Pamėgo rinktis Centre

Kauniečiai pastebi, kad viešąsias miesto erdves vis dažniau okupuoja asocialūs asmenys, kurie nevengia vartoti alkoholinių gėrimų, šlapinasi po savimi, plūstasi necenzūriniais žodžiais.

Apie nemalonią kaimynystę miesto centre gyvenantys kauniečiai kalba vis garsiau. Benamiai ar priklausomybių turintys asmenys renkasi ne tik Laisvės alėjoje, bet ir Ramybės parke, Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sodelyje. Išėjus pasivaikščioti Centre dažnai tenka išvysti tokių asmenų, sėdinčių ant suoliukų.

„Kažkurį laiką tikrai buvo ramu, bet pastaruoju metu girtuokliai vėl iš visų pakampių lenda į Laisvės alėją. Vis matau, kai jie sėdi ant suoliukų, viešai geria alų iš bambalių. Kvapas nuo jų taip pat toli sklinda. Centre įrengtos vaizdo kameros – nejaugi pareigūnai nemato, kad po jų nosimi vyksta viešosios tvarkos pažeidimai?“ – retoriškai klausė viena Centro gyventoja.

Po tokių asocialių asmenų pasisėdėjimų suoliukai Laisvės alėjoje lieka apdergti, dvokia. Negana to, kad tokie asmenys viešai plūsta praeivius, keikiasi, vartoja alkoholį, bet ir žalojasi.

Daugiau nei prieš mėnesį Laisvės alėjoje teko stebėti makabrišką vaizdą, kai vyresnis kaip 60 metų vyras priešais vieno viešbučio langus pjaustėsi venas. Šalia turėjo ir alaus butelį. Pamačius tokį vaizdą pačiame miesto centre, pasidarė nejauku.

Praeiviai iškvietė specialiąsias tarnybas, iš asocialaus vyro rankų išmušė įrankį, kuriuo jis žalojosi. Paklausus, kodėl taip elgiasi, vyras teigė, kad neturi namų, darbo. Prisipažino, kad dalyvavo ir specialiose programose, skirtose alkoholizmui gydyti. Atvažiavę specialiųjų tarnybų atstovai apžiūrėjo vyrą, sutvarstė sužeistą ranką ir išvežė į gydymo įstaigą.

Problema: Laisvės alėjoje asocialūs asmenys nevengia viešai vartoti alkoholinių gėrimų. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Iškvietimų gausa

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovai patvirtino, kad nuo vasaros pradžios sulaukta kelių dešimčių pranešimų, kad asocialūs asmenys Laisvės alėjoje drumsčia viešąją tvarką.

„Nuo vasaros pradžios iki spalio 23 d. gauta 60 pranešimų apie asmenis, kurie Laisvės alėjoje pasirodė neblaivūs, vartojo alkoholinių gėrimų, triukšmavo, šlapinosi netinkamoje vietoje, elgėsi neadekvačiai arba buvo nusiteikę agresyviai ir įžeidinėjo kitus asmenis, kitaip trikdė viešąją tvarką (įskaitant ir asocialius asmenis). Tuo pačiu laikotarpiu gauta penkiolika pranešimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų Kaune, Ramybės parko teritorijoje“, – kelių mėnesių statistiką pateikė Kauno policijos pareigūnai.

Pasak Kauno VPK atstovų, pareigūnai nuolat vykdo prevencines priemones ir patruliuoja viešosiose vietose. Taip pat reaguoja į gyventojų pranešimus ir tikrina gautą informaciją, o jei ši pasitvirtina, pažeidimą padarę asmenys baudžiami numatyta administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 str. (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose) ar 481 str. (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Dėl viešosios tvarkos pažeidimo gali būti pradėtas ir ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 284 str. (Viešosios tvarkos pažeidimas).

60 – tiek pranešimų apie asocialius asmenis sulaukta nuo vasaros pradžios.

„Neblaivūs asmenys, kurie elgiasi neadekvačiai ir gali kelti pavojų kitiems, pristatomi į laikinas Kauno apskrities VPK sulaikymo patalpas. Prireikus pareigūnai kviečia greitosios medicinos darbuotojus, suteikia asmenims socialinę pagalbą, nuveža juos į nakvynės namus. Kauno VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pareigūnai nuolat bendrauja ir bendradarbiauja su socialinių paslaugų centru, kuris siekia apgyvendinti namų neturinčius asmenis, pasirūpinti jų gerove ir suteikti kitas jiems būtinas paslaugas“, – nurodoma dienraščiui atsiųstame Kauno VPK atstovų komentare.

Kodėl sugrįžo?

„Kauno diena“ dėl asocialių asmenų sugrįžimo į miesto centrines erdves paprašė pakomentuoti ir Kauno miesto savivaldybės atstovų. Pasak jų, pastebima tam tikra benamystės kultūra.

„Manytina, kad jūsų minimi asmenys neretai teigia turintys nuolatinę gyvenamąją vietą, nepatiria benamystės, tačiau dėl tam tikrų priežasčių renkasi visuomenei nepriimtiną gyvenimo būdą.

