A. Lascheto konservatyvus blokas CDU/CSU per sekmadienį vykusius Bundestago rinkimus surinko rekordiškai mažai balsų – tik 24,1 proc. Tuo metu socialdemokratai (SPD) gavo 25,7 proc. balsų.

Tiek SPD lyderis Olafas Scholzas, tiek A. Laschetas yra pareiškę norą suformuoti koalicinę vyriausybę. Tačiau A. Laschetui daroma vis daugiau spaudimo persvarstyti savo sprendimą, keliems aukštiems jo partijos pareigūnams teigiant, kad rinkimai nesuteikė jam įgaliojimų mėginti formuoti koaliciją su juo pačiu kanclerio poste.

71 proc. vokiečių mano, kad būtų akivaizdžiai ar bent iš dalies neteisinga, jei A. Laschetas pareikštų pretenzijas į kanclerio postą, rodo apklausos, kurią tyrimų institutas „Civey“ atliko laikraščio „Augsburger Allgemeine“ užsakymu, rezultatai.

Tuo metu 22 proc. iš maždaug 5 tūkst. respondentų nurodė palaikantys A. Lascheto planus.

Konservatyvaus CDU/CSU bloko rėmėjų gretose 55 proc. pareiškė palaikymą A. Laschetui kovoje dėl kadenciją baigiančios kanclerės Angelos Merkel pareigų, o 32 proc. mano, kad būtų neteisinga, jei A. Laschetas imtųsi vadovauti kitai vyriausybei.

Laikraščio „Bild“ užsakymu atliktos kompanijos „Insa“ apklausos metu respondentų paklausus, ar A. Laschetas turėtų likti CDU pirmininku, 21 proc. atsakė „taip“, 51 proc. – „ne“, o likusieji teigė, kad jiems tai nerūpi ar jie nesidomi šiuo klausimu. Tik 13 proc. dalyvių teigė norintys matyti A. Laschetą kancleriu.

Trečiosios apklausos, kurią tyrimų institutas „infratest dimap“ atliko transliuotojui ARD, rezultatai rodo, kad didžioji dalis – 55 proc. – visuomenės palaikytų trijų partijų koaliciją, kurią sudarytų O. Scholzo socialdemokratai, žalieji ir laisvieji demokratai.

Vargiai ką nors nustebino tai, kad jis balsavo už savo partiją – Krikščionių demokratų sąjungą (CDU). Tačiau skandalas kilo dėl to, kad per rinkimus privaloma balsuoti slaptai, o balsavimo biuleteniai „privalo būti sulenkti taip, kad nebūtų matomi pasirinkimai“, kad nebūtų daroma įtaka kitiems rinkėjams.

Toks riktas, padarytas gyvai prieš kameras, sukėlė tikrą audrą tviteryje, kur kai kurie internautai tai pavadino „įvarčiu į savus vartus“. Tačiau rinkimų komisijos vadovas Georgas Thielis (Georgas Tylis) vėliau nurodė, kad šis balsas bus įskaičiuotas.

„Šalies mastu žinomas politikas, kaip ir tikėtasi, balsavo už savo partiją. Tai neturės įtakos rinkėjams“, – tviteryje parašė jis.

Šiuo metu A. Laschetas nuo savo konkurento socialdemokrato (SPD) vicekanclerio ir finansų ministro Olafo Scholzo (Olafo Šolco) trimis punktais.

Vasaros pradžioje jam pavyko nežymiai išsiveržti į priekį reitinguose, tačiau tuomet jis buvo užfiksuotas besijuokiantis tuo metu, kai prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) sakė kalbą liepą kilusių mirtingų potvynių šalies vakaruose aukoms atminti.

Dėl šio incidento A. Laschetas susilaukė didžiulė kritikos, o smuktelėjęs CDU populiarumas leido SPD įsiveržti į priekį.

„Taigi, turime eiti (balsuoti) būdami visiškai įsitikinę,.. paprasčiau sakant – dėl Vokietijos. Norint išsaugoti Vokietijos stabilumą, kancleriu turi tapti Arminas Laschetas (Arminas Lašetas), o CDU ir CSU turi būti stipriausia jėga“, – penktadienį sakė kanclerė, kalbėdama apie konservatorių kandidatą.

