Du vietos išrinkti pareigūnai ir vienas diplomatinis šaltinis sakė, kad išpuolis įvykdytas rusų karių stovykloje netoli Sevarės Mopčio regione.
2022 metais Malio chunta pradėjo bendradarbiauti su, kaip ji vadina, Rusijos kariniais instruktoriais. Oponentai sako, kad tai yra privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai.
„Taikiniais tapo rusų stovykla ir jų lėktuvai – stovykla yra netoli oro uosto, – teigė vienas vietos pareigūnas. – Džihadistai apsupo dalį oro uosto.“
Ataka truko nuo 5 val. 30 min. vietos (8 val. 30 min. Lietuvos) laiku iki maždaug 8 val., sakė pareigūnai ir kariškiai.
Girdėjosi keturi garsūs sprogimai, o po jų – automatinių ginklų ugnis, naujienų agentūrai AFP pasakojo keli ten buvę žmonės. Netoli oro uosto taip pat buvo matyti dūmai.
Vėliau Malio kariuomenė atgavo rajono kontrolę.
Vietos pareigūnas sakė, kad Senegalo kariai iš Jungtinių Tautų misijos Malyje MINUSMA sugebėjo sulėtinti džihadistų puolimą.
MINUSMA stovykla užima keturis hektarus šalia oro uosto ir Malio kariuomenės stovyklos, kur yra rusų.
MINUSMA pareigūnas, su kuriuo susisiekė AFP, atsisakė komentuoti situaciją.
Mopčio regiono gubernatorius Abassas Dembele (Abasas Dembelė) apsilankė įvykio vietoje, o jo biuras nurodė, kad tai buvo išpuolis prieš oro pajėgų bazę panaudojant automobilį su bomba. Pranešime nurodoma, kad automobilis sprogo nepasiekęs savo tikslo.
Gubernatorius gyrė vietos gyventojus, aktyviai aukojančius kraujo sužeistiesiems.
Vienas kariškis, nenorėjęs skelbti savo pavardės, sakė, kad tai buvo teroro ataka.
„Tai buvo sudėtingas išpuolis, kuriam reikėjo užminuoto automobilio ir partizaninių metodų“, – sakė kitas karinis šaltinis.
Atskirai kariuomenė ir šaltiniai pranešė, kad šeštadienį apie 13 val. viename sostinės Bamako gyvenamųjų rajonų sudužo šalies karinis sraigtasparnis, grįžęs iš Mauritanijos pasienio, kur dalyvavo operacijoje prieš džihadistus.
Malio kariuomenė nepateikė detalių apie tą operaciją, bet šiaurinio Naros miesto pareigūnai sakė, kad čia šeštadienio rytą buvo užpulta kariuomenės tiekimo misija.
Nuo 2012 metų, kai šalies šiaurėje prasidėjo džihadistų ir separatistų sukilimai, Malis kovoja su saugumo krize.
Nuo 2020 metų rugpjūčio šalį valdo karinė chunta. Ji nutraukė ilgametį aljansą su Prancūzija ir kitais Vakarų partneriais kovoje su džihadizmu ir užmezgė glaudesnius karinius bei politinius ryšius su Rusija.