Kaune ir visoje Lietuvoje pradėjo formuotis naujas reiškinys – benamių subkultūra. Patekus į šią subkultūrą, labai sunku iš jos išsiveržti, kadangi žmonės prisitaiko ir įpranta prie tokio gyvenimo būdo. Gyvenantys grupėje benamystę patiriantys asmenys vienas kitą palaiko, normalizuoja tokį gyvenimo būdą, slopina bandymus jį pakeisti. Šie žmonės negali savarankiškai išspręsti daugybės asmeninių problemų, nesugeba pasinaudoti viešojo sektoriaus teikiamomis paslaugomis“, – pastebėjo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.

Ji atkreipė dėmesį, kad neretai (tai būdinga ne tik Lietuvai) išoriškai benamystę patiriančius asmenis primenantys žmonės renkasi labiau visuomenės, ypač turistų, lankomas vietas, tokias kaip Laisvės alėja ar Senamiestis, dėl vienos priežasties – kad gautų kuo daugiau išmaldos.

„Tikrai nerekomenduojame duoti šiems asmenims pinigų. Ne tik dėl to, kad tai neteisėta, bet ir dėl to, kad tai neišspręs socialinės problemos. Be to, neretai išorė būna apgaulinga“, – teigė pašnekovė.

Paslaugos: Partizanų g. 5 sunkiai besiverčiantys kauniečiai gali gauti įvairių socialinių paslaugų, sriubos, drabužių, konsultacijų. Laimio Steponavičiaus nuotr.

Trūksta įgūdžių

Pasak specialistės, praradę socialinius ir profesinius įgūdžius susirasti darbą, tokie asmenys dažnai linkę nusikalsti. Bandydami pabėgti nuo savo problemų, neretai klimpsta į alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo liūną.

„Benamystė – ne tik būsto neturėjimas. Tai platesnė ir sudėtingesnė socialinė problema, apimanti daugelį visuomeninio ir privataus gyvenimo aspektų. Reikšmingas rizikos veiksnys – silpni socialiniai ryšiai, kai asmuo jaučiasi vienišas, neturi šeimos, giminių, draugų ar artimųjų.

Esant silpniems socialiniams ryšiams, ištikus krizinei situacijai, asmenys patiria didesnę riziką vartoti alkoholį, narkotikus, negeba pasirūpinti savimi, praranda darbą, gyvenamąjį būstą. Benamystės riziką didina psichikos sutrikimai, nes tokie asmenys nesuvokia socialiai priimtinų normų, neturi įgūdžių sėkmingai adaptuotis visuomenėje, o kartais tiesiog pasirenka tokį gyvenimo būdą kaip priimtinesnį“, – pastebėjo J. Baltaduonytė.

Ji pateikė pavyzdžių, kaip psichikos sutrikimų turintį žmogų lengviau įtraukti į psichotropinių medžiagų vartojimą, juo manipuliuoti.

„Darbuotojams tenka išgirsti skirtingų benamystę patiriančių asmenų istorijų, kurias sieja apgavystės – duodami pasirašyti dokumentai to nesuprantančiam žmogui ir jis praranda būstą, tampa benamiu. Būstai prarandami ir laiku nesumokėjus mokesčių už paslaugas, neįgjus tam reikalingų socialinių įgūdžių. Pvz., už paslaugas visada mokėjo tėvai, tačiau, jiems mirus, asmuo nemokėjo, nes neturėjo pakankamai žinių, kaip tai daryti ir kokie gali būti nemokėjimo padariniai, o rezultatas –  iškeldinimas už skolas“, – pasakojo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.

Dalis benamių yra atlikę bausmę įkalinimo įstaigose ir neturi kur grįžti, nes artimieji ne visada nori jų priimti, o anksčiau buvę ryšiai nutrūkę.

„Aktuali ir nuteistojo stigma, kai darbdaviui toks asmuo atrodo netinkamas dirbti, todėl jam nesuteikiama galimybė sąžiningai užsidirbti ir prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos“, – dar vieną benamystės priežastį įvardijo J. Baltaduonytė.

Kaip spręsti problemą?

Specialistė nurodė, kad Kauno miesto socialinių paslaugų centre suformuota Mobilaus socialinio darbo gatvėje komanda. Ją sudaro socialiniai darbuotojai, padėjėjai ir psichologas. Ši komanda teikia pagalbą benamystę patiriantiems asmenims: informuoja socialinę atskirtį patiriančius asmenis apie galimybę gauti pagalbą, priklausomybės ligomis sergantys asmenys motyvuojami gydytis.

„Ši grupė, siekdama mažinti viešosiose erdvėse gyvenančių asmenų socialinę atskirtį, pagerinti jų fizinę, psichinę sveikatą ir socialinį funkcionavimą, lankosi įvairiose Kauno miesto vietose, sprendžia gyvenamosios vietos neturėjimo problemas pagal vietos bendruomenės pranešimus, pačių surinktą informaciją. Vietose, kuriose galimai gyvena benamystę patiriantys asmenys, paliekama informacinių pranešimų apie teikiamas paslaugas ir nurodomi kontaktai, kur būtų galima nuvykti arba susisiekti“, – kaip miestas bando padėti asocialiems asmenims, kalbėjo J. Baltaduonytė.

