Teisėjams atsisakius priimti skundą, procesas šioje civilinėje byloje baigtas.

A. G. Astrauskaitės atleidimą anksčiau nagrinėję teismai pripažino jį neteisėtu, tačiau į darbą atgal negrąžino, bet priteisė 5 tūkst. eurų už priverstines pravaikštas.

Pareiškėja su skundu kreipėsi į LAT dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 metų spalio 10 dienos nutarties peržiūrėjimo.

Sausį šio teismo Atrankos kolegija paskelbė, kad A. G. Astrauskaitės skundo nagrinėjimui nepriims.

Ieškovės kasaciniame skunde buvo nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Darbo kodekso nuostatas, suabsoliutino darbdavio išreikštą valią darbuotojo negrąžinti į pirmesnį darbą, neįvertindami aplinkybės, kad darbdavio prašymas motyvuojamas nesutikimu su ieškovės politinėmis pažiūromis, įsitikinimais bei jų išreiškimo būdu ir todėl yra nesuderinamas su Konstitucijos nuostatomis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, nusprendė, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų Civilinio proceso kodekse nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo LAT suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatavo, kad A. G. Astrauskaitės kasacinis skundas neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.

Teismai anksčiau yra nusprendę, kad ieškovės turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su mokytojo profesija, kuriai, minėta, keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje, tai neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo.

A. G. Astrauskaitė iš mokyklos atleista 2022 metų gruodį, nustačius, jog ji buvo įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos.

Tuometinis Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas sakė, kad pedagogė išvis negalėjo būti priimta dirbti lietuvių kalbos mokytoja, nes neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Darbo ginčų komisija iš dalies patenkino A. G. Astrauskaitės prašymą pripažinti jos atleidimą neteisėtu, bet į darbą negrąžino.

„Labai prašau panaikinti šias kardomąsias priemones, esu jau įsteigtos partijos „Mes Lietuva“ partijos tarybos narė, Vilniaus skyriaus pirmininkė, 416 vilniečių, prašymai eina toliau. Labai daug vilniečių stoja į mūsų partiją, nepanaikinus kardomųjų, aš negaliu kviesti susirinkimų, bendrauti su žmonėmis. Aš tikrai laikausi visų nurodymų, sąžiningai dalyvauju posėdžiuose“, – baudžiamosios bylos posėdyje trečiadienį sakė A. G. Astrauskaitė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegija atmetė šį prašymą, motyvuodama, kad tokia kardomoji priemonė yra švelniausia, netikslinga šioje proceso stadijoje palikti kaltinamąją be jokios kardomosios priemonės.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kaltinamajai toliau draudžiama dalyvauti visuose nesankcionuotose renginiuose. Jei A. G. Astrauskaitė dėl partijos reikalų norės išvykti, ji leidimo išvykti gali kreiptis į teismą.

Tuo metu prokuroras Romualdas Betingis priminė, kad A. G. Astrauskaitei galioja ir kardomoji priemonė, draudžianti bendrauti su kaltinamuoju A. Kandrotu. Prokuroras teigė manantis, jog ji yra pažeidžiama.

Per teismo posėdį paaiškėjo, kad kaltinamoji bendrauja su A. Kandrotu.

„Per teismo posėdį paaiškėjo, kad kaltinamoji bendrauja su A. Kandrotu“, – sakė valstybės kaltintojas.

Teisėjai teiravosi, ar naujai kuriama partija turi steigimo dokumentus.

Apie tai, kad įkūrė partiją, A. Kandrotas pranešė rugpjūčio viduryje. Jis teigė, kad „Mes Lietuva“ įsteigė 2306 steigėjai, dalis į suvažiavimą atvyko su įgaliojimais.

Teisingumo ministerijoje partija kol kas nėra oficialiai registruota.

A. G. Astrauskaitė yra viena iš 87 kaltinamųjų byloje dėl riaušių, kurios prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

„Kaltinamosios Astros Genovaitės Astrauskaitės žodinį pareiškimą dėl teisėjų kolegijos nušalinimo nuo bylos atmesti. Nepalankūs sprendimai negali būti vertinai kaip suinteresuotumas bylos baigtimi “, – sakė teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis.

