Psichikos ligos esančios tokios pat, kaip kūno negalavimai, tačiau dėl jų ligoniai pagalbos kreipiasi daug rečiau nei dėl kitų ligų.

Tinkamai gydomi dauguma sergančiųjų psichikos sutrikimais gali pasveikti ir gyventi visavertį gyvenimą.

Per pastaruosius trejus metus medikai ypač pajuto pacientų, kuriems reikia specialistų pagalbos, daugėjimą.

"Pandemija daug ką pakeitė, karas – taip pat. Žmonės jaučiasi nesaugiai, daugiau nežinomybės, dėl to padaugėjo nerimo sutrikimų, baimės", – vardijo Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo vadovas Mindaugas Buta.

Nustebino, kad labai daug psichologiškai traumuotų žmonių yra iš Baltarusijos.

Klaipėdoje vykusiame renginyje viešėjo ir gydytojas iš Ukrainos Oleksandras Kustodincevas.

Jį kolegos pakvietė į Lietuvą dirbti Vilniaus psichikos centre su Baltarusijos ir Ukrainos pabėgėliais, kuriems reikalinga profesionali pagalba.

"Žinoma, tie pacientai mums lengviau atsiveria. Ir mums patiems labiau suprantamesnė situacija. Nustebino, kad labai daug psichologiškai traumuotų žmonių yra iš Baltarusijos. Jie sunkiau išgyveno viską nei mes, ukrainiečiai. Mes per nelaimę susitelkėme ir sunkumus išgyvenome kartu, o jie kentėjo po vieną, kai kurie jų buvo įkalinti. Mes turime tikslą apginti savo šalį ir, kai karas baigsis, grįžti namo, o jie labai sutrikę, jie nei vilties, nei perspektyvų, kur grįžti, neturi", – kalbėjo O.Kustodincevas.

Tokiais viešais renginiais jau ne pirmus metus siekiama, kad žmonės pajustų, ką reiškia psichikos ligos, nes jos esančios kaip sloga – jomis gali susirgti bet kas.

"Kuo svarbūs tokie renginiai? Man jie atrodo prasmingi, nes psichikos ligos nebėra stigma, ir žmonėms, kurie turi tam tikrų problemų, o tokių yra ne taip ir mažai, nebebijo šiandien apie tai kalbėti ir prašyti pagalbos. Ir viešumas, tų žmonių buvimas tarp mūsų yra sveikintinas dalykas, vadinasi, tampame labiau vakarietiška visuomene", – kalbėjo Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Kaip praneša organizatoriai, APM kasmet įgyvendinami vis kiti sumanymai, pasirenkamos vis kitokios raiškos formos, tačiau tikslas tas pats – psichikos ligų ir jų gydymo stigmos mažinimo iniciatyva, siekis supažindinti visuomenę su psichiatrijos sritimi, paskatinti žmones laiku kreiptis tinkamos pagalbos, praplėsti žinias apie psichiatrijos pasiekimus, atsikratyti išankstinių nuostatų ir vyraujančių mitų.

Solidarizuojantis su metams atidėtomis Tokijo olimpinėmis žaidynėmis, šiemet APM paminėti pasirinktas formatas – Psichikos sveikatos žinių olimpiada, padedanti pažinti mūsų gabumus ir elgesį, atskleisti sukauptas žinias ir talentus, kurie dažnai kasdienybėje taip ir lieka nepastebėti. O juk žmogus – jautri būtybė, kuriai svarbus palaikymas, pritarimas, pripažinimas. Pastebėkime ir auginkime gerąsias žmonių savybes, kad jie galėtų jas paversti savo privalumais ir galimybėmis.

Ši APM iniciatyva remiasi olimpiniu principu, kuris skelbia: svarbu dalyvauti, o ne laimėti.

