Įžvelgė konkurencijos stoką

Procesas dėl specializuoto atliekų surinkimo laivo įsigijimo Uosto direkcijoje jau vyksta daugiau nei metus. Dar pernai vasarą buvo pradėtos konsultacijos dėl šio laivo įsigijimo ir nuspręsta, kad specializuotą atliekų surinkimo veiklą galėtų vykdyti pats uostas.

Klaipėdos uoste yra privačių kompanijų atliekų surinkimo paskirties laivų. Buvo iškelta versija, kad ši paslauga Klaipėdos uoste vykdoma netinkamai, nes nėra konkurencijos. Bandyta įžvelgti netgi korupcinių jos vykdymo momentų, nors sutartis su atliekų surinkėjais Uosto direkcija pasirašo tik po surengtų viešųjų pirkimų procedūrų.

Korupciniam įtarimui pagrindo buvo davęs 2021 m. teisėsaugos vykdytas tyrimas dėl atliekų tvarkymo Klaipėdos uoste. Buvo iškelta įtarimų dėl kyšininkavimo atiduodant tvarkyti iš uosto ir Klaipėdos miesto surinktas atliekas.

Šiuo metu uoste atliekas iš laivų surenkanti bendrovė "Parsekas" skandale beveik nefigūravo. Teisėsauga domėjosi vienu jos darbuotoju, kuris šiuo metu bendrovėje nebedirba.

Tyrimas dėl korupcijos atliekų surinkimo sistemoje kol kas nėra pasibaigęs niekuo. Tai yra byla, tirta pagal Baudžiamojo kodekso kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto pavojingų medžiagų gabenimo veikas, teismų nepasiekė.

Uosto direkcija toliau žengia link to, kad būtų įsigytas specializuotas atliekų surinkimo laivas.

Ginčai valdžios institucijose

Uosto direkcijos planuojamas įsigyti atliekų surinkimo laivas sulaukė kritikos Seime.

"Ar valstybė yra tokia turtinga, kad gali išleisti 4 mln. eurų atliekų surinkimo laivui pirkti?" – klausė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Jo vertinimu, šiukšlių, fekalinių vandenų ir kitokių skysčių surinkimo laivas Uosto direkcijai nereikalingas, nes šią paslaugą galinčios vykdyti privačios kompanijos pagal skelbtus viešųjų pirkimų konkursus.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, skirtingai nei R. Žemaitaitis, įsitikinęs, kad atliekų surinkimo laivas Uosto direkcijai yra reikalingas. Surinkti atliekas iš laivų Lietuva yra įsipareigojusi pagal tarptautines jūrų konvencijas, todėl esą labai svarbu, kad būtų teikiama kokybiška ir garantuota paslauga.

Minimas ir į viešumą iškeltas korupcinis skandalas dėl atliekų surinkimo Klaipėdoje. Jis paskatinęs, kad Uosto direkcija įsigytų tokį laivą. Nors iki šiol Uosto direkcijoje buvo laikomasi nuostatos, kad ji neturėtų užsiimti kokia nors komercine veikla.Uosto direkcija bandė užsiimti komercine veikla, bet nesėkmingai. Ji buvo nusipirkusi uosto vilkiką "Stumbras", tačiau taip ir nekonkuravo su vilkikų paslaugas teikusiomis privačiomis kompanijomis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vilkiką „Stumbras" įsigijo 2000-aisiais, jį ilgą laiką nuomojo ir pardavė 2016 m.

Uosto direkcija prieš 4–5 metus ketino įsigyti ir uosto žemsiurbę, bet suprato, kad toks laivas kainuotų brangiai, o nauda iš jo būtų abejotina.

Vėl paskelbė konkursą

Galbūt, kai Uosto direkcija nuo 2023 m. sausio 2 d. taps akcine bendrove, kiti jos komercinės veiklos bandymai bus sėkmingesni.

Uosto direkcija toliau žengia link to, kad būtų įsigytas specializuotas atliekų surinkimo laivas. Tai būtų 40–45 m ilgio laivas su specializuotomis talpyklomis ir šiukšlių surinkimo konteineriais. Jis galėtų plaukioti ir uoste, ir teritorinėje jūroje, pavyzdžiui surinkti atliekas iš Būtingės naftos terminalo laivų. Laivą aptarnautų trys įgulos nariai – kapitonas, mechanikas ir jūreivis-motoristas.

Šiemet lapkričio 30 d. vėl buvo paskelbtas naujas viešojo pirkimo konkursas. Jį planuojama baigti kitų metų sausį.

Specializuoto atliekų surinkimo laivo viešojo pirkimo konkursas jau vyko šiemet sausio–kovo mėnesiais. Siūlymus statyti naują atliekų surinkimo laivą buvo pateikusios Klaipėdoje esanti Vakarų Baltijos laivų statykla, Estijos "Baltic Workboats" ir Suomijos "Lamor Corporation". Jų pasiūlytos kainos buvo gerokai didesnės, nei Uosto direkcija tikėjosi, tiksliau – nei ji buvo numačiusi, todėl ji visus pasiūlymus atmetė.

Dabar jau greičiausiai bus taip, kad Uosto direkcijai dėl infliacijos tikrai nepavyks įsigyti laivo pigiau, nei buvo siūloma kovo mėnesį.

Komentaras

Algis Latakas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius

Pagal galiojančias taisykles, atplaukę ir prieš išplaukdami iš Klaipėdos uosto laivai privalo pristatyti į uosto priėmimo įrenginius atliekas. Organizuoti laivuose atliekų perdavimą atliekas yra įpareigota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šios paslaugos rinka Klaipėdoje šiuo metu yra labai maža. Siekdami kokybiškų paslaugų, konkurencingų kainų, buvo priimtas sprendimas įsigyti atliekų surinkimo laivą. Paskelbėme konkursą įsigyti tokį laivą. Planuojamo statyti laivo pagrindinis uždavinys – surinkti atliekas iš visų į Klaipėdos uostą atplaukusių laivų, jas transportuoti ir perduoti į krante esančius valymo įrenginius. Laivas turi būti suprojektuotas ir pastatytas kaip lijalinių vandenų, nuotekų, šlamo ir šiukšlių surinkimo, transportavimo ir atidavimo laivas. Laive turės būti sumontuota šiuolaikiška, aukščiausius saugos ir priešgaisrinius reikalavimus atitinkanti įranga, lijalinių vandenų valymo įranga. Vienas iš labai svarbių kriterijų – laivas turi būti varomas elektriniais varikliais. Siekiame, kad ateityje visi Uosto direkcijos laivai būtų draugiški aplinkai. Įgyvendindami žaliosios krypties programą, ties Kruizinių laivų terminalu įrengiame buitinių nuotekų tinklus. Į juos tiesiogiai bus priduodamos nuotekos iš laivų, taip efektyvinant nuotekų surinkimą.

Įpareigojimas pirkti laivą?

Seime, Vyriausybės valandoje, iškilo klausimas dėl Klaipėdos uoste planuojamo įsigyti atliekų surinkimo laivo.

"Analizuodami viešuosius pirkimus radome tokį skelbimą, kad Klaipėdos valstybinis uostas perka atliekų surinkimo laivą", – pastebėjo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.

Jam nuostabą sukėlė tai, kad perkamas laivas, kuris nesantis reikalingas, nes šiukšlių, fekalinių vandenų ir kitokių skysčių iš laivų surinkimą vykdančios privačios kompanijos, kurios dalyvauja Uosto direkcijos skelbtuose šių paslaugų teikimo konkursuose.

"Ar valstybė tokia turtinga, kad gali išleisti 4 mln. eurų pirkti laivui? Kiek šnekėjausi su uostininkais ir Susisiekimo ministerijos specialistais, jie teigė, kad esantys įpareigoti pirkti tokį laivą", – Seime tvirtino R.Žemaitaitis.

Nekomercinė Uosto direkcija

Reikalingas ar ne uoste atliekų surinkimo laivas, turėtų spręsti patys uostininkai. Bendra nuostata yra tokia, kad, pagal dabartinę uosto veiklos struktūrą, Uosto direkcija negalėtų užsiimti komercine veikla. Todėl ji neturi su komercine veikla susijusių laivų.

Būdama valstybės įmonė, Uosto direkcija negalėjo vykdyti komercinės veiklos, o tapusi akcine bendrove ji tokia veikla galėtų užsiimti.

Seniau Uosto direkcija buvo įsigijusi uosto vilkiką, bet jį teko nuomoti. Taip pat Uosto direkcija planavo pirkti žemsiurbę. Dėl to, kad ji vykdytų ne tik uosto priežiūros, bet ir iš dalies komercinę veiklą, šio projekto teko atsisakyti.

Būdama valstybės įmonė, Uosto direkcija negalėjo vykdyti komercinės veiklos, o tapusi akcine bendrove ji tokia veikla galėtų užsiimti.

Pagal planą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kaip valstybės valdoma akcinė bendrovė pradėtų veikti nuo 2023 m. sausio 1 d.

Sprendimą pateisinęs skandalas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas mano, kad nuosavas atliekų surinkimo laivas Klaipėdos uoste yra reikalingas.

Atliekų surinkimas iš laivų yra Lietuvos įsipareigojimas pagal įvairias tarptautines jūrų konvencijas, todėl labai svarbu, kad jis būtų atliekamas kokybiškai. Jei tai nebūtų daroma, Lietuva galėtų nukentėti.

"Pernai lapkritį į viešumą iškilo korupcinis skandalas apie tai, kad galėjo vykti piktnaudžiavimas surenkant atliekas. Manau, kad dėl to Uosto direkcija įvertino, jog geriau turėti nuosavą laivą, nei pirkti paslaugas iš tiekėjų", – svarstė S.Gentvilas.

Priminsime, kad pernai lapkričio viduryje Klaipėdos apygardos prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba pristatė, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėto pavojingų atliekų išgabenimo iš laivų, kurie buvo Klaipėdos uoste. Buvo minimi 30 veiklos epizodų, už kuriuos numatyta atsakomybė pagal septynis baudžiamojo kodekso straipsnius.

Universalus laivas

Tai būtų 23–40 m ilgio, 7–10 m pločio laivas. Jis būtų suprojektuotas ir pastatytas kaip lijalinių vandenų, nuotekų, šlamo ir šiukšlių surinkimo ir transportavimo laivas. Atliekos ir šiukšlės bus surenkamos iš atplaukusių į Klaipėdos uostą laivų, transportuojamos ir atiduodamos į kranto valymo įrenginius. Reikia, kad laive būtų ne mažiau kaip 8 krovininės talpyklos, skirtos lijaliniams vandenims, išvalytiems vandenims, nutekamiems vandenims ir šlamui priimti. Bendra jų talpa būtų 400–500 kubinių metrų.

Ant pagrindinio denio turėtų būti išdėstyti ir 10 šiukšlių konteinerių arba vienas 20 pėdų konteineris. Taip pat turės būti numatyta ir boninių užtvarų ričių vieta. Konteineriams ir ritėms turės būti numatyti tvirtinimo mazgai.

Ant denio būtų ir trys ne mažiau kaip 60 kubinių metrų per valandą našumo siurbliai, skirti lijaliniams vandenims ir atliekoms iš krovininių laivų pumpuoti. Lijaliniams vandenims valyti būtų sumontuotas specialus įrenginys, kurio našumas ne mažesnis kaip 5 kubiniai metrai per valandą.

Nedidelė įgula

Laivas turėtų ir savo autonomines talpykles, o svarbiausia – iki 10 kubinių metrų dyzelino rezervuarą. Jis dirbtų Klaipėdos uoste ir jo prieigose nepertraukiamu kasdieniu 24 valandų budėjimo grafiku.

Laivą vienu metu valdytų trijų žmonių įgula – kapitonas, mechanikas ir jūreivis – motoristas. Jūrininkai jame dirbtų pamainomis.

Numatyta, kad laivas būtų dyzelinis. Siekiant padidinti manevringumą, laive būtų sumontuotas priekio pavairavimo įrenginys.

Laivas privalo būti ledo klasės ir būtų pritaikytas dirbti esant iki 15 centimetrų ištisiniam ir iki 30 centimetrų laužytam ledui. Jo korpusas ir antstatas būtų pagaminti iš jūrinio plieno. Pageidaujama, kad laivo priekyje būtų sumontuotas teleskopinis kranas, skirtas žarnų, šiukšlių konteinerių, 20 pėdų konteineriui ar ritėms su boninėmis užtvaromis kelti. 

Paklausa yra išaugusi

Pasirenkant laivo modelį kreipiamasi konsultacijų į laivų statytojus, kad rekomenduotų gerąją praktiką Vakarų Europos uostuose užtikrinančio atliekų surinkimo ir vandenų valymo laivo konstrukciją.

Konsultacijos gali būti tarsi konkursas, kad ateityje pasiūlytas vienas ar kitas laivo variantas bus pasirinktas statyti toje gamykloje, kuri pasiūlys priimtiniausią projektą.

Šiuo metu tokių laivų paklausa Europos uostuose yra išaugusi. Tai lėmė ir nauja laivų balastinių laivų direktyva, ir sugriežtinti aplinkosauginiai reikalavimai į uostą atplaukiantiems laivams.