Kolegija nesutinka, kad teismas nesiėmė priemonių, kai blogai per posėdį pasijuto A. G. Astrauskaitė. Pasak jo, būtent teisėjas Mindaugas Striaukas pakvietė policininkus, kad jie padėtų sunegalavusiai A. G. Astrauskaitei.

Kaltinamoji riaušių prie Seimo byloje A. G. Astrauskaitė siekia nušalinti bylą nagrinėjančią Vilniaus miesto apylinkės teismo trijų teisėjų kolegiją, nes jos manymu, teismo kolegija suinteresuota bylos baigtimi, o ne išsiaiškinti kaltinimo surinktų aplinkybių.

A. G. Astrauskaitė taip pat skundėsi, kad teisėjai nekreipė dėmesio į jos sveikatos būklę.

„Kai man buvo bloga viename posėdyje, kolegija visiškai nesprendė, ar kviesti man greitąją ir mane išvesti iš salės. Jeigu ne policininkai, nežinau, kaip aš būčiau atsidūrus ligoninėje“, – sakė kaltinamoji.

Ji taip pat sakė, kad, kai jai iškilo poreikis į tualetą, į tai teisėjai iškart nereagavo.

Kaltinamoji nurodė esanti poetė, literatė, ji skundėsi, kad teisėjai neleido jai dalyvauti poezijos pavasario renginiuose, nes taikomas draudimas lankytis renginiuose.

„Teisėjų kolegija neleido, nusprendė, kad tai perteklinis renginys, nesureagavo net į literatūrinį prašymą“, – skundėsi A. G. Astrauskaitė.

Ji taip pat reiškė nepasitenkinimą teisėju M. Striauku.

„Mėtė tušinį man kalbant, rytinė abstinencija, tai nejuokinga, tai baisu“, – sakė kaltinamoji.

Gegužę vykusiame posėdyje 18 kaltinamųjų pasišalino iš teismo salės, kai kurie grįžo į popietinį posėdį. Anksčiau buvo paskelbta, kad atmetamas nušalinimas teisėjui Mindaugui Striaukui, tai papiktino kai kuriuos kaltinamuosius. Prašymą nušalinti teisėją pateikęs vienas kaltinamųjų Antanas Kandrotas-Celofanas motyvavo tuo, kad 2020 metų gegužės 20 dieną šis buvo sulaikytas neblaivus, tačiau išsaugojo darbą. Kiti neblaivūs sulaikyti teisėjai neteko darbo.

Į posėdį trečiadienį neatvyko advokatas Erikas Rugienius. Jis gina A. Kandrotą ir dar du kaltinamuosius, tačiau teisininkas trečiadienį pranešė, kad nuo šiol gins tik A. Kandrotą ir su kitais kaltinamaisiais susitarimus nutraukia.

„Klausykit gerbiamieji, posėdžiai suderinti metams, pranešama tą pačią dieną, prieš pat posėdį. Taip keičiasi advokatai byloje, gal galima ne paskutinę akimirką ir ne paskutinę minutę? Per kiekvieną posėdį atsiranda nauji gynėjai“, – piktinosi teisėjų kolegijos pirmininkas Jeugenijušas Jaglinskis.

Riaušių prie Seimo byloje trečiadienį ketinta toliau skelbti kaltinamąjį aktą ir išklausyti kaltinamųjų poziciją dėl pareikštų kaltinimų.

Šioje byloje 87 asmenys kaltinami dėl 2021 metų rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių. Byloje yra 25 nukentėjusieji ir 242 liudytojai iš visos Lietuvos. Šiemet iš viso numatyta surengti 16 teisiamųjų posėdžių.

Remiantis Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, vien be  teismo posėdžiuose proceso dalyvių pareikštų ir teisėjų kolegijos salėje išspręstų prašymų, per pastaruosius mėnesius papildomai jau buvo išspręsti 189 įvairaus pobūdžio proceso dalyvių prašymai, tarp jų – leisti išvykti iš šalies, leisti dalyvauti procese nuotoliniu būdu, susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, prašymai pakeisti gynėją ir kiti. Taip pat priimta daugiau nei 40 nutarčių dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo.

Riaušių prie Seimo baudžiamoji byla Vilniaus miesto apylinkės teismą pasiekė sausį, dėl itin didelio proceso dalyvių skaičiaus ir ypatingai didelės apimties ji pripažinta galinčia užsitęsti, bylai nagrinėti sudaryta trijų teisėjų kolegija.