Vien į Kauno miesto Centro seniūniją šių metų sausio–spalio mėnesiais Mobilaus socialinio darbo gatvėje komandos nariai vyko 62 kartus siekdami suteikti reikalingą pagalbą socialinę atskirtį patiriantiems asmenims. Pasak jos, bendradarbiaujama su kitomis institucijomis, prireikus informuojama policija ir kitos tarnybos.

Specialistė pridūrė, kad pagalbos procesas galimas tik tada, kai pats asmuo sutinka priimti siūlomą pagalbą, todėl resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę procesas ne visada vyksta sklandžiai.

Elgesys: socialiniai darbuotojai pastebi, kad į viešąsias erdves benamius dažnai atgina besiformuojanti savotiška subkultūra. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Įvairios paslaugos

Be minėtos komandos, Kauno mieste yra teikiama daug socialinių paslaugų, kurios gali padėti į bėdą patekusiems žmonėms.

J. Baltaduonytė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė socialinės rizikos veiksnius ir aplinkybes patiriantiems asmenims teikia šias socialines paslaugas: bendrąsias (informavimą, konsultavimą, tarpininkavimą ir atstovavimą) ir socialinės priežiūros paslaugas: tai apgyvendinimas nakvynės ar savarankiško gyvenimo namuose, intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba ar laikinas apnakvindinimas.

Be to, Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyriuje teikiamos laikino apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugos, kurių trukmė – iki septynių parų, dvylikos mėnesių ar ilgiau.

„Šių paslaugų tikslas – užtikrinti žmonių saugumą ir suteikti reikalingą socialinę ir psichologinę pagalbą, skatinti sėkmingai adaptuotis visuomenėje. Teikiama „Saugios nakvynės“ paslauga, užtikrinanti nakvynę neblaiviems asmenims. Jiems išsiblaivius siūloma pagalba, įteikiami informaciniai pranešimai su nurodyta darbuotojų kontaktine informacija, jeigu asmuo, atsisakęs pagalbos, nuspręstų ją priimti vėliau“, – teigė J. Baltaduonytė.

Kauno miesto socialinių paslaugų centras bendradarbiauja su reabilitacijų centrais, kadangi benamystę patiriantys asmenys neretai turi priklausomybę nuo tam tikrų psichotropinių medžiagų. Bendradarbiaujama ir su įkalinimo įstaigomis, siekiant iš karto suteikti pagalbą bausmę atlikusiam asmeniui, kuris, išėjęs į laisvę, neturi gyvenamosios vietos.

„Specialistų komanda socialinės rizikos veiksnius patiriantiems asmenims padeda gauti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, susitvarkyti dokumentus, reikalingus Užimtumo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, padeda ieškotis darbo ir būsto. Darbuotojai vykdo prevencines veiklas, siekdami sumažinti rizikingo elgesio tikimybę. Vykdomos grupinės ir individualios veiklos, siekiant padidinti reintegracijos tikimybę, pvz., vykdoma bendravimo ir bendruomeniškumo įgūdžių ugdymo programa. Socialinių paslaugų centras, motyvuodamas benamystę patiriančius asmenis aktyviai stengtis gerinti savo gyvenimą, bendradarbiauja su VšĮ „Penkta koja“, kuriame benamystę patiriantys asmenys savanoriškai padeda pasirūpinti beglobiais gyvūnais“, – kokia dar pagalba teikiama Kauno mieste, vardijo savivaldybės specialistė.

Kartais kai kuriems vienintelis maisto šaltinis būna nemokama sriubos lėkštė labdaros valgykloje.

Be to, asocialūs asmenys gali pasinaudoti asmeninės higienos paslaugomis (nusiprausti duše, gauti drabužių ir pan.). Dėl tokių paslaugų reikia kreiptis į Kauno miesto socialinių paslaugų centro Laikino apgyvendinimo skyriaus asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų kabinetą, esantį Partizanų g. 5, Kaune.

Minėtu adresu miesto savivaldybė kartu su Kauno arkivyskupijos „Caritu“ finansuoja dienos priežiūros centrą, kuriame lankosi asmenys, turintys socialinių rizikos veiksnių. Kaune asmuo gali kreiptis į dienos centrą kiekvieną darbo dieną nuo 13 val. iki 17 val.

„Centre  darbuotojas teikia informaciją apie situaciją darbo rinkoje ir paklausias profesijas, padeda ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas, tarpininkauja tarp socialinę riziką patiriančių asmenų ir atitinkamų paslaugų teikėjų, institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų. Dienos priežiūros centre asmenims teikiamos tokios paslaugos: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas ir kitos bendrosios socialinės paslaugos“, – apie tai, kad vienoje vietoje asocialus asmuo gali gauti daug pagalbos, kalbėjo J. Baltaduonytė.

