Tokiam Rusijos žingsniui praėjusią savaitę pritarė parlamento aukštieji rūmai, Vašingtonui gegužę patvirtinus savo ketinimus negrįžti į paktą, leidusį abiem valstybėms vykdyti žvalgomuosius skrydžius virš viena kitos teritorijų, per kuriuos renkama informacija apie karines pajėgas ir karinę veiklą.  

Kaip naujienų agentūrai „Interfax“ sakė buvęs Gynybos ministerijos Tarptautinių sutarčių skyriaus viršininkas, atsargos generolas leitenantas Jevgenijus Bužinskis, Maskvos sprendimas yra logiškas žingsnis, nesukelsiantis jokio pavojaus gynybai ir saugumui.

„Kadangi JAV, vienos pagrindinių dalyvių, pasitraukė iš sutarties, mums irgi nėra ką ten daryti“, – sakė jis.

Vadinamoji Atviro dangaus sutartis buvo sudaryta 1992 metų kovo 24 dieną Helsinkyje. Ją pasirašė 23 Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) valstybių atstovai.

Sutartis leidžia signatarėms rengti stebėjimo skrydžius virš viena kitos teritorijos, siekiant kontroliuoti karinę veiklą.

Rusija šį dokumentą ratifikavo 2001 metų gegužės 26 dieną.

Pernai lapkritį Vašingtonas oficialiai pasitraukė iš pakto, tuometinio prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijai pareiškus, kad Maskva pažeidžia dokumento nuostatas.

Tuometinis valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) nurodė, kad sprendimas trauktis iš sutarties buvo priimtas atsižvelgus į Rusijos įvestus apribojimus žvalgomiesiems skrydžiams, įskaitant 500 km apribojimą skrydžiams virš Kaliningrado srities, taip pat „atsisakymą leisti žvalgomuosius skrydžius 10 km pločio koridoriuje palei sieną su Pietų Osetija ir Abchazija“.

Rusija šias JAV pretenzijas atmetė.

Nuo 2002 metų, kai įsigaliojo ši sutartis, buvo surengta per 1 500 žvalgomųjų skrydžių. 

Ministro teigimu, toks Rusijos žingsnis turės neigiamą įtaką saugumo ir pasitikėjimo priemonių įgyvendinimui Europoje, o atsakomybė už tai tenka Maskvai.

„Pastaruoju metu diplomatiniais kanalais Rusija kėlė nepriimtinus ultimatumus, ieškodama preteksto pagrįsti savo pasitraukimą, tad Rusijos sprendimas pasitraukti iš Atviros oro erdvės sutarties nebuvo netikėtas. Juolab, praėjusiais metais Sutarties kontekste buvo daug kartų svarstytos problemos, kad pati Rusija nesilaiko savo įsipareigojimų“, – BNS atsiųstame komentare teigė ministras.

„Visos sutarčiai priklausančios NATO šalys sąžiningai įgyvendina sutartį. Visi įgyvendinimo klausimai, abejonės dėl sutarties nuostatų interpretacijos gali būti sprendžiami, remiantis Sutartyje numatytomis procedūromis bendru šalių narių sutarimu. Rusijai tenka atsakomybė už šios sutarties likimą. Rusijos pasitraukimas turės neigiamą įtaką saugumo ir pasitikėjimo priemonių įgyvendinimui Europoje“, – teigė jis.

Rusijai tenka atsakomybė už šios sutarties likimą. Rusijos pasitraukimas turės neigiamą įtaką saugumo ir pasitikėjimo priemonių įgyvendinimui Europoje.

Rusija penktadienį pranešė pradedanti pasitraukimo iš Atviros oro erdvės sutarties procedūrą.

„Nesant pažangos šalinant kliūtis Atviros oro erdvės sutarties tolesniam funkcionavimui naujomis sąlygomis, Rusijos URM įgaliota paskelbti apie pradedamas Rusijos pasitraukimo iš Atviros oro erdvės sutarties vidaus procedūras. Jas užbaigus atitinkamas pranešimas bus išsiųstas depozitarijams“, – pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Ministerijos atstovai pažymėjo, kad pernai lapkričio 22 dieną Jungtinės Valstijos „išgalvota dingstimi“ pasitraukė iš Atviros oro erdvės sutarties.

„Tokiu būdu buvo rimtai pažeista valstybių dalyvių interesų pusiausvyra, pasiekta sudarius sutartį, padaryta didelės žalos jos veikimui, pakirstas Atviros oro erdvės sutarties, kaip pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo instrumento, vaidmuo“, – nurodė URM.  

Klausimas dėl Rusijos tolesnio dalyvavimo Atviros oro erdvės sutartyje iškilo pernai, kai iš jos pasitraukė Jungtinės Valstijos. Maskva reikalavo iš sutartyje dalyvaujančių Europos valstybių garantijų, kad per skrydžius virs Rusijos teritorijos surinkti duomenys nebus perduodami JAV.

Savo ruožtu Europa laikosi pozicijos, kad tai yra numatyta sutartyje, todėl papildomas reguliavimas nereikalingas.  

Šios sutarties šalimi yra ir Lietuva – remiantis ja, Lietuva atlikdavo stebėjimo skrydžius virš Rusijos, o Rusija – virš Lietuvos.