Tuo metu rinkimų favoritas Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatas Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) anksčiau penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia „pakeisti vyriausybę“ po 16 metų trukusio A. Merkel vadovavimo.

„Mums reikia naujos Vokietijos pradžios ir mums reikia pakeisti vyriausybę, ir mes norime SPD vadovaujamos vyriausybės“, – sakė dabartinis finansų ministras ir vicekancleris O. Scholzas savo rėmėjams vakariniame Kelno mieste.

Šalis į rinkimus eis kanclerei A. Merkel nusprendus pasitraukti iš politikos arenos.

Kovoje dėl kanclerio posto beliko du realūs pretendentai: socialdemokratas O. Scholzas ir A. Laschetas iš A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU).

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad O. Scholzas nedideliu atotrūkiu lenkia A. Laschetą – juos palaiko atitinkamai apie 26 ir 22 proc. respondentų. Žaliųjų kandidatė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) smarkiai nuo jų atsilieka.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, šį mėnesį baigtas tiesti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, padvigubintų šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leistų Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.

„Taip. Tai ekonominis projektas. Jeigu atsisakysime visų kitų energijos šaltinių, tuomet mums reikės daugiau dujų“, – A. Laschetas, Krikščionių demokratų sąjungos (CSU) kandidatas, sakė per televizijos ARD transliuotus paskutiniuosius rinkimų kampanijos debatus.

Vokietija aiškina, kad būtina užsitikrinti didesnį dujų tiekimą, šaliai palaipsniui atsisakant anglimis kūrenamų ir atominių jėgainių.

Tačiau šiam projektui įnirtingai priešinosi JAV ir virtinė Europos šalių, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Lietuvą. Jos argumentuoja, kad „Nord Stream 2“ padidins energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.

Pasak A. Lascheto, „Ukrainai turi būti suteiktos geopolitinės garantijos, kad Ukraina [dėl šio projekto] nenukentės“.

„Jeigu Rusija dėl to kels klausima – projektas turi būti nedelsiant sustabdytas“, – pridūrė kandidatas.

Vokietijoje federalinio parlamento rinkimai įvyks ateinantį sekmadienį.

A. Laschetas, A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – kandidatas į kanclerio postą, ilgą laiką laikytas realiausiu pretendentu tapti naujuoju Vokietijos lyderiu. Tačiau po virtinės neapgalvotų žingsnių jo populiarumas smarkiai sumenko.

Šiuo metu daugiausiai šansų tapti A. Merkel įpėdiniu turi vicekancleris ir finansų ministras Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), kurio Socialdemokratų partija (SPD) paskutinėmis savaitėmis prieš rugsėjo 26-osios rinkimus ryžtingai išsiveržė į priekį viešosios nuomonės apklausose.

„Tai ypatingi rinkimai, ir ne tik todėl, kad pirmą kartą nuo 1949-ųjų kanclerio postą užimantis asmuo nesieks perrinkimo“, – sakė darbą baigianti A. Merkel veikiausiai paskutiniame savo kreipimesi į parlamentą prieš rinkimus.

Tai ypatingi rinkimai, ir ne tik todėl, kad pirmą kartą nuo 1949-ųjų kanclerio postą užimantis asmuo nesieks perrinkimo.

„Šie rinkimai taip pat ypatingi dėl to, kad bus sprendžiama dėl mūsų šalies kurso sudėtingu metu, ir ne tas pats, kas vadovaus šiai šaliai“, – kalbėjo kanclerė.

„Geriausia kryptis mūsų šaliai – CDU/CSU vadovaujama federalinė vyriausybė su Arminu Laschetu kanclerio poste, nes tokia vyriausybė reikštų stabilumą, nuosaikumą ir centrizmą“, – pridūrė ji.

A. Merkel – į pagalbą

A. Merkel traukiasi iš politikos po 16 metų darbo kanclerės poste. Ji nesikišo, kai buvo renkamas CDU/CSU kandidatas vesti bloką į rinkimus.

Tačiau krikščionių demokratų populiarumo reitingui nukritus iki žemiausio lygio Vokietijos pokario istorijoje, partija stengiasi, kad A. Laschetas ir A. Merkel kuo dažniau pasirodytų viešumoje drauge.

