A. Carteris po širdies smūgio mirė pirmadienio vakarą, antradienį pranešė Harvardo universiteto Kennedy (Kenedžio) mokyklos dekanas Douglasas Elmendorfas (Daglasas Elmendorfas).

Velionis šioje mokykloje ėjo Belferio mokslo ir tarptautinių santykių centro direktoriaus pareigas.

2015 metų gruodį, po trejus metus trukusių studijų ir diskusijų, A. Carteris įsakė kariuomenei atverti visas darbo pozicijas moterims, įskaitant pavojingiausius ir labiausiai alinančius komandosų postus, pašalindamas paskutines kliūtis, trukdžiusias joms tarnauti koviniuose junginiuose.

Kitais metais šis iš Filadelfijos kilęs vyras panaikino draudimą translyčiams kariams tarnauti JAV kariuomenėje, sakydamas, kad tai teisingas žingsnis.

„Amerikiečiams, kurie nori tarnauti ir gali atitikti mūsų standartus, turėtų būti suteikta galimybė dėl šio tikslo varžytis“, – 2016 metų birželį sakė A. Carteris, išdėstydamas vienerių metų planą, kaip įgyvendinti pokyčius.

„Mūsų misija yra apginti šią šalį ir nenorime, kad kliūtys, nesusijusios su asmens kvalifikacija, trukdytų mums įdarbinti ar išlaikyti karį, jūreivį, lakūną ar jūrų pėstininką, galintį geriausiai šią misiją atlikti“, – komentavo jis.

Buvęs gynybos sekretorius taip pat dažnai su pasididžiavimu kalbėdavo apie savo vaidmenį paspartinant šarvuotųjų transporto priemonių, skirtų geriau apsaugoti JAV karius nuo pakelės bombų Irake ir Afganistane, įsigijimą.

A. Carteris buvo 25-asis gynybos sekretorius ir „nieko nemėgo labiau, nei leisti laiką su kariais“, sakoma jo šeimos pranešime. Jame taip pat primenama, kad A. Carteris su žmona Stephanie (Stefani) dažnai nuvykdavo į Iraką ir Afganistaną aplankyti JAV karių. 

„Jis visada atidėdavo politiką į šalį; jis tarnavo abiejų partijų prezidentams penkiose administracijose“, – rašo šeima.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) savo kalboje Naujųjų metų proga pareiškė, kad jo šalis planuoja greitai išbandyti tarpžemyninę balistinę raketą (ICBM), galinčią pasiekti JAV teritoriją.

A.Carteris kurio dvejus metus trukęs vadovavimas Pentagonui baigsis sausio 20-ąją, kai prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) perduos savo postą Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), per savo paskutinę spaudos konferenciją sakė, kad galbūt būtų protingiausia stebėti Šiaurės Korėjos raketos bandymą, bet veiksmų nesiimti.

„Jeigu raketa kels grėsmę, jis bus numušta. Jeigu ji grėsmės nekels, mes nebūtinai tai padarysime“, – nurodė jis.

„Visų pirma mums gali būti parankiau pataupyti savo raketų gaudykles, o taip pat surinkti žvalgybos duomenų apie tą skrydį“, – pridūrė jis.

2016 metais Šiaurės Korėja įvykdė du branduolinius sprogdinimus ir išbandė daug raketų. Pchenjanas siekia pasigaminti branduolinių ginklų sistemų, pajėgių smogti JAV žemyninei daliai.

Ekspertai nesutaria, kiek Pchenjanas yra priartėjęs prie savo branduolinių ambicijų visiško įgyvendinimo, nes Šiaurės Korėja dar niekada nėra sėkmingai paleidusi ICBM.

Pentagonas praeitą savaitę pareiškė esantis įsitikinęs, kad JAV pajėgios apsiginti nuo Šiaurės Korėjos raketų atakų.

Pietų Korėja savo ruožtu apsisprendė dislokuoti savo teritorijoje JAV priešraketinės gynybos sistemą, kad apsisaugotų nuo šiaurinės kaimynės keliamos grėsmės, nors dėl tokio žingsnio protestuoja Kinija.

Išrinktasis prezidentas D.Trumpas tapti naujuoju Gynybos departamento vadovu pasiūlė jūrų pėstininkų dimisijos generolui Jamesui Mattisui (Džeimsui Matisui). Tačiau dar reikės specialaus Kongreso nutarimo, kad J.Mattisui nebūtų taikomas įstatymas, numatantis, kad gynybos sekretoriumi negali tapti buvęs kariškis, jeigu nuo jo aktyviosios tarnybos pabaigos dar nėra sukakę septyneri metai.

J.Mattisas iš Jūros pėstininkų korpuso pasitraukė 2013 metais.

A.Carteris į Bagdadą atskrido „apžiūrėti svarbiausių dalinių, remiančių mūšį dėl Mosulo“, pranešime teigė Pentagonas.

Jungtinės Amerikos Valstijos vadovauja tarptautinei koalicijai, kuri oro antpuoliais, įranga, mokymais ir konsultacijomis teikia paramą Irako pajėgoms kovoje su džihadistais.