Kauno miesto savivaldybės socialinis partneris paramos fondas „Rigra“ teikia pagalbą švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas ne gydymo tikslu vartojantiems asmenims – jie gali kreiptis į žalos mažinimo programą „Žemas slenkstis“. Apsilankę paramos fonde „Rigra“, Partizanų g. 5, stacionariame kabinete, anoniminiai asmenys gali naudotas adatas ir švirkštus pasikeisti į sterilius, gauti dezinfekcijos priemonių, prezervatyvų, tvarsliavos, išsamią konsultaciją apie infekcijų plitimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ir saugesnės lytinės elgsenos klausimus ir pan.

Pasitelkus socialinį partnerį – Kauno Kristaus Prisikėlimo parapiją – organizuojamas nemokamas maitinimas valgykloje (Partizanų g. 5) asmenims, neišgalintiems maitintis savo namuose. Kiekvieną darbo dieną organizuojamas maitinimas karštu maistu – pietūs, trunkantys nuo 12 iki 14 val.

„Socialiniai darbuotojai, atsižvelgdami į kiekvieno besikreipiančio asmens situaciją ir poreikius, nustato teikiamų paslaugų spektrą ir jų trukmę, padeda įgyti naujų ir koreguoti senuosius įgūdžius ir pan. Šių paslaugų tikslas – užtikrinti žmonių saugumą ir suteikti reikalingą socialinę ir psichologinę pagalbą, siekiant padėti žmogui suvaldyti galimai krizinę situaciją ir skatinti sėkmingai adaptuotis visuomenėje.

Prireikus benamystę patiriantiems asmenims suteikiamas transportas, tarpininkaujama užmezgant santykius su kitomis įstaigomis. Toks empatiškas bendravimas užtikrina didesnį socialinių paslaugų prieinamumą, padeda bent minimaliai tenkinti pagrindinius benamių poreikius, užtikrina viešosios tvarkos palaikymą, siūlomos paslaugos mažina benamystės problemą Kauno mieste“, – pažymėjo Socialinių paslaugų skyriaus vedėja.

Tendencijos: socialinių paslaugų poreikis Kauno mieste auga. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Poreikis auga

Pasak J. Baltaduonytės, Kauno mieste auga įvairių socialinių paslaugų poreikis ir vis dažniau žmonių kreipiasi pagalbos.

Pernai socialinės priežiūros paslaugas dienos centre gavo 765 asmenys, jie apsilankė 6 041 kartą. Vidutiniškai per mėnesį paslaugos teikiamos 40 asmenų. Šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais tokios paslaugos buvo suteiktos 389 asmenims, jie apsilankė 3 270 kartų, tad vidutiniškai per mėnesį paslaugos suteiktos 43 asmenims.

Saugios nakvynės paslauga pernai suteikta 3 669 kartus (1 497 neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims), per šių metų devynis mėnesius – 2 983 kartus (1 285 neblaiviems ar apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims).

Apgyvendinimo nakvynės namuose skaičiai taip pat auga. Pernai tokios paslaugos prireikė 84, šiemet – 89 asmenims. Laikino apnakvindinimo paslauga 2022-aisiais suteikta 214, o iki šių metų rugsėjo pabaigos – 164 asmenims.

„Kauno miesto savivaldybės biudžeto finansuotomis lėšomis asmenims, kurie dėl nepakankamų pajamų patys nepajėgia apsirūpinti maistu, 2022 m. buvo išdalyta 41,9 tūkst. karšto maisto porcijų, o vien šių metų sausio–rugsėjo mėnesiais – jau daugiau nei 46 tūkst. karšto maisto porcijų. Kartais kai kuriems vienintelis maisto šaltinis būna nemokama sriubos lėkštė labdaros valgykloje“, – nedžiuginančios statistikos skaičius įvardijo J. Baltaduonytė.

Būtina padėti

Socialinių paslaugų skyriaus vedėja pažymėjo, kad nors Kauno mieste teikiama nemažai paslaugų, galinčių padėti asocialiems asmenims,  pasitaiko, kad tokie žmonės ne visada žino apie tokią pagalbą, todėl visuomenė neturėtų jiems atsukti nugaros.

„Itin svarbu informuoti šiuos asmenis apie pagalbos prieinamumą. Į gatvėje gyvenančius ir dėl įvairių priežasčių susidūrusius su benamystės problema žmones dažnai nekreipiama dėmesio, tad raginame visuomenę, savanorius padėti – jų pagalba ir pilietiškumas pranešant apie neturinčius pastogės ir vargstančius asmenis yra vertingi“, – ragino J. Baltaduonytė.

Matant benamystę patiriančių asmenų viešosiose miesto erdvėse prašoma skambinti Mobilios socialinio darbo komandos tel. +370 612 81 857.

Bendruoju pagalbos telefonu 112 reikėtų skambinti tik tada, kai staiga iškyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą ir suteikti skubią pagalbą.