Visi kaltinamieji į posėdžius, kaip įprasta, nesusirenka. Beveik visi kaltinamieji yra laisvėje, vienam jų yra paskelbta paieška.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo 2021 metų rugpjūčio 10-osios vakarą po mitingo prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Policija pažymi, kad organizuoto mitingo metu ir po jo grupė asmenų „organizavo ir išprovokavo žmonių sambūrį viešai smurtauti, niokoti turtą ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, riaušių metu kai kurie asmenys tai ir darė, panaudojo sprogmenis bei pasipriešino policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams.

„Teismo giliu įsitikinimu, ieškovės turimų įsitikinimų saviraiškos rodymas, sukėlęs nemažus atgarsius visuomenėje ir viešojoje erdvėje, koreliuojantis su galimu įstatymų pažeidimu ir teisėsauga, nėra suderinamas su mokytojo profesija, kuriai, minėta, keliami didesni moraliniai ir reputaciniai reikalavimai, gali pakenkti ugdymo procesui, įnešti didesnės nei įprasta konfliktinės situacijos gimnazijos bendruomenėje, kas neabejotinai gali sąlygoti nepakankamai palankias ir saugias darbo sąlygas pačiai ieškovei“, – sprendimą negrąžinti jos į darbą motyvavo teismas.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Jai pareikšti įtarimai dėl organizavimo ir provokavimo.

Teismas nusprendė laikyti, kad jos darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo.

Jis taip pat priteisė A. G. Astrauskaitei 5 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką.

Šis sprendimas nėra galutinis ir per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.

A. G. Astrauskaitė iš mokyklos atleista pernai gruodį, nustačius, jog ji buvo įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos.

Tuometinis Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas sakė, kad pedagogė išvis negalėjo būti priimta dirbti lietuvių kalbos mokytoja, nes neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

Darbo ginčų komisija kovą iš dalies patenkino A. G. Astrauskaitės prašymą pripažinti jos atleidimą neteisėtu, bet į darbą negrąžino.

Mokykloje A. G. Astrauskaitė nebedirba nuo šių metų kovo 1 dienos.

Riaušės, dėl kurių teisiama A. G. Astrauskaitė, prie parlamento rūmų Vilniuje kilo užpernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą pačią dieną prie Seimo vyko mitingas prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

„A. Kandrotui nėra paskirta jokios kardomosios priemonės, prašau šiuo metu skirti  suėmimą“ , – per posėdį sakė prokuroras.

Jis taip pat prašo visiems kaltinamiesiems, kurie kartu su A. Kandrotu trečiadienį pasišalino iš teismo salės, skirti 30 MGL, tai yra 1,5 tūkst. eurų baudą.

Prokuroras taip pat prašo į teismo salę po pietų negrįžusius kaltinamuosius į kitą teismo posėdį atvesdinti ir, kaip ir A. Kandrotui, skirti pinginę baudą.

Teismo posėdis bus tęsiamas gegužės 24 dieną, trečiadienį visų prašymų ir pasisakymų teismui išklausyti nepavyko dėl nustojusių veikti mikrofonų – didelėje salėje proceso dalyviai su teismu bendrauja per mikrofoną.

„Tęsiasi man skirtas susidorojimas, aš nesu patenkintas tokiu teismu, kreipiausi į medikus. Medikai pasiūlė važiuoti į ligoninę, aš šito atsisakiau, kad galėčiau dalyvauti posėdyje. Aš galiu bet kurią akimirką išsikviesti greitąją ir mane išveš. Aš vaikštau į teismo posėdžius ir, prašymas yra bauginantis, siekiant mane įbauginti. Atmetu kaip įžūlų ir nepagrįstą prašymą“, – sakė A. Kandrotas. Jis ir kai kurie kaltinamieji po pietų grįžo į teismo salę ir dalyvavo posėdyje.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Kai kurie advokatai kritikavo prokuroro prašymą.

„Negalima pateikti tokio prašymo – prašo suimti, sekundei, minutei, savaitei“, – sakė vienas byloje dalyvaujančių gynėjų.

Kaip skelbta, nenušalinus Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Mindaugo Striauko nuo riaušių bylos nagrinėjimo, apie 15 kaltinamųjų paliko teismo salę, tarp jų – Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, Andrejus Lobovas, Adelina Sabaliauskaitė ir kiti.

Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis teigė, kad kaltinamasis „nenurodė įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių teisėjas turi būti nušalinamas“, taip pat nenurodė ir įstatyme numatytų motyvų. J. Jaglinskis sakė, kad 2020-aisiais dėl M. Striauko reputacijos nepriekaištingumo pasisakė Teisėjų taryba ir jam leista vykdyti pareigas.

Išgirdę pastarąją frazę, kai kurie kaltinamieji ėmė juoktis ir netrukus pasišalino iš salės.

Pasišalinus kaltinamiesiems, teismas iš naujo nustatinėjo kaltinamųjų asmenybes.

Teismo salėje ir pastato prieigose tvarką prižiūrėjo policijos pareigūnai, prie pastato kurį laiką stovėjo greitosios pagalbos medikų automobilis.

Per posėdį kaltinamoji Astra Genovaitė Astrauskaitė pasijuto blogai, ją iš teismo salės išnešė policijos pareigūnai.

Astra Genovaitė Astrauskaitė (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Pirmajame bylos posėdyje, vykusiame balandžio 26 dieną, M. Striauko nušalinimo paprašė daugiau nei 50 kaltinamųjų.

Tada nušalinimo pareiškimą pirmasis išdėstė kaltinamasis A. Kandrotas, jam pritarė kitas kaltinamasis A. Lobovas, o vėliau prie jų prisijungė visi kiti kaltinamieji. Teismui yra perduoti 87 asmenys, dėl įvairių priežasčių tada į teismą neatvyko 16 kaltinamųjų.

Nušalinimo pareiškimą A. Kandrotas motyvavo tuo, kad 2020 metų gegužės 20 dieną teisėjas buvo sulaikytas neblaivus, tačiau išsaugojo darbą.

„Šiandien pasitraukiau iš Vilniaus rinkiminio, politinio turgaus. Kaip palengvėjo! Pasitraukiau vardan to, kuris visą savo gyvenimą liudijo tiesą, neveidmainiavo ir niekada neišsižadėjo švento mums žodžio - TAUTA. Šiandien kaip niekad pati didžiausia dorybė - DRĄSA. Drąsa sakyti, liudyti TIESĄ.

P.S. Man buvo svarbu įrodyti, kad esu švarus, mylintis savo Tėvynę, lojalus Lietuvai žmogus, nes kitu atveju VRK, patikrinusi visus duomenis, būtų neregistravusi. Šmeižikams atsakas“, – savo feisbuko paskyroje parašė A. G. Astrauskaitė.

Norėdama tapti nepriklausoma kandidate ir  siekti Vilniaus mero posto, A. G. Astrauskaitė dar turėjo surinkti numatytą kiekį sostinės gyventojų parašų.

Mokytoja aktyviai protestavo prieš koronaviruso pandemijos valdymą, ji yra ir viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo.

Moteris kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu. Neseniai A. G. Astrauskaitė neteko lietuvių kalbos mokytojos pareigų Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje, mat paaiškėjo, kad ji įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos.

„Pagal savivaldybės nurodymą (...) aš ją atleidau ir vėl paskelbėme konkursą, kuris galioja iki gruodžio 30 dienos“, – sakė Irina Ignatavičienė.

Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas nurodė, jog dėl elgesio ir kitų mokykloje egzistuojančių problemų direktorei inicijuojama galimo darbo pareigų pažeidimo nustatymo procedūra.

„A. G. Astrauskaitės priėmimas į darbą atkreipė visuomenės dėmesį į „Juventos“ gimnaziją. Tikriausiai dėl to gavome anoniminių pranešimų apie netinkamą direktorės I. Ignatavičienės elgesį ir kitas mokykloje egzistuojančias problemas. Reaguodami į pranešimus, inicijuosime galimo darbo pareigų pažeidimo nustatymo procedūrą“, – BNS atsiųstame komentare teigia vicemeras.

Nustačius, jog A. G. Astrauskaitė įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos praėjusią savaitę sostinės savivaldybės meras Remigijus Šimašius įpareigojo direktorę atleisti šią lietuvių kalbos mokytoją.

I. Ignatavičienė pažymėjo, neatmetanti galimybės, jog A. G. Astrauskaitė dalyvaus paskelbtoje atrankoje.

„O kodėl, ji neturi teisės? Gal ji susidomės“, – svarstė ji.