Transliuotojo NTV užsakymu atliktas tyrimas, kurio rezultatai paskelbti antradienį, parodė, kad krikščionių demokratų aljansą palaiko tik 19 proc. rinkėjų, o SPD – 25 procentai. Žaliuosius, kuriems anksčiau buvo prognozuojama pergalė, palaiko 17 proc. rinkėjų.   

Ankstesniuose rinkimuose 2017 metais A. Merkel vedamas CDU/CSU blokas surinko 33 proc. balsų. Kanclerė vis dar yra nepaprastai populiari.

Pirmadienį A. Merkel pasirodė su A. Laschetu skaitmeninėje konferencijoje, o savaitgalį drauge apsilankė dviejuose miestuose, smarkiai nukentėjusiuose per pražūtingus liepos potvynius.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kurios premjeras yra A. Laschetas, A. Merkel žurnalistams sakė, kad jis „labai sėkmingai vadovauja didžiausiai Vokietijos žemei“.

„Bet kas, galintis taip vadovauti žemei, gali vadovauti ir Vokietijai kaip kancleris“, – sakė A. Merkel, susitikusi su vietos pareigūnais, prižiūrinčiais atstatymo darbus.

Ji pridūrė, kad „labai nuoširdžiai“ palaiko A. Laschetą ir norėtų matyti jį savo įpėdiniu.

Staigus populiarumo kritimas

A. Lascheto atsakas į žemę užklupusius pražūtingus potvynius paskatino šio 60-mečio politiko populiarumo kritimą, kai premjeras buvo nufilmuotas pokštaujantis su vietos pareigūnais per potvynių aukoms pagerbti skirtą renginį.

Padėtis dar pablogėjo, kai A. Laschetas per vieną interviu televizijai pareiškė, kad būtų neteisinga „dėl vienos dienos keisti politiką“. Daugeliui šis jo komentaras nuskambėjo kaip bandymas sumenkinti tragediją.

Bandydamas taisyti padėtį, A. Laschetas penktadienį pristatė aštuonis politinius sąjungininkus, kurie jo vyriausybėje užimtų ministrų ar patarėjų postus ir kuruotų tokias sritis, kaip atsinaujinančioji energija, skaitmeninė pertvarka ir pagalba menų sektoriui pandemijos metu.

Jei CDU/CSU aljanso padėtis artimiausiu metu nepagerės, po rugsėjo rinkimų Vokietijoje gali būti suformuota SPD vadovaujama vyriausybė.

„Iš JAV (pavyzdžio) žinome, ką reiškia turėti poliarizuotas rinkimų kampanijas, ir žinome, kiek laiko reikėjo ir reikia naujajam prezidentui, kad vėl suvienytų šalį“, – sakė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Arminas Laschetas (Arminas Lašetas).

„Turėtume to išvengti Vokietijoje“, – pridūrė jis.

Daugiausia gyventojų turinčios Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vadovas A. Laschetas dėl teisės vesti partiją į rugsėjo 26 dienos visuotinius rinkimus varžosi su CDU regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – lyderiu Markusu Soederiu (Markusu Zėderiu).

Sekmadienį vakare Berlyne vykusios derybos tarp abiejų varžovų rezultatų nedavė ir pakurstė spėliones, kad kandidatūros klausimas gali būti išspręstas antradienį per CDU ir CSU parlamentarų balsavimą.

Pirmadienį A. Laschetas pranešė tęsiantis derybas su savo partijos vadovybe, o M. Soederis beveik neslėpdamas paragino CDU atstovus palaikyti jį kaip populiaresnį kandidatą.

„Platus palaikymas“

M. Soederis, prieš savaitę paskelbęs esąs pasirengęs pakeisti A. Merkel ir vesti partijas į rinkimus, pakartojo savo pažadą pasitraukti „be jokio apmaudo“, jeigu CDU nominuos A. Lachetą.

Tačiau jis atsisakė trauktis praėjusią savaitę, CDU vadovybei išreiškus paramą A. Laschetui. 54 metų M. Soederis pareiškė esąs pasirengęs imtis pareigų, jeigu turės „platų palaikymą“ CDU.

„Platus palaikymas reiškia, kad to nori plati parlamentinė grupė ir visi eiliniai“, – pridūrė jis.