„Jau vasarą pakvietėme nevyriausybines organizacijas, savivaldybių visuomenės sveikatos biurus ir pavienius asmenis suburti žaidėjų komandas ir registruotis. Dažnai gėdingomis laikytos psichikos sveikatos problemos ir sutrikimai pagaliau mūsų visuomenėje sulaukia išskirtinai daug dėmesio ir supratimo, kad tai vienas pagrindinių žmogaus gyvenimo kokybės veiksnių, nes nėra sveikatos be psichikos sveikatos. Džiaugiamės, kad sulaukėme paraiškų dalyvauti olimpiadoje iš visos šalies: tai ir vyresnių klasių moksleivių, ir senjorų, ir kolektyvuose susibūrusios komandos. Esame labai dėkingi Visuomenės sveikatos biurų darbuotojams už aktyvų įsitraukimą, komandų telkimą ir malonų bendradarbiavimą“, – rašo organizatoriai.

Komandų registracija dar pratęsta iki rugsėjo 17 d. – tai galutinė registracijos data elektroniniu paštu: komunikacija@vasaros.lt

Olimpiados vyks organizatorių pasirinktu laiku ir formatu iki spalio 10 d.

Vyresnių klasių moksleiviai psichikos sveikatos žinias galės pasitikrinti, pasitelkę internetinį įrankį – „Kahoot!“.

Laikas nuo Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos iki Pasaulinės psichikos sveikatos dienos skiriamas psichikos ligų stigmai mažinti, tad specialistai rengia ne tik anonimines konsultacijas, atvirų durų dienas, bet ir atvirus pokalbius apie ligas, daugeliui sužlugdančias gyvenimą, jei laiku nesikreipiama pagalbos.

Apie tai, kodėl svarbu laiku kreiptis pagalbos, pasakojo II psichozinių ir afektinių būsenų bendros psichiatrijos skyriaus vedėja, laikinai einanti direktorės pareigas, R. Ališauskienė.

Atviros psichiatrijos mėnuo skirtas stigmai psichiatrijoje mažinti. Laikas suprasti, kad psichikos ligomis sergama kaip ir bet kokio kito organo ligomis. Reikia suvokti, kad žmogui yra būdinga sirgti psichikos ligomis, o susirgus reikia gydytis. Žmonės dažnai klaidingai supranta, kad dėl psichikos ligų jie bus gydomi priverstinai,  kad gali būti apribota jų kasdieninė veikla.

Psichikos sutrikimai vystosi palaipsniui. Psichikos sutrikimai atsiranda gyvenimo eigoje – palaipsniui. Jeigu psichikos ligas lyginsime su kažkokiu širdies veiklos sutrikimu, tai pastebėsime, jog dauguma jų daugėja su amžiumi. Dėl neteisingo gyvenimo būdo, blogos mitybos, judėjimo stokos daugėja širdies ir kraujagyslių susirgimų. Kai žmogus suvokia, kad šlubuoja širdis, eina pas šeimos gydytoją, kur jam diagnozuojama ir gydoma liga. Dauguma psichikos sutrikimų  taip pat atsiranda su amžiumi, su gyvenime patiriamais stresais. Dėl stresinių situacijų atsiranda nerimas, nemiga, įtampa, nuotaikos sutrikimai. Labai svarbu, kad šiuos sutrikimus žmogus suvoktų, įvardintų pirmiausia pats sau ir pradėtų ieškoti pagalbos.

„Kai pasireiškia psichikos ar psichologinės problemos, žmogui kažkodėl atrodo, jog gali patys sau padėti. Vieni pradeda klausytis patarimų susiimti, pailsėti, važiuoti atostogauti. Prisimenu tarybinius laikus, kai visi sakydavo, kad „Nervus dėk į konservus“. Deja, konservai turi galiojimo laiką, jie pasensta ir pradeda sproginėti. Taip ir su žmogaus psichikos sveikata: kai nervai pradeda „sproginėti“, tada jau aišku, jog susiformavo psichikos sutrikimas, kurį reikia gydyti ir kreiptis į gydytoją psichiatrą“, – akcentavo R. Ališauskienė.