Direktorė nurodė, kad išreiškė pasiūlymą mokytojai dalyvauti konkurse.

„Taip, aš nematau problemos, nes žmogus gali šiai dienai dirbti. Man šiai dienai žūtbūt reikia vienuoliktokams, dvyliktokams organizuoti pamokas lietuvių kalbos ir literatūros, kitos išeities aš nematau“, – sakė I. Ignatavičienė.

Taip, aš nematau problemos, nes žmogus gali šiai dienai dirbti. Man šiai dienai žūtbūt reikia vienuoliktokams, dvyliktokams organizuoti pamokas lietuvių kalbos ir literatūros, kitos išeities aš nematau.

Anksčiau direktorė yra sakiusi, kad A. G. Astrauskaitę į darbą priėmė, nes neturėjo kitos išeities – trūko lituanisto, nebuvo kam vesti pamokų, o darbo sutartyje su A. Astrauskaite įrašytos dvi pedagogei iškeltos sąlygos, kad ugdymo proceso metu ji neskleistų savo politinių pažiūrų, ugdymo proceso metu nedalyvautų politinėje veikloje.

Sprendimą įdarbinti šią mokytoją kritikavo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Ji kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą pačią dieną prie Simo vyko mitingas prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.

Jis patvirtino, kad komisijai nustačius, jog A. G. Astrauskaitė įdarbinta tinkamai nepaskelbus atrankos, meras Remigijus Šimašius trečiadienį turėtų įpareigoti direktorę atleisti šią mokytoją.

„Situacija išsiaiškinta, liko tik formalumas – mero potvarkis, kuriuo būtų pavesta direktorei situaciją išspręsti. Tai turėtų būti, manau, rytoj“, – BNS antradienį sakė T. Gulbinas. 

Anot jo, savivaldybės sudaryta komisija turėtų atlikti platesnį tyrimą, kuriuo būtų siekiama išsiaiškinti bendrą situaciją mokykloje, galimus pažeidimus.

„Tikriausiai reikės papildomo tyrimo dėl apskritai situacijos, mikroklimato mokykloje, dėl aplinkos, kuri ir galėjo nulemti ir šio epizodo sprendimą. Turime dar kitų pranešimų apie galimus pažeidimus mokykloje, kol jie neištirti, negaliu kol kas jų komentuoti (...), bet tai bus platesnis tyrimas“, – kalbėjo vicemeras.

Savivaldybės komisijai konstatavus „Juventos“ gimnazijos direktorės Irinos Ignatavičienės pažeidimą įdarbinant A. G. Astrauskaitę, meras Remigijus Šimašius BNS teigė, kad sprendimą priims „vadovaudamasis įsitikinimu, kad mokytojams turi galioti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai“.

Tikriausiai reikės papildomo tyrimo dėl apskritai situacijos, mikroklimato mokykloje, dėl aplinkos, kuri ir galėjo nulemti ir šio epizodo sprendimą.

Su I. Ignatavičiene BNS antradienį nepavyko susisiekti. Ji anksčiau LRT sakė, kad A. G. Astrauskaitę į darbą priėmė, nes neturėjo kitos išeities – trūko lituanisto, nebuvo kam vesti pamokų, o darbo sutartyje su A. Astrauskaite įrašytos dvi pedagogei iškeltos sąlygos, kad ugdymo proceso metu ji neskleistų savo politinių pažiūrų, ugdymo proceso metu nedalyvautų politinėje veikloje.

Sprendimą įdarbinti šią mokytoją kritikavo ir  Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Aktyvi protestuotoja prieš koronaviruso pandemijos valdymą A. G. Astrauskaitė yra viena kaltinamųjų baudžiamojoje byloje dėl riaušių prie Seimo. Ji kaltinama riaušių organizavimu ir provokavimu.

Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo pernai rugpjūčio 10-osios vakarą. Tą pačią dieną prie Simo vyko mitingas prieš Vyriausybės ribojimus, skirtus imuniteto nuo koronaviruso neturintiems ir nesitestuojantiems žmonėms.

Pasibaigus Seimo posėdžiui dalis protestuotojų užtvėrė išėjimus iš parlamento rūmų bei išvažiavimą iš vidinio kiemo. Prieš protestuotojus policija panaudojo ašarines dujas, šie savo ruožtu mėtė į pareigūnus akmenis.