„Šitas namas 20 metų turi bėdą. Nėra šeimininkų namo. Visą laiką taip varvekliai kabo. Kiekvieną žiemą va, tokia bėda. Šeimininkas paėmė pinigus už nuomą, o stogo nevalė, – apie vieną namą pasakojo pakalbintas Vilniaus gyventojas.
„Ne tai kad baisu, bet nejauku, nes nežinai, kada gali nukrist. Bet kurią minutę gali nukrist ir kažkam gali labai nepasisekt, deja“, – kalbėjo vaikinas.
„Taip, baisu vaikščioti. Visur slidu, buvo ranka sulaužyta jau. Čia vėl eini – baisu“, – sakė vilnietė.
„Pati saugausi, bet yra mano aplinkoj moteris, kurią labai smarkiai sužeidė. Seniai, bet turėjo labai rimtų problemų. Ir aš manau, kad turėtų tuos ženklus statyti, nes ne visada pakeliam akis“, – kalbėjo moteris.
„Buvo atvejis, kai Pilies gatvėj nukrito, bet prieš mane. Pasisekė ir man, ir kitiems praeiviams. Gan didelis, kaip dabar tokie“, – laimingai pasibaigusiu nutikimu pasidalijo vilnietė.
Daugiau apie darbą su varvekliais LNK žurnalistė kalbėjosi su „Civinity namai“ pastatų administravimo skyriaus vadovu Arūnu Armanavičiumi.
– Žvelgiant į Vilniaus panoramą už mūsų nugarų, panašu, kad čia varveklių situacija dar yra kontroliuojama, ne taip, kaip senamiestyje. Neabejotina, kad darbo yra daug. Kiek yra darbo jums per pastarąsias dienas, ypatingai tiems, kurie administruojate pastatus?
– Iš tikrųjų darbo yra labai daug, dirbam tikrai intensyviai. Turime daug problemų, kadangi tirpsta sniegas, dėl tos priežasties ir susidaro varvekliai. Tų varveklių yra tikrai labai daug. Važiuojam net po kelis kartus per savaitę į tuos pačius namus. Tai didžiausia problema yra šlaitiniai stogai, kurie yra seni. Čia didžiausia senamiesčio problema. Naujuose namuose kaip ir neturime didelės problemos. Tačiau vis tiek sprendžiam, kaip šalinti sniegą, nukasinėjam jį nuo stogų. Tai ten turim kitokių problemų, bet su varvekliais didžiausia problema senamiestyje šiuo metu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką daryti žmonėms, jeigu pastato administratorius arba savininkas nereaguoja, netaiso situacijos?
– Iš tikrųjų mes darom susirinkimus, skatinam gyventojus įsirengti pagalbines priemones, tokias kaip šildymo kabelius, kad būtų galima išvengti varveklių. Ir gyventojams mažiau rizikos dėl varveklių patiriamos žalos, ir mums tada daug patogiau, nereikia taip dažnai važinėti ir nuiminėti tuos varveklius. Tai labai didelė pagalba, jeigu patys gyventojai irgi pritaria ir nori išspręsti tas problemas. Tačiau dažnu atveju gyventojai vengia, nesirenka į susirinkimus ir tie sprendimai labai sunkiai yra keičiami arba priimami.
– Net jeigu ir tūkstantinės baudos žmonių negąsdina…
– Na, iš tikrųjų, su kuo mes ir susiduriame kasdien, ką ir minėjau – važinėjame dažnai, kelis kartus į savaitę. Ir mes irgi labai sunkiai sprendžiam šitas problemas. Galbūt padidinus tas pačias baudas ir greičiau ta situacija spręstųsi, nes kol kas labai pasyviai žmonės reaguoja ir kiekvienais metais mes važiuojam į tuos pačius namus. Turim objektų sąrašą ir iš eilės važiuojam per tuos pačius namus.
Apie draudimo išmokas dėl žiemą įvykusių incidentų LNK žurnalistei pasakojo „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.
– Istorinio Lietuvos draudimo dviejų metų duomenys rodo, kad klientams už patirtą žalą dėl sniego slėgio, varveklių ir panašių incidentų yra išmokėta virš 1 mln. eurų suma. Žiūrint statistiškai, kiek kainuoja viena žala, tai yra apie 700 eurų. Tokią sumą išmokame.
– Kokios tai yra dažniausiai traumos? Ar tai yra dėl gyvybės draudimo, kažkas patyrę asmeninę žalą automobiliams ar panašiai?
– Čia yra turto draudimas. Tai reiškia, kad visa žala, kuri padaroma turtui. Įlūžta konstrukcijos, stogai, neatlaiko šiltnamiai, stoginės, pavėsinės. Žmonės netgi palieka saulės skėčius lauke, lauko baldus. Tai tie dalykai sniego neatlaiko. Ir čia, aišku, svarbu, kur tie daiktai yra. Po medžiais, kurie gali būti apsnigti, nieko nereikėtų laikyti – gali įlūžti šakos. Taip pat po šlaitiniais namais, kadangi sudrėkęs sniegas gali nuslinkti. Automobilis ar kažkokie daiktai gali būti sugadinti.
– O šį sausį ar jau yra besikreipusių žmonių, ar jau yra kažkokių nuostolių patirtų?
– Šiaip, kol sniegas yra purus, tos žalos yra pavienės. Visi smagumai prasideda, kai atšyla oras, palyja, atodrėkis būna. Tada sniegas gali pasunkėti iki devynių kartų. Įsivaizduokite, tokia masė pradeda slėgti įvairius pastatus, statinius, kurie galbūt nėra iki galo sutvirtinti ar tos konstrukcijos pasenę. Ir tada jau pasipila žalos.