Klaipėdos policininkai kasmet gauna pranešimų dėl benamių elgesio ir kitų įvairių pažeidimų, jie nustatomi nuvykus į įvykio vietą. Įvertinus visas aplinkybes, taikoma administracinė atsakomybė už alkoholio vartojimą viešoje vietoje.

Tikslios statistikos, kiek ir kokių pažeidimų atlikta būtent „Vaidilos“ skvere, nurodyti faktiškai neįmanoma.

„Tokio oficialaus adreso, kaip „Vaidilos“ skveras ar aikštė, nėra, tad pažeidimai gali būti fiksuojami arčiausiai objekto, turinčio konkretų adresą. Vienas dalykas, jų nėra kaip išfiltruoti, antras – pagal asmens apsaugos reglamentą konkrečiu adresu negalime teikti informacijos“, – priminė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Kažukauskienė.

Tais atvejais, kai skvere randami girti asmenys, iškviečiama policija.

Atsakomybė prasižengusiems asmenims taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 484 str. arba 481 str.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas teigė, kad minėtoji problema dėl „Vaidilos“ skvere besilinksminančių benamių jiems žinoma, apie ją dažnai informuoja ir patys gyventojai.

„Vaidilos“ skverą dažnai tikrina šio skyriaus specialistai. Užfiksavus atvejus, kai tokie asmenys šiukšlina ar geria alkoholinius gėrimus, yra skiriamos baudos.

„Gaunama pranešimų ir apie „Vaidilos“ skvere besibūriuojančius asocialius asmenis. Viešosios tvarkos skyrius atlieka patikrinimus, bendrauja su jais, išprašo iš skvero. Tais atvejais, kai skvere randami girti asmenys, iškviečiama policija. Jau yra buvę keli tokie atvejai“, – teigė specialistas.

Tačiau pareigūnų skiriamos baudos nesustabdo girtuokliaujančiųjų, tuo vakar įsitikino ir čia apsilankę „Klaipėdos“ žurnalistai. Ką reikėtų daryti, kad tokių vaizdelių „Vaidilos“ skvere apskritai neliktų, atsakymo kol kas nėra.

Skaičiuojama, kad valstybei galėjo būti nesumokėta per 150 tūkst. eurų pelno mokesčio, penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą atliekanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdoje keturias metalo laužo supirkimo aikšteles valdančios įmonės atsakingi asmenys galimai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

Manoma, kad ilgiau nei trejus metus įmonė supirkdavo spalvotojo ir juodojo metalo laužą ir atliekas iš fizinių asmenų, tačiau įsigijimo ir grynųjų pinigų išmokėjimo faktų neapskaitydavo reikiamais dokumentais.

FNTT turimais duomenimis, atsakingi asmenys, norėdami pagrįsti įsigijimus ir atsiskaitymus, į vykdomą schemą galėjo įtraukti asocialius asmenis.

Manoma, kad šiems buvo mokamas 5 ar 10 eurų atlygis už tai, kad minėtųjų asmenų duomenis ir parašus būtų galima panaudoti pirkimo-pardavimo sutartyse, pinigų išmokėjimo kvituose.

Pasak FNTT, surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad įrašyti duomenys apie spalvotojo ir juodojo metalo laužo pardavėją, įsigytą prekių kiekį neatitiko tikrovės.

Pavyzdžiui, dokumentuose nurodoma, kad vienas asocialus asmuo per trejus su puse metų įmonei neva pardavė daugiau nei 150 tonų metalo.

Tyrimo duomenimis, apskaitos dokumentuose būdavo nurodoma, kad asocialūs asmenys neva pardavė įmonei nuo 3 iki 15 tonų metalo, o jiems už tai buvo išmokėta nuo 2,5 iki 7,7 tūkst. eurų, nors iš tiesų šios sumos išmokėtos nebuvo.

Pareigūnai įtaria, kad tokie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą, kurios pagrindu būdavo teikiamos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Atsakingi asmenys galimai deklaruodavo didesnes išmokėtas sumas, nei išmokėjo iš tikrųjų, kad sumažintų privalomo sumokėti pelno mokesčio dalį. Skaičiuojama, kad tokiu būdu bendrovė galimai išvengė per 150 tūkst. eurų pelno mokesčio sumokėjimo.

Tyrimo duomenimis, per 2019–2021 metus įmonė nurodė, kad pardavėjams – asocialiems asmenims – tariamai išmokėjo per 1 mln. eurų grynais pinigais, o už šią sumą tariamai supirko per 2 tūkst. tonų įvairaus metalo, nors iš tiesų, įtariama, tokie supirkimo sandoriai nebuvo vykdomi.

Pas fizinius ir juridinius asmenis atlikta 11 kratų, kurias atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai bendradarbiaudami su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais ir Klaipėdos apskrities VMI specialistais. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Vienam iš įmonės vadovų pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, apribota bendrovės nuosavybės teisės į turtą, kurio vertė siekia per 600 tūkst. eurų.

Griežčiausia Baudžiamajame kodekse numatoma bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Kaip pranešama Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos suvestinėje, 19.18 val. paskambinusiai moteriai esą reikėjo medikų pagalbos – ji skundėsi silpnumu ir teigė, kad namuose – gaisras, jie skęsta dūmuose.

