Jei Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas bus priimtas, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2025 metų gegužės – tada turi baigtis išmaniųjų kasos aparatų įdiegimas.

Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.

Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.

Apvalinimas nebūtų naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.

Už apvalinimo tvarkos pažeidimus numatomi įspėjimai arba 100-500 eurų baudos, įmonėms – 200-1 tūkst. eurų baudos. Jos dvigubėtų už pakartotinius pažeidimus.

Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama. Estija taip pat ketina įvesti smulkių centų apvalinimą nuo 2025 metų. 

Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymo projektą balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 16, o 29 susilaikė.

Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas pabrėžė, kad verslas suapvalinimą panaudos savo tikslams.

„Jokių saugiklių nėra, kurie prekybininkus varžytų pasipelnyti iš pirkėjų“, – Seimo posėdyje teigė jis.

Be kita ko, jis mano, kad už tų pačių prekių krepšelį skirtingais būdais – grynaisiais  ir mokėjimo kortele – atsiskaitantys  pirkėjai bus diskriminuojami.

Liberalas Andrius Bagdonas tikino, kad bus sutaupytas ne vienas milijonas eurų, nes atsisakius smulkių monetų  nebereikės jų kalti, vežioti.

Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad dėl apvalinimo verslas didins kainas, todėl padidės PVM surinkimas į biudžetą. Jis siūlė nepriimti įstatymo, kol nėra vieningo sprendimo šiuo klausimu Europos Sąjungoje. 

Apvalinimas galiotų nuo 2025 metų gegužės – tada turi baigtis išmaniųjų kasos aparatų įdiegimas.

 

Tuo metu „valstietis“ Valius Ąžuolas kėlė klausimą, kiek teks mokėti už dabar 1 centą kainuojantį plastiko maišelį: „Vieną ar suapvalinus penkis?“

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sako kad dėl apvalinimo ir praradimų, ir naudos turės ir verslas, ir gyventojai. 

Apvalinimas galiotų nuo 2025 metų gegužės – tada turi baigtis išmaniųjų kasos aparatų įdiegimas.

Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.

Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.

Apvalinimas nebūtų naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosiu pinigus, grynųjų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.

Už apvalinimo tvarkos pažeidimus numatomi įspėjimai arba 100–500 eurų baudos, įmonėms – 200–1 tūkst. eurų baudos. Jos dvigubėtų už pakartotinius pažeidimus.

Šešiose Europos Sąjungos valstybėse siekiant atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų galutinė prekių suma jau yra apvalinama. Estija taip pat ketina įvesti smulkių centų apvalinimą nuo 2025 metų.

Keista replika

„Kauno dienos“ skaitytojas Romas stebėjosi bankų nustatyta tvarka, kai negalima už paslaugas atsiskaityti kortele. Bankų skyriuose už paslaugas paprašyta susimokėti grynaisiais arba padaryti pervedimą per e. banką.

Vyrui iš kiekvieno šalyje veikiančio banko reikėjo gauti pažymą dėl turimų sąskaitų. Žinoma, ši paslauga kiekviename banke mokama, tačiau tik viena įstaiga už šią paslaugą leido atsiskaityti mokėjimo kortele.

„Labai keista, kad šalyje skatinama kuo daugiau naudotis mokėjimo kortelėmis, įvedami ribojimai atsiskaitymams grynaisiais pinigais, o bankai – tarsi atskira respublika. Čia kortelių nepriima. Viename banke man pasakė, kad jie – ne parduotuvė, todėl neturi kortelių skaitytuvo. Absurdas, kai klientai negali atsiskaityti jiems patogiu būdu. Dabar grynaisiais pinigais išvis retai atsiskaitau, todėl teko specialiai eiti iki bankomato, kad banko skyriuje galėčiau už tą pažymą sumokėti“, – stebėjosi kaunietis.

Skirtinga tvarka

Jis atkreipė dėmesį, kad kiekviename banke galioja skirtinga sistema, kaip atsiskaityti už paslaugas. Jei esi konkretaus banko klientas, gali už paslaugas nurašyti nuo sąskaitos, jei nesi klientas – reikia susimokėti vietoje.

Štai „Luminor“ banko skyriuje vyras už paslaugą galėjo sumokėti kortele. Tai vienintelis bankas, suteikęs tokią galimybę. Tačiau šis bankas nepriima grynųjų pinigų.

Medicinos ir Šiaulių bankuose kauniečiui teko krapštyti iš piniginės kupiūras, nes šiuose bankuose mokėjimo kortele atsiskaityti negalima, už paslaugas mokama tik grynaisiais. „Swedbank“ taip pat nepriima mokėjimo kortelės, tik grynaisiais. Žinoma, jei asmuo yra klientas, galima sumą nurašyti nuo sąskaitos.