„Svarbu gerbti (partijos) narius, parlamentarus ir gyventojus apskritai“, – sakė M. Soederis, pabrėždamas, kad jo kandidatūrą palaiko didesnė visuomenės dalis.

Neseniai visuomeninio transliuotojo ARD atliktos apklausos rezultatai rodo, kad 44 proc. vokiečių palaiko M. Soederį kaip geriausiai tinkamą CDU-CSU kandidatą į kanclerius, tuo metu A. Lachetą palaikė 15 proc. apklaustųjų.

Tačiau M. Soederis taip pat sakė, kad sutiks su CDU sprendimu, jeigu partija palaikys A. Laschetą.

„Mes nenorime ir nematome jokio skilimo tarp CSU ir CDU“, – pridūrė jis.

Kylantys žalieji

Susiskaldymas konservatorių stovykloje dar labiau išryškėjo pirmadienį, antrą vietą apklausose užimančiai Žaliųjų partijai pranešus, kad ją į rinkimus ves viena iš partijos vadovių Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

Sveikindamas A. Baerbock su šia nominacija A. Laschetas pažadėjo „teisingą rinkimų kampaniją“ ir paragino partijas gerbti vienai kitą – tuo duodamas užlėptą užuominą M. Soederiui.

Tuo metu CSU lyderis kiek kovingesniu tonu pareiškė, kad, kai kalba eina apie socialinę ir ekonominę politiką, jis nesutinka su Žaliųjų partijos „pagrindine ideologija“.

A. Laschetas sakė, kad jis taip pat pakvietė M. Soederį į pirmadienio derybas, tačiau bavaras teigė negalįs laiku grįžti į Berlyną, kad galėtų jose dalyvauti.

„Šiomis dienomis turime daug kalbėtis. Siekiama, kad rinkimus laimėtų CDU-CSU, ir tai gali įvykti tik tuo atveju, jei esame kartu “, – sakė A. Laschetas.

„CDU vadovybė pritaria Armino Lascheto (Armino Lašeto) dalyvavimui 2021 metų rinkimų kampanijoje [konservatorių] kandidatu“, – sakė vienas šaltinių, Berlyne susirinkus partijos sunkiasvoriams.

A. Laschetas savo norą siekti kanclerio posto deklaravo sekmadienį. Tą patį padarė ir CDU regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – lyderis Markusas Soederis (Markusas Zėderis).

A. Laschetas sausį laimėjo CDU lyderio postą, žadėdamas tęsti nuosaikų A. Merkel kursą, kai ši atsistatydins vėliau šiais metais, tačiau jis, kaip rodo apklausos, pagal populiarumą vis dar atsilieka nuo savo varžovų, liekant septyniems mėnesiams iki federalinio parlamento rinkimų.

Artėjant kovą paskirtiems svarbiems rinkimams dviejose Vokietijos žemėse, A. Laschet šią savaitę užsipuolė A. Merkel vyriausybės kovos su COVID-19 strategiją, ragindamas ministrus „nelaikyti piliečių bejėgiais vaikais“.

Tačiau Achene gimęs politinis centristas, kuriam ketvirtadienį sueis 60 metų, dėl šių komentarų sulaukė kaltinimų, kad jis neturi tvirtos nuomonės ir pataikauja populistams.

A. Merkel ir Vokietijos regionų lyderiai praėjusią savaitę pratęsė šalyje galiojantį dalinį karantiną iki kovo 7 dienos.

Tačiau jie sutiko švelninti tam tikras priemones, kai kumuliacinis septynių dienų sergamumo rodiklis sumažės iki 35 naujų COVID-19 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Vyriausybė anksčiau buvo iškėlusi tikslą pasiekti 50 atvejų rodiklį, bet vėliau jis buvo sumažintas, kilus susirūpinimui dėl užkrečiamesnių viruso atmainų.

„Negalima nuolat prigalvoti naujų ribų, siekiant neleisti gyvenimui sugrįžti į normalias vėžes“, – pirmadienį pareiškė A. Laschetas per CDU posėdį Badene-Viurtemberge, vienoje iš dviejų žemių, kur kovą vyks vietos valdžios rinkimai.