Po tokio pagalbos šauksmo įvykio vieton buvo pasiųsti ir ugniagesiai gelbėtojai. Įvertinus, kad, pagal nurodytą adresą, jis sklinda iš Jotvingių gatvės devyniaaukščio, į įvykio vietą išskubėjo visos trys Šilainių ugniagesių komandos autocisternos ir jų kolegų iš dar vienos Kauno ugniagesių komandos automobilis.

Atvykus nurodytu adresu, konstatuota, kad jokio gaisro nėra. Jame rasti asocialūs asmenys. Visa kompanija buvo neblaivi. Ir atsisakė prisistatyti.

Anot Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės, nuo pernykščio rugpjūčio tai – jau šeštas melagingas iškvietimas nurodytu adresu. Skambina arba vyras, prisistatantis tuo pačiu vardu ir pavarde, tačiau iš skirtingų telefonų, arba taip pat vis prisistatanti moteris.

Pavyzdžiui, vieno pernykščio rugsėjo vakarą vyriškis pranešė, kad gavo informaciją iš kaimynės, jog šiame bute – gaisras, o jo viduje – situacijos įkaitais tapę trys moterys ir du vyrai. Ir tada jokio gaisro nebuvo, tačiau rasta neblaivi kompanija, tesugebėjusi paaiškinti, kad šiuo skambučiu jie norėjo išsikviesti dėl jiems vieniems suprantamos priežasties policiją.

Nuo šių metų balandžio estafetės lazdelę iš vyro perėmė moteris. Apie tai, kad dega minėtas butas, ji pirmą kartą melagingai pranešė vieną šiųmečio balandžio naktį, apie 4 val.

Belieka užjausti šio devyniaaukščio gyventojus, matančius specialiųjų tarnybų švyturėlius bei girdinčius jų automobilių sirenas ir naktį, ir dieną, nes vienas kartas gali ir nemeluoti.

Asociatyvi BNS nuotr.

Administracinių nusižengimų kodeksas už Bendrojo pagalbos centro trukdymą, žinant, kad pagalba nereikalinga, numato įspėjimą arba baudą nuo 90 iki 200 eurų. O už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą tokiomis pačiomis aplinkybėmis – baudą nuo 200 iki 2 tūkst. eurų.

Tačiau, anot Kauno policijos atstovės, jos kolegos antradienio vakare į šį skandalingai pagarsėjusį Jotvingių gatvės adresą Bendrojo pagalbos centro nebuvo siųsti.

Gal todėl tokie neblaivių asmenų išsišokimai ir nesibaigia?

Vitės kvartalo gyventojai, besidalijantys žiniomis "Facebook" paskyroje, piktinasi negalintys naudotis miesto visuomeninio transporto keleiviams skirta infrastruktūra. Stotelėje arba kėpso girtuokliai, arba joje būna pridergta, nes stiklinis stotelės paviljonas asocialių asmenų paverstas ne tik jų landyne, bet ir tualetu.

"Būna, ateini su vaiku prie stotelės, o joje – vėmalai, išmatos ir smirdintys klanai. Ten pat sėdi benamiai, gurkšnoja alų, keikiasi", – paskyroje piktinosi žmonės.

Būna, ateini su vaiku prie stotelės, o joje – vėmalai, išmatos ir smirdintys klanai. Ten pat sėdi benamiai, gurkšnoja alų, keikiasi.

Kiti tikino, kad ši stotelė jau seniai taip atrodo. Pikčiausia, jog policininkai, neretai užsukantys į automobilių aikštelę prie stadiono, kur stebi, ar jaunimas nevartoja kvaišalų, pravažiuoja pro šalį ir nė nestabteli.

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas Alfonsas Motuzas patikino, kad miesto žemėlapyje pažymėtos kriminogeninės vietos, čia policininkai turėtų užsukti dažniau nei kitur.

"Kad ir kaip keista, girtavimo ir muštynių prie naktinio pasilinksminimo vietų nemažėja. Apsaugininkai stengiasi, kad konfliktuojantys lankytojai santykius aiškintųsi už įstaigos durų, todėl neretai viešose vietose po nakties galima pamatyti kraujo. Tačiau tai nėra labai dažni atvejai", – tikino A.Motuzas.

Policijos vadovas pažadėjo, kad informacija apie Sportininkų gatvės stotelės dergėjus bus perduota miesto policijos komisariato viršininkei Rasai Bekėžienei, o ji pasirūpins, kad pareigūnai išguitų girtuoklius iš stotelės.

Apie tai, kad Neryje ant ledo ties Plungės gatve guli žmogus, Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta 14.33 val.

Į įvykio vietą kartu su ugniagesių narais, išskubėjusiais su visa savo įranga, buvo pasiųsti ir greitosios medikai.