„Nustebino ir SEB bankas. Jo skyriuose negalima sumokėti nei kortele, nei grynaisiais pinigais. Išrašo sąskaitą ir reikia pačiam pervesti pinigus per e. banką. O jei tokio neturi? Matyt, tada tektų eiti į pašto skyrių ir mokėti kaip už komunalinius mokesčius. Visiškai nepatogi sistema“, – dėstė kaunietis Romas.

Tvarka: Medicinos ir Šiaulių bankuose už paslaugas galima atsiskaityti grynaisiais. Regimanto Zakšensko nuotr.

Analizuoja poreikius

Kodėl bankuose negalima atsiskaityti mokėjimo kortele, paprašėme pakomentuoti Lietuvos banko asociacijos (LBA) specialistų. Šie pažymėjo, kad kiekvienas šalyje veikiantis bankas pats nustato tvarką, kaip banko skyriuose atsiskaityti už paslaugas.

„Apgailestaujame dėl nepatogumų, su kuriais susidūrė jūsų minimas gyventojas. Norime atkreipti dėmesį į tai, kad skirtingi bankai ir kredito unijos priima skirtingus sprendimus dėl teikiamų paslaugų. Kiekviena finansų įstaiga individualiai analizuoja savo klientų poreikius, tad ir situacija klientų aptarnavimo skyriuose gali skirtis“, – teigė LBA komunikacijos vadovė Aistė Vaberaitė.

Pasak jos, dauguma atvejų mokesčiai už paslaugas bankų ir kredito unijų klientų aptarnavimo skyriuose yra nurašomi tiesiai nuo sąskaitos. Toks būdas taikomas tais atvejais, kai aptarnaujamas tos pačios finansų įstaigos klientas.

„Kitu atveju prašoma už paslaugas atsiskaityti pervedimu per interneto ar mobilųjį banką. Tai padaryti dažnai galima pačiame klientų aptarnavimo skyriuje – daugelis finansų įstaigų juose yra įrengusios ir savitarnos zonas, t. y. pinigus galima pervesti čia pat, neišeinant iš skyriaus patalpų. Skyriuje dirbantis vadybininkas gali ir pakonsultuoti, kaip atlikti pervedimą per interneto banką, jei gyventojui sudėtinga tai padaryti savarankiškai. Finansų įstaigų darbuotojai ne tik talkina atliekdami reikalingus mokėjimus, bet ir moko gyventojus naudotis skaitmeninėmis paslaugomis. Kai kurių bankų ir kredito unijų klientų aptarnavimo padaliniuose suteikiama galimybė atsiskaityti ir mokėjimo kortelėmis“, – dėstė LBA atstovė.

Viename banke pasakė, kad jie – ne parduotuvė, todėl neturi kortelių skaitytuvo.

A. Veberaitė teigė, kad dauguma klientų konsultavimo skyrių jau ne vienus metus dirba be grynųjų pinigų. Kaip, esą, rodo praktika, poreikis už paslaugas atsiskaityti grynaisiais yra mažas, o sąnaudos už grynųjų pinigų tvarkymą, inkasavimą – didelės.

„Lietuvos bankas yra atkreipęs dėmesį, kad grynųjų pinigų naudojimas lemia sąnaudas, susijusias su apsirūpinimu grynaisiais pinigais ir jų tvarkymu (pavyzdžiui, grynųjų pinigų išėmimu iš mokėjimo sąskaitos, inkasavimu), dėl to gali padidėti prekės ar paslaugos kaina. Todėl gyventojams siūloma mokėjimus atlikti pervedimu per banką“, – nurodė LBA komunikacijos vadovė.

Be to, Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikto tyrimo duomenys rodo, kad kasmet mažėja besilankančių fiziniuose klientų aptarnavimo skyriuose. Pavyzdžiui, 2017 m. dažnai banko skyriuose lankėsi 10 proc., 2022 m. – jau tik 3 proc. respondentų. Skaitmeninėmis paslaugomis (interneto banku) 2017 m. naudojosi 70 proc., 2022 m. – jau 89 proc. respondentų.

„Todėl fiksuojamas ir mažesnis fizinių paslaugų poreikis, finansų įstaigos siekia užtikrinti, kad tokių paslaugų kaina atitiktų gyventojų lūkesčius. Tikime, situacijos sprendimą galima rasti visais atvejais – finansų įstaigos yra suinteresuotos užtikrinti kuo geresnę paslaugų kokybę. Tad, kilus neaiškumų ar susidūrus su nepatogumais, kviečiame apie tai kalbėtis su banku ar kredito unija“, – komentavo A. Veberaitė.