„Negrabus populizmas“

„Negalime viso savo gyvenimo matuoti vien pagal sergamumo rodiklius, – kalbėjo A. Laschetas. – Atrodo, kad tebėra populiari nuostata „viską drausti, būti griežtiems, laikyti piliečius bejėgiais vaikais“.“

Dienraštis „Bild“, seniai ir aštriai kritikuojantis vyriausybės atsaką į koronaviruso pandemiją, gyrė A. Laschetą, kad jis bent jau išdrįso „garsiai pasakyti, ką galvoja daugelis žmonių“.

Tačiau kiti atkreipė dėmesį, kad būdamas daugiausiai gyventojų turinčios Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės vadovas A. Laschetas pats dalyvavo praeitą savaitę vykusiame pasitarime ir pritarė nustatytai naujai normai.

Trečiadienį visos Vokietijos mastu savaitės sergamumas COVID-19 buvo apie 57 naujus užsikrėtimo atvejus 100 tūkst. gyventojų, o trijose žemėse, įskaitant sostinę Berlyną, nukrito žemiau 50 atvejų.

Dalis CDU veikėjų ragino grįžti prie įprasto gyvenimo ir skatino vyriausybę atsižvelgti ne vien į sergamumo rodiklį, bet ir į kitus veiksnius, pavyzdžiui, ligoninėse gydomų COVID-19 pacientų skaičių.

Tačiau A. Lascheto komentarai suteikė šaudmenų jo oponentams, ypač centro kairiojoje Socialdemokratų partijoje (SPD), kuri šiuo metu dirba koalicijoje su CDU, bet atrodo nusiteikusi vis kovingiau, artėjant rinkimams.

SPD generalinis sekretorius Larsas Klingbeilis kaltino A. Laschetą nuomonės kaitaliojimu ir „negrabiu populizmu“.

59 metų A. Laschetas, artimas A. Merkel sąjungininkas, per virtualaus partijos suvažiavimo antrąją dieną surengtų lyderio rinkimų antrąjį turą laimėjo surinkęs 521 balsą ir įveikė kanclerės oponentą Friedrichą Merzą (Frydrichą Mercą), sulaukusį 466 deputatų palaikymo.

Per pirmąjį turą F. Merzas lenkė A. Laschetą penkiais balsais, o užsienio reikalų ekspertas Norbertas Roettgenas (Norbertas Rėtgenas) liko trečias ir į tolesnę kovą nepateko.

Suvažiavimo delegatai dar turės patvirtinti savo pasirinkimą paštu. Galutiniai rezultatai bus paskelbti sausio 22 dieną.

Per rinkimų kampaniją F. Merzas žadėjo pakreipti partiją labiau į dešinę. Savo straipsnyje, paskelbtame savaitraščio „Der Spiegel“ jis pabrėžė, kad raginimai tęsti dabartinę CDU politiką yra „tokie pat nepriimtini, kaip ir miglotas tvirtinimas visais atvejais laikytis centre“.

Tuo metu A. Laschetas žadėjo tęsti nuosaikesnį A. Merkel kursą.

Šeštadienį sakydamas kalbą prieš balsavimą A. Laschetas ragino užtikrinti „tęstinumą“ ir atkreipė dėmesį, kad CDU bus nelengva išlaikyti rinkėjus, kai A. Merkel nebestovės prie šalies vairo.

„Mums reikia sėkmės tęstinumo“, – pabrėžė kandidatas, tiesiogiai atmesdamas F. Merzo viziją.

F. Merzas buvo menkai palaikomas CDU moterų ir mėgino taisyti padėtį, akcentuodamas gerus santykius su savo žmona ir dukterimi, tačiau šie pareiškimai sulaukė pašaipų socialiniuose tinkluose.

„Žinoma, bet kuris heteroseksualus vyras ir tėvas iš esmės pats savaime yra moterų teisių judėjimas“, – rašė vienas „Twitter“ teisių vartotojas.

Penktadienį atidarant partijos suvažiavimą, dėl COVID-19 pandemijos surengtą virtualiu formatu, A. Merkel leido suprasti nepritarianti F. Merzo pozicijai ir paragino delegatus laikytis centristinio kurso.

„Būdami centristinė liaudies partija, natūraliai siekiame sprendinių, atsveriančių konfliktus ir visuomet skatiname... socialinę darną“, – pabrėžė kanclerė.

