Orai šąla, skaičiai auga. Per pastarąją parą koronavirusas pražudė du gyventojus. O nuo pandemijos pradžios bendras šalies mirčių nuo COVID-19 buvo 9753 žmonės.

Plačiau apie tai papasakojo medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas.

– Ar jau reikia išsigąsti?

– Visada, kai ateina šaltas metų periodas, reikia turėti omenyje, kad yra didelė tikimybė susidurti su peršalimo ligas sukeliančiais virusais. Prieš pandemiją jų buvo vienu mažiau, dabar turime ir COVID-19.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai, jūs lyginate koronavirusą kaip peršalimo ligą?

– Simptomai yra panašūs į peršalimo ligos. Tačiau iš karto reikia pasakyti, kad jokiais būdais negalima dėti lygybės ženklo tarp gripo ir koronaviruso. Taip, tai tie patys simptomai, tie patys užsikrėtimo būdai, bet pažaida organizmui bei vaistai labai skiriasi. Vaistai yra efektyvūs. Labai svarbu visiems įsiminti, kad reikia kuo greičiau nustatyti, ar tai gripas, ar COVID-19. Abiem atvejais ligos gali būti labai sudėtingos, tačiau vaistai skirtingi.

– Žmonės vis mažiau testuojasi. Anksčiau tik pajutę slogą imdavome testą ir testuodavomės, o dabar testavimosi apimtys kritiškai sumažėjo. Gal reikėtų prisiminti tuos greituosius testus ir jų turėti namuose?

– Taip. Dabar vienas greitasis testas gali pasakyti, ar žmogus turi gripą, ar koronavirusą.

– Ar verta skiepytis?

– Kiekvienas turime įvertinti savo galimą sunkios ligos riziką bei to skiepo baimę. Yra pakankamai patvirtintų duomenų, kad skiepai sumažina sunkios ligos ir mirties tikimybę, ypač tiems, kurie turi nusilpusį imunitetą. Turime įsivertinti savo riziką ir baimes, kurias dažnam kelia tos nepageidaujamos reakcijos į skiepą.

– Koks vaistų nuo COVID-19 efektyvumas sunkiems, vyresnio amžiaus ligoniams?

– Jų efektyvus tikrai geras, tačiau yra vienas bet. Jie turi būti pradėti vartoti kuo anksčiau, tik pradėjus jausti ligos simptomus. Reikėtų namuose turėti testų.

– Tuo labiau, kad ir virusas keičiasi. Pradžioje buvo aišku, kad jei dingsta uoslė, skonis, tai garantuotai bus koronavirusas. Tačiau dabar šis virusas darosi vis mažiau tipiškas, tiesa?

– Vyksta tai, kas ir buvo prognozuota. Virusas suinteresuotas kuo greičiau plisti, bet nesuinteresuotas, kad daug žmonių sunkiai sirgtų, tuo labiau neišgyventų. Sunkiai sergantis mažiau judės, mažiau skleis virusą kitiems. Ta linkme ir vyksta viruso mutacijos. Čia ir yra viena iš bėdų, kalbant apie vakcinos švietimą. Girdėjau tokį posakį, kad mažiau yra daugiau. Kai mažiau specifinės informacijos yra pateikiama, daugiau jos lieka žmonių galvose. Visokie klausimai įneša painiavą daugelio mintyse ir verčia suabejoti skiepų efektyvumu.

– Kokia atmaina dabar vyrauja?

– Atmaina yra omikron palikuonis.

– Prieš omikron buvo daug visokių įmantrių atmainų. Tai, kad apsistojome ties omikron atmaina, yra gera žinia ar ne?

– Gera žinia. Tai reiškia, kad virusas neturi didelio evoliucijos šuolio.

Jei niekas nelankys ligonių, tai galbūt tikrai nepagerins jų būklės.

– Ligoninėse įvestas kaukių nešiojimas bei ribojamas ligonių lankymas. Ar tai bus efektyvu?

– Tai nesustabdys viruso plitimo. Svarbu ir patalpų ventiliacija. Deja, bet manau, kad tam tikri ribojimai bus neišvengiami. Reikia įvertinti balansą. Jei niekas nelankys ligonių, tai galbūt tikrai nepagerins jų būklės.

– Ar kaukės vėl turėtų atsirasti mūsų gyvenime?

– Atsakingam piliečiui, kuris jaučia peršalimo ligos simptomus, būtų labai išmintinga dėvėti kaukę. Taip saugotume ir aplinkinius. Kitose šalyse kaukės jau ir prieš pandemiją buvo savotiška kultūros dalis. Ten žmonėms jau nekyla klausimų.

Šie skaičiai – didžiausi nuo pirminės koronaviruso atmainos atsiradimo 2019 metų pabaigoje – grindžiami kiekvienos šalies sveikatos apsaugos institucijų kasdien pateikiamais duomenimis.

Reikšminga dalis lengvesnių ar besimptomių atvejų lieka nenustatomi, nors nuo pandemijos pradžios daugelyje šalių suintensyvėjo testavimas. Be to, skirtingose šalyse skiriasi ir testavimo politika.

