Apie paklausiausias ateities specialybes, būsimiems profesionalams reikalingus įgūdžius ir kompetencijas „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) dekanas Andrius Vilkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) švietimo projektų vadovė Agnė Kudarauskienė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis bei „Maximos grupės“ vadovas ir KTU tarybos pirmininkas Dalius Misiūnas.
A. Kudarauskienė, vertindama technologijų poveikį profesijoms, pažymėjo, kad „rutininiai“ darbai, reikalaujantys rankų darbo, be jokios abejonės, keisis. „Klausimas kyla tik dėl to, ar darbuose reikės daugiau technologijų išmanymo, ar tam tikrų „minkštųjų“ kompetencijų. Yra daug įvairių scenarijų ir jie visi iš dalies teisingi“, – sakė ji.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, 2020-aisiais reikalingiausios kompetencijos bus kompleksinių problemų sprendimas, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, žmonių vadyba ir darbų koordinavimas.
Pasak KTU MIF dekano A. Vilkausko, kalbant apie technologinius mokslus, jau šiandien bet kurio inžinieriaus darbe svarbu atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kam, kodėl ir kaip.
„Atsakant į klausimą kaip, reikalingos siaurosios kompetencijos, tačiau kiti du klausimai susiję su taip vadinamomis horizontaliosiomis kompetencijos. Tai yra būtent tie įskiepiai, tarpdisciplininės dalys, kurios reikalingos kiekvienam inžinieriui“, – tikino dekanas.
Specialybė – kompetencijų rinkinys
N. Mačiulis teigė, kad moksleiviai vis dar per siauriai suvokia inžinieriaus sąvoką. „Neretas įsivaizduoja, kad būdamas inžinieriumi atliks tik tam tikrą darbą, pvz., turės sukurti produktą, kuris efektyviau išminkys tešlą duonos kepykloje“.
„Vertinant inžinieriaus specialybę taip pat labai svarbu žinoti kelias inžinerijos sritis. Tai nereiškia, kad turi būti visažinis ir viską giliai išnagrinėjęs ir suvokęs. Svarbu išmanyti ne tik pagrindinę savo veiklos sritį, bet ir šalia kažkokią gretutinę bent šiek tiek žinoti“, – sakė A. Vilkauskas.
Siaura specializacija greičiausiai taps roboto duona, o specializacijų sujungimas ir pavertimas rezultatu vis dar bus mūsų, t. y. žmonių, didžioji pridėtinė vertė.
KTU MIDF dekanas tvirtino, kad šiais laikais nebeliko grynos mechanikos, statybos, chemijos, nes viskas integruojasi. Ypač prie to prisideda vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija. „Svarbu į inžineriją žiūrėti ne vien tik per specialybę, bet ir per kompetencijų rinkinį“, – pažymėjo jis.
D. Misiūno teigimu, nors dalis funkcijų šiai dienai vis dar yra gana siauros ir apimančios vieną sritį, galima daryti prielaidą, kad nemažai iš jų bus automatizuotos ir robotizuotos.
„Siaura specializacija greičiausiai taps roboto duona, o specializacijų sujungimas ir pavertimas rezultatu vis dar bus mūsų, t. y. žmonių, didžioji pridėtinė vertė“, – tikino „Maximos grupės“ vadovas.
Pasak N. Mačiulio, šiais laikais nebeužtenka būti vien tik geru inžinieriumi, reikia suvokti šiek tiek ir apie finansus, ir socialinius mokslus, kad juos visus sujungus būtų galima sėkmingai realizuoti produktus. „Čia ir yra esmė: įvairiausių gebėjimų, įvairiausių kompetencijų jungimas tam, kad mes juos sutelktumėm į aukščiausią pridėtinę vertę kuriančias veiklas“, – kalbėjo ekonomistas.
„Minkštųjų“ kompetencijų svarba
Ne tik Lietuvos darbdaviai, bet ir užsienio investuotojai yra suinteresuoti tuo, kad inžinieriai mokėtų užsienio kalbas, gebėtų dirbti komandoje, būtų socialiai jautrūs ir išmanytų žmogaus psichologiją, būtų pajėgūs pasiūlyti tinkamas inovacijas sparčiai senėjančiai ir vis labiau individualaus požiūrio reikalaujančiai visuomenei.
Todėl vien tik būti tam tikros specialybės ekspertu dabar neužtenka. Keičiantis sąlygoms reikia ir daugiau įgūdžių - itin svarbios tampa „minkštosios“ kompetencijos.
„Faktas, kad inžinerinei pramonei reikia įvairios kvalifikacijos žmonių. Jeigu mes kalbam apie ateitį, tai jų reikės tik daugiau. Klausimas tas, kokių jiems reikės kompetencijų“, – teigė A. Kudarauskienė.
Ji tikino, kad žiūrint į gamyklų veiklas, „minkštosios“ kompetencijos yra tokie gebėjimai, kurių negalima nei automatizuoti, nei robotizuoti. N. Mačiulio nuomone, reikia kalbėti ne vien tik apie specialybes, bet ir apie kompetencijas, kurios „labai lengvai perkeliamos iš sektoriaus į sektorių ir net iš dešimtmečio į dešimtmetį“.
„Sunku įsivaizduoti, kad tokie gebėjimai kaip kritinis mąstymas arba kūrybiškumas po dešimtmečio ar dvidešimtmečio bus mažiau svarbūs. Akivaizdu, kad tai bus vis svarbiau“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
A. Vilkausko tikinimu, ilgą laiką inžinerinės sritys buvo kaip individualus sportas, kuriame reikėdavo išlavinti tam tikrus specifinius įgūdžius, tačiau tam, kad būtų sukurtas naujas produktas ar pridėtinė vertė, dabar svarbu ir mokėti dalintis savo idėjomis, žiniomis.
Rinkoje ir versle taip pat reikalingi žmonės, gebantys spręsti problemas. „Dažnai tai yra susiję su atskirų segmentų, technologijų, žmonių, komandos rezultatų sujungimu į vieną visumą ir supratimu, kurioje vietoje reikia kažką keisti. Viena aiški kryptis – kompleksiškumo supratimo ir išsprendimo įgūdis“, – teigė D. Misiūnas.
Mokytis visą gyvenimą – būtinybė
Visi pašnekovai vieningai sutiko, kad įvairiems specialistams, norintiems būti savo srities profesionalais, reikia nuolat tobulinti ne tik savo žinias bei sugebėjimus, bet ir patį save.
„Apskritai vienas pagrindinių gebėjimų, kurį aš akcentuočiau, yra gebėjimas mokytis. Mokymasis visą gyvenimą nėra vien edukologijos sąvoka, tai yra nuolat vykstantis procesas, svarbus kiekvienam iš mūsų“, – pabrėžė LINPRA atstovė A. Kudarauskienė.
KTU MIDF dekano teigimu, nuolatinis mokymasis svarbus tapo ne dabar: jau ir prieš 50, 60 ar 100 metų žmonės mokėsi ir tobulino save, tik tuomet buvo mažiau ką mokytis, o ir informacijos kiekis nebuvo toks didelis. Pasak jo, šiais laikais įvairių kompetencijų ženkliai daugėja, bet tai yra mūsų evoliucija.
„Kaip žmonės mes tobulėjam, o kartu ir mūsų mokymosi procesas, didaktika keičiasi“, – sakė A. Vilkauskas.
Jo nuomone, tai leidžia ženkliai greičiau ir paprasčiau ne tik gauti, bet ir įsisavinti informaciją. „Nereikia tiek daug fizinio laiko skirti tiems dalykams, kiek skirdavom prieš daugiau metų“.
„Žmogui reikia įvairių gebėjimų, nuolatinio mokymosi ir, aišku, smalsumo. Niekada negali sustoti ir sakyti, kad dabar aš jau viską žinau“, – teigė N. Mačiulis.