Atvykus paaiškėjo, kad nelaimėlis ant ledo greičiausiai tebuvo pergėrusiems žmonėms pasivaidenęs miražas. Šalia įvykio vietos rasti asocialūs asmenys, o jų sugėrovas, dėl kurio likimo jie buvo sunerimę, aptiktas ne per toliausiai – pakrantėje.

Iškvietusieji specialiąsias tarnybas perduoti į pagalbą „ant ledo atsidūrusiam nelaimėliui“ atskubėjusiems medikams.

Gaisras kilo daugiabutyje Plento g. 5, kuriame gyvena asocialūs asmenys.

Iš buto buvo išvesti du žmonės.

„Į įvykio vietą išvyko trys ugniagesių ekipažai. Gaisras jau likviduotas. Buvo prisvilę maisto produktai. Žmonės per gaisrą nenukentėjo“, - portalui kauno.diena.lt sakė Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Operacinio vadovavimo skyriaus budėtojas.

Praėjusio sekmadienio vidudienį Savanorių prospekte, prie Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio, kaunietis Evaldas pamatė neįprastą vaizdą.

„Atsigulę ant suolelio, esančio priešais polikliniką, miegojo du alkoholio padauginę žmonės – moteris ir vyras.  Pora buvo vyresnio amžiaus, abiems per 60 metų. Šalia jų mėtėsi krepšys ir maišelis su alaus „bambaliais“. Norėjau prieiti arčiau, bet iš žmonių kūnų padėties supratau, kad jie ramiausiai miega“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Evaldas.

Atsigulę ant suolelio, esančio priešais polikliniką, miegojo du alkoholio padauginę žmonės – moteris ir vyras.

Matytą vaizdelį jis pakomentavo šmaikščiai: „Sunku pasakyti, kodėl minėti piliečiai užmigo ant suolo. Gal pavargo ir nespėjo nueiti iki gydymo įstaigos, o gal norėjo iš vakaro užsiimti eilę, nes sekmadieniais poliklinika nedirba“.

Neretai nuvirtę neblaivūs asocialūs asmenys guli prie buvusio Policijos komisariato M.Riomerio gatvėje, šalia buitinių atliekų konteinerių S.Žukausko gatvėje, netoli „Iki“ prekybos centro P.Lukšio gatvėje.

Dažniausiai „nulūžta“ vyrai, tačiau pastaruoju metu padaugėjo ir viešose vietose miegančių moterų.

„Baisu, kas darosi aplink kauniečiams puikiai žinomą buvusį prekybos centrą „Saulėtekis“. Prie šalia esančių pastatų nuolat nuotaiką gadina prasigėrę, dvokiantys asmenys. Niekas tų girtuoklių  nesutvarko. Jie geria kada tik nori, šiukšlina aplinką, šlapinasi. Ir nebandyk jų sudrausminti, nes būsi iškeiktas nešvankiais žodžiais“, - portalui kauno.diena.lt guodėsi V.Krėvės prospekto gyventoja.

Pasak jos, policijos kova su šiais asocialiais asmenimis – tarsi su vėjo malūnais. „Mačiau, kaip juos policija išsiveža, tačiau problemos tai neišsprendžia. Girtuoklių ilgam izoliuoti nuo visuomenės  negalima, todėl jie nieko nebijo, o paleisti vėl gyvena sau įprastą gyvenimą ir nervina aplinkinius“, - teigė moteris.

Antradienį apsilankiau girtuoklių pamėgtoje vietoje.  Asocialių asmenų pamačiau daugiau nei dešimt. Atsisėdę ant betoninio bortelio alų iš „bambalio“ gėrė vyras ir moteris. Pastaroji netrukus pastebėjo atvažiuojantį policijos automobilį, šūktelėjo sugėrovui „Policija“ ir, susirinkusi daiktus bei alų, kažkur nužingsniavo. Vyras liko sėdėti.

Truputį pavaikščiojęs pamačiau dar kelis girtuokliaujančius vyrus. Jie taip buvo įsitaisę ant betoninio bortelio. Netoli šios kompanijos, prie vienos parduotuvės sienos, prisinešęs skarmalų ir pasistatęs alaus butelį, gulėjo benamis. Netrukus prie parduotuvės privažiavo policijos automobilis, kurį iškvietė parduotuvės darbuotoja. Iš automobilio išlipę jauni policijos darbuotojai – vyras ir moteris – priėjo prie gulinčio girtuoklio ir paragino jį nešdintis iš tos vietos. Pareigūnai atėmė iš benamio butelį. Vyras liko labai nepatenkintas ir ėmė plūstis. Policininkai girtuoklį įsodino į automobilį.

„Vešime jį į Petrašiūnuose esančius Nakvynės namus. Padedame mus iškvietusiems parduotuvės darbuotojams tik tam kartui, nes tokie asmenys neturi nei gyvenamosios vietos, nei pinigų. Jie baudų nemoka, paleisti vėl grįžta į tą pačią vietą ir toliau girtuokliauja. Mes daugiau nieko negalime padaryti“, - portalui kauno.diena.lt pasakojo pareigūnai.

Pasak jų, girtuoklius, priklausomai nuo situacijos, veža arba į Nakvynės namus, arba į areštinę.