JAV pajėgos dislokuotos Kajaros mieste, pagrindinėje pietų fronto bazėje Mosulo puolime, kuris pradėtas spalio 17 dieną. Amerikiečių pajėgų yra ir autonomiškame kurdų regione.

Irake dislokuota apie 5 tūkst. JAV karių, dalyvaujančių „patark ir padėk“ misijoje, kuria siekiama paremti su džihadistais kovojančias Irako federalines ir kurdų pešmergų pajėgas.

JAV specialiosios pajėgos aktyviai veikia Irake ir kaimyninėje Sirijoje, kur vyksta dar vienas puolimas vienam likusiam „Islamo valstybės“ bastionui Rakoje užimti.

Šeštadienį kalbėdamas saugumo forume Bahreine, A.Carteris patvirtino Vašingtono planus į Rakos misiją siųsti dar 200 karių, kurie prisidės prie 300 jau ten esančių kareivių.

Pentagono teigimu, A.Carteris susitiks su Irako premjeru Haideru al-Abadžiu, kurdų lyderiu Massudu Barzani (Masudu Barzani) ir JAV vadovaujamos koalicijos vadu generolu leitenantu Steve'u Townsendu (Styvu Taunsendu).

H.al-Abadis yra žadėjęs, kad Mosulas bus sugrąžintas iki 2016 m. pabaigos, tačiau Irako pajėgos tankiai apgyvendintame mieste juda lėtai; vadai perspėjo, kad mūšis gali tęstis ne vieną mėnesį.

Projekte sakoma, kad 2017 metais Pentagono bendras finansavimas bus 587 mlrd. dolerių.

Atstovų rūmai šį teisės aktą priėmė 375 balsais prieš 34.

Vasarį prezidentas Barackas Obama pateikė Kongresui svarstyti galutinį 2017 fiskalinių metų biudžeto projektą. Suplanuotos bendros federalinės vyriausybės išlaidos – 4,1 trln. dolerių, o asignacijos gynybai bus viena pagrindinių sričių.

Gynybos sekretorius Ashtonas Carteris (Eštonas Karteris) vasarį sakė, kad Jungtinės Valstijos „stiprina savo pozicijas Europoje, kad palaikytų NATO sąjungininkus Rusijos agresijos akivaizdoje“.

„Šios lėšos bus skirtos daugeliui sričių. Europoje bus rotuojamos didesnės Amerikos pajėgos, bus daugiau mokymų su mūsų sąjungininkais, sandėliuojama daugiau karinės technikos ir gerinama infrastruktūra“, – tąsyk aiškino jis.

„Mes jau pradėjome kloti pamatus mūsų partneriams pradėti Rakos izoliavimą“, – sakė A.Carteris per JAV vadovaujamos koalicijos gynybos ministrų posėdį Paryžiuje, kur tariamasi, kaip elgtis atkovojus Irake Mosulą iš IS kovotojų.

„Šiandien mes pasiryžome toliau būti nusiteikę veikti neatidėliotinai ir sutelkti dėmesį į ISIL kontroliuojamą Raką“, – pridūrė jis.

JAV gynybos sekretorius A.Carteris ir dar 12 šalių ministrai dalyvauja derybose, surengtose praėjus savaitei nuo didelę karinės operacijos pradžios – Irako pajėgos, remiamos kurdų kovotojų pradėjo puolimą prieš IS, kontroliuojančią antrąjį pagal dydį Irako miestą Mosulą.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) antradienį paragino JAV vadovaujamą koaliciją, remiančią puolimą prieš „Islamo valstybės“ kovotojus Mosule, pasirengti padėčiai, kuri susidarys atkovojus šį miestą, ir atidžiau stebėti iš ten grįžtančius džihadistus.

„Perėmimas (miesto) savaime nėra (kovų) pabaiga. Mes privalome numatyti Mosulo žlugimo pasekmes“, – sakė jis per susitikimą su šios koalicijos gynybos vadovais Paryžiuje ir perspėjo apie grįžtančius namo iš mūšio lauko džihadistus užsieniečius.

Jis susitiks su 60 valstybių koalicijos, kuriai vadovauja JAV ir kuri padeda Irako pajėgoms vykdyti kampaniją prieš džihadistus, vadais.

A.Carteris taip pat turi susitikti su Irako premjeru Haideru al Abadi (Haideru Abadžiu) ir turėtų aptarti Bagdado prieštaravimus dėl Turkijos dalyvavimo Mosulo operacijose.

Kalbėdamas Mainoto oro pajėgų bazėje, Šiaurės Dakotoje netoli Kanados sienos, sekretorius apkaltino Maskvą „žvanginimu branduoliniais ginklais“ ir išreiškė susirūpinimą Rusijos siekiu pertvarkyti savo branduolinių ginklų sistemas.

Tai „kelia rimtų klausimų dėl jos lyderių įsipareigojimo palaikyti strateginį stabilumą, jų pagarbos seniai pripažintiems susitarimams prieš branduolinių ginklų naudojimą ir to, ar jie gerbia įžvalgų atsargumą, kurio Šaltojo karo epochos lyderiai prisilaikydavo grūmodami branduoliniais ginklais“, kariams sakė A.Carteris.

