„Šiuo metu tikrai atrodo šitaip“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, paklaustas, ar mano, kad Teheranas surengė atakas.
Prezidento teigimu, „mes iš esmės jau žinome“ ir „tikrai atrodo, kad tai buvo Iranas“, tačiau Vašingtonas esą nori daugiau įrodymų.
„Norime galutinai nustatyti, kas tai padarė“, – reporteriams Ovaliniame kabinete sakė D. Trumpas, susitikdamas su Bahreino kronprincu Salmanu bin Hamadu bin Isa al-Khalifa.
„Netolimoje ateityje viską labai smulkiai sužinosite. Turime tikslią beveik visko vietą“, – tvirtino JAV prezidentas.
„Vis dėlto, mes tikrai norėtume išvengti karo. Nenoriu karo su niekuo, bet esame pasiruošę geriau nei bet kas kitas“, – pridūrė D. Trumpas.
Pasak D. Trumpo, Jungtinės Valstijos kalbėsis su Saudo Arabija, Jungtiniais Arabų Emyratais ir „daugeliu kaimynų ten, kurie yra labai geri mūsų draugai“.
„Mes taip pat kalbame su Europa, daugeliu šalių, su kuriomis turime reikalų, ar tai būtų Prancūzija, Vokietija ir taip toliau, kalbame su įvairiais žmonėmis ir aiškinamės, ką jie mano“, – kalbėjo JAV prezidentas.
„Bet galiu jums pasakyti – tai buvo labai didelė ataka, jai mūsų šalis labai lengvai gali atsakyti ataka, kuri yra daug, daug kartų didesnė“, – pareiškė D. Trumpas.
D. Trumpas kalbėjo po to, kai Gynybos sekretorius Mike'as Esperas paskelbė, kad JAV kariuomenė rengia atsaką atakai prieš Saudo Arabijos naftos gamyklas.
Iranas atsisako derėtis
Irano aukščiausiasis lyderis Ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) antradienį atmetė galimybę derėtis su JAV, tarp dviejų valstybių augant įtampai po to, kai Vašingtonas apkaltino Teheraną dėl atakų prieš Saudo Arabijos naftos pramonės infrastruktūrą.
„Prieš Irano tautą nukreipta „maksimalaus spaudimo“ politika yra bevertė, ir visi Irano Islamo Respublikos pareigūnai vienbalsiai mano, kad su JAV nebus jokių derybų – jokiu lygiu“, – sakoma jo tinklalapyje paskelbtame pareiškime.
Baltieji rūmai sekmadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gali susitikti su Irano vadovu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) kitą savaitę vyksiančios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose.
JT Generalinė Asamblėja prasideda rugsėjo 24 dieną.
Priešprieša tarp Irano ir Jungtinių Valstijų auga nuo praėjusių metų gegužės, kai D. Trumpas pasitraukė iš 2015 metų susitarimo su Teheranu dėl jo branduolinės programos ir ėmėsi sugrąžinti sankcijas, kurios skaudžiai smogė šiitiškos respublikos ekonomikai.
Praėjus metams Iranas atsakė sustabdydamas kai kuriuos savo branduolinius įsipareigojimus pagal vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (JCPOA).
Įtampą Persijos įlankoje dar labiau padidino praėjusio savaitgalio incidentas, kai dronai smogė dviem dideliems Saudo Arabijos naftos kompleksams.
Atsakomybę už tas atakas prisiėmė Jemene veikiančių husių sukilėlių pajėgos, kariaujančios su Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, kuri bando sugrąžinti tarptautinės bendruomenės pripažįstamą jemeniečių vyriausybę į valdžią.
Po šeštadienio sprogimų Abkaiko gamykloje, kuri yra didžiausia naftos perdirbimo įmonė pasaulyje, ir Churaiso naftos gavybos komplekse kilo gaisrai.
Naftos kainos po išpuolio šoktelėjo apie 10 proc., nes ataka iš esmės perpus sumažino Saudo Arabijos naftos gavybą.
