“

Ši diplomatinė krizė yra didžiausia regione nuo 1990 metų Irako invazijos į Kuveitą bei vėlesnio Persijos įlankos karo. Per ją kelios arabų valstybės ir jų sąjungininkės, nutraukė ryšius su Kataru, nurodė išvykti jo piliečiams ir nutraukė susisiekimą su šia šalimi oro, jūra ir sausuma.

Dujų turtingame Katare veikia didelė JAV karinė bazė. Ši šalis taps 2022 metų FIFA Pasaulio futbolo čempionato šeimininke.

B. Ghasemi taip sakė į šį ginčą įsitraukusioms šalims: „Jos turėtų judėti taikos ir stabilumo regione link. Kviečiame jas pradėti derybas ir elgtis santūriai.“

Vakarų ir arabų valstybės pirmadienį paskelbė bendrą deklaraciją, kurioje paragino priešiškas šalis Libijoje sutikti su Jungtinių Tautų (JT) pasiūlymais „nedelsiant“ formuoti valdžia besidalinančią koalicinę vyriausybę, siekiant stabilizuoti padėtį šalyje.

Tokį bendrą pareiškimą paskelbė Alžyro, Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Maroko, Kataro, Ispanijos, Tuniso, Turkijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Jungtinių Valstijų užsienio reikalų ministrai ir ES išorės politikos vadovė.

Lietuvos eksportui vienos iš svarbiausių naujų krypčių išlieka arabų šalys, Japonija, Pietų Korėja ir JAV, rašo "Verslo žinios".

"Rusijos embargas verčia Lietuvos bendroves labai rimtai galvoti apie naujų rinkų paiešką. Daug potencialo matome ir Japonijoje, Pietų Korėjoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pastarojoje, pabrangus doleriui, gerokai pagerėja Lietuvos gamintojų galimybės. Grįžtant prie arabų šalių, joms labai svarbu užsitikrinti maisto tiekimo saugumą ir jie patys tai aiškiai sako. Žinoma, šių šalių atstovų prioritetas yra pirkti fermas, žemės ūkio produkcijos perdirbimo gamyklas ir taip užsitikrinti visišką maisto produktų gamybos kontrolę. Tačiau daug galimybių išlieka ir mūsų gamintojams. Arabų šalys gali tapti patikimomis, ilgalaikėmis partnerėmis", - interviu dienraščiui sakė viešosios įstaigos "Versli Lietuva" vadovas Mantas Nocius.

Jo teigimu, Lietuvos eksportui Skandinavijos šalys, Didžioji Britanija bei Olandija ir toliau išlieka svarbiomis eksporto kryptimis.