Nemato poreikio

Kai kurie bankai pateikė papildomą komentarą dėl galimybės atsiskaityti banko skyriuose.

„Luminor“ banko atstovė Agnė Mažeikytė-Šmeliova „Kauno dienai“ teigė, kad šio banko klientų konsultavimo centruose už suteiktas paslaugas galima atsiskaityti keliais būdais: suma gali būti nurašoma tiesiai nuo sąskaitos (jeigu asmuo yra banko klientas), atliekamas mokėjimas kortele arba pinigai pervedami per banką (centruose yra savitarnos zonos, kur galima prisijungti prie savo e. banko).

„SEB banko skyriai be grynųjų pinigų dirba nuo 2019 m. pabaigos ir siūlo patogių ir paprastų alternatyvų, kaip prireikus pervesti reikalingus mokesčius be grynųjų pinigų“, – panašią poziciją įvardijo ir SEB atstovė spaudai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė.

„Mūsų banke už daugumą paslaugų galima atsiskaityti net trimis būdais: grynaisiais pinigais, nurašant mokesčius nuo kliento banko sąskaitos arba pervedant mokestį į banko sąskaitą, todėl manome, kad klientai turi pakankamai pasirinkimų atsiskaityti jiems patogiu būdu“, – antrino ir Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

„Kadangi bankas nieko neparduoda – atsiskaitymo priemonės skyriuose nereikalingos. Tokiais atvejais, kai yra užsakoma mokama paslauga, bankas mokestį už paslaugą nuskaito tiesiai iš kliento sąskaitos. Ypač retais atvejais, jeigu sąskaitoje nepakanka lėšų arba klientas pageidauja, mokestį už paslaugą galime priimti grynaisiais pinigais. Tai niekuo nesusiję su Šiaulių banko pozicija apie grynuosius pinigus – tiesiog nėra mokėjimo skaitytuvų skyriuose paklausos“, – komentavo Šiaulių banko Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė.

Pinigai: pastebima, kad lietuviai vis rečiau atsiskaito grynaisiais, tačiau banko skyriuose jų gali prireikti. Regimanto Zakšensko nuotr.

Nėra reikalavimų

Šalyje veikiančias finansų įstaigas prižiūri Lietuvos bankas. Jo atstovai dienraščiui aiškino, kad teisės aktuose nėra nustatytų reikalavimų, kokias konkrečias paslaugas skyriuose turi teikti bankai ir koks turi būti atsiskaitymo būdas.

„Iš esmės tai lemia bankų rinkodaros strategija, konkrečių paslaugų paklausa, populiarumas ir kiti veiksniai. Kalbant apie atsiskaitymą už paslaugas, svarbu, kad bankai klientus aiškiai, ir jeigu įmanoma, iš anksto informuotų apie tai, kokiomis priemonėmis (grynaisiais, mokėjimo kortelėmis ar abiem būdais) pas juos galima būtų atsiskaityti.

Galbūt mažiau nepatogumų klientams kiltų, jeigu institucijos galėtų reikiamą informaciją gauti tiesiai iš bankų ir kitų finansų įstaigų e. būdu. Lietuvos bankas nuolat vertina, kaip bankai ir kitos finansų įstaigos teikia paslaugas klientams ir siekia, kad paslaugų kokybė gerėtų“, – nurodė Lietuvos banko atstovas spaudai Griedrius Šniukas.

Beje, dar 2019 m. Lietuvos bankas buvo išsakęs poziciją dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais ir kortele. Pasak banko ekspertų, pirmenybė neteikiama nė vienam būdui.

„Lietuvos bankas grynuosius eurus (eurų banknotus ir monetas) ir negrynuosius eurus (mokėjimo korteles, e. pinigus ir kt.) laiko vienodai tinkamomis priemonėmis atsiskaityti už įsigytas prekes ir suteiktas paslaugas, neteikia pirmenybės nė vienai iš jų ir siekia didinti visos mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių rinkos konkurencingumą dėl pačių vartotojų ir įmonių interesų.

Atsisakymas priimti grynuosius eurus atsiskaitant, kaip alternatyvą pasirenkant kitas teisėtas mokėjimo ir atsiskaitymo priemones, nepažeidžia galiojančių teisės aktų. Atsisakymas priimti grynuosius eurus atsiskaitant laikytinas priimtinu, jeigu sandorio šalys yra susitarusios dėl kitų teisėtų mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių arba potencialus pirkėjas aiškiai ir iš anksto informuojamas dėl galimų mokėjimo ir atsiskaitymo priemonių“, – skelbta Lietuvos banko interneto puslapyje.

