Arkties regionas dėl savo neišnaudotų energetinių išteklių su ja besiribojančių šalių dėmesį traukia jau seniai, tačiau didžiausias ambicijas regione reiškia Rusija. „Ji labai aiškiai bando demonstruoti savo pretenzijas į šį regioną, duodama ženklą, kad tai yra jos ir savo interesus ji gins netgi karinėmis priemonėmis. Konfliktų Arktyje gali būti bet kada, tačiau smarkiai abejoju, kad dėl dominavimo regione šalys ryžtųsi konvenciniam karui“, – sako politologas Tomas Janeliūnas.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Energetikos informacijos administracijos duomenimis, Arktyje yra 22 proc. neatrastų pasaulio energetikos išteklių. 78 proc. jų sudaro gamtinės dujos, 22 proc. – nafta. Analitikai Arktį jau nuo 2007 metų, kai Rusijos mokslinės ekspedicijos metu jūros dugne ties Šiaurės ašigaliu buvo įsmeigta Rusijos vėliava, vis dažniau įvardija kaip potencialiai naują „karštąjį tašką“, dėl kurio energetinių išteklių šalys alkūnėmis ramstytis pradės vis aktyviau.
Į Arkties regioną ir energetinius turtus pretenduoja su juo besiribojančios JAV, Kanada, Norvegija, Danija ir Rusija. Dėl šiltnamio efekto tirpstantys Arkties ledynai atveria naujus jūrų kelius bei vis didesnes galimybes išgauti regiono energetinius išteklius, taigi natūralu, kad pretenzijos į regioną vis aštrėja.
„Regionas dėmesį pritraukia jau gana seniai. Šalis domina teritorinės ribos, kurios yra plečiamos tikintis, kad bus galima pretenduoti į jose esančius energetinius resursus. Dar viena interesų sritis – potencialūs jūriniai keliai Arkties regione“, – pažymi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas T. Janeliūnas.
Agresyviausiai elgiasi Rusija
2008 m. Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos priimtoje naujojoje Arkties strategijoje įtvirtinamas Rusijos siekis iki 2020 m. paversti Arktį pagrindine Rusijos gamtinių išteklių strategine baze ir išlaikyti Rusijos, kaip pagrindinės Arkties valstybės, statusą.
Kaip publikacijoje „Arkties reikšmė Rusijos užsienio politikoje: kodėl Arkties klausimai aktualūs ir Baltijos šalims“ Rytų Europos studijų centro (RESC) leidinyje „Rytų pulsas“ 2009-aisiais rašė analitikas Vytautas Sirijos Gira, Rusija taip pat linkusi gana aktyviai propaguoti karinės jėgos panaudojimo Arktyje galimybę.
„Rusijos nacionalinio saugumo strategijoje Arktis pirmą kartą tiesiogiai susiejama su Rusijos nacionalinių interesų gynimu. Rusijos Arkties strategijoje numatoma Arktyje dislokuoti specializuotas karines pajėgas („Arkties pajėgų grupę“), kurios užtikrintų rusiškojo arktinio sektoriaus kontrolę ir būtų pavaldžios Rusijos Federalinei saugumo tarnybai“, – rašo analitikas.
Savo planų Arktį paversti energetine-karine oaze Rusija neatsisako. Antradienį „RIA Novosti“, cituodama Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu, pranešė, kad jau šiais metais Rusija dislokuos savo pajėgas visame Arkties regione, bus atgaivintos senos karinės bazės ir steigiamos naujos.
„Mes tikrai aktyviai plečiame pajėgas Arktyje. Jau šiais metais apsupsime zoną nuo Murmansko iki Čiukčių pusiasalio gynybiniu žiedu“, – sakė gynybos ministras S. Šoigu.
Arkties zonoje, Šiaurės laivyno karinėje bazėje, kuriama speciali operatyvinė-strateginė vadavietė „Šiaurė“, iš kurios bus vadovaujama kariniams veiksmams. Šis centras bus iki galo suformuotas iki 2017 metų. Prie šių karinių dalinių prisijungs specialiai tokioms užduotims atšiauriomis sąlygomis ruošti kariai. Tokiu būdu rusai teigia norintys sustabdyti NATO plitimą.
Kaip pažymi politologas T. Janeliūnas, Rusijos spaudimas tarptautinei bendruomenei dėl Arkties teritorijų yra akivaizdus.
„Rusija tarptautiniu lygiu bando smarkiai spausti Jungtinių Tautų komisiją, su Arkties tarybos šalimis bando dalintis resursais, teritorijų ribomis, pastaruoju metu labai intensyviai vysto savo šiaurines karines pajėgas. Pastaraisiais metais buvo skirtas finansavimas Šiaurės jūros laivyno galimybėms padidinti, iki 2014 metų pabaigos Vladimiras Putinas buvo nurodęs sukurti naują strateginės karinės vadovybės padalinį, skirtą Rusijos Arkties regionui. Rusija labai aiškiai bando demonstruoti savo pretenzijas į šį regioną, duodama ženklą, kad tai yra jos ir savo interesus ji gins netgi karinėmis priemonėmis“, – teigia T. Janeliūnas.
