„Šiandien Lietuvoje gana dažnai pasigirsta nuomonių, esą vaikas – tėvų nuosavybė. Ir nesvarbu, kokiomis sąlygomis jis būtų auginamas. Gaila, kad svarbesniu prioritetu vis dažniau tampa suaugę, dažnai tėvystės įgūdžių neturintys ar tiesiog asocialūs žmonės su savo interesais, o ne likimo nuskriausti ir patys savęs apginti negalintys vaikai“, – įsitikinęs A. Linartas.

Pašnekovas įsitikinęs, kad šeimos modelis – tai geriausios sąlygos vaikui augti ir jokia valstybinė institucija neatstos namų šilumos bei jaukumo. Anot jo, globos namų panaikinimas ir krizines situacijas išgyvenančių vaikų perdavimas profesionaliai parengtiems globėjams – puiki reforma, kurios dėka kiekvienas jų sulaukia individualaus dėmesio bei visapusiško rūpesčio.

„Suprantu, kad iš pirmo žvilgsnio sakinys, jog nuo pat pirmųjų dienų vaikas turi būti traktuojamas kaip atskiras žmogus, gali pasirodyti kiek per griežtas. Bet pažvelgus iš esmės, tai privaloma sąlyga augti laimingai asmenybei. Deja, kartais taip atsitinka, kad vaikams su biologiniais tėvais gyventi yra ne tik nesaugu, tačiau ir sunkiai įmanoma, nes, pavyzdžiui, jų paprasčiausiai nebūna namuose. Jie tiesiog dingsta užrakinę mažamečius vaikus ir palieka juos likimo valiai ne vienai dienai“, – pasakoja A. Linartas.

Rūpestis – geriausi vaistai

Gerumo kristalo laureatas ragina pradėti nuo mažų dalykų, kurie neretai išauga į didžiausius darbus arba tampa jų pradžia.

„Siūlyčiau kiekvienam pabandyti nors šiek tiek dėmesio suteikti tiems, kam jo reikia labiausiai. Sunku apibūdinti žodžiais jausmą, kada glostant sergantį naujagimį, glaudžiant šalia savęs, jis pradeda sveikti akimirksniu. Dėmesys, meilė, rūpestis ar tiesiog buvimas šalia veikia geriau nei bet kokie vitaminai. Tau tai kelios valandos, o jiems tai naujo pasaulio kūrimas. Pasaulio, kurio niekada neįsivaizdavo egzistuojant. Harmoningo, normalaus gyvenimo be smurto ir prievartos“, – tęsė jau ne vienerius metus likimo nuskriaustiems vaikams padedantis vyras.

Savo šeimoje atžalas jau užauginęs ir anūkų sulaukęs vyriškis teigia pajutęs, kad dar ne viską geriausio gyvenime nuveikė, todėl nutarė įprasminti save imdamasis kilnių darbų, padėdamas tiems, kurie patys pasirūpinti savimi dar nepajėgia.

Šiuo metu jis drauge su kitais savanoriais reguliariai lanko ligoninėse atsidūrusius vienišus vaikus, likusius be tėvų ar kitų artimųjų priežiūros. Anksčiau A. Linartas kelerius metus buvo laikinasis globėjas.

Galimybė keisti pasaulį

Sunku apibūdinti žodžiais jausmą, kada glostant sergantį naujagimį, glaudžiant šalia savęs, jis pradeda sveikti akimirksniu.

Kaunietis supranta, kad nuolatinė vaiko globa – sudėtingas ir daug svarstymų reikalaujantis sprendimas. Vis dėlto jį priimti būtų lengviau pažinus šį procesą iš praktinės pusės. Pavyzdžiui, pirmiausia galima imtis laikinojo globėjo misijos, kuomet globotinis priskiriamas laikotarpiui iki metų, bet neretai pasilieka ir iki dvejų.

„Vaiko gyvenime tai prilygsta kone stebuklui. Jūs ištraukiate tą mažą žmogutį iš baisios tamsos. Parodote, kad šeimoje egzistuoja tam tikri vaidmenys, taisyklės, rutina, pramogos, kad kažkam rūpi jo kasdienybė, kad kažkas gali padėti išspręsti problemas“, – mintimis dalijosi A. Linartas.

Pasak jo, daugeliui gerai žinomas posakis „vaikai – mūsų ateitis“ globos kontekste įgauna dar daugiau prasmės.

„Visi mes gyvename vienas su kitu susiję socialiniais ryšiais. Kuo mažiau liks nuskriaustų ir nelaimingų vaikų, tuo ir mes visi būsime laimingesni. Lietuvoje nėra įprasta spręsti žmonių problemas visuomenėje, o gaila, – kalbėjo pašnekovas. – Jei visi šiek tiek būtume jautresni, situacija pasikeistų kardinaliai. Vaikų globa – itin prasmingas darbas, suteikiantis galimybę tiesiogine tų žodžiu prasme keisti pasaulį.“

Griauna mitus apie globą

Didelę gyvenimo dalį dirbęs žiniasklaidos ir televizijos versle, A. Linartas vieną dieną nusprendė viską palikti ir pailsėti, keliauti bei pasimėgauti gyvenimu. Deja, prieš kelerius metus visus planus sujaukė netikėta žinia apie onkologinę ligą.

„Būtent šis gyvenimo etapas paskatino ieškoti prasmės. Kada esi paskendęs kasdieninėje buityje, metus iš metų veiki panašius dalykus, juos laikai itin svarbiais. Bet, kada esi privestas sustoti, susimąstai apie viso to beprasmybę. Supratau, kad gyvenimas nėra amžinas ir norėjosi likusį laiką praleisti kitaip, padėti tiems, kam to reikia labiausiai – likimo nuskriaustiems vaikams“, – savo istoriją pasakoja A. Linartas.

Jis pripažįsta dabar puoselėjantis vieną pagrindinį tikslą – pozityviu pavyzdžiu užkrėsti kitus: „Tuo pačiu noriu paneigti visuomenėje paplitusius mitus apie vaikų globą ir pačius globėjus. Viskas kur kas įdomiau, prasmingiau ir pozityviau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Turi atiduoti visą save, bet tuo pačiu atgal gauni su kaupu. Tai buvo vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Tas jausmas, kada vaiko liūdesį ir nerimą pakeičia šypsena – neįkainojamas.“

Šiuo metu Kaune namų laukia 122 vaikai. Visi kauniečiai ir ne tik, bent kartą pagalvoję apie vaiko globą, kviečiami iš arčiau susipažinti su tokiomis galimybėmis. Konsultacijos teikiamos telefonu (8-611 08114) arba užsukus pasikalbėti į „Pastogės“ erdvę Kauno „Akropolyje“ (paviljonas pirmame aukšte, netoli Informacijos) iki liepos 7 d. (pirmadieniais–ketvirtadieniais 17–19 val., penktadieniais 15–20 val., savaitgaliais nuo 11 iki 20 val.).