„Vargstame mes dėl tokių, kaip šis policijos išvežtas vyras, žmonių. Čia lankosi ne tik girtuokliai, bet ir narkomanai. Nuolat tenka kviesti policiją, beveik kas antrą dieną. Ir taip nuo balandžio mėnesio, kai atšilo oras“, - portalui sakė parduotuvės darbuotoja.

Nuolat tenka kviesti policiją, beveik kas antrą dieną. Ir taip nuo balandžio mėnesio, kai atšilo oras.

Ji piktinosi, kad tenka kuopti benamių prišnerkštą aplinką. „Jau pabodo šluotas pirkti“, - atsiduso moteris.

Šiandien po pietų minėtoje vietoje aptikau penkis asocialius piliečius. Ant betoninio bortelio, kaip ir užvakar, sėdėjo ta pati porelė - moteris ir vyras. Šalia jų miegojo ant žolės nuvirtęs labiau „pavargęs“ pilietis.

Maždaug už 30 metrų nuo šios kompanijos knarkė dar du neblaivūs vyrai.

Nemažai girtaujančių trainiojasi ir Kovo 11-osios gatvėje, prie stotelės „Turgavietė“. Jie sėdi prie „Iki“ prekybos centro, geria, šlapinasi.  Neblaivią 2-7 žmonių kompaniją, geriančią viešoje vietoje, mačiau daugybę kartų. Ir nė karto neteko pastebėti, kad jie būtų sudrausminti.

Troškulį malšinančių alkoholiu yra ir Draugystės, ir Kalniečių parkuose. Antradienį penkių žmonių būrelis puotavo po medžiu prie pat Kalniečių tvenkinio. Prieš kelias dienas ši kompanija girtuokliavo kitoje vietoje – truputį toliau nuo tvenkinio.

Šią savaitę ant suolelio prie Čečėnijos aikštės miegojo "pavargęs" jaunas vyras. Jis bandė verstis ant kito šono ir nukrito ant šaligatvio. Bjauriausiai keikdamasis vyras šiaip taip atsistojo ir kažkur nusvirduliavo.

Nepraėjus nė pusvalandžiui ant to paties suolelio alų gurkšnojo trijų jaunuolių kompanija – du vaikinai ir mergina. Nors prie pat suolelio yra šiukšliadėžė, vienas vaikinas tuščią alaus skardinę patalpino ne į ją, o sviedė į žolę.

M.Riomerio gatvės kvartalas, kuriame yra neporiniai numeriai, pastaruoju metu labai išgražėjęs. Jis tvarkyti pradėtas 2016 metų rudenį. Jau restauruota dauguma namų, išasfaltuoti keliai, trinkelėmis iškloti šaligatviai, prie namų įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, pastatyti modernūs požeminiai atliekų konteineriai, stalai su suoleliais, vakarais įsižiebia daug gatvės apšvietimo žibintų.

„Aš ir mano kaimynai džiaugiamės, kad aplink viskas gražiai sutvarkyta, kad pradėti renovuoti paskutiniai trys dar neatnaujinti namai. Tačiau gražų vaizdą gadina prie buvusio policijos pastato, netoli vaikų žaidimo aikštelės, besirenkantys asocialūs asmenys. Jie miega prie buvusios policijos nuovados, nesivaržydami šlapinasi, palieka krūvas šiukšlių. Neįsivaizduoju, kaip išprašyti šiuos nekviestus svečius iš mūsų gatvės“, -  portalui kauno.diena.lt pasakojo M.Riomerio gatvės gyventoja. 

Neįsivaizduoju, kaip išprašyti šiuos nekviestus svečius iš mūsų gatvės.

Ją papiktino ir matytas vaizdas prie M.Riomerio gatvės 5-ojo namo laiptinės. „Viduryje dienos, po pat gyventojų langais, miegojo girtas vyras. Jis buvo nuvirtęs po suoleliu. Ant suolelio snaudė mažiau alkoholio paveiktas pilietis. Namus galima renovuoti,  aplinką sutvarkyti. O kaip pakeisti tokius žmones, jų gyvenimo būdą?“, - svarstė kaunietė.

Girtuoklių netrūksta ir rekonstruotame Kalniečių parke. Girtuokliaujantys benamiai renkasi netoli senosios vaikų žaidimo aikštelės. Susėdę ant žolės jie nuolat kelia puotas. Tačiau dauguma jų negula pamiegoti ant parke pastatytų naujų suolelių. Jie užmiega toje vietoje, kur prisigeria. Tokių vaizdų šiame parke teko matyti daug kartų.

Vis dėlto kartais girtuokliai „okupuoja“ suolelius ir Kalniečių parke. Šią savaitę ant suolelio prie pat tvenkinio miegojo gerokai „pavargęs“  vyras. Jis knarkė ir negirdėjo pro šalį einančių ir replikuojančių pagyvenusių moterų. „Ant šito suolelio jau nesinorės prisėsti, nes iš karto prisiminsiu matytą nemalonų vaizdą“, - sakė viena iš moterų.