Ginčysis, bet stengsis bendradarbiauti
RESC analitikė Dovilė Šukytė pažymi, kad nors daugiausiai pretenzijų į Arkties teritorijas demonstruoja Rusija, nė viena iš likusių keturių Arkties šalių nepasakytų, kad dėl Arkties teritorijų santykiai su Rusija yra prasti.
„Pastaraisiais metais Norvegija su Rusija sutarė dėl buvusių jūrų sienų demarkavimo nesutarimų. Kanada su JAV iki šiolei nenustato tam tikrų tarpusavio jūrų sienų. Taigi keturios šalys su Rusija Arkties klausimu pakankamai gerai bendrauja“, – sako D. Šukytė.
Nepaisant akivaizdžių Rusijos ambicijų Arkties regione, nei LRT.lt portalo kalbintas T. Janeliūnas, nei D. Šukytė neįžvelgia karinio konflikto dėl šių teritorijų galimybės, tačiau, kad auganti įtampa susidūrimų sukelti gali, neatmeta.
„Neprognozuoju karinio konflikto Arktyje, tačiau noriu pastebėti, kad Arktis visada buvo svarbi ir ji visada buvo apginkluota. Pavyzdžiui, Šaltojo karo metu Arktis garsėjo kaip viena labiausiai militarizuotų zonų pasaulyje. Karinėse Arkties regiono bazėse buvo dislokuojami branduoliniai povandeniniai laivai bei strateginiai bombonešiai.
Joje taip pat buvo įkurtos oro erdvės gynybinės sistemos, išbandoma nauja ginkluotė ar organizuojamos karinės pratybos. Tačiau strateginių taškų įtvirtinimas nereiškia karo eskalavimo, labai dažnai tai yra būdas užkirsti kelią konfliktui“, – kalba RESC analitikė.
Pasak D. Šukytės, Rusijos pareiškimo dėl atgaivinamų senų ir steigiamų naujų karinių bazių nereikėtų ignoruoti, tačiau likusios keturios arkties šalys tai supranta ir atitinkamai investuoja į savo arktinių teritorijų saugumo užtikrinimą. Tačiau tai, anot RESC analitikės, veikiau yra savo sienų ir teritorijų saugumo didinimas, o ne ruoša ginkluotam konfliktui.
Savo ruožtu T. Janeliūnas pažymi, kad kovos karinėmis priemonėmis dėl dominavimo regione tikėtis nereikėtų, tačiau konfliktų, jėgos demonstravimo atvejų pasitaikyti gali.
„Galima tikėtis, kad Rusija bandys apsunkinti kitų šalių veiklą tame regione, bandys sulaikyti laivus, vykdyti areštus, kelti ieškinius net neturėdama kažkokių konkrečių teisinių argumentų. Tačiau jei yra siekiama komercinės naudos iš ten esančių energetinių resursų, juos pasidalinti verta taikiai, nes karas dėl jų kaštus gali labai smarkiai padidinti.
Net jei rusai ketina plėsti resursų gavybą šiose teritorijose, jiems labai reikia bendradarbiauti su Vakarų šalimis, ieškoti investicijų, kapitalo, technologijų, nes jie patys pripažįsta, kad tiems ištekliams pasiekti savo technologinių ir finansinių resursų neužtenka“, – sako T. Janeliūnas.
Situacija Arktyje – svarbi ir Lietuvai
Pasak D. Šukytės, greičiau nei klausimus dėl Arkties energetinių išteklių teks spręsti klausimus dėl atsiveriančių Šiaurės jūrų kelių. Šie gali neigiamai paveikti Lietuvos užmojus sukurti logistinę grandinę tarp Vakarų ir Rytų.
„Prognozuojama, kad vasaros sezonu 2020–2040 metais Šiaurės jūrų keliai jau bus atviri ir tai yra šiandienos rūpestis. Įsivaizduokite, jei Kinija savo prekes plukdytų nebe pro Sueco kanalą, o Šiaurės rytų keliu, arba jei kelionės vyktų ne per Panamos kanalą, o palei Kanadą Šiaurės vakarų keliu. Tai keičia ekonominius transportavimo kaštus, o tai gali stipriai pakeisti su jūrų prekyba susijusių šalių biudžeto pajamas.
Čia atsiranda ir Arkties svarbos faktorius Lietuvai: prekių tranzitas gali aplenkti Baltijos jūrą. Todėl, tarkime, Lietuvos projektas – šaudyklinis traukinys „Saulė“, kuriuo norima transportuoti krovinius į Kiniją – ar kiti siekiai tapti logistikos centru tarp Vakarų Europos ir Azijos gali stipriai nukentėti net neįsivažiavę“, – pažymi RESC analitikė.