„Tai visuomet mus išskirdavo kaip valdančiąją partiją“, – pridūrė A. Merkel.

Parama „komandai“

A. Merkel pateikė daugiau užuominų apie jai priimtiną pasirinkimą, išreiškusi viltį, kad „bus išrinkta komanda, perimsianti mūsų išdidžios partijos likimą į savo rankas“.

Nors kanclerė jokių vardų neminėjo, šis raginimas, regis, buvo taikomas A. Laschetui, savo potencialiu pavaduotoju pasirinkusiam dabartinį sveikatos apsaugos ministrą Jensą Spahną (Jensą Španą).

A. Merkel jau anksčiau yra sakiusi, kad A. Laschetas „turi resursų“ tapti kancleriu.

66 metų lyderė, 2005-aisiais išrinkta kaip jauniausia Vokietijos kanclerė ir pirmoji šį postą užėmusi moteris, planuoja atsistatydinti po keturių kadencijų ir 16 metų darbo prie vyriausybės vairo, kai rugsėjį įvyks nauji visuotiniai rinkimai.

A. Merkel 2018 metais atsisakė CDU pirmininkės pareigų, bet jos remta įpėdinė Annegret Kramp-Karrenbauer (Anegret Kramp-Karenbauer) buvo priversta atsistatydinti nes netinkamo atsako į vieną regioninių rinkimų skandalą.

CDU vadovas tradiciškai veda Krikščionių demokratų sąjungą ir jos sąjungininkę Bavarijoje CSU į federalinio parlamento rinkimus kaip kandidatas į kanclerio postą. Taigi, A. Laschetas turi geras galimybes vėliau šiais metais užsitikrinti vyriausybės vadovo pareigas.

Kandidatas į kanclerio post

Vis dėlto pastaraisiais mėnesiais Vokietijos viešosiose diskusijose dominuojant pandemijos temai daugelis reikalauja, kad į kanclerio postą būtų siūlomas kitas kandidatas

Šiuo metu populiariausias yra CSU lyderis ir Bavarijos žemės premjeras M. Soederis, kurio ryžtingas atsakas į pandemiją pelnė jam pagyrimų ir padėjo atsidurti nacionalinės žiniasklaidos dėmesio centre. 

Kandidatu taip pat galėtų būti J. Spahnas, anot žiniasklaidos, kuluaruose aiškinęsis, ar turėtų realių šansų.  

Dėl šių priežasčių varžybos A. Merkel konservatyviame aljanse dėl teisės tapti kandidatu į pagrindinį Vokietijos valdžios postą toli gražu nėra pasibaigusios, artėjant rugsėjo 26 dieną vyksiantiems rinkimams.

A. Merkel padėjo Vokietijai atlaikyti pasaulinės finansų ir euro zonos krizes, tvirtai vesdama CDU politinio centro kursu.

Kanclerės populiarumas sumažėjo, kai Vokietija 2015 metais paliko savo sienas atviras masiniam pabėgėlių antplūdžiui. Ši politika suskaldė visuomenę ir vedė prie kraštutinės dešinės iškilimo.

Vis dėlto baigiantis jos valdymui A. Merkel palaikymas vėl išaugo dėl jos pastangų suvaldyti koronaviruso pandemiją, tad vokiečiams tampa vis sunkiau įsivaizduoti politinį gyvenimą be šios lyderės.

Apribojimai kaimyninėse teritorijose buvo panaikinti.

Nors karantino priemonių Vokietijoje palaipsniui atsisakyta nuo gegužės mėnesio, praėjusį antradienį Giuterslo ir Varendorfo rajonai tapo pirmosiomis teritorijomis, kuriose karantinas buvo paskelbtas vėl iš naujo.

Vakaruose esančios federalinės žemės premjeras Arminas Laschetas teigė, kad Giuterslo rajone karantinas galios iki liepos 7 d., net jei testavimo dėl koronaviruso rezultatai parodytų, kad liga iš skerdyklos židinio neišplito platesnėje visuomenėje. Tai esą yra „atsargumo priemonė“.

Kaimyninis Varendorfo rajonas vis dėlto karantiną atšaukti galės jau birželio 30 d., kaip ir buvo suplanuota, žurnalistams Diuseldorfe sakė A. Laschetas.