Jis turėjo omenyje Rusijos branduolines karines pratybas ir šaižesnę prezidento Vladimiro Putino pastarųjų mėnesių retoriką apie branduolinę ginkluotę.

Be to, Pentagono vadovas kylančia branduoline grėsme pavadino Šiaurės Korėją.

Tačiau jis gyrė Kinijos, kurios karinę veiklą dažnai kritikuodavo, poziciją branduolinio arsenalo klausimais.

Kinija „branduolinėje arenoje elgiasi profesionaliai, nors jos arsenalas auga ir kokybės, ir kiekybės“ prasmėmis, sakė gynybos sekretorius.

A.Carteris šią savaitę važinėja po Jungtines Valstijas ir kalba apie Amerikos branduolinius pajėgumus, nenutylėdamas ir kai kurių infrastruktūros trūkumų – pavyzdžiui, 6-ajame dešimtmetyje įrengtas balistinių raketų šachtas.

Pentagonas vykdo planus pakeisti ar modernizuoti visus tris savo branduolinės „triados“ elementus – tarpžemynines balistines raketas, povandeninius laivus ir bombonešius. Pasak ekspertų, šis projektas atsieis 1 trilijoną dolerių per ateinančius 30 metų.

Amerikos branduolinių pajėgų ateitis šiuo metu yra aktualesnė nei buvo daug metų – dėl Rusijos agresijos prie sienos su Ukraina, Šiaurės Korėjos siekio pasigaminti branduoliniais užtaisais apginkluotų raketų ir JAV respublikonų kandidato į prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) komentarų, kuriais užsimenama apie seniai nustatytos JAV branduolinės politikos persvarstymą.

„Jungtinės Valstijos nusprendė būti viena iš kertinių šalių“, – žurnalistams Briuselyje sakė A.Carteris.

Jis kol kas neatskleidė, kurioje valstybėje JAV kurs karinį vienetą.

To kol kas neatskleidžia ir Vokietijos bei Didžiosios Britanijos gynybos ministrai. Jie anksčiau paskelbė, kad du iš keturių batalionų bus kuriami jų karių pagrindu.

Aljansui ieškant ketvirtos šalies vadovauti kuriamam vienetui, Kanados gynybos ministro atstovė spaudai Jordan Owens (Džordan Ovens) BNS sakė, kad „Kanada aktyviai svarsto galimybes efektyviai prisidėti prie sustiprintos NATO gynybos ir atgrasymo laikysenos“.

Amerikiečių gynybos sekretorius taip pat pabrėžė, kad Jungtinėms Valstijoms keturiskart didinant karinį biudžetą Europai jos rytuose bus dislokuota rotuojama pėstininkų brigada. Tai bus trečia JAV brigada Europoje.

„Atgrasymas Europoje nebuvo prioritetas ir mes jo nepraktikavome 25 metus, ir aš tikiuosi, kad nuo šiol tai bus atvirkščiai ir kad mes tai darysime“, – sakė A.Carteris.

Kiekvieną iš batalionų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje sudarys tarp 500 ir tūkstančio karių. Jie kuriami kaip atgrasymo priemonė reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.

Lietuvos politikai anksčiau yra skelbę, kad Lietuvoje kuriamo bataliono pagrindą sudarys Vokietijos kariai, o kitos valstybės prie jo prisidės mažesniais pajėgumais.

„Mes ruošiamės įvesti papildomas pajėgas“, – sakė A.Carteris ir pridūrė, kad sraigtasparniai „Apache“ prisidės prie irakiečių, siekiančių apsupti ir atkovoti antrą šalies miestą Mosulą iš „Islamo valstybės“ džihadistų.

Pasak A.Carterio, Irake bus papildomai dislokuota maždaug 200 amerikiečių karių, kurių bendras skaičius šalyje viršys 4 tūkstančius.

Jungtinės Valstijos vadovauja tarptautinei koalicijai, kuri rengia aviacijos antskrydžius prieš „Islamo valstybės“ (IS) kovotojus, taip pat apmoko kitas su džihadistais kovojančias pajėgas bei padeda joms ir Irake, ir kaimyninėje Sirijoje.

Koalicijos aviacija bombarduoja IS objektus nuo 2014-ųjų rugpjūčio, daugiausia smūgių atliekama iš lėktuvų ar dronais vadinamų bepiločių orlaivių.

A.Carteris į Bagdadą atvyko iš Jungtinių Arabų Emyratų, pirmosios jo vizito šalies Persų įlankos regione, kur jis ragins telkti paramą Irakui.

2014 metais IS užkariavo didžiulius plotus į šiaurę ir vakarus nuo Bagdado, bet vėliau Irako pajėgos atkovojo didelę tų teritorijų dalį iš džihadistų.

Jungtinės Valstijos vadovauja tarptautinei koalicijai, kuri vykdo smūgius prieš IS, taip pat apmoko ir teikia kitokią pagalbą pajėgoms, kovojančioms su džihadistais tiek Irake, tiek kaimyninėje Sirijoje.