Pasak Lietuvos bankų asociacijos, siekiant, kad pokyčiai vyktų sklandžiai, kai kuriais atvejais klientams galės būti padidinti grynųjų pinigų įnešimo limitai, laikinai gali būti padidintas darbuotojų skaičius, dažniau inkasuojami bankomatai.

„Esant pagrįstam poreikiui (...) klientui gali būti padidintas grynųjų pinigų įnešimo limitas, jei toks yra taikomas. Atsižvelgiant į poreikį, šiuo laikotarpiu gali būti stiprinami fizinių padalinių personalo pajėgumai ir dažniau inkasuojami pinigus priimantys bankomatai“, – BNS sakė asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė.

Ji pabrėžė, kad klientai, kuriems naujas reguliavimas svarbus, gali pasikonsultuoti su savo banko specialistais: „Kiekviena situacija sprendžiama individualiai“.

Lietuvos bankas šią savaitę paragino komercinius bankus tinkamai pasirengti pokyčiams ir užtikrinti, kad visi klausimai būtų sprendžiami operatyviai. Taip pat rekomenduota bankams, jei reikės, laikinai padidinti į bankomatus įnešamų pinigų kiekį, būti pasirengusiems aptarnauti daugiau klientų.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sako, kad pažeidusiems atsiskaitymo grynaisiais pinigais tvarką, bus taikomos baudos.

Medicinos banko užsakymu atliktos „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, grynųjų ribojimas perkant didelius pirkinius paveiks kas penktą šalies gyventoją, o didžioji dalis gyventojų sako, kad ribojimas jų įpročių ir elgesio nepakeis.

Elgtis įprastai numato 41 proc., arba du iš penkių apklausos dalyvių. Dar 27 proc. teigia kol kas negalintys pasakyti konkrečiai ir spręs kiekvienu atveju atskirai.

Daugiausiai problemų įžvelgia bedarbiai – 16 proc. jų mano, kad atidės didelius pirkinius ar jų visai atsisakys. Antroje vietoje pagal rizikas – pensininkai (13 proc.), o trečioje – smulkusis verslas (12 proc.).

Lapkričio 1 dieną įsigalioja Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymas. Pagal jį atsiskaitymai ir mokėjimai už sandorius gali būti atliekami grynaisiais pinigais, jeigu jie neviršija 5 tūkst. eurų arba šią sumą atitinkančios sumos užsienio valiuta.

Seimas šį įstatymą priėmė šių metų birželio pabaigoje, juo siekiama mažinti šešėlį ir pinigų plovimo riziką.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, grynaisiais pinigais dažniausiai atsiskaitoma automobilių prekybos bei remonto, prekybos metalais, mažmeninės prekybos sektoriuose.

Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė, sako, kad žmonės net ir po karantino planuoja savo apsipirkimus, todėl parduotuvėse vis dar lankosi rečiau nei iki karantino paskelbimo.

„Karantino metu pirkėjai įprato planuoti savo apsipirkimus, tai reiškia, kad parduotuvėse lankėsi rečiau, bet pirko didesniais kiekiais. Kadangi buvo apsiperkama rečiau, sumažėjo jau paruoštų kulinarinių ir konditerinių gaminių pardavimai – pirkėjai daugiau gamino namuose patys, o apsipirkdami įsigydavo įvairesnių maisto gamybai ingredientų, pavyzdžiui, itin išaugo mielių ir kepimo miltelių pardavimai“, – vardija E. Dapkienė.

Pagal pardavimus nuo vasaros pradžios sparčiausiai šiuo metu auga ledų, aprangos, grilio ir laisvalaikio prekių pardavimai.

Laikosi didesnio atstumo atsiskaitydami

Pandemijos metu pirkėjų taip pat buvo prašoma laikytis saugaus atstumo tiek apsiperkant, tiek atsiskaitant už prekes. Nemaža dalis pirkėjų per karantino laikotarpį įprato atsiskaityti kortelėmis.

„Atsiskaitymų kortelėmis ir kitomis elektroninėmis priemonėmis dalis auga kasmet. Pasibaigus karantinui, atsiskaitymų ne grynaisiais dalis auga toliau, tik jau lėčiau. Liepą ne grynaisiais atsiskaitančių pirkėjų dalis siekia 43 proc.“, – teigia E. Dapkienė.

Pasak prekybos tinklo „Maxima“ atstovės, kita tendencija – karantino metu labiau išpopuliarėjo ir savitarnos kasos. Po karantino augimo tempas nelėtėja. Pirkėjai „Maximos“ parduotuvėse vis dažniau renkasi savitarnos kasas, kurių tinklas nuolat plečiamas.

„Karantino metu atsiskaitymai parduotuvėse, kuriose įrengtos savitarnos kasos, per jas sudarė daugiau nei 47 procentus, t.y. išaugo apie 9 procentinius punktus. Tačiau stebint pirmųjų liepos savaičių rezultatus akivaizdu, kad augimas nelėtėja – žmonės tikrai įprato pirkti savitarnos kasose. Taigi, gal net šiemet pasieksime, kad kas antras pirkėjas atėjęs į mūsų parduotuvę su savitarnos kasomis pasirinktų būtent jas“, – pastebi E. Dapkienė. „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė.

Mokėjimų taryba (jos veikloje dėl vaikų atsiskaitymų mokyklose aktyviausią norą dalyvauti pareiškė šeši pagrindiniai nariai: Finansų ministerija, Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija, Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų asociacija, grupė "FINTECH Lithuania" ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba), įkurta 2017-aisiais, taip pat identifikavo sritis, kuriose verta plėtoti atvirąją bankininkystę kuriant naujas finansines paslaugas.

Palaiko dauguma tėvų ir moksleivių

Siekdama sudaryti galimybes atsiskaityti negrynaisiais pinigais, Mokėjimų taryba pateikia rekomendacijas ugdymo įstaigų valgyklose diegti atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikytą infrastruktūrą, supaprastinti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių įsigijimą nepilnamečiams, mažinti šių atsiskaitymo priemonių kainas ir lavinti praktinius mokinių finansinio raštingumo įgūdžius.

Mokėjimų tarybos iniciatyvą sudaryti galimybes daugumai moksleivių už pietus mokykloje atsiskaityti negrynaisiais pinigais palaiko net 82 proc. tėvų ir 78 proc. mokinių. Pagrindiniai nurodomi mokėjimų negrynaisiais pinigais pranašumai – paprastesnis atsiskaitymas, saugumas ir finansinio raštingumo ugdymas. Tai paaiškėjo Mokėjimų tarybos iniciatyva apklausus daugiau nei 600 mokyklų vadovų, 3 000 moksleivių ir beveik 5 000 moksleivių tėvų.

"Džiaugiuosi, kad sulaukėme daug palaikymo dėl nepilnamečių skatinimo atsiskaityti negrynaisiais pinigais tiek iš mokinių ir tėvų, tiek iš valstybės institucijų, tiek iš rinkos dalyvių. Norisi pabrėžti, kad šia iniciatyva nesiekiame atsisakyti grynųjų pinigų mokyklose, bet norime sudaryti galimybę patiems mokiniams pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti. Sieksime aktyviai įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, nes jos sukuria puikią terpę skaitmeninti mokiniams teikiamas paslaugas ir ugdyti finansinį raštingumą", – aiškino finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Praradus galima užblokuoti

91 proc. apklaustų tėvų (4 715 respondentų) ir 65 proc. apklaustų mokinių (2 181 respondentas) turi atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių ir, daugumos respondentų teigimu, grynųjų pinigų poreikis yra gerokai sumažėjęs.

Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais moksleiviams aktualus dėl kelių priežasčių. Pirma, tai paprastesnis atsiskaitymas. Taip mano 81 proc. apklaustų mokinių ir 85 proc. apklaustų tėvų. Daugelis tėvų norėtų savo vaikams kišenpinigius pervesti per banko sąskaitas. Vis dėlto tik 12 proc. ugdymo įstaigų yra sudariusios galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais, todėl mokyklų valgyklose vis dar vyrauja mokėjimai grynaisiais pinigais.

Antra, atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra saugesnis, palyginti su atsiskaitymu grynaisiais pinigais, – taip mano 70 proc. apklaustų mokinių ir 84 proc. apklaustų tėvų. Pamestą atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonę lengva užblokuoti, todėl ir mokiniai, ir tėvai jaučiasi saugesni atsiskaitydami negrynaisiais pinigais.

Trečia, mokiniams gali būti siūlomos skirtingos atsiskaitymo negrynaisiais pinigais mokėjimo priemonės, atsižvelgiant į jų poreikius ir amžių. Šiuo metu populiariausios yra mokėjimo kortelės ir elektroninės piniginės, kurias galima integruoti į specialų laikroduką arba elektroninį mokinio pažymėjimą. Apklausa atskleidė, kad tinkamiausios mokėjimo priemonės pasirinkimas priklauso nuo vaikų amžiaus. Mažesnių vaikų tėvai norėtų daugiau saugumo ir prekybos vietų, kuriose būtų galima išleisti pinigus, apribojimo, t.y. dažniau rinktųsi elektronines pinigines. Kai vaikai vyresni, svarbesnis veiksnys yra universalumas, galimybė visur atsiskaityti negrynaisiais pinigais, todėl prioritetas skiriamas mokėjimo kortelėms. Pažymėtina, kad į elektroninį mokinio pažymėjimą galima integruoti ne tik elektroninę piniginę, bet ir viešojo transporto paslaugas, bibliotekos kortelę, įėjimo į ugdymo įstaigų kontrolę, neformaliojo vaikų švietimo paslaugas ir t.t., taip skatinant paslaugų skaitmeninimą.

Gauti rezultatai rodo, kad mokinių skatinimas naudoti negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemones prisideda prie vaikų finansinio raštingumo ugdymo, nes vaikai mokosi planuoti savo išlaidas ir taupyti, be to, formuojami įgūdžiai, praversiantys ateityje.

Pažangesnės finansines paslaugos

Mokėjimo taryba nustatė tris rinkai aktualiausias atvirosios bankininkystės taikymo sritis: vertinant klientų kreditingumą, kovai su sukčiavimu ir vykdant pinigų plovimo prevenciją, ugdant asmeninių finansų analizės ir valdymo įgūdžius.

"Atviroji bankininkystė padės didinti konkurenciją, kurti naujas finansines paslaugas, gerinti klientų patirtį, – mano Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. – Mokėjimų taryba įvardijo daugiausia potencialo turinčius panaudojimo atvejus, todėl raginame rinką nesustoti ir tęsti jau pradėtą darbą – kooperuotis ir kurti atvirąja bankininkyste paremtas paslaugas."

Atviroji bankininkystė – finansinės informacijos, reikalingos finansiniams produktams ir paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja. Atviroji bankininkystė grindžiama modeliu, kai prieiga prie institucijos klientų duomenų ar paslaugų suteikiama iš anksto nustatytomis sąlygomis visoms nustatytus reikalavimus atitinkančioms institucijoms – trečiosioms šalims, nors tokia prieiga gali būti suteikiama ir dvišalio susitarimo pagrindu.