Tuomet kyla klausimų, kam daromos įvairios reformos, skatinama naudoti elektroninius atsiskaitymo būdus, jei toli gražu ne visur galima jais atsiskaityti. Kai kurios gyvenimiškos situacijos parodo, kad grynųjų pinigų kišenėje visada verta turėti.

„Jums grynų pinigų nereikia, laikykite tik banke... Valstybinėje įstaigoje atsiskaitymai – tik grynais“, – taip savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė Darius Jonušis.

Vyras pasidalijo nuotrauka iš Registrų centro, kur norėjo savitarnos kasoje atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas.

J. Kalinsko/BNS nuotr.

„Kauno diena“ pasiteiravo, kodėl Registrų centre negalima atsiskaityti banko kortele. Šios įstaigos atstovai patikslino, kad padaliniuose už Registrų centro teikiamas paslaugas galima atsiskaityti įvairiais būdais, o klientas buvo suklaidintas.

Sutinkame, kad nuotraukoje matoma informacija galimai klaidina klientus.

„Visuose Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose galima atsiskaityti tiek bankine kortele, tiek grynaisiais pinigais. Socialiniame tinkle paskelbtame įraše ir nuotraukoje matomas savarankiško atsiskaitymo terminalas ir tik šiame terminale klientai gali atsiskaityti grynaisiais pinigais. Tačiau padalinyje taip pat veikia ir įprasta kasa, kurioje klientai už paslaugas gali atsiskaityti ir grynaisiais pinigais, ir banko kortele“, – komentavo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

„Sutinkame, kad nuotraukoje matoma informacija galimai klaidina klientus dėl atsiskaitymo galimybių, todėl šią informaciją nedelsiant patikslinsime. Be to, už visas Registrų centro paslaugas klientai gali atsiskaityti bankiniu pavedimu, „Perlo“ terminaluose ar Registrų centro savitarnoje, jei paslaugos užsakomos savitarnos sistemoje“, – pridūrė pašnekovas.

Po „Kauno dienos“ publikacijos Registrų centras pakeitė užrašą ant savitarnos kasos, kad neliktų dviprasmybių.

Registrų centro nuotr.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas Seimui siūlo nustatyti 3 tūkst. eurų, o Vyriausybė – 5 tūkst. eurų ribą – virš jos atsiskaityti būtų galima tik negrynaisiais.  

Seimas po svarstymo jau yra pritaręs Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektui, kuris nuo lapkričio siūlo leisti sandorius grynaisiais tik iki 3 tūkst. eurų.  

Pataisos taip pat numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, būtų pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių. 

Taip pat numatyta, kad atsiskaitymai grynaisiais būtų toleruojami, pavyzdžiui, kai viena pusė neturi sąskaitos, reikia atsiskaityti greitai. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turėtų informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją.  

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1 250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.  

Įmones, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, siūloma pripažinti neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.

Seimui siekiant apriboti atsiskaitymus grynaisiais, grupė valdančiųjų ir opozicijos atstovų Seime įregistravo Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kurioms komitetas trečiadienį pritarė.

Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisoms, ribojančioms atsiskaitymus grynaisiais – nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

Seimas taip pat svarsto Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų 300–900 eurų, įmonėms arba jų vadovams – 600–1500 eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos būtų atitinkamai iki 2,4 tūkst. ir iki 3 tūkst. eurų.

VMI atstovė: atsiskaitymų grynaisiais išimtis reabilituotų pažeidėjus

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kritikuoja siūlymą taikyti išimtį ir kai kuriais atvejais leisti grynaisiais atsiskaityti virš 3 tūkst. eurų.

VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sako, kad Seimui pritarus siūlomai išimčiai, pasikartotų situacija, kai buvo reikalaujama VMI pranešti, jeigu per metus grynaisiais gaunama daugiau negu 15 tūkst. eurų.  

„Noras papiktnaudžiauti atsiras ir jie teiks pranešimus. Nuogąstaujame, kad tas pranešimo pateikimas nereabilituotų pažeidimo ir nesutrukdytų pasiekti kitų tikslų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė R. Virvilienė.

Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisoms, kuriomis nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų. Išimtys būtų taikomos, jeigu nebūtų galima atsiskaityti pavedimu ar banko kortele. Tada sandorio šalys per 10 dienų VMI turėtų pranešti apie tokį atsiskaitymą, nurodant priežastį.

„Baiminuosi, kad ar nebus taip, kad jeigu asmuo pateiks pranešimą, kad negalėjo atsiskaityti negrynaisiais, neįgaus to teisinio stabilumo ir negalėsime nuneigti, kad asmuo negali grįsti grynaisiais gautų pajamų savo išlaidų“, – kalbėjo VMI atstovė.

