Atsižvelgė į Lietuvos prašymą

Kaip teigė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, EK rimtai pažiūrėjo į daugiamečių pievų išlaikymo problemą, kuri mūsų šalies ūkininkams šiuo metu yra viena aktualiausių, ir įsiklausė į racionalų Lietuvos pasiūlymą sumažinti daugiamečių pievų ploto kasmečio santykio skirtumą nuo referencinio. Pasiūlymas buvo įtrauktas į deleguotojo akto pakeitimą, kuris po konsultacijų su šalių narių delegatais, kovo 12 d., buvo priimtas EK. Šiam deleguotajam aktui rašytine forma pritarė Europos Taryba ir galiausiai – EP.

Patvirtinus reglamento, susijusio su daugiamečių pievų išlaikymo nuostatomis, pakeitimus, dalis Lietuvai itin aktualių siūlymų įsigalioja atgaline data – nuo 2024 m. sausio 1 d. Tad šiemet daugiamečių pievų atkurti nereikės.

Kodėl iškilo problema?

Kaip informuoja ŽŪM, praėjusių metų gruodį, remiantis 2023 m. pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m. referenciniu santykiu, pareiškėjams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atkūrimo.

„2023 m. ūkininkai deklaravo 566,6 tūkst. ha daugiamečių pievų. Jų ploto santykis su visu deklaruotu plotu einamaisiais metais neturi sumažėti daugiau nei 5 proc., palyginti su tuo pačiu santykiu 2018 m. (referenciniai metai). Įvertinus šį skirtumą, Lietuvos ūkininkams būtų reikėję atkurti bent 87 tūkst. ha daugiamečių pievų“, – paaiškino Žemės ūkio ministerijos ES reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiomas Volkovas.

Tokie įpareigojimai daliai ūkininkų būtų buvę pernelyg nepalankūs ir sunkiai įgyvendinami. Todėl po aktyvių ministerijos derybų su EK šie sprendimai sustabdyti ir laukta EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetį santykio skirtumą nuo referencinio. Šių metų vasario mėnesį EK pristatė ES žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybai administracinės naštos ūkininkams mažinimo paketą. Jame atsižvelgta į Lietuvos prašymą peržiūrėti reikalavimus dėl daugiamečių pievų užskaitos.

„Deleguotojo reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios šiuo metu nedeklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje ir tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. ha pievų trūkumą. Tačiau, jei 2024 m. bus nustatyta, kad pievos ir toliau ariamos, o daugiamečių pievų sluoksnis mažėja, yra tikimybė, kad vėl bus susidurta su daugiamečių pievų problema“, – tęsė vyriausiasis patarėjas A. Volkovas.

Būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų – lygiaverčių alternatyvų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija.

 

Santykio vertinimo riba lieka nepakitusi

ES institucijų padaryti pakeitimai palankūs Lietuvai, tačiau pagrindinis strateginių planų reglamentas nesikeičia. Dėl šios priežasties būtina išlaikyti šiuo metu turimas daugiametes pievas, kad ateityje nesusidurtume su analogiška problema.

„Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų – lygiaverčių alternatyvų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija, – sakė ministras K. Navickas. – Noriu pabrėžti, kad pagrindinis strateginių planų reglamentas nesikeičia, 5 proc. pokyčio riba lieka galioti, todėl GAAB1 standarto turėtų laikytis visi pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos. Jas būtina saugoti ir nearti, jei ateityje nenorime vėl susidurti su daugiamečių pievų išlaikymo problema.“

Dėmesys daugiametėms pievoms išliks

„Siekiant, kad daugiamečių pievų problema vėl netaptų tokia opi, būtina kontroliuoti daugiamečių pievų plotus – tiek jų mažėjimą, tiek ir didėjimą, – kalbėjo vyriausiasis patarėjas A. Volkovas. – Pastebėdami, kad pastaruoju metu ūkininkai dalį šių pievų yra linkę suarti, numatėme palengvinimų daugiamečių pievų turėtojams dalyvauti gamybinėse ekoschemose, taip pat sukurtos naujos ekoschemos daugiamečių pievų įkūrėjams ir (arba) daugiamečių pievų turėtojams, kurie atnaujina daugiametes pievas.“

Užs. 1887694

Svarbu

Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas vyks nuo gegužės 2 d. iki birželio 21 d. Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki liepos 1 d.

Reglamento papildymas leidžia įtraukti į einamųjų metų skaičiavimą ir daugiametes pievas, kurios nėra šuo metu deklaruotos, bet yra daugiamečių pievų sluoksnyje – tai leidžia Lietuvai padengti 87 tūkst. hektarų (ha) pievų trūkumą.