Kalbant apie psichikos ligų profilaktiką, reikia žinoti, kad iki to laiko, kol susiformuoja psichikos sutrikimai, yra pagalba, apie kurią žmonės užmiršta arba nežino. R. Ališauskienė dažnai savo pacientams sako, kad reikia eiti į psichikos sveikatos centrus, kurie Šiauliuose dirba puikiai. Juose yra psichologai, pas kuriuos besilankantis žmogus nebus įrašytas į psichikos ligų registrą, bet gaus reikiamą konsultaciją. Dažnai dar visuomenė bijo ir nelabai diferencijuoja šiuo specialistus: psichologas, psichoterapeutas, psichiatras, tad visoje Lietuvoje organizuojami renginiai padės diferencijuoti, kada reikia kreiptis į vieną ar kitą specialistą.

„Vakarų Europoje jau yra lygis turėti savo psichoterapeutą ar psichologą. Žmonės nebijo pasisakyti, kad turi psichologinių problemų, kad išgyvena stresą, kurio nemoka įveikti ir kreipiasi į savo psichologą, psichoterapeutą, su kuriuo kalba, bendrauja, ir tai jiems padeda išspręsti stresines situacijas. Pas mus žmonės to dar bijo, nes dar ne visi suvokia skirtumą psichologo konsultacijos, psichoterapeuto pagalbos, ar psichiatro skiriamo gydymo. Dažnai įsivaizduoja, jog jei prasitars, kad turi psichikos problemų, liks žymė visam gyvenimui. Todėl žmonės slapstosi, dangstosi, geriau vartoja raminančių tablečių, manydami, kad lengviau užmigs, nerimas sumažės. Deja, šeimos gydytojo skiriamos tabletės padeda tik tam kartui, o problemų neišsprendžia“, – kalbėjo R. Ališauskienė.

Atviros psichiatrijos mėnuo – tai psichikos ligų ir jų gydymo stigmos mažinimo iniciatyva, kuria siekiama supažindinti visuomenę su šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimais, paskatinti žmones laiku kreiptis tinkamos pagalbos. Prie jos prisijungę psichikos sveikatos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos atvers savo duris, kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis pakvies domėtis psichiatrija ir psichikos sveikata. Visoje Lietuvoje vykstantys renginiai – tai galimybė pažvelgti į šiuolaikinę psichiatriją, daugiau sužinoti apie psichiatrijoje taikomų metodų įvairovę: vyks paskaitos, atvirų durų dienos, kūrybinės dirbtuvės, spaudos konferencijos ir diskusijos.

„Psichozės labirinto“ atidarymas numatytas rugsėjo 9 d. 10 val. Vilniaus Dailės akademijoje (Malūnų g. 5.)

„Psichozės labirintas“ – interaktyvus Nyderlandų menininkės Jennifer Kanary kūrinys, padedantis pajusti sunkiomis psichikos ligomis sergančių žmonių išgyvenimus. Tai simbolinis pasivaikščiojimas po psichoze sergančios mergaitės Jamie smegenis. „Eidami labirintu galite patys tai patirti, rinktis, kur nukreipti dėmesį, kaip patirti, kiek leisti vaizduotei jus užvaldyti“, – sako kūrinio autorė.

„Psichozės labirintas“ apkeliavo daugumą Europos šalių, o juo praėjo beveik 7000 žmonių.

Šiuo renginiu atidaromas Atviros psichiatrijos mėnuo. Tai laikotarpis tarp dviejų psichikos sveikatai svarbių tarptautinių dienų – Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos (rugsėjo 10 d.) ir Pasaulinės psichikos sveikatos dienos (spalio 10 d.), kuri Lietuvoje minima jau antrąjį dešimtmetį.

Tai antroji psichikos ligų ir jų gydymo stigmos mažinimo iniciatyva, pristatanti šiuolaikinės psichiatrijos pasiekimus, skatinanti laiku kreiptis tinkamos pagalbos. Visoje Lietuvoje vykstantys renginiai suteikia galimybę pažvelgti į šiuolaikinę psichiatriją, daugiau sužinoti apie psichiatrijoje taikomų metodų įvairovę. Atviros psichiatrijos mėnesio metu vyks paskaitos, atvirų durų dienos, kūrybinės dirbtuvės, konsultacijos spaudos konferencijos ir diskusijos.