R. Virvilienė mano, kad įteisinus išimtį VMI gaus šimtus pranešimų apie atsiskaitymus grynaisiais virš 3 tūkst. eurų. 

Pasak jos, kai buvo įvestas reikalavimas kartą per metus teikti pranešimą apie gautas 15 tūkst. eurų viršijančias pajamas, pirmaisiais metais gauta 315 tokių pranešimų dėl 13 mln. eurų pajamų. 

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad įstatymą priimti su išimtimi geriau negu jo visai nepriimti.

„Jeigu įkalsime griežtą reikalavimą jokiais būdais neatsiskaitinėti grynaisiais, galime sužlugdyti iš viso įstatymo priėmimą“, – įspėjo jis.

Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą jo nariai balsavo bendru sutarimu.

Komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, atsižvelgta į tai, kad tiriant korupcines bylas randamos didelis grynųjų pinigų sumos. Seimo narys abejoja, ar ribojimus reikėtų taikyti atskiriems sektoriams, atsižvelgiant, kiek juose yra „šešėlio“. 

„Tada demonizuotume tuos sektorius, jeigu įvestume reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais atskiruose sektoriuose“, – teigė jis. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Antonis Mikulskis siūlė nustatyti 5 tūkst. eurų ribą, nes kitu atveju būtų per brangu administruoti tokius sandorius, o Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus mano, kad toks sprendimas didintų skaidrumą. 

„Tai būtų papildomas įrankis tyrinėjant neskaidrius sandorius“, – komiteto posėdyje sakė Ž. Bartkus.

M. Majauskas priminė, kad pirmos pataisos dėl atsiskaitymų grynaisiais Seime pradėtos svarstyti dar 2015 metais, kai Vyriausybei vadovavo Algirdas Butkevičius. Tada irgi buvo siūloma 3 tūkst. eurų riba.

A. Butkevičius siūlė pataisas priimti „nesileidžiant į ilgas, plačias ir viešas diskusijas“, nes kitaip jos vėl bus padėtos į stalčius.

Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkės pavaduotojas Artūras Klerauskas priminė, kad Briuselis grynųjų pinigų atsiskaitymų ribojimus siūlo taikyti visuose sandoriuose, o ne tik ten, kur didžiausias „šešėlis“.   

Pasak M. Majausko, kitose Europos Sąjungos valstybėse jau taikomi griežtesni apribojimai, pavyzdžiui, Ispanijoje nustatyta 2,5 tūkst. eurų riba, Rumunijoje – 2,26 tūkst. eurų, talijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje – 1 tūkst. eurų, o Graikijoje – tik 500 eurų.

Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės duomenimis, Slovakijoje atsiskaitymai grynaisiais leidžiami iki 15 tūkst. eurų.

Be to, ji pranešė, kad kai kuriose šalyse sandoriai grynaisiais nepripažįstami sąnaudomis.

Grynieji mokėjimai – iki 10 tūkst. eurų

Automobilius parduodančios įmonės „Deals on Wheels“ savininkui Laurynui Boguševičiui savo klientams neretai tenka atsakyti taip: „Nepriimam grynų pinigų“. Ir nors verslininkas sakė, kad žmonės vis rečiau atsiskaito grynaisiais, prieš kelias dienas sulaukė kliento, kuris tiesiog bruko 10 tūkst.

„Mojuoja aikštelėje tais pinigais, reikalauja priimti, nes čia gi pinigai“, – pasakojo Laurynas.

Verslininkas grynųjų nepriima dėl to, kad, gavę didesnę nei 10 tūkst. eurų sumą turi pranešti tarnyboms.

„Jau pats procesas nėra labai malonus. Ne dėl to, kad tu darai ką nors blogo, bet pats pojūtis lyg darytum. Kitas dalykas yra rizika. Jeigu tu priimi grynus pinigus autosalone, tai galimai pas tave tų grynų pinigų turėtų būti daug, gal kam nors šaus į galvą apiplėšti“, – sakė Laurynas.

Tačiau kol vieni grynųjų dar bando atsikratyti, kiti jų nemato jau seniai.

„Paskutinius porą metų nesusidūrėm“, – sakė NT brokerė Olga Akelienė.

Visi mes – civilizuoti žmonės ir atlyginimus gauname į sąskaitą.

Brokerė pasakojo, kad anksčiau žmonės už butą grynaisiais įnešdavo ir keliasdešimt tūkstančių, tačiau dabar reta nekilnojamojo turto įmonė apskritai turi kasą gryniesiems priimti. Pasikeitė ir klientų įpročiai.

