Tokį sprendimą inicijavo opozicinė Darbo partija, tačiau jį parėmė ir du valdančiosios koalicijos atstovai iš Laisvės partijos.

„Nematau labai didelės dramos. Reikia suprasti, kad situacija prieš biudžetą visada įkaista“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė G. Landsbergis.

Jis pabrėžė, kad prieš artėjančius rinkimus „temperatūra pakyla dar stipriau“, tačiau teigė, kad diskusijos koalicijoje „vyksta nuolat“.

„Ar valstybė gali gyventi be biudžeto? Gali. Viena dvyliktoji yra įstatymuose numatyta galimybė. Atsakomybę už tokį variantą turime visi vienodai matyti, – kalbėjo ministras. Visi nešame atsakomybę: tie, kurie sudarome koaliciją, opozicija.“

„Darbiečiai“ biudžeto projektą pasiūlė išbraukti, nes Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK), vertindamas parlamentarų, komitetų bei komisijų išvadas, pažeidė Seimo statutą, reikalaujantį, kad komitetas apsvarstytų visus siūlymus.

Jis šiuos siūlymus apsvarstė trečiadienį.

Kitų metų valstybės biudžetą planuojama priimti gruodį.

„Panašu, kad įvertinę ir tą situaciją salėje, kur trūko šiandien ir balsų iš daugumos, tai, matyt, yra jų tokia teisė ir galimybė“, – žurnalistams Seime sakė M. Lingė.

„O Biudžeto ir finansų komitetas padarė savo darbą, kaip ir turbūt visų kitų kadencijų komitetai naudodavo tas pačias formuluotes, kada tiems pasiūlymams, kuriems ypač nėra nurodyta tinkamo šaltinio, būdavo paliekama siūlyti svarstyti Vyriausybėje“, – pridūrė jis.

M. Lingė aiškino, kad kone visi komitetų, Seimo narių įregistruoti pasiūlymai yra nestatutiniai – jų nurodytas papildomas pinigų šaltinis neatitiko statuto reikalavimų.

„Visi pasiūlymai, kada reikia iš perteklinio surinkimo arba tų mokesčių, kurie ir taip įskaičiuoti į biudžetą, yra pasiūloma kaip šaltinis, na, tai nėra šaltinis. Šaltinis yra, kada iš pačio biudžeto siūloma kažkam nuimti ir kažkam pridėti“, – teigė M. Lingė.

„Komitetas įvertins galimybę patikslinti išvadą ir grįžti į procedūrą, kad jau nekeltų jokių papildomų klausimų, bet panašu, kad iniciatoriai gali ir nusivilti, nes komiteto nutarimai gali būti nepritarti ne dėl to, kad nematome galimybės poreikiui keliams, mokytojams ar panašiai, bet būtent dėl to, kad visi registruoi pasiūlymai yra neatitinkantys statuto reikalavimo dėl nurodyto šaltinio“, – kalbėjo jis.

Olimpinė čempionė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ketvirtadienį Seime su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke Agne Širinskiene bei valdančiųjų lyderiu R.Karbauskiu aptarė Seimui svarstyti pateiktas Sporto įstatymo pataisas bei įstatymo tobulinimą.

Po susitikimo LTOK oficialiu raštu kreipėsi į Seimą prašydamas atidėti įstatymo pataisų, kurios netenkino sporto bendruomenės, svarstymą.

„Į Sporto įstatymą mes žiūrime kompleksiškai ir siekiame iš esmės padėti sporto federacijoms gerinti savo veiklą: kad augtų finansavimas, tačiau nebūtų sukuriama pernelyg didelė administracinė našta. Kitaip tariant, stengiamės rasti optimaliausius sprendimus ir ištobulinti įstatymą taip, kad nereikėtų kasmet svarstyti jo pataisų.

Į Sporto įstatymą mes žiūrime kompleksiškai ir siekiame iš esmės padėti sporto federacijoms gerinti savo veiklą: kad augtų finansavimas, tačiau nebūtų sukuriama pernelyg didelė administracinė našta.

Todėl pasiūlėme inicijuoti plačią diskusiją apie įstatymo pataisas su visa sporto bendruomene. Įstatymo pataisos, jas plačiai išdiskutavus, būtų priimtos Seimo pavasario sesijoje, todėl jau kitais metais paraiškos Sporto rėmimo fondo finansavimui gauti galėtų būti teikiamos pagal naujas kryptis, kuriose lėšos būtų numatytos ir sporto šakų federacijų plėtros projektams“, – sakė LTOK prezidentė D.Gudzinevičiūtė.

Pirmadienį LTOK sulaukė oficialaus patvirtinimo, kad įstatymas nebus teikiamas svarstymui ir priėmimui, kol nebus iki galo išdiskutuotas tiek su LTOK, tiek su kitomis sportininkus vienijančiomis organizacijomis.

„Visada siekiame, kad Lietuvos Respublikos Seime įstatymai būtų priimami tik juos išsamiai išdiskutavus su visomis suinteresuotomis šalimis ir ypač tais subjektais, kurių atžvilgiu jie bus taikomi. Tik tada galima tikėtis, kad įstatymo veikimas bus efektyvus ir atneš visuomenei maksimalią naudą.

<…> Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl visuomenės ir sporto atstovų susirūpinimą sukėlusios Sporto rėmimo fondo veiklos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija net du kartus kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) bei gavo STT atliktus šio fondo veiklos antikorupcinius vertinimus. Juos taip pat analizuosime priimdami sprendimus keisti šio fondo veiklą reguliuojančias įstatymo nuostatas“, – rašoma R.Karbauskio atsakyme.

Valdančiųjų lyderis taip pat pabrėžė, kad šios kadencijos Seimas darbą baigs lapkritį, todėl tikėtina, kad dėl šio įstatymo bus diskutuojama jau kitos kadencijos Seime.