„Tačiau jei 2024 metais bus nustatyta, kad pievos ir toliau ariamos, o daugiamečių pievų sluoksnis mažėja, yra tikimybė, kad vėl bus susidurta su daugiamečių pievų problema“, – pabrėžiama pranešime.

2023 metais ūkininkams deklaravus 566,6 tūkst. ha daugiamečių pievų, jų plotų santykis (palyginti su 2018 metais, kai tokių pievų plotas sudarė 694,5 tūkst. ha) sumažėjo daugiau nei 5 proc., todėl Lietuvos ūkininkams būtų reikėję atkurti bent 87 tūkst. ha daugiamečių pievų. Tokie įpareigojimai daliai ūkininkų būtų buvę sunkiai įgyvendinami.

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Daugiametė pieva yra žolėmis užsėti, neariami sklypai, kurių plotas negali būti mažesnis nei 5 proc., kitu atveju ūkininkai įpareigoti jas atkurti. Žemdirbių įsitikinimu, tai didelė našta, nes pievas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

Anot jos, EK pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) reglamento pakeitimus, kad būtų užskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nėra deklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje.

„Tai reiškia palankias žinias, kad Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės. Žinoma, būtina surasti tvarų ilgalaikį sprendimą dėl daugiamečių pievų, kad po kelerių metų netektų susidurti su ta pačia situacija“, – pranešime sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Praėjusių metų gruodį, remiantis 2023 metų pasėlių deklaravimo rezultatais ir privalomais veiksmais, kai daugiamečių pievų plotų santykis sumažėjo daugiau nei per 5 proc., palyginti su 2018 metų referenciniu santykiu, ūkininkams buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo.

Laukiant EK įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti pievų kasmetinį santykio skirtumą nuo referencinio, vėliau šie sprendimai buvo sustabdyti. 

Planuojama, kad Komisijos ES Tarybai ir Parlamentui pateikti pakeitimai įsigalios atbuline data nuo šių metų sausio 1 dienos, o tai reiškia, kad daugiamečių pievų atstatyti 2024 metais nereikės.

„Teigiamai vertiname, nes to ir buvo prašoma. Tą premjerė ir pažadėjo, nors tiesiogiai sakė, kad negali pagal teisę atsakyti už Nacionalinės mokėjimo agentūros darbą“, – LRT radijui trečiadienį sakė Ignas Hofmanas.

„Tas teisinio fakto sustabdymas ūkininkams leidžia kažkiek būti ramesniems. (...) Laikas buvo penkiolika dienų dėl apskundimo, dabar jį galima išnaudoti laukiant Komisijos (Europos Komisijos – BNS) atsakymo“, – pridūrė jis.

Vėliau jis BNS paaiškino, kad nuo gruodžio NMA ūkininkams siųstus pranešimus dėl daugiamečių pievų atkūrimo jų žemėse jie per 15 dienų galėjo apskųsti, tačiau ne visi tą padarė, nepaisant to, kad kai kuriems ūkininkams tokie pranešimai siųsti per klaidą ar nepagrįstai.

Anot I. Hofmano, pranešimų atšaukimas suteikia daugiau laiko daugiamečių pievų atkūrimo problemos sprendimui, be to, net jos neišsprendus gavę pranešimus ūkininkai vėl turės 15 dienų juos apskųsti.

„Galės ūkininkai iš naujo apskųsti sprendimą. Kiti ir per klaidą gavo, visokių situacijų buvo. Pirmi laiškai, kurie buvo išsiųsti, žmonės jau būtų praleidę tą terminą ir šitos galimybės nebeturėtų, dabar, kada atšaukė, tai turės, jeigu išspręs tą problemą. O jeigu ir neišspręs, tai vėl iš naujo galės tą daryti“, – BNS sakė I. Hofmanas.

Mums buvo pasakyta, kad galėsime keisti deleguotą reglamentą, reiškia, galėsime šiek tiek pakeisti referencinius plotus.

 

Vis dėlto I. Hofmanas tikisi, kad daugiamečių pievų atkūrimo problema bus išspręsta.

„Tikimės, kad tas referencinis dydis, tas pievų plotas, kuris 300 tūkstančiais hektarų yra daugiau nei, mūsų vertinimu, turėtų būti, nei visą laiką dešimt metų buvo, tikimės, kad tą pavyks pasiekti, ar per Europos Komisiją ar nacionaliniu lygiu kažkaip bus sprendžiama – tą irgi išgirdome pažadą“, – LRT radijui teigė Žemės ūkio tarybos pirmininkas.

I. Hofmano teigimu, Lietuvos daugiamečių pievų plotas turėtų siekti apie 400 tūkst. ha.

„Buvo visą laiką 400 tūkst. ha iki 2014 metų, bet dėl priimto sprendimo, kad pievos, kurios deklaruojamos penktus metus, sistema jas automatiškai paverčia daugiametėmis. Ūkininkai kitaip deklaruoti negalėjo, nors ta pieva galėjo būti sėjomainos dalis, persėjama kas du metai. Tos pievos daugiametės išaugo kultūrinių pievų sąskaita – šitų sumažėjo, o šitų išaugo dėl biurokratinės klaidos“, – BNS situaciją paaiškino I. Hofmanas.

Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius praėjusią savaitę pabrėžė, kad sisteminę klaidą buvo galima matyti jau anksčiau – nuo 2015 iki 2018 metų daugiamečių pievų plotas šoktelėjo nuo 500 tūkst. ha iki 750 tūkst. ha.

NMA sprendimas priimtas laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį, pirmadienį skelbė Žemės ūkio ministerija.

Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki kovo 20 dienos.

Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis antradienį sakė, jog pievas reikės atkurti, tačiau tikėtina, mažesnę dalį nei buvo numatyta iki šiol. Anot jo, tikimasi, kad EK leis sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį.

„Negali niekas atsipalaiduoti, kad tų pievų nereiks atstatinėti, tačiau svarbu yra, kad prieš savaitę įvyko susitikimai darbuotojų lygiu ir ministras susitiko su komisaru, Žemės ūkio direktorato vadovu. Mums buvo pasakyta, kad galėsime keisti deleguotą reglamentą, reiškia, galėsime šiek tiek pakeisti referencinius plotus“, – LRT radijui antradienį sakė E. Giedraitis.

Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais.

K. Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Sprendimas priimtas laukiant Europos Komisijos (EK) įvertinimo, kuris galėtų sudaryti prielaidas sumažinti daugiamečių pievų kasmetinį referencinį santykį.

„Agentūra jau šią savaitę pareiškėjus, kuriems 2023 metų gruodžio mėnesį buvo išsiųsti sprendimai dėl suartų daugiamečių pievų atstatymo, apie jų stabdymą informuos individualiais pranešimais“, – pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).

Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki kovo 20 dienos.

ŽŪM taip pat planuoja tikslinti 2023 metais parengtą durpžemių žemėlapį. Sulaukus pastebėjimų, jog informavimo dėl neatitikimų sistema yra per sudėtinga, ministerija inicijuos prioritetinių durpžemių plotų patikslinimą, neužkraunant šios atsakomybės ūkininkams.

„Dalis durpžemių duomenų yra paremti kelių dešimtmečių senumo matavimais, kurie kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, intensyvaus žemės naudojimo ariant) nebėra tikslūs – dėl durpių mineralizavimosi plotai realybėje yra sumažėję“, – teigiama pranešime.

Galutinį sprendimą dėl prievolės atkurti daugiametes pievas ir ganyklas ar dėl tokios prievolės atšaukimo planuojama pateikti iki kovo 20 dienos.

 

Prioritetiniai tikslinimo plotai – 2023 metais deklaruoti pasėlių plotai durpžemiuose, jų yra apie 30 tūkst. hektarų (ha).

Ministerija numatė iki šių metų pasėlių deklaravimo pradžios pakeisti teisės aktus dėl šlapynių ir durpynų apsaugos.

Lietuvos žemdirbiai praėjusią savaitę surengė protesto akciją – be kitų klausimų, jie ragino spręsti daugiamečių pievų atstatymo klausimą. Žemdirbių įsitikinimu, pievų atkūrimas yra didelė našta, nes jas reikia prižiūrėti, o ūkinės naudos nėra, pagaminama mažiau produkcijos, mažėja konkurencingumas.

Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte tuomet teigė, kad ji pažadėjo spręsti problemą ir pirmiausia atšaukti ūkininkams išsiųstus pranešimus atkurti šias pievas

Tuo metu premjerė vėliau teigė negalinti atšaukti NMA siųstų pranešimų, bet žadėjo ieškoti sprendimų, kad ūkininkai dėl to nepatirtų sunkumų. Ji pabrėžė, kad daugiamečių pievų atstatymo klausimas bus sprendžiamas tokiu būdu, kuris nepažeistų europinės teisės ir neužtrauktų Lietuvai baudų dėl neteisingo Europos Sąjungos reglamentų įgyvendinimo.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė praėjusią savaitę iš Europos Komisijos (EK) išgirdęs pažadą padėti spręsti pievų atkūrimo problemą ir rasti sprendimą dėl lankstesnių sąlygų.

Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais.

K. Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.