Gruodžio 22–28 dienomis iš viso išaiškinta apie 6,55 mln. atvejų, arba vidutiniškai 935 863 per parą, virusui plintant iki šiol neregėtu greičiu. Šie skaičiai gerokai viršija ankstesnį rekordą, užfiksuotą balandžio 23–29 dienomis, kai per parą buvo vidutiniškai registruojama po 817 tūkst. atvejų.

Aptinkamų užsikrėtimo atvejų, kurių skaičius auga pasaulyje nuo spalio vidurio, per ankstesnes septynias dienas padaugėjo 37 procentais.

„Spartus augimo tempas tikriausiai yra tiek imuninės sistemos apėjimo, tiek omikron atmainai būdingo didesnio užkrečiamumo derinys“, – antradienį pranešė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Spartus augimo tempas tikriausiai yra tiek imuninės sistemos apėjimo, tiek omikron atmainai būdingo didesnio užkrečiamumo derinys.

„Bendra rizika, susijusi su naujuoju susirūpinimą keliančiu omikron variantu, išlieka labai didelė“, – pridūrė JT sveikatos agentūra.

Kol kas itin spartus COVID-19 plitimas pasaulyje nenulėmė didesnio mirtingumo, kuris pastarąsias tris savaites mažėja.

Per pastarąsias septynias dienas vidutiniškai fiksuota apie 6 450 naujų mirties atvejų per dieną – mažiausiai nuo 2020-ųjų spalio pabaigos.

Pandemijos įkarščiu, šių metų sausio 20–26 dienomis, kasdien buvo registruojama 14,8 tūkst. mirčių.

Daugiausia naujų užsikrėtimo atvejų šiuo metu išaiškinama Europoje, kur per pastarąsias septynias dienas užfiksuota daugiau kaip 3,5 mln. COVID-19 atvejų, arba vidutiniškai daugiau nei 510 tūkst. atvejų per parą.

Toks lygis irgi neturi precedento, nes ankstesnių bangų metu žemyne niekada nebuvo fiksuojamas didesnis nei 300 tūkst. atvejų prieaugis. Per dvejus metus nuo viruso atsiradimo pasaulyje oficialiai nustatyta daugiau kaip 282 mln. užsikrėtimo atvejų, per 5,4 mln. užsikrėtusiųjų mirė.

Atsižvelgdama į perteklines mirtis, susijusias su COVID-19, PSO apskaičiavo, kad tikrasis mirčių skaičius gali būti du–tris kartus didesnis.

Ankstesnę parą šalyje buvo nustatyti 24 439 nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai ir patvirtinta 697 pacientų mirtis. Šeštadienį buvo jau penkta diena iš eilės, kai Rusijoje fiksuotas mirčių nuo koronavirusinės infekcijos rekordas, šalyje sparčiai plintant šio užkrato delta atmainai.

Šeštadienį taip pat buvo užfiksuoti nauji COVID-19 pacientų paros mirštamumo rekordai Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tą dieną sostinėje ši liga pareikalavo 116, o antrame pagal dydį šalies mieste – 110 užsikrėtusiųjų gyvybių.

Sekmadienį buvo paskelbta, kad Maskvoje per pastarąją parą mirė 111 žmonių, o Sankt Peterburge – 104 pacientai.

Nuo pandemijos pradžios Rusijoje patvirtintas iš viso 5 610 941 koronavirusinės infekcijos atvejis ir mirė 137 925 užsikrėtę žmonės. Dar 5 068 901 COVID-19 persirgęs žmogus pasveiko, iš jų 15 484 – per pastarąją parą.

Koronaviruso epidemija Rusijoje stiprėjo nuo birželio vidurio, daugeliui gyventojų vengiant skiepytis ir nuogąstaujant dėl šalyje sukurtų vakcinų saugumo.

Iki šiol 146 mln. gyventojų turinčioje šalyje nuo COVID-19 paskiepyta tik 16 proc. žmonių.

Maskva ketvirtadienį pradėjo siūlyti trečią vakcinos dozę žmonėms, kurie antrąją dozę gavo anksčiau kaip prieš šešis mėnesius. Tokiu būdu tikimasi sustiprinti organizmo imuninę apsaugą nuo naujų koronaviruso variantų.

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį paragino šalies žmones „klausyti ekspertų“, o ne sąmokslo teorijų apie virusą ir vakcinas. Visgi Kremliaus vadovas sakė nepritariantis siūlymams padaryti skiepijimą nuo COVID-19 privalomą visoje šalyje.

Vyriausybė taip pat atmetė galimybę įvesti šalies mastu griežtą karantiną, nors pripažino, kad nepavyks pasiekti užsibrėžto tikslo – iki rugpjūčio paskiepyti 60 proc. šalies gyventojų.

Rusija pagal oficialų mirčių skaičių užima pirmą vietą Europoje. Tačiau pareigūnai kaltinami, kad skelbia ne visus mirties nuo COVID-19 atvejus ir įskaičiuoja tik tuos atvejus, kai po skrodimo koronavirusinė infekcija patvirtinama pagrindine mirties priežastimi. 

Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“ balandžio pabaigoje nurodė, kad taikant platesnę su koronavirusu siejamų mirčių apibrėžtį, nuo pandemijos pradžios šalyje nuo šios infekcijos mirė mažiausiai 270 tūkst. žmonių.