„Visi mes – civilizuoti žmonės ir atlyginimus gauname į sąskaitą, atitinkamai ir pervedame visus pinigus“, – tikino O. Akelienė.

Tačiau vis dar mėgstantys atsiskaityti grynaisiais, turėtų suklusti, mat laikydamiesi bendrijos rekomendacijų Finansų ministerija ketina nustatyti 10 tūkst. eurų atsiskaitymo grynaisiais ribą. Sako, taip kovos su šešėliu.

Pasak ministrės, Ispanijoje gryniesiems taikoma 2,5 tūkst. eurų riba, Prancūzijoje ir Portugalijoje – vos tūkstantis.

Kol įmonės apie atsiskaitymo grynaisiais praktiką kalba vis dar vangiai, politikai duria pirštu į nekilnojamojo turto rinką, tačiau ragina neskubėti priimant sprendimus.

Freepik.com nuotr.

„Galbūt yra sąžiningų, skaidrių priežasčių, kodėl žmonės taupo ir laiko pinigus grynaisiais. Jeigu mes norime užtikrinti, kad tie pinigai būtų lygiai taip pat saugiai banke, tai turi būti ir iš Bankų asociacijos atitinkamas žingsnis sumažinant bankinius įkainius“, – kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

„Problemos tiems, kas tikrai turi legalius pinigus, už juos yra sumokėję mokesčius, gali patvirtinti jų kilmę, absoliučiai jokios nebus. Ta 10 tūkst. suma yra labai aukšta“, – šnekėjo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

Kai kurie verslininkai pasipiktinę

Tačiau verslas atkerta: grynųjų ribojimai vargu ar kovoja su šešėliu, esą tokie ribojimai paveiktų legaliai dirbančius, o turintys neapskaitytų grynųjų suras įvairiausių landų.

„Kai valdžia sako, jog tai sumažins šešėlinę ekonomiką, tai mums yra juokinga, todėl, kad ne tokiu būdu reikia mažinti šešėlinę ekonomiką. Šitas metodas nesumažins šešėlinės ekonomikos, todėl tas mus trikdo ir piktina“, – komentavo Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

„Tie, kas nesutinka, tegul pateikia visus savo argumentus. Iš tiesų, atsiskaitymo grynais pinigais apribojimas yra viena efektyviausių priemonių kovoti su šešėliu. Tai bus milžiniškas smūgis per įvairias sukčiavimo schemas“, – nesutiko A. Bartkus.

Kai valdžia sako, jog tai sumažins šešėlinę ekonomiką, tai mums yra juokinga.

Tad kol Vyriausybė svarsto, kaip kovoti su šešėliu, verslas nuo Naujųjų atlyginimų apskritai negalės mokėti grynaisiais. Vežėjai sako, kad toks įstatymas jiems – didelis galvos skausmas.

„Dabar yra toks draudimų metas“, – manė „Transvelas“ plėtros direktorius Algimantas Kondrusevičius.

Esą reikalavimai taikomi bendrijai, o vairuotojai važiuoja ir už Europos ribų.

„Kaip baudas susimokėti kelyje Rusijoje, Kazachstane? Ten tik tuoj ir dabar, kitaip mašina stoja į areštą, kol ateis pinigai. Vairuotojas turi turėti tam tikrą kiekį grynųjų“, – teigė A. Kondrusevičius.

Tačiau, valdžios nuomone, draudimas mokėti atlyginimą grynaisiais padės apsaugoti darbuotojus nuo dienpinigių nemokėjimo.

Sumažins mokesčių vengimą

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Raimondas Kajėnas plačiau papasakojo apie tai, ar atsiskaitymų grynaisiais ribojimas padėtų kovoti su šešėline ekonomika.

Anot R. Kajėno, FNTT valdžios pasiūlymus riboti atsiskaitymus grynaisiais vertina gerai: „FNTT vertina teigiamai, kadangi čia nėra kažkokia naujovė, mes jau seniai siūlėme. Ta idėja buvo pasiūlyta prieš dešimt metų, o 2014 metais jau buvo paruošti įstatymų projektai. Tikrai palaikome ir matome, kad šita priemonė bus dalis kovoje su šešėline ekonomika ir pagerins rezultatus, sumažins reiškinius. Ta priemonė padės pasiekti ir kitų tikslų dėl finansinio skaidrumo ir dėl sandorių patikimumo atsekamumo, užtikrins atsiskaitymų saugumą. Manome, kad sumažins galimybę vengti mokesčių“.

Kur yra gryni pinigai, ten lengviau piktnaudžiauti.

R. Kajėnas negalėjo pasakyti, kodėl šis įstatymas neįgyvendintas net per dešimtmetį: „Sunku komentuoti. Reikia politinės valios, turbūt yra ir kitokių priežasčių, gal bus apsunkintas verslas. Turbūt čia bus ne tik politinė valia, bet turėtų būti ir aktai, kurie reglamentuos kažkokias išimtis arba niuansus. Padidės našta ir su bankiniais įkainiais, ir t. t. Bet pirmas žingsnis padarytas, nuo Naujųjų metų priimtas atsiskaitymas grynais pinigais už darbo užmokestį, komandiruotpinigius“.

„Dėl sumos yra diskusijos, bent jau dabar Europos Taryboje diskutuojama dėl pinigų plovimo prevencijos. Kiekviena šalis turi teisę pasirinkti mažesnes sumas. Iš tikrųjų, mes matome mechanizmus, kovodami su pasekmėmis, tirdami nusikaltimus ir padarytus teisės pažeidimus, kad kur yra gryni pinigai, ten lengviau piktnaudžiauti. Sektoriai yra tokie, kurie neša didelę naudą ir biudžetą – prekyba naftos produktais, metalais, nekilnojamojo turto sektorius, pirkimai, pardavimai, statybos, remonto darbai, prekyba automobiliais. Galima vardinti ir daugiau – lošimo sektorius, prekyba brangakmeniais, kur paprasta pinigus investuoti nusikalstamu būdu, siekiant jų legalizavimo“, – sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas.

Pas šešėlyje veikiančius asmenis – milijonai

„Tų mechanizmų yra įvairių – prekyba nekilnojamu turtu, nenoras parodyti visos sandorių vertės, perkamas jau pastatytas namas, o rodoma, kad parduodamas tik žemės sklypas. Tai naudinga abiem šalims, vieni nenori parodyti, kad turi tiek pinigų, kiti nenori parodyti tikros apyvartos ir mokėti mokesčių. Taip pat egzistuoja kiti mechanizmai – pridėtinės vertės mokesčių grobstymo schemos, pelno mokesčių vengimo schemos. Sandorių grandinėse atsiranda vieni pinigai, kuriami fiktyvūs sandoriai, kur imituojami atsiskaitymas“, – vardijo jis.

R. Kajėnas teigė, kad augant ekonomikai didėja ir atsikaitymų grynaisiais sumos: „Kaip matome iš ikiteisminių tyrimų, sumos būna didėjančios. Iš kelių paskutinių prekybos metalais tyrimų pas asmenis, kurie veikia šešėlyje, buvo rastas milijonais grynais pinigais. Tos sumos didėja, kadangi ir sandoriai didėja, perkamumas, vartojimas“.

„Tarp mokesčių slėpimų būna ir legaliai mokamų mokesčių, bet dalis įmonės apyvartų būna nerodomos arba slepiami mokesčiai. Yra įvairių smulkių dalykų, bet yra ir stambių tyrimų, kur būna nuslepiamos milijoninės sumos, ypač pridėtinės vertės mokesčių grobstymo schemose ir vengimo schemose ar pelno mokesčio vengimo schemose“, – šnekėjo FNTT direktoriaus pavaduotojas.

Mokėjimų taryba, kurioje bendradarbiauja mokėjimo paslaugų teikėjai, vartotojai, įmonės, valstybės institucijos ir mokslo įstaigos, 2019 m. nusprendė pradėti spręsti šį klausimą.

Artimiausiu metu ketinama parengti rekomendacijas, kaip įdiegti atsiskaitymus negrynaisiais daugumoje Lietuvos mokyklų. Siekiant interesų balanso grupėje dalyvauja daugelio suinteresuotųjų šalių atstovai. Tikimasi, kad šios rekomendacijos padės mokyklų administracijoms spręsti kylančius klausimus ir sukurti patogias mokėjimų alternatyvas tėvams ir moksleiviams.

„Galimybė naudotis skirtingais finansiniais produktais – banko sąskaitomis, mokėjimo kortelėmis ar kitomis elektroninio atsiskaitymo priemonėmis – yra susijusi su jaunuolių finansinio raštingumo pasiekimais. Tą atskleidė tarptautinis penkiolikmečių finansinio raštingumo tyrimas, kurį kas trejus metus atlieka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Šią savarankiško finansų tvarkymo patirtį vaikai įgaus tada, kai ir tėvai, ir mokykla bus aktyviai į tai įsitraukę, suteikdami ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių priemonių bei galimybių“, – pabrėžia Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros plėtros skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius.

Pasak jo, pirmoji savarankiško finansų tvarkymo patirtis prasideda dar mokyklos valgykloje. Dauguma tėvų pradinukams kiekvieną rytą vis dar į delną įdeda smulkių monetų bandelei, tačiau paaugliui kišenpinigius jau galėtų pervesti į sąskaitą, o mokėjimams naudoti elektroninę mokėjimo priemonę. Taip paaugliai įgytų ne tik supratimą, kaip apmokėti pirkinius, bet ir mokytųsi planuoti savo finansus naudodamiesi naujoviškomis finansų planavimo priemonėmis. Supratimas apie finansines paslaugas bei praktinė patirtis praverčia ir pradedant savarankišką gyvenimą.

„Deja, šiuo metu tik apie 10 proc. Lietuvos mokyklų sudaro galimybę moksleiviams ir pedagogams valgykloje atsiskaityti ne tik grynaisiais pinigais, bet ir elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. O galimybių šiais laikais tikrai yra labai įvairių – valgyklos gali priimti atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, įdiegti elektroninę piniginę, susietą su moksleivio pažymėjimu ar kita panašaus pobūdžio kortele (pvz., vilniečio kortele). Vienos maitinimo įmonės, įdiegusios elektroninius mokėjimus, vadovė prisipažino, kad, suteikus galimybę vaikams atsiskaityti ne tik grynaisiais, mažėja rūpesčių dėl grynųjų pinigų apskaitos ir sutaupoma daugiau laiko. Nepaisant to, dauguma maitintojų vis dar vengia alternatyvių atsiskaitymo priemonių ir iš inercijos kiekvieną popietę praleidžia skaičiuodami centus“, – pabrėžė T. Karpavičius. 

Pasak jo tam, kad dauguma mokyklų valgyklų pasivytų laiką ir suteiktų galimybę už dienos pietus susimokėti ne tik grynaisiais pinigais, būtinas ir savivaldybių palaikymas. Kai kurios savivaldybės jau žengia pirmuosius žingsnius diegdamos atsiskaitymus negrynaisiais mokyklose – jos šį klausimą sprendžia įvairiai. Vienos perka maitinimo paslaugą centralizuotai, kitos parengia rekomenduojamas tipines maitinimo paslaugų pirkimo sąlygas, kuriose numatyta sudaryti galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Tiek vienų, tiek kitų sėkmė esą priklausys tiek nuo pasirinkto elektroninio atsiskaitymo būdo, tiek ir nuo to, ar visi mokiniai bus aprūpinti elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Tėvų patirtis rodo, kad čia taip pat susiduriama su nemenkais iššūkiais.

Bandomąjį projektą dėl atsiskaitymų elektroninėmis mokėjimo priemonėmis mokyklų valgyklose įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Lietuvos banku ir Lietuvos bankų asociacija. Pradėjus įgyvendinti šį projektą, galimybė atsiskaityti negrynaisiais buvo kas penktoje Vilniaus mokykloje, o šių mokslo metų pradžioje tokią galimybę jau siūlė trečdalis. Per artimiausius metus tikimasi, kad kas antroje mokyklos valgykloje jau bus galima atsiskaityti ir negrynaisiais.

Vis dėlto, pasak T. Karpavičiaus, pagrindinis iššūkis, kurį reikia įveikti – tai moksleivių bei jų tėvų gebėjimas ir noras naudotis naujomis atsiskaitymų galimybėmis.

Siekdami pašalinti įvairias kliūtis diegiant atsiskaitymų alternatyvą mokyklose, koordinuotų veiksmų ėmėsi Lietuvos bankas ir Finansų ministerija. Mokėjimų taryba, kurioje bendradarbiauja mokėjimo paslaugų teikėjai, vartotojai, įmonės, valstybės institucijos ir mokslo įstaigos, 2019 m. nusprendė pradėti spręsti šį klausimą.

 Artimiausiu metu ketinama parengti rekomendacijas, kaip įdiegti atsiskaitymus negrynaisiais daugumoje Lietuvos mokyklų. Siekiant interesų balanso grupėje dalyvauja daugelio suinteresuotųjų šalių atstovai. Tikimasi, kad šios rekomendacijos padės mokyklų administracijoms spręsti kylančius klausimus ir sukurti patogias mokėjimų alternatyvas tėvams ir moksleiviams.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas sako, kad „dabartinėmis sąlygomis, kai sparčiai gausėja elektroninių ir nekontaktinių atsiskaitymų, reikėtų iš naujo įvertinti visus pasiūlymus ir galimybes riboti atsiskaitymus grynaisiais“. 

Finansų ministerija, anot ministro Viliaus Šapokos, neatsisako savo pozicijos, kad toks įstatymas padėtų kovoti su šešėline ekonomika ir tarptautinio